Automobilis be elektroninių pagalbininkų šiandien neįsivaizduojamas

Elektroninės saugumo sistemos automobiliuose atsirado palyginti neseniai. Didelė dalis jų buvo išrasta prieš kelias dešimtis metų, tačiau tik pastaraisiais metais jos rado kelią į pačius pigiausius ir mažiausius automobilius. Kas yra tie nematomi pagalbininkai ir kokią naudą jie duoda?

Įvairiausių sistemų yra daug ir gamintojai jas vadina skirtingai, tad šiame straipsnyje bus aptartos tik pačios pagrindinės, padariusios didžiausią įtaką eismo saugumui.

Kai kurios sistemos – būtinos ES

Stabdžių antiblokavimo sistema (ABS) į serijinės gamybos automobilius buvo pradėta montuoti prieš daugiau nei keturis dešimtmečius, o šiandien ją turi kiekvienas naujas Europos Sąjungoje parduodamas lengvasis automobilis. ABS pelnytai gali būti vadinama seniausia aktyvia elektronine saugumo sistema.

„Didžiausia ABS nauda – galimybė valdyti automobilį maksimaliai stabdant. Nuspaudus stabdžio pedalą, ji neleidžia ratams slysti ir užtikrina pastovų jų sukimąsi. Dėl ABS stabdymo kelias daugeliu atveju nežymiai pailgėja, tačiau atsiranda galimybė valdyti automobilį. Tuo tarpu ABS neturinčiose transporto priemonėse, pilnai įmynus stabdžio pedalą, vairo sukinėjimas neturi jokios reikšmės – mašina vis tiek čiuožia tiesiai“, - aiškino „Goodyear“ vadovas Baltijos šalims Elmantas Latkauskas.

Stabdžių antiblokavimo sistemos efektyvumą lengviausia pajusti žiemą, kai neįvertinus kelio dangos slidumo, prireikia ekstremaliai stabdyti. Tokiu atveju galimybė pasukti automobilio vairą ir išvengti važiavimo trajektorijoje stovinčios kliūties yra receptas, kasmet padedantis išvengti tūkstančių avarijų.

Šiandien visi ES parduodami nauji automobiliai yra aprūpinti ne tik ABS, bet ir stabilumo kontrole. Ją kiekvienas gamintojas vadina skirtingai: ESP (electronic stability program), DSC (dynamic stability control) ir t.t. Visų jų principas yra tas pats: priversti paslydusį automobilį vėl važiuoti tiesiai.

Šios sistemos veikimo būdas – individualių ratų stabdymas skirtinga jėga. Pavyzdžiui, važiuojant tiesiai ir staiga į kažkurią pusę slystelėjus automobilio užpakalinei daliai, ESP daugiausia stabdymo jėgos skirs priekiniam išorinės pusės ratui. Nuslydus automobilio priekiui, stabdymo jėga perkeliama į užpakalinį vidinės pusės ratą. Taip automobilio inercija išnaudojama jo važiavimo trajektorijos ištiesinimui.

ESP sistema neapsieitų be vairuotojo pagalbos: tinkamu laiku atliktos korekcijos vairu slydimo, virtimo, važiavimo tiesiai šansus padidina keleriopai. Tuo tarpu vairą iš rankų paleidusiam vairuotojui jokia stabilumo kontrolė nepadės.

„Vien kontrolėmis pasitikėti nereikėtų – visų jų veikimas neįsivaizduojamas be vairuotojo pagalbos. Ne mažesnę sėkmės dalį galima skirti ir padangoms: naujomis „premium“ prekinio ženklo padangomis apautas 1996-ųjų automobilis be jokių stabilumo kontrolių žiemą bus saugesnis nei to paties žmogaus vairuojamas naujas automobilis, ant kurio užmontuotos prastos kokybės kiniškos padangos“, - pavyzdį pateikė transporto specialistas E. Latkauskas.

Autonomija – ateitis

Trečioji sistema, kuri didžiausiu įmanomu greičiu įsiveržė į automobilių rinką – autonominis stabdymas. Dar prieš 10 metų joks serijinės gamybos automobilis negalėjo stabdyti pats – tam reikėjo vairuotojo. Šiandien daugelis naujų aukštesnės klasės automobilių jau turi tokią funkciją, o ji pamažu atkeliauja ir į miesto mažylius, kaip „Peugeot 208“ ar „Nissan Micra“. Specialiems automobilio priekyje sumontuotiems jutikliams užfiksavus priekyje esančią ir gerokai lėčiau judančią ar išvis sustojusią kliūtį, sistema iš pradžių įspėja vairuotoją. Šiam per sekundę nesureagavus, sistema pati imasi atsakomybės sustabdyti automobilį ir neleidžia jam patirti avarijos arba ženkliai sušvelnina jos pasekmes.

„Autonominio stabdymo sistema yra pagrindinis žingsnis visiškai autonominio automobilio link, galinčio be vairuotojo įsikišimo judėti miestų gatvėse. Nepraeis nei dešimt metų, kai ir Lietuvos gatvėse išvysime automobilius, kurių vairuotojai nežiūri į kelią, o naudojasi išmaniuoju telefonu“, - prognozuoja „Goodyear“ atstovas.

E. Latkauskas pabrėžė, kad jau šiandien galime matyti be vairuotojo įsikišimo greitkelyje galinčius judėti automobilius. „Tesla Model S“ turi kone pažangiausią „Autopilot“ vadinamą funkciją, leidžiančią greitkeliuose kurį laiką saugiai judėti neliečiant rankomis vairo ir netgi keisti eismo juostas. Tuo tarpu ryte užtenka paspausti porą mygtukų telefone, ir „Model S“ pats išvažiuoja iš garažo.

Naujausi „Mercedes-Benz“ bei „Audi“ modeliai turi į „Tesla“ panašias autonominio vairavimo sistemas, o jų užuomazgų galima rasti kone visuose automobiliuose. Pavyzdžiui, net patys mažiausi modeliai turi įspėjimo apie nukrypimą nuo eismo juostos sistemą – be jos visiškai autonominis važiavimas neįsivaizduojamas. Daugelis automobilių taip pat turi įspėjimo apie kliūtį aklojoje zonoje sistemą bei gali formuoti 360 laipsnių vaizdą aplink save realiu laiku. Kiekviena tokia sistema – žingsnis visiškai autonominio automobilio link.

„Technologijos šiuo metu tobulėja itin sparčiai. Prieš 20 metų vargu ar kas būtų pagalvojęs, jog būsime pasiekę tiek, kiek turime šiandien“, - svarstė E. Latkauskas.

Padangų gamintojo atstovas pabrėžė, kad elektroninės sistemos tobulėja ne tik automobiliuose, bet ir padangose bei šių gamyboje. Dėl to pastaraisiais dešimtmečiais padangų savybės gerėja dešimtimis procentų – sparčiai mažėja jų stabdymo kelias, triukšmo lygis, atsiranda visiškai naujos savybės, kaip padangose įmontuoti jų slėgio davikliai, perduodantys informaciją automobiliui.

„Be to, jau šiandien daugelis gamintojų gali pasiūlyti itin tvirtus šonus turinčias „run flat“ padangas, kurios nesubliūkšta jas pradūrus. O mes turime galimybę taikyti garantiją absoliučiai visoms padangoms nuo netyčinio jų sugadinimo“, - kalbėjo padangų gamintojo atstovas.

• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.
• Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas.
• Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai.
• „Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147