Amžius ne riba – įsidarbinti gali ir penkiasdešimtmečiai

Pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje didėja emigracijos mastai, daugėja pagyvenusio amžiaus žmonių, šalį palieka ir darbą svetur pasirenka gabus jaunimas. Šie reiškiniai lemia pokyčius ir šalies darbo rinkoje.

Jei anksčiau buvo ieškoma jaunų specialistų – dabar darbdaviai atsigręžia į penkiasdešimties ir vyresnio amžiaus darbuotojus.

Karjerų portalų grupės CVzona.lt direktoriaus Žilvino Padegimo teigimu, vyresnio amžiaus žmonėms dabar yra geriausios sąlygos įsilieti į darbo rinką. „Šiuo metu jaučiamas darbuotojų trūkumas, todėl jei žmogus yra savo srities specialistas, gerai išmano darbo specifiką ir turi reikiamų įgūdžių, darbdaviai į darbą linkę priimti ir 50 – mečius“, – sako specialistas.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, registruoto nedarbo rodikliai sparčiai mažėjo didžiojoje dalyje šalies teritorijų – penkiasdešimt penkiose iš šešiasdešimties savivaldybių. Didžiausią bedarbių skaičių šiuo metu sudaro 30 – 49 metų asmenys (43 proc.), tuo tarpu vyresnių nei 50 metų žmonių nedarbas metams bėgant nuosekliai mažėja.

Šiuo metu didžiausia bedarbystė Europoje fiksuojama jaunimo tarpe. Tuo tarpu kiekvienas sulaukęs penkiasdešimties ir daugiau metų, turi puikių galimybių ne tik susirasti darbą, bet ir pakeisti jo profilį.

„Kalbos, kad susirasti darbą perkopus penkiasdešimtmečio slenkstį neįmanoma – mitas. Darbdaviai nustojo vertinti darbuotojus pagal amžių, todėl jiems atsivėrė puikios galimybės įsidarbinti ten, kur nori“, – neabejoja Ž. Padegimas.

Jaunimas išnaudojo pasitikėjimo kreditą

Pastaruoju metu darbdaviai garsiai kalba apie didėjančią darbuotojų kaitą. Tyrimų duomenimis, didžioji dalis Lietuvos gyventojų, kuriems dar nėra trisdešimties metų, jau yra pakeitę po 4 – 5 darbovietes.

„Jaunosios ir senosios kartos lojalumo sąvokos samprata labai skiriasi. Jaunimas mano, kad įmonėje dirbant septynis mėnesius automatiškai tampama ištikimais darbuotojais. Tuo tarpu vyresni žmonės lojalumą įmonei išreiškia dirbdami joje vidutiniškai 5 – 7 metus. Nenuostabu, kad darbdaviai vis dažniau renkasi vyresnio amžiaus darbuotojus, kurie yra stabilesni“, – pasakoja Ž. Padegimas.

Pagrindinės priežastys, kodėl jauni darbuotojai nenustygsta vienoje įmonėje – didelė pasirinkimo laisvė, nepasitenkinimas darbdavių siūlomomis sąlygomis, atlyginimu, karjeros ar tobulėjimo galimybėmis bei savęs pervertinimas ir paviršutiniškas požiūris į darbą.

„Jauniems žmonėms kartais pritrūkta noro įsigilinti į esamas pareigas. Tam, kad taptum geru specialistu, neužtenka įmonėje padirbti kelis mėnesius – tam prireikia dviejų ir daugiau metų. Siekiantiems karjeros reikia suvokti, kad dažnai keičiant darbus tai padaryti bus sunku. Turbūt nerastumėme nei vieno gerai dirbančio darbuotojo, kuris anksčiau ar vėliau nebūtų paaukštintas“, – darbo kaitos reiškinį komentuoja CVzona.lt direktorius.

Įvertinkite savo galimybes

Keičiantis darbo jėgos pasiūlai, vyresnio amžiaus žmonių įdarbinimas tampa lengvesnis ir greitesnis. Dažna jaunų žmonių darbo kaita ir pasikeitęs darbdavių požiūris į juos sudaro sąlygas vyresnio amžiaus žmonėms dirbti ne tik kvalifikuotą, bet ir norimą bei mėgstamą darbą.

Darbo paieškos vyresniame amžiuje vienus gali liūdinti, kiti pasijunta nusivylę ar įsibaiminę, treti – nerimauja, kad tai jų karjeros pabaiga. Vyresni nei penkiasdešimties metų asmenys ieškantys darbo turi peržiūrėti ir atnaujinti savo gyvenimo aprašymą bei atgaivinti savo įgūdžius ir žinias.

„Jeigu žmogus savo galimybes vertina realiai – darbą jis suras nepriklausomai nuo amžiaus, tačiau jei lūkesčiai bus dideli, o galimybės mažos, vargu ar pavyks greitai žengti į darbo rinką. Tai yra akivaizdi, tačiau dažnai pamirštama tendencija“, – sako Ž. Padegimas.

Kandidatuoja nežinodami darbdavio pozicijos

Ieškodamas darbo žmogus tikisi surasti ne tik puikią darbo poziciją, tačiau ir darnų kolektyvą. Didesnis amžiaus skirtumas tarp jame esančių žmonių kartais gali pridaryti sunkumų.

Ž. Padegimu teigimu, prieš priimdamas žmogų į darbą, darbdavys dažniausiai jau yra nusistatęs [ pageidaujamą amžiaus ribą. „Darbdavys yra atsakingas už savo įmonės sėkmę, todėl jei jis mano, kad konkrečiai darbo pozicijai yra reikalingas vyresnio amžiaus žmogus – turi tam teisę“ – kalba Ž. Padegimas.

Lankstus charakteris, turimos žinios ir lojalumas šiuo metu vaidina svarbiausius vaidmenis įsidarbinant. Darbdaviai penkiasdešimties metų amžiaus darbuotoją apibūdina kaip lojalų, darbštų, atidų, kelias kalbas mokantį, kruopštų ir atsakingą, kelis darbus vienu metu atlikti sugebantį žmogų.

Buvau Vokietijoje ir ten pažiūrėjau televiziją. Ten ne taip kaip pas mus: vyresni žmonės dalyvauja pramoginėse laidose, o pas mus beveik tik jaunimėlis. Vyresni visuomenėje nurašyti.

Na dar pas mus TV pilna laidų apie alkoholikų gyvenimą, ko užsienyje tikrai nepamatysi.

Tikra tiesa minėtame straipsnyje, o ne publikacijoje. Kad būtų aišku kur tiesa skaitykite minėtą straipsnį:

Aišku net karvei: kam Lietuvoje sunkiausia rasti darbą

Kad Lietuvos darbo rinkoje veši diskriminacija dėl amžiaus, aišku net karvei. O jei kam dar buvo neaišku, turėjo pasidaryti aišku, kai iš kandidatų į teisingumo ministrus buvo atmestas... 58 metų žmogus (kuriam iki pensijos dar 7 metai), VIEŠAI argumentuojant, kad jis per senas. Ir į tai nesureagavo jokios lygių galimybių kontrolės ir žmogaus teisių gynimo įstaigos (aūūū, ką jūs ginate, žmogaus teisių gynimo organizacijos?), net spauda, TV palyginti tylėjo, nors kitais atvejais gaudo kiekvieną politikų klaidą.

Paskaitinėjau komentarus po straipsniu. Tarp galybės nevilties kupinų dėl savęs ar savo tėvų, nerandančių darbo, vienas kitas buvo ir iš naujalietuvių, kurie niekada nepasens, kurių niekada nepalies ligos, nelaimės ir t.t. Taigi viename tokių komentarų rašoma, kad efektyviausiai dirba 25-35 metų žmonės, o jau nuo 40 metų žmogus per senas. Norisi paklausti: pas ką šis ir panašiai mąstantys komentatoriai eitų operuotis – pas 25-35 metų, ar vis dėlto 40-65 metų chirurgą? Čia juk ne olimpinės žaidynės, kas greičiau atliks operaciją. Svarbu ją atlikti ne greitai, o gerai. Jauna seselė (grąžinkite seselių pavadinimą, niekas jų slaugėm nevadina!), nerasdama venos, rėkia ant paciento, kad šio venos prastos, lyg tas būtų kaltas dėl to, o pagyvenusi tam pačiam žmogui iš pirmo karto paima kraujo, pasakiusi, kad venas reikia ne matyti, o jausti... Ir t.t. ir pan. Kai kuriose srityse patirtis neįkainojama, kad ir kaip lietuvių darbdaviai tai neigtų.

Kiekvienam, kuris buvo užsienyje, teko matyti daug pagyvenusių žmonių aptarnavimo sferoje – kavinėse padavėjų, viešbučiuose administratorių ir t.t. Ir tai atrodo solidžiai. Ypač Pietų Europos restoranai – ach, kokie prisiminimai apie Ispanijos, Italijos, Prancūzijos restoranus tokį apniukusį Lietuvoje metą... Pasijunti aristokratas, o ne pigios kavinės lankytojas, kai toks solidus, net ne pagyvenęs, o senas, labai senas padavėjas tavęs paklausia, ko pageidausi... O Lietuvoje visur tokiose vietose pamatysi studentus, trenkiančius pigiu tabaku ir neplautomis kojinėmis, o merginų padavėjų makiažas ir manieros – kaip grįžusių iš naktinės pamainos stotyje. Ir tai – ne tik masinėse picerijose, bet ir gerbiamomis vietomis norinčiuose tapti restoranuose.

Mane nervina, kai batų parduotuvėje man siūlosi patarti mergaitės, kurioms pačioms dar praverstų mamos patarimas, kaip tinkamai išsidžiovinti batus. O kasoje skenuodamos prekes merginos taip mėto jas, kad, atrodo, mokykloje jų niekas nemokė, kad stiklas yra duži medžiaga. Buitinės technikos parduotuvėje dar paaugliškai spuoguoti konsultantai prisvyla su siūlymais padėti, o ta pagalba – instrukcijų skaitymas arba to, kas surašyta instrukcijose, atkartojimas „atmintinai“. Skaityti moku, ačiū.

Apie tai, kad turbūt nė vienas nenorėtų, kad atsitikus bėdai, jį gintų 30 metų advokatas ar teistų tokio amžiaus teisėjas turbūt nė kalbėti nereikia. Kaip ir apie tai, kad mažai kas norėtų, kad jų vaikus prižiūrėtų dvidešimtmetės. Taip, gal jos žinos visokių naujų žaidimų, bet ar žinos, kaip rengti vaiką pagal orą, ar mokės suteikti pagalbą atsitikus nelaimei, ar pagaliau pastebės, kad kažkas vaikui blogai: ar nenurašys tai vaiko „individualumui“ ir paliks jį ramybėje..? Manau, kad tik užauginusios bent jau iki paauglystės savo vaikus supras, kad staigiai pasikeitęs vaiko elgesys – ne individualumas, o kažkokios, gal ligos, kurią reikia greitai gydyti, simptomas.

Nekalbant apie tai, kad parduotuvių konditerijos, mėsos, žuvies, mišrainių skyriuose dirbančios jaunutės merginos atrodo komiškai ir liudija parduotuvės savininkų menką supratimą ir nulinę atsakomybę: nei apie žuvį, nei apie mėsą, nei apie pyragus, kuriuos sveria, nieko negali pasakyti, nes tiesiog neišmano, nes pagal amžių gal ir negali išmanyti to, kam reikia patirties. O baisiausia buvo kartą viename iš didžiųjų prekybos centrų: moteris paprašė išspausti sulčių. Apelsinai buvo neplauti, imami iš krepšio, kuris buvo prie akių prakirptas, mergina juos kišo rankomis (be pirštinių, beje) į aparatą. Kai gavo pastabą, kad apelsinai turi būti nuplauti, o ji – su pirštinėmis, parodė rankas, sakydama, kad jos... švarios ir atkišo moteriai prie akių vieną apelsiną, paklaususi: kur jūs matote, kad jis nešvarus? Daugiau tame prekybos centre neperku. Nes jei priimami tokio supratimo darbuotojai, neaišku, kaip ten laikomi produktai, juk „nesimato“ nei pesticidų, nei bakterijų jai išėjus iš tualeto neplautomis rankomis.

Yra laikas dirbti, yra laikas ilsėtis. Todėl nemanau, kad pensinio amžiaus žmonės turėtų dirbti valstybiniame sektoriuje: kadangi jie algas gauna iš biudžeto, tai valstybė gali kištis ir į jų išėjimą pensijon. Todėl iš biudžetinių įstaigų pensininkai turėtų būti atleidžiami ir jose leidžiama jiems dirbti tik tada, jei į tą vietą nepretenduoja joks darbingo amžiaus žmogus.

Privatus sektorius – kiekvieno verslininko reikalas. Tačiau valdžia, atsižvelgdama į Lietuvos darbdavių išankstines nuostatas dėl amžiaus, įstatymais turėtų arba subsidijuoti žmonių, vyresnių nei 50 metų, įdarbinimą arba trumpinti pensinį amžių. Nemanau, kad valstybei labiau apsimoka tokių žmonių bedarbystė, kai reikia mokėti pašalpas, gydyti dėl streso vyresniems žmonėms atsiradusias rimtas ligas. Turėtų būti sutvarkyti ankstesnio išėjimo į pensiją reikalai. Kažkodėl tik teisėjams – šiltnamio sąlygos, o, tarkime, irgi nervingą darbą dirbantys mokytojai neišleidžiami į pensiją anksčiau. Sutvarkius pensinio amžiaus žmonių reikalus, atsirastų natūrali kadrų kaita.

Nesuprantu, kodėl kitose šalyse, būtinas darbo stažas pensijai yra 10 metų, o Lietuvoje – 30, ir dar siūloma didinti iki 35 metų? Tai – savo šalies gyventojų genocidas. Kam jaunimui likti šalyje, kur būtinas stažas pensijai gauti bus 35 metai?

O baisiausia Lietuvoje, kad nėra kas gintų žmones virš 50 metų. Iki pensijos tokiems žmonėms dar 15 metų. Kur jiems dėtis? Gyviems į žemę lįsti? Socialdemokratai praėjusią kadenciją to „nematė“ (kad „nematė“ anksčiau liberalai ir konservatoriai – tarsi ir aišku, nes jiems žmogaus matas yra jo vertė darbo rinkoje. Nebereikia žmogaus darbo rinkai – jis nurašytinas į nuostolius ir išmestinas kaip balastas, geriausia, jei pats save eutanazuotų), nors pagal savo deklaruotas vertybes turėjo matyti. Valstiečiai irgi daug kalbėjo apie valstybės socialinę atsakomybę.

Įdomu, ar tai bus kalbos. Ar ir darbai? Juk ir karvei turbūt ne tas pats, ar jai melžimo aparatą uždeda iš dešimto karto ir grubiai, nes jaunatviškai skuba, ar nejučia – patyrusia ranka, dar ir suprantant, kad prieš melžiant tešmenį neprošal pamasažuoti.

Tai straipsnyje netiesa. Skaitykite straipsnį: http://www.delfi.lt/pilietis/voxpopuli/aisku-net-karvei-kam-lietuvoje-sunkiausia-rasti-darba.d?id=73136074

Netgi ne straipsnį, o populiariausius komentarus:

Klaipedskas
2016-12-12 11:36
Darbdaviui nereikia zmoniu su patirtim. Nes tada darbdavys atrodys bukas pries darbuotoja. Jam reikia jaunu kad galetu ant ju joti
+156 -6 (Skaitytojų vertinimai)

CHmm
2016-12-12 11:45
Labai geras, taiklus straipsnis.
+138 -1

mes abu su vyru po 55 metus
2016-12-12 12:23
Abu savo srityje profai, bet... manau, kad darbdaviams nereikia žinančių daugiau už juos. Taigi įkūrėme savo uab. Dirbame internetu, rašome sąskaitas. Kadangi užsakovai mūsų nemato, nežino kiek mums metų kokie mes "nukriošę", tai mielai duoda mums užsakymus - reklamos maketai, web dizainas, el parduotuvių kūrimas. Yra firma, kuriai dirbu jau šeštus metus, bet jie manęs akyse nėra matę, nes kai vis kviečia susipažinti, nevažiuoju. Bijau, kad pamatę jog man virš 50, nutars, kad nebegaliu dirbti. Nors kai rinkosi iš daugybės, išsirinko mano darbus ir nuolat džiaugiasi mano kruopštumu, spartumu ir kokybišku, laiku atliktu darbu.
+118 -1

PPP
2016-12-12 11:33
Daugiau tokių straipsnių - gal ateis supratimas apie žmogų ir į Lietuvą.
+116 -1

JO
2016-12-12 11:23
Kaip zmonems gyventi kai per 60m,kai nei darbo,nei materialines paramos.bedarbio parama pusei metu.O mokesciai,kas menesi....
+109 -4

algis
2016-12-12 11:21
vokietijoje prekybos centruose vien praktiskai pencininkes dirba kas buvo vokietijoj tie paliudyt gali kad teisybe sakau o pardavejos alga apie 1700 i rankas
+106 -1

Bedarbis
2016-12-12 14:01
Pagaliau, nors vienas autorius parašė tikrą tiesą! O tai pilasi vis klaidinantys straipsniai apie tai, kad LT trūksta darbuotojų, reikia užsieniečių... Vyresni nekvalifikuoti? O iš kur darbdaviai gali žinoti apie tinkamumą ir kvalifikaciją, jei > 50 metų darbuotojo net į pokalbį nekviečia.
+92 -1

nana
2016-12-12 11:30
Straipsnis labai geras bet kas is to, niekas nepasikeis, teip pagyvene zmones darba surasti jokiu sansu, nors ir patirtis ir vaikai jau uzauginti, sveikatos problemu tokiam amziuje visi turi, gali dirbti ir nesti nauda darbdaviui , bet deja cia Lietuva.
+88 -2

jo
2016-12-12 12:51
aciu autoriui uz straipsni, tiesiai i desimtuka. butu gerai, kad ji paskaitytu darbdaviai ir kuriantys istatymus.
+80 -0

XX
2016-12-12 11:16
Darbuotojų diskriminacija dėl amžiaus Lietuvoje egzistavo visada, buvo beveik atvira (šiuo metu (ačiū būsimajam valstiečių premjerui) ji galės būti ir atvira. tai žino visi, išskyrus valdančiuosius ir... "žmogaus teisių gynėjus" bei "laisvąją" žiniasklaidą.
+82 -3

puikiai žmogus viską surašė
2016-12-12 12:18
bet kas šitoj šalelėj jį išgirs?
+78 -0

Ponia
2016-12-12 12:32
Dekoju autoriui uz straipsni, kuriame labai tiksliai ivardino siu dienu esama padeti
+72 -0

Vv
2016-12-12 11:36
O man atrodo, kad paprasciausiai darbu nera. Paziurekit i skelbimu portalus po kiek zmoniu kandidatuoja i 1 darbo vieta. Net su tokiais reikalavimais: aukst. Issilavinimas, anglu kalba, darbas kmpjuteriu ir...elektrokaristo pazymejimas. Alga 350eur.
+74 -3

aš
2016-12-12 13:45
jei mokate skaičiuoti, tai nieko nėra lengviau - 40 metų dirbi, moki, sveikatos draudimui, pensijai, nuo nemažos algos, kad sulaukęs 65 gautum 200 pensiją (gal tiksliau pašalpą). Kadangi vyrai gyvena geriausiu atveju (neskaitant vieno kito ilgaamžio) 67, tai aręs visą gyvenimą gaudamas 200 pašalpos jis norės kuo greičiau numirti, bet iš 10 vyrų tų 67 metų sulauks 1, kur kitų žmonių pinigai, kodėl skatinę pensijų kaupimą, kad galėtum juos palikti vaikams, ar patys žmoniškai prisidurti, dabar girdime apie didžiulį norą atimti jas. Žmonės pradėjo taupyti suvilioti galimybės viską palikti vaikams ar sutuoktiniui, bet kas 4 metus valdžios godulys auga. Ne visi yra verslininkai, todėl ir naudojosi galimybę papildomai pensijai, bet kaip buvo pasakyta vienoje viešoje vietoje, „kai man 40 metų Žinojau, kad į pensiją išeisiu po 15 metų, kai man suėjo 50 aš vis dar žinau kad į pensiją išeisiu po 15 metų, kai man bus 60 metų tikriausiai į pensiją išeisiu taip pat po 15 metų" tokia gyvenimo ironija, būtų juokinga, jei nebūtų baisu gyventi Lietuvoje...
72 -3

ddt
2016-12-12 13:14
Gryna teisybė straipsnyje. Yra gal darbų kur geriau jaunimas, yra kur geriau vyresni. Pavyzdžiui aš jei reikia automobiliui detalės ar būsto remontui dažų, kitų medžiagų jei reikia parduotuvėje konsultacijos visada einu pas kuo vyresnį konsultantą, nes tie vaikai nei automobilį yra ardę ir matę kas ten nei būstą yra remontavę, ką ten patars. Ir niekada neapsirinku, vyresni priedo dažnai ir mandagesni ir nuoširdesni. Na, o jei reikia kokio mobilaus telefono, gerai ir jaunas, jie apie tuos išmano, tik dažnai akcentus ne ten deda, vis aiškina pradžiai kaip žaidimai gerai veika, lyg tai jie man įdomu būtų :))
+69 -1

G
2016-12-12 12:11
Visiskai sutinku del jaunu darbuotoju. Uzkniso jaunos ir kvailos padavejos ir pardavejos, kurioms pacioms dar reikia padeti. Jauni zmones turi studijuoti, o ne dirbti. Dabar ateina dirbti padaveja 19 metu vista, kuri neskiria baltosios arbatos nuo balintos pienu arbatos.
+65 -0

super
2016-12-12 14:43
retai skaitau toius straipsnius, nes niekas visuomenės nuomonės neklauso. šis straipsnis super:) išsakyta visa tiesa nei kiek nepagražinant. viskas teisinga, tik įstatymų leidėjai tokių straipsnių neskaito, deja.
+64 -0

dėkui
2016-12-12 12:49
Labai dėkui už straipsnį. Norėčiau , kad būtų reakcija ... Nes man ir prezidentės nutylėjimas dėl Sabatausko labai keistai atrodė, nes tai vieša diskriminacija dėl amžiaus. Tai buvo žinia iš seimo ir niekas neišdrįso ką nors pasakyti. Daugiau nei keista , kai reikia patirties, pavaduotojai lai bėgioja ir 25 aplink , kad kažkam gražiau atrodytų. Pensijinis amžius pas mus 65 ir dar norima jį didinti , tai atitinkamai turime ir elgtis. Jei sakome , kad iki 65 nemokėsime jam pensijos ,nes jis yra pilnai darbingas , tai tai turime ir toleruoti tuo labai valstybinėse įstaigose. Elgiamės negražiai. Elgiamės - viena galvojam, kitą sakom, ir visai ką kita darom. Ir taip nuo aukščiausių valstybės galvų iki naisių kaimelių.
+62 -0

v.
2016-12-12 14:00
Deja, bet Lietuvos darbdaviams esi senas jau nuo 45 m., išskyrus kai kurias profesijas, kur patirtis yra privalumas. Bet ką daryti, jei tokio amžiaus senu dar toli gražu nesijauti? Tik emigruot?
+61 -0

Persiųskite straipsnį į politikų facebookus
2016-12-12 12:51
Kas tik turi drauguose politikus,persiųskite šį str į jų fb paskyras. Įdomu,gal kuriam sąžinė prabils ir pagaliau apie tai bus ne tik patyliukais kalbama,nes vyresni žmonės lietuvoje jaučiasi tiek užguiti,kad bijo ir pradižioti,bet ir imamasi ceiksmų. Ir jaunimas turėtų būti suinteresuotas,kad pensinis amžius būtų sutrumpintas iki 60 metų,nes tada bus daugiau vietų tam pačiam jaunimui. Be to,juk tai jų tėvai:ar negaila žiūrėti trisdešimtmečiui į savo gyvenimo džiaugsmą praradusius tėvus,kuriems iki pensijos dar kokie 5 metai, o darbo nėra. O jie savo tėvams irgi net norėdami negali padėti,nes patys uždirba minimumus, o jei jau ne minimumus, tai yra paskolos,savi maži vaikai. O jų tėvai,augindami atidavę paskutinius grašius ,kad tik vaikai gautų išsimokslinimą,yra ant savižudybės ribos:nei darbų,nei pencijos...
+59 -0

• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.
• Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147