Daiktų interneto revoliucija keičia kryptį

Nors 87 proc. žmonių niekada negirdėjo termino „daiktų internetas“, skaičiuojama, kad po ketverių metų su internetu bus sujungta 50 milijardų įvairiausių daiktų, iš jų 6 milijardai išmaniųjų telefonų ir daugiau nei 10 milijonų „išmaniųjų drabužių“.

„McKinsey Global Institute“ ekspertai skaičiuoja, kad po dešimtmečio „daiktų interneto“ įtakos ekonomikai finansinė reikšmė pasieks 11 trilijonų JAV dolerių.

„Daiktų internetas (IoT) pastaruosius keletą metų buvo madinga tendencija, tačiau mūsų atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad artimiausiais metais tai pradės teikti milžinišką finansinę naudą verslui įvairiose srityse ir geografinėse vietovėse“, - sako vienos didžiausių pasaulyje energijos valdymo ir automatikos kompanijų „Schneider Electric“ vyriausiasis technologijų vadovas Prith Banerjee.

Pakeitęs gamybą atsisuka į vartotojus

Pirmosios apčiuopiamą daiktų interneto naudą pradėjo skaičiuoti didžiosios pramonės ir infrastruktūros įmonės, kurioms prie interneto prijungti davikliai leidžia realiu laiku surinkti ir įvertinti didžiulius kiekius duomenų bei efektyviau naudoti resursus.

„Nuo efektyvaus elektros energijos panaudojimo, iki įrenginių priežiūros ir techninio aptarnavimo – prie interneto prijungti davikliai suteikia verslui gyvybiškai svarbios informacijos ir leidžia sutaupyti milijonus eurų, - sako Sohvi Rajamäki, “Schneider Electric” vadovė Baltijos šalims. – Pavyzdžiui, vienoje JAV elektrinėje įdiegus IoT sprendimus iš karto buvo sutaupyta 400 000 eurų techninio aptarnavimo išlaidų ir rasta sprendimų, kaip sutaupyti dar daugiau nei 4,4 mln. eurų“.

Tačiau, kaip rodo „Schneider Electric“ atlikta pasaulio verslo lyderių apklausa, kurioje dalyvavo 3000 respondentų iš 12 didžiųjų valstybių, daiktų interneto ateitis slypi verslo santykiuose su vartotoju.

63 proc. apklaustų įmonių planuoja išnaudoti daiktų interneto teikiamas galimybes tam, kad galėtų analizuoti vartotojų poreikius bei elgesį ir pagerintų paslaugų kokybę.

„Daiktų internetas iš gamybos žengia į paslaugų sferą. Jei iki šiol didieji duomenys, kuriuos renka prie interneto prijungti daiktai, pirmiausia buvo skirti gamybos procesų tobulinimui, artimiausioje ateityje jie pakeis santykį su vartotoju. Duomenys - tarp jų ir tie, kurių iki šiol niekas nefiksavo – vis didesniu mastu virs nenutrūkstamu informacijos srautu, kurio pagalba verslas galės akimirksniu įvertinti klientų nuotaikas ir, atsižvelgiant į jas, keisti paslaugą bei didinti lojalumą prekės ženklui“, - sako Sohvi Rajamäki.

Galimybė Lietuvai

Ypač didelę reikšmę daiktų internetas turi augančios ekonomikos šalims, kaip Lietuva, pastebi „Schneider Electric“ analitikai.

„Daiktų internetas leidžia kurti visiškai naujus verslo modelius. Augančioms ekonomikoms, kurios neturi, pavyzdžiui, itin išvystytos pramonės ar tam reikalingos infrastruktūros, tai yra galimybė peršokti vieną iš pramonės raidos etapų ir iš karto įsitvirtinti naujame lygyje“, - sako Schneider Electric“ vyriausiasis technologijų vadovas P.Banerjee.

„McKinsey Global Institute“ skaičiavimais, apie 40 proc. pasaulinės daiktų interneto sprendimų rinkos bus sukurta augančios ekonomikos šalyse, o „Schneider Electric“ apklausos duomenys rodo, kad tokios šalys kaip Ispanija ir Brazilija į daiktų internetą ners sparčiau nei, pavyzdžiui, JAV.

„Lietuvai, kuri turi tris svarbius privalumus – itin gerai išvystytą interneto tinklą, išsilavinusius darbuotojus ir naujovėms imlius bei atvirus vartotojus – daiktų interneto revoliucija atveria itin plačias perspektyvas, kurias šalis privalo išnaudoti. Tai, žvelgiant į artimiausių 5-10 metų perspektyvą, užtikrintų tiek verslo, tiek ir visos šalies ekonomikos augimą“, - sako Sohvi Rajamäki.

• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.
• Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas.
• Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai.
• „Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus.
• Pajamų deklaravimas ir įmokos „Sodrai“: ką svarbu žinoti.
• Šį delikatesą valgė dar pirmykščiai žmonės: jis turi unikalią dietinę savybę.
• Palygino Baltijos šalių gyventojų taupymo ir apsipirkimo įpročius.
• Mūsų augintiniams tai nepatiks: MWC parodoje pristatyti net du šunys-robotai.
• Tokia sriuba – tikra oranžinės spalvos terapija: šildo skrandį ir kelia nuotaiką.
• Ekspertas pataria, kaip valyti plokščiaekranį televizorių.
• Dirbtinis intelektas. Kaip nuo jo apsisaugoti kūrėjams?
• Gauti šių medžiagų vaikams yra gyvybiškai svarbu.
• Kodėl Grenlandijos gyventojai beveik neserga širdies ligomis: tai žuvis.
• Ką daryti norint išlaikyti savo nekilnojamojo turto vertę.
• „Tele2“ su senosios kartos 3G ryšiu atsisveikins iki 2025-ųjų pabaigos.
• Trys technologijų tendencijos, kurios keičia mūsų gyvenimo būdą.
• Artėja kompensacijų metas už saulės elektrinių sukauptą perteklių.
• Kokie naudoti automobiliai labiausiai domino pirkėjus 2023-aisiais?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147