- Kaip būti arčiau gamtos, jei neturite nuosavo kiemo?
- „Samsung“ „AI TV“ dirbtinis intelektas geresniam vaizdui ir garsui.
- Kaip vos už kelis eurus pasigaminti gardų patiekalą pietums ar vakarienei.
- Susidūrėte su gyvūnu kelyje: ar būtina kviesti policiją?
- Gyventojai dažniau skundžiasi dėl keliamo triukšmo.
- Priešpienis: svarbus raktas į vaikų sveikatą.
- Ženšenis: natūralus kelias į gerą seksualinį gyvenimą.
- Ketinate imti paskolą namo statybai? Štai ką svarbu žinoti.
- Internetiniai sukčiai aktyviausi tada, kai esame labiausiai pažeidžiami.
- Šių uogų priešuždegiminės savybės dažnai pamirštamos: ką gausite suvalgę saują.
- „Samsung“ „AI TV“ dirbtinis intelektas geresniam vaizdui ir garsui.
- Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
- Ką naujausi išmanieji televizoriai siūlo kompiuterinių žaidimų mėgėjams?
- Ateitis jau čia: 5 išmaniųjų televizorių funkcijos, kurias verta išbandyti.
- Blokuojami 53 IP adresai, kuriais pasiekiami Rusijos propagandiniai kanalai.
- Patarimai, kurie leis televizorių namuose žiūrėti lyg būtumėte kino teatre .
- „NTV-Plus“ pradėjo teikti televizijos paslaugas Kaliningradui iš 56E pozicijos.
- Priimtas sprendimas užblokuoti 3 interneto svetainių kopijas.
- Blogai pastatytas televizorius – pinigų išmetimas į balą.
- Televizorių gamintojai žengia į ryškumo karus ir vaizdus be laidų.
- RRT: radijo stotis „Sputnik“ ir Lietuvos pasirinkta programa.
- Kodėl Lietuvoje galime matyti ir girdėti kitose šalyse transliuojamas laidas?
- „TV3 Grupė“ įsigyja „M-1“ valdomas radijo stotis.
- Iš Sitkūnų radijo stoties prabilo „Radio Pravda“.
- Bendrovei „Plunsta“ skirta bauda už dezinformacijos skleidimą.
- „Rusradio LT“ pakeitė pavadinimą, nuo šiol ji – „R RADIO LT“.
- SM apgailestauja dėl neišsamiai išdiskutuoto skaitmeninio radijo projekto.
- Muzikinis testas jūsų ausinėms: prireiks šių 7 dainų.
- Kalėdinė muzika: kodėl vienus džiugina, o kitus pykdo?
- Garso įrašymo istorija: nuo kalbėjimo į „ragą“ iki balso pavertimo tekstu.
- Rugpjūčio 23-oji – internautų diena: kas sukūrė internetą?
- Išlikite saugūs internete: patarimai, kaip išvengti nuotolinių sukčių pinklių.
- „Facebook“ stoja į kovą prieš „Twitter“: į rinką žengia „Threads“.
- Pokyčiai lėktuvų keleiviams – jau nuo kitos savaitės: leis naudoti 5G ryšį.
- Staiga atsiradusi „Klaida 404“: kaip jos išvengti ir atverti norimą svetainę?
- Jungtinės Karalystės būstuose gigabitinis internetas taps privalomas.
- Ryškiausi 2022-ųjų pokyčiai socialiniuose tinkluose: kas turi šansų?
- Internetas atšventė 40-ąjį jubiliejų: nuo karo baimės iki žmogaus teisės.
- Renkamės internetą namams: ekspertas atskleidė, kokios spartos iš tiesų reikia.
- Didžiųjų technologijų kompanijų laukia sunkūs laikai – bręsta interneto pokyčiai.
- „Aš nesu robotas“ – atsakė, kodėl DI robotams įveikti testą tampa vis lengviau.
- Kibernetinis saugumas (ne)apsimoka? Kaip įmonėms sutaupyti ir apsisaugoti.
- Nepatikėkite savo duomenų tik vienam įrenginiui: kaip saugoti duomenų kopijas.
- Ruošiatės vasarą dirbti iš šiltų kraštų? Galite netekti svarbių duomenų.
- Jus jau apgaudinėja ir dirbtinis intelektas: 5 patarimai, kaip apsisaugoti.
- Kibernetinio saugumo ekspertas ragina būti atidiems atsiskaitant internete.
- Nauja paieškos svetainė yra tarsi „Google“ ir „ChatGPT“ mišinys.
- Kompiuteriniai žaidimai: tendencijos ir naujausi technologiniai sprendimai?
- Nuotolinis darbas: nulinio pasitikėjimo reikalas.
- Nepaspaustas „Save“ mygtukas gali kainuoti daug darbo valandų.
- Jungtis tarp smegenų ir kompiuterio – kokias galimybes ji suteiks žmogui?
- Moterys mokslininkės: iššūkiai ir kaip paskatinti moteris išlikti mokslo kelyje?
- Ekspertas paaiškina: kas yra kvantiniai kompiuteriai ir kam jų reikia?
- Fotonika ir lazeriai – raktas į aplinkos tvarumą.
- Vytautas Getautis: kartais naujų išradimų idėjos kyla ir bėgiojant stadione.
- Fizikai įsitikinę: XXI amžius – tai fotonų įgalinimo laikmetis.
- VU virusologė L. Kalinienė apie koronavirusą: klausimų šiandien daug.
- Ką daro vienas galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai.
- Neuromokslininkas: psichodeliniai grybai reikšmingai keičia smegenų struktūrą.
- Paaiškino, kaip gyvybė yra išvis įmanoma, ir gavo Nobelio premiją.
- 5 mažmeninėje prekyboje sparčiausiai įsitvirtinančios inovacijos.
- Technologijų tendencijos: kokie metai laukia IT sektoriaus 2024-iais.
- Kas yra „VoLTE“ ir „VoWiFi“ technologijos bei kokį iššūkį jos sprendžia?
- „ChatGPT“ meluoja ir neraudonuoja: kaip išvengti DI melo pinklių?
- Išmani apsauga: ekspertas pataria, kaip užtikrinti namų prietaisų saugumą.
- 4 technologijos, kurios mūsų kasdienybę pakeis jau artimiausiais metais.
- Netolima ateitis: nauji telefonai salonuose iš 100 proc. panaudotų detalių.
- „SpaceX“ į kosmosą pakėlė dar du „NanoAvionics“ Lietuvoje pagamintus palydovus.
- Kaip dirbtinis intelektas gali pakeisti mums svarbiausią sritį – mediciną?
- „Telia“ pradeda naudoti akinius, kurie rodo ryšio bangas.
- Palydovinis ryšys ir naujas įkrovimo būdas: „Android 15“ atnaujinimas.
- Ekspertas pataria, kaip valyti plokščiaekranį televizorių.
- Ekspertė pataria: geriausi nebrangūs 5G telefonai paaugliui.
- Renkatės televizorių? Ekspertų patarimai.
- Išmaniojo laikrodžio nebūtina įkrauti kas naktį: kaip juo naudotis ilgiau?
- Projektorius – ne tik namų kinui: atskleidė šio įrenginio panaudojimo būdus.
- Ekspertai patarė, į ką atkreipti dėmesį renkantis monitorių.
- „Teltonika Networks“ pristato pirmuosius Lietuvoje sukurtus 5G įrenginius.
- Kaip išsirinkti geriausią garso kolonėlę? Ekspertas pataria nedaryti 1 klaidos.
- Televizorių ir monitorių energinis efektyvumas: ką šis žymėjimas signalizuoja?
- Ekspertas pataria, kodėl verta rinktis QNED televizorių.
- Ekspertas pataria, kaip teisingai prižiūrėti skalbimo mašiną.
- Karščiai dar nesibaigė – kaip išsirinkti tinkamą oro vėsinimo įrangą?
- Kaip įsigyti tinkamiausio dydžio televizorių namams?
- Šeši patarimai, kaip paruošti šaldiklį produktų laikymui.
- Kaip su kondicionieriumi pagerinti oro kokybę namuose?
- Ekspertai paaiškina, kaip žinoti, kada laikas pirkti naują šaldytuvą.
- „Philips“ televizorių TOP 3.
- Ne kasdienis pirkinys – virtuvės technika: į ką atsižvelgti renkantis.
- 5 orkaitės gudrybės, kurios užtikrins puikius kulinarinius rezultatus.
- Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
- Kirenija – uostamiestis, kuris padės sielą prikelti iš žiemos miego.
- Atostogų Egipte gidas: ką pamatyti, paragauti, kokias pramogas išbandyti?
- Slidinėjimo tinklaraščio autoriaus patarimai, kaip planuoti kelionę į kalnus.
- Rygoje lankėtės tik praėjusiais metais? 8 naujienos paskatins ten sugrįžti.
- Atostogas lietuviai planuoja ir rudenį: kas lemia jų pasirinkimą?
- Į gražiausias Skandinavijos vietas – kemperiu? Keli naudingi patarimai.
- Amžino pavasario sala Madeira: kodėl verta čia apsilankyti ir vasarą?
- Išvykų sezonas atidarytas: išmanūs aksesuarai, be kurių kelionėse neišsiversite.
- Fotogeniškiausios Peloponeso vietos – atraskite ir įsiamžinkite.
- Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
- Meniu „Auksiniais scenos kryžiais“ pagerbti geriausi 2022 metų scenos menininkai.
- LNDT meno vadovas O. Koršunovas apie 83 sezoną.
- Matas Pranskevičius: kai tenka spektaklyje ir gimti, ir mirti.
- „TAIPNE“ – spektaklis apie šeimą .
- Williamas Kentridge’as: daužyti sukonstruotų nežinojimų formas.
- VU chorai Paryžiuje atliks C. Saint-Saënso „Kalėdinę oratoriją“.
- „Soliaris 4“ – apie realybę, kurioje gyvename, ir asmenines traumas.
- Klaipėdoje kruopščiai restauruota Romeo ir Džuljetos meilės istorija.
- Nepraleiskite knygų naujienų.
- Interjero dizainas: Kaip įsirengti svetainę?
- Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
- Ką daryti norint išlaikyti savo nekilnojamojo turto vertę.
- Projektuojant kiemus remiamasi Suomijos patirtimi: kiemai atiduodami kaimynams.
- Įsigaliojo vienas svarbiausių Statybos įstatymo pakeitimų. Ką svarbu žinoti?
- Vilniuje bus įrengtas butas, kurio interjerą sukūrė dirbtinis intelektas.
- Tyrimas: kokį NT kainų likimą prognozuoja gyventojai?
- „Realco“: balandį parduotas 191 būstas, dauguma – pastatytuose projektuose.
- Senų pastatų modernizavimas: kodėl verta ryžtis ir nuo ko pradėti?
- 5 ekspertės patarimai naujakuriams: ką žinoti apie būsto planą ir perskaityti?
- Reikia imtuvo ar televizoriaus DVB-T žiūrėjimui, bet nežinote kurį pasirinkti: DVB-T ar DVB-T2. Geriau imkite DVB-T2. Toks tinka ir DVB-T ir DVB-T2 standarto signalams priimti. DVB-T imtuvas tinka tik DVB-T signalų priėmimui. Lietuvoje šiuo metu veiks bet kuris iš jų. Bet būkite atsargūs - kai kurie užsienyje parduodami senesni DVB-T imtuvai priima tik MPEG-2 signalus. Lietuvoje TV programų siuntimas vykdomas MPEG-4. Kitaip vadinamu H.264 standartu.
- Naršote internete, bet Jūsų monitorius yra geras, todėl ekrane puslapis atrodo siauras? Ne problema - padidinkite vaizdą MENU --> VIEW --> ZOOM. Arba laikydami klaviatūros CTRL klavišą, sukite pelės ratuką. Naršyklė ir kitą kartą, atvertus puslapį, prisimins šį puslapio nustatymą.
- Planuodami ateityje žiūrėti koduotas programas, pasirinkite įrangą, kuri tai gali. Jei tai televizorius, tai bus reikalingas lizdas sąlyginės prieigos moduliui. Reikalingas ir modulis į kurį įsidės kortelė. Jei tai yra atskiras imtuvas, tai jis turėtų turėti lizdą kortelei. Lietuvoje naudojama "Conax" kortelių kodavimo sistema.
Daugiau patarimų
- Nereikia bijoti didelių išlaidų. Reikia bijoti mažų pajamų.
- Neužtenka mokėti pasinaudoti situacija, reikia mokėti ją susikurti.
- Ar ne geriau būtų, užuot smerkus blogį, skleisti gėrį.
- Kuo daugiau jūs pats rūpinsitės kitų žmonių gerove ir teisėmis, tuo daugiau įsigysite nuoširdžių draugų.
- Meilė nepriverčia suktis pasaulio. Ji yra tai, dėl ko sukasi pasaulis.
- Installation of television antennas. Assistance in television reception, IT issues.
- Services and contacts.
- Tricolor “protects satellite broadcasting in Russia”.
- Lithuania completely abandons Russian gas imports.
- There is a resolve to protect Europe and rules-based world order.
- Prime Ministers of Lithuania and UK discuss security situation and relations.
- Prime Minister in the opening of “Kaunas – European Capital of Culture 2022”.
- Lithuania exchanged 5G application experience with experts from the UK.
- Smart investing: how to spread risk effectively?
- Frequencies of DVB-T network of Lithuanian commercial televisions.
- Installation d'antennes de télévision. Assistance à la réception TV, problèmes informatiques.
- Services et contacts.
- Passer d'un satellite à l'autre.
- Recevoir les chaines de TV Lituaniennes par satellite.
- Télévision par satellite.
- La cigarette électronique bannie des avions aux États-Unis.
- Paris et Londres investissent gros dans les drones de combat .
- Des millions de Français devront-ils changer de télé l'an prochain?
- Que faire en cas de problème de réception TV?
- Arte disponible en HD et en colère sous le sac plastique HotBird.
KTU rektorius Petras Baršauskas: ne dėl savęs siekiame universitetų pertvarkos
2017-01-20 17:14:33„Lietuvos aukštosios mokyklos, ypač universitetai, esant dabartiniam finansavimo modeliui, nesusitars niekada. Jei finansavimas aukštajai mokyklai skiriamas priklausomai nuo ateinančių studentų kiekio, konkurencija iškreipiama.
Tie, kurie siekia kokybės, negali susitarti su tais, kurie nori tik išlikti“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius, profesorius Petras Baršauskas.
Lietuvos Respublikos premjerui Sauliui Skverneliui ir LR mokslo ir švietimo ministrei Jurgitai Petrauskienei paskelbus apie planuojamą aukštųjų mokyklų tinklo optimizaciją, žiniasklaidoje imta plačiai diskutuoti, kurie universitetai „išliks“, kurie taps didesnių struktūrų dalimi, o kurie, galbūt, visiškai išnyks.
Pasak P. Baršausko, klausimas keliamas iš esmės ne taip – reikėtų kalbėti ne apie aukštųjų mokyklų kiekį, ne apie „išlikimą“, o apie siekiamą aukštojo mokslo kokybę Lietuvoje. Universitetų jungimasis turi vykti galvojant ne apie save ar apie gražų pavadinimą, bet apie valstybę ir visuomenę. Ne apie šiandieną, bet apie ateitį.
– Vyriausybė visuomenei pristatė planuojamą aukštojo mokslo tinklo pertvarką – siūloma jį optimizuoti. Kaip vertinate tokį sprendimą?, – paklausėme P. Baršausko.
– Puiku, kad tiek Ministrė, tiek Vyriausybė yra nusiteikę pokyčiams. Nepaprastai džiugina tai, kad matomas visas paveikslas – kalbama apie kompleksinius visos aukštojo mokslo sistemos pokyčius. Tačiau, turiu būti atviras – man neramu, kad Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pozicija ne visiškai sutampa su Vyriausybės. Aiškiai matyti, kad ginami tam tikri interesai, vadovaujamasi kitais kriterijais nei kokybė. Negana to, iš konteksto bandoma išimti vieną „susijungimą“, kurio pagrindu neva bus modeliuojami kiti susijungimai.
Vyriausybės pareiškimams pritariu, gerbiu už platesnį, objektyvesnį požiūrį ir už ryžtą pagaliau pasakyti atvirai, kad aukštojo mokslo tinklo optimizacija būtina. Atsakingai teigiu, kad šį pareiškimą remia visi stipriųjų universitetų rektoriai.
– Kalbate apie šią savaitę pasirodžiusį pranešimą, kad keturios šalies aukštosios mokyklos ketina įkurti Universitetų pažangos konferenciją (UPK)?
– Šiuo žingsniu siekiame suvienyti pastangas prisiimant lyderystę ir atsakomybę už mokslo ir studijų kokybės gerinimą bei Lietuvos aukštojo mokslo tarptautinio konkurencingumo stiprinimą. Galiu paminėti keletą konkrečių žingsnių, kurių įgyvendinimo imsimės iškart: sieksime, kad minimalus konkursinis balas stojantiesiems į universitetines studijas jau 2018-aisiais būtų lygus 4, tobulinsime studijų programas, kad absolventų įsidarbinamumas (pagal kompetencijas, specialybę) viršytų 80 proc.
Stebint šiuo metu vykstančius procesus, į kuriuos yra stipriai įsitraukę Vytauto Didžiojo, Lietuvos edukologijos universitetai ir kiti, akivaizdu, kad aukštojo mokslo institucijų tinklo bei išteklių konsolidacijos procesas bus sunkus ir skausmingas.
Universitetų pažangos konferencijos steigimo ketinimų protokolas suteikia svarų balsą tai Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) daliai, kuri nori žengti į priekį, o ne visomis išgalėmis išlaikyti esamą padėtį. Tai – veiksmas, kuriuo demonstruojame palaikymą drąsų pareiškimą išsakiusiai Vyriausybei.
Universitetų pertvarką palaiko ir Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK).
– Skaičiuojama, jog liks penki universitetai Lietuvoje, vienas-du Kaune. Kokius juos matote?
– Esmė yra ne skaičius, o kokybė. Jeigu Vyriausybė sugebės atsilaikyti ir išsigryninti aiškius kokybinius rodiklius, automatiškai ateis ir atsakymas, kiek ir kokių universitetų reikia.
Vienas iš pačių elementariausių kriterijų – minimalus stojančiųjų į aukštąsias mokyklas balas. Rekomenduoju peržiūrėti pastarųjų trejų metų stojimų rezultatus, ir situacija, kas yra kas, pasidarys aiškesnė. Pavyzdžiui, Ministerija stojantiesiems į universitetines studijas planuoja įvesti minimalų balą 3, mes, UPK vienijamos aukštosios mokyklos, siūlome 4 balus. Jei pabandysime pažiūrėti, kiek ir kokių aukštųjų mokyklų stojančiųjų atitinka šį minimalų balą, pamatysime, kad Lietuvoje lieka vos keli universitetai. O kur dar mokslo rodikliai, mokslo potencialas.
– Apie tinklo optimizaciją kalbama ne vienerius metus. Kas rodo, kad šįkart viskas nepasibaigs tik kalbomis?
– Jeigu Vyriausybė laikysis pažadų, darys monitoringą, sieks efektyvumo ir žiūrės kokybinių rodiklių, šis klausimas išsispręs savaime. Tie, kuriems esminis universitetų jungimo klausimas yra gražus pavadinimas, kurie imituoja susijungimus ir laiko gražius pastatus Kauno centre pustuščius, negalės tokiomis sąlygomis išlikti.
Apie minimalias stojimo sąlygas, kaip kokybinį rodiklį, kalbame seniai. Man būnant Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidentu, dar 2014 metais, visi rektoriai vienbalsiai nubalsavo už į kokybę orientuotų studijų kriterijus. Mūsų nutarime skelbiama, jog norintis studijuoti universitete abiturientas privalo išlaikyti bent vieno dalyko valstybinį brandos egzaminą pagrindiniu lygiu, kitų dalykų – valstybinį brandos egzaminą patenkinamu arba jam lygiaverčiu lygiu. Kitaip tariant, buvo bandyta įvesti minimalią dviejų balų kartelę.
– Kiek aukštosios mokyklos laikėsi susitarimo?
– Geras klausimas. Nors jis buvo priimtas vienbalsiai, nutarimo laikėsi tik VU, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir KTU. Per tuos kelerius metus, kol jokie pokyčiai neįvyko, ir toliau yra mokomi nemokytini žmonės, toliau keliaujama į aklavietę, toliau rengiami žmonės dirbti Londono baruose, nes Lietuvoje jiems darbo pagal specialybę arba kompetencijas nėra.
Žinoma, socialiniai mokslai yra labai svarbūs ir reikalingi visuomenei. Tačiau XXI amžiuje socialiniai ir humanitariniai mokslai turi būti tarpdisciplininiai, turi būti sinergija su kitomis mokslo sritimis. Reikėtų kalbėti ne apie galimybę susidėlioti paskaitų grafiką, laisvai interpretuojant artes liberales principą, o apie stojančiųjų ir baigiančiųjų kompetencijas.
Jei kalbame apie konkurenciją tarptautiniu mastu, Kaune reikia bendrojo (angl. comprehensive) universiteto. Tokio, kuriame studijos ir moksliniai tyrimai vykdomi visose 5-6 srityse. Lietuvoje galėtų veikti vienas ar du tokie universitetai, tik tokie jie gali konkuruoti tarptautiniu mastu. Akivaizdu, kad vien tik socialinių mokslų universitetas išlikti negalės.
– Vyriausybė paskelbė, jog laukia pasiūlymų, alternatyvų iš pačių aukštųjų mokyklų bendruomenių. KTU ir LSMU savo pasiūlymą yra pateikę dar 2016-ųjų sausį, apie planus kalbėjo dar anksčiau. Kas įvyko nuo to laiko?
– Esame pateikę labai detalų planą – nuo organizacijos struktūros iki jos valdymo, iki Senato, Tarybos formavimo. Mes praėjome strateginio Vyriausybės komiteto vertinimą, planas buvo patvirtintas.
Tačiau kol kas rezultatas tik toks, kad šiandien mūsų pasiūlymas kitų „susijungimus“ imituojančių institucijų yra begėdiškai kopijuojamas, skolinantis net mūsų siūlytus padalinių pavadinimus. Infantilus sąmyšis kilo dėl to, kad tie, kurių pagrindinis tikslas yra išlikti, pradėjo aiškinti, kodėl jungimuisi užsiprašėme pinigų.
Investicijų realiam (ne formaliam) universitetų sujungimui reikia didelių. Mąstydami, kad sujungę universitetus sutaupysime iškart, esame pasmerkti nusivylimui. Užtektų pasižiūrėtų užsienio universitetų konsolidavimo atvejus. Kalbame ne apie momentinį sutaupymą, o apie kokybės pasikeitimą, apie investiciją į ateitį. Pagal kaštų / naudos analizę (kurią KTU-LSMU jungimo atveju esame atlikę) investicijų grąža po universitetų jungimo bus juntama tik kone po 7-10 metų.
Nors buvo išsamiai paskaičiuotas ne tik pinigų poreikis, bet ir jų šaltiniai, panaudojimas, galiausiai – investicijų grąža, į šiuos skaičius niekas nesigilino. Prasidėjo kova be taisyklių, kuriai pajungtos profsąjungos, Seimo kontrolierius, LR Valstybės kontrolė. Sakau tiesiai – dirbti tokiomis sąlygomis tikrai labai sudėtinga.
– Kokiu pagrindu turėtų būti jungiami universitetai? Kokia jūsų vizija?
– Gali būti įvairių variantų. Visoje Europoje įvyko daugiau nei 100 universitetų susijungimų – vadovaujantis tradicijomis, derinant specializacijas ir panašiai. Sutinku su Premjeru, kad akademinės bendruomenės turėtų turėti pasirinkimo laisvės šiame procese, tačiau, kita vertus, nereikėtų paisyti vien tik akademinės bendruomenės noro. Žmones valdo interesai – daugiau nei ketvirtį amžiaus paisėme akademinių bendruomenių norų ir pageidavimų, ir kur šiandien esame?
Ne sau universitetus norime jungti, o visuomenei, valstybei. Apie tai galvojame, o ne apie pseudo universitetą, kuris ruoštų pedagogus pasenusiais metodais. Pedagogų, turinčių bazinį išsilavinimą, pagal vadinamąjį nuoseklųjį modelį, kai mokytojo profesijai rengiamasi jau įgijus mokomąjį dalyką atitinkantį kvalifikacinį laipsnį, paruošia ir VU, ir KTU. Tokios studijos, kuriose „dalykininkai“ mokosi būti mokytojais labai populiarios – pavyzdžiui, 2016-aisiais KTU konkursas, tarp norinčiųjų studijuoti valstybės finansuojamose vietose, buvo 5 į vieną vietą, beveik du trečdaliai studentų šiuo metu studijuoja savo lėšomis.
Tyrimai rodo, kad tokias studijas baigusieji turi didesnę motyvaciją dirbti ir geresnį išsilavinimą – tam nereikia specialaus universitetų junginio.
Tiek KTU, tiek LSMU išgyventų patys, be jungimosi – tai aišku kiekvienam. Tačiau jei kalbame apie talentų pritraukimą, gabiausių žmonių išlaikymą Lietuvoje, reikalinga švietimo sistemos reforma: aukštojo mokslo finansavimo pertvarka, kokybinių kriterijų įvedimas ir kitos sistemos efektyvinimo priemonės, kurios veda į aukštųjų mokyklų tinklo optimizaciją.
– Kiek tikėtina, kad dabartinė Vyriausybė tęs jau pradėto ir apsvarstyto projekto įgyvendinimą?
– Jei gyvename tokioje valstybėje, kurioje negali tikėtis projektų tęstinumo atėjus naujai vyriausybei, tada nebėra apie ką kalbėti. Mano supratimu, gali keistis detalės, tendencijos, tačiau baziniai, strateginiai, į ateitį nukreipti projektai gimsta ne per vienerius metus. Negali būti taip, kad viena vyriausybė projektus patvirtina, kita – atšaukia arba ignoruoja. Kitu atveju, kyla klausimas, kokioje valstybėje mes gyvename.
– Žvalgydamiesi į artimas kaimynines šalis ekspertai teigia, jog esminis dalykas yra aukštųjų mokyklų susitarimas. Kiek tikėtina laukti tokio susitarimo iš Lietuvos aukštųjų mokyklų?
– Lietuvos aukštosios mokyklos, juo labiau universitetai, prie esamo finansavimo modelio, nesusitars niekada. Jei finansuojama už kiekybę, t. y. atėjusį studentą, konkurencija iškreipiama. Jei norite, kad universitetai susitartų, kelkite kitokius – kokybinius – reikalavimus. Jei tie reikalavimai bus labai skaidrūs ir aiškūs, galbūt universitetai ir susitars.
Ne kartą esu minėjęs, kad Lietuvos universitetų rektorių konferencija vienija institucijų, vedinų visiškai skirtingų tikslų, atstovus. Vieni bando siekti kokybės, kiti – išgyventi. Tokiomis sąlygomis susitarti neįmanoma. Būtent dėl šios priežasties steigiame Universitetų pažangos konferenciją. Siekiantieji kokybės taip pat turi būti išgirsti, ne tik „nuskriaustieji“.
– Kas galėtų priversti susitarti nesusitariančias puses?
– Politinė valia. Iš esmės turime labai aiškiai pasakyti, ko mes siekiame. Mano akimis, tai yra tarptautiniu mastu konkurencingas aukštasis mokslas, kuris trauks talentus. Tada aiškėja kriterijai, kuriuos turime kelti universitetams.
Tačiau, jeigu mes sakome, kad padarysime nemokamą mokslą ir mums visai nesvarbu kokybė, tada aš turiu priminti, kad nemokamą mokslą mes jau turim – nieko nereikia daryti, viskas ir taip gerai.
– Kokius matote tolesnius žingsnius po šio Vyriausybės sprendimo dėl aukštojo mokslo tinklo optimizacijos?
– Jeigu Vyriausybė, kuri šiandien atrodo tikrai potenciali, sugebės savo argumentais įtikinti Seimą ir apginti savo planus, pokyčiai įvyks. Viskas paaiškės labai greitai. Projektų laukiama iki vasaros, vėliau jie bus tvirtinami Seimo Švietimo ir mokslo komitete. Jeigu ten projektai nestrigs, viskas eisis sklandžiai, pajudėsime iš mirties taško.
Mes, stipriausieji universitetai, remsime tuos, kurie siekia kokybės. Tačiau visada būsime prieš tuos, kurie išlikimo interesų vedini kuria pseudo projektus, iš principo nesuderinamus su aukštojo mokslo sistemos pokyčiais, kurių siekiama.
– Kokį matote Lietuvos aukštąjį mokslą po 20-30 metų? Kiek universitetų turėsime?
– Pranašauti sudėtinga. Šiandien svarbu ne kiek, bet kokie. Jeigu Lietuva sugebės turėti tarptautiniu mastu konkurencingus universitetus, ne taip svarbu, kiek jų bus. Jeigu tai padarysime, prasidės visai kiti procesai, į Lietuvą keliaus, į ją grįš talentingi žmonės. Į tokius universitetus, kokius šiandien turim, su tokiais atlyginimais, kokius šiandien mokame dėstytojams ir mokslininkams, niekas neis dirbti. Dėstytojų trūksta jau dabar.
Vieną kitą mokslo židinį, kuriame sutelktas mokslo potencialas, jau šiandien turime tiek VU, tiek KTU, tiek LSMU ar VGTU. Prie tarptautiniu mastu konkurencingų mokslo grupių jungiasi tyrėjai iš viso pasaulio. Jeigu prieš penkerius metus mūsų doktorantai masiškai važiuodavo atlikti tyrimų į Skandinavijos šalis, tai šiandien, nuvykę į KTU „Santakos“ slėnį, rasite doktorantų iš Danijos, Suomijos, kitų šalių, kurie renkasi atlikti tyrimus čia.
Tokie pavyzdžiai suteikia vilčių, kad atlikus planuojamas vadybines pertvarkas, mūsų mokslo sistema atsivers ne tik Europai, bet ir pasauliui. Šiandien ji, deja, tebėra labai uždara.
Kaip būti arčiau gamtos, jei neturite nuosavo kiemo?
Tyrimas apie gyvenimą namuose atskleidžia, kad kas penktam Lietuvos gyventojui vienas iš svarbiausių idealių namų aspektų yra ryšys su gamta. Deja, daugelis žmonių neturi nuosavos lauko erdvės. Todėl interjero dizainerė dalinasi praktiškais patarimais, kaip pajusti ryšį su gamta, būnant namuose.„Samsung“ „AI TV“ dirbtinis intelektas geresniam vaizdui ir garsui
Technologijų bendrovė „Samsung“ renginyje „Unbox & Discover 2024“ pristatė naują televizorių liniją. Naujieji „Neo QLED 8K“, „4K“ ir „OLED“ modeliai pasižymi „Samsung AI TV“ dirbtinio intelekto (DI) funkcijomis, tarp kurių – dar našesnis vaizdo kokybės gerinimas, triukšmo slopinimas bei išmanus energijos taupymas.Kaip vos už kelis eurus pasigaminti gardų patiekalą pietums ar vakarienei
Paprasta paruošti, sotu ir pigu – sakote, taip nebūna? Pritrūkusiems idėjų gardžiai ir nebrangiai vakarienei, prekybos tinklo „Maxima“ kulinarijos meistrai turi pasiūlymą – iškepkite orkaitėje sultingas vištienos šlauneles su daržovių garnyru.Susidūrėte su gyvūnu kelyje: ar būtina kviesti policiją?
Įsibėgėjant pavasariui, keliuose auga susidūrimų su laukiniais gyvūnais skaičius. Tą lemia balandžio mėnesį prasidedanti gyvūnų migracija, kurios metu žvėrys dažniau pasirodo keliuose, bei ne visuomet atsargus vairuotojų elgesys.Gyventojai dažniau skundžiasi dėl keliamo triukšmo
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai, Tarptautinę triukšmo suvokimo dieną, kasmet minimą balandžio paskutinį trečiadienį, atkreipia dėmesį į triukšmo žalą sveikatai ir primena, kur kreiptis, kai ramybės neduoda netoliese esantys triukšmą skleidžiantys objektai.Priešpienis: svarbus raktas į vaikų sveikatą
Priešpienis, kurį mūsų kūdikiai gauna pirmomis gyvenimo valandomis, yra tikras imuniteto šaltinis. Jame gausu natūralių antikūnų, kurie padeda kūdikiams apsisaugoti nuo įvairių ligų, skatina jų imunitetą ir ruošia juos kovoti su virusais ir bakterijomis.Ženšenis: natūralus kelias į gerą seksualinį gyvenimą
Nevaisingumas yra didėjanti problema visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad apie 17,5% suaugusiųjų planetos žmonių – tai beveik 1 iš 6 žmonių – patiria šią bėdą. Be to, maždaug 40% atvejų problema kyla dėl vyrų fiziologijos.Ketinate imti paskolą namo statybai? Štai ką svarbu žinoti
Mintis nuosavame sklype pasistatyti savus namus – itin patraukli, tačiau neturint pakankamai santaupų tą padaryti ne visada paprasta. Kokius kriterijus turi atitikti būsimasis tokios paskolos gavėjas ir kokios yra ne visiems žinomos šio kredito subtilybės.Internetiniai sukčiai aktyviausi tada, kai esame labiausiai pažeidžiami
Bene efektyviausias internetinių sukčių ginklas – netikėtumas. Dažniausiai sukčių siųstos žinutės ragina nedelsiant imtis veiksmų dėl užblokuotos banko sąskaitos, neteisingai nurodyto siuntos gavėjo adreso ar gautos baudos.Šių uogų priešuždegiminės savybės dažnai pamirštamos: ką gausite suvalgę saują
Dar pirmųjų civilizacijų laikais valgytos vynuogės, pastaraisiais dešimtmečiais tapo vienos mėgstamiausių lietuvių uogų. Jos dažnai papuošia šventinį stalą, o savo saldumu papildo kasdienę mitybą.Sugadintas kaimynų turtas: kada teks mokėti iš savos kišenės
Lietuvos žmonės nėra linkę artimai bičiuliautis su kaimynais – tyrimai rodo, kad 6 iš 10 apsiriboja mandagiu pasisveikinimu. Santykius su jais, deja, dar labiau kartina nelaimės, kurių metu sugadinamas kaimynų būstas ir jame esantis turtas.Europos Parlamentas užtikrino geresnes vartotojų teises į remontą
Siekiant sumažinti atliekų kiekį, naujosiomis taisyklėmis vartotojams suteikiamos didesnės teisės į prekių remontą bei didinamas šio sektoriaus prieinamumas ir patrauklumas.Palydovinis ryšys ir naujas įkrovimo būdas: „Android 15“ atnaujinimas
Šių metų duomenimis, „Android“ išlieka populiariausia operacine sistema pasaulyje, todėl jos atnaujinimų laukia milijonai vartotojų. Iki oficialaus „Android 15“ išleidimo liko beveik pusė metų.Lietuvoje didmeninė elektros kaina per savaitę augo beveik 3 kartus
Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje kilo 2,9 karto ir vidutiniškai siekė 78,65 Eur/MWh. Tiek pat elektra kainavo ir kitose Baltijos šalyse – Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, ji augo 2,9 karto, Estijoje – 2,8 karto.Vos iš kelių pigių ingredientų – purus biskvitinis pyragas per pusvalandį
Yra receptų, kurių neįmanoma sugadinti, ir šis paprastutis biskvitinis pyragas – vienas iš jų. Jei nesijaučiate drąsiai kepinių fronte, būtinai pabandykite, o patyrę konditeriai įvertins, kaip greitai ant stalo atsiras uogomis kvepiantis šviežias kepinys, jei netikėtai užsuko svečiai, o saldumynų lentynėlė – kaip tyčia tuščia.Mažieji pagalbininkai noriau kibs į darbus darže ar sode: 5 patarimai
Vaikams instinktyviai patinka būti arčiau gamtos, jie mėgsta žaisti lauke. Tačiau pramogos gali virsti ir naudingais užsiėmimais. Veikla sode ar darže yra naudingas įrankis siekiant atitraukti vaikus nuo ekranų ir mokyti atsakomybės, taip pat ir padės ugdyti vaiko norą valgyti daugiau vaisių bei daržovių.Įspėja verslus, kaip neapsigauti: ką žada vietoj ISO sertifikato?
„Nemokamas sūris tik pelėkautuose“ – posakis, aktualus ne tik taupantiems vartotojams, bet ir augti (tačiau – tik už kiek įmanoma palankesnį biudžetą) siekiantiems verslams. Vienu dažniausių žingsnių verslo procesų optimizavime tampa ISO vadybos sistemos diegimas.Išmanioji buitinė technika: kaip ji gali padėti sumažinti elektros sąskaitą?
Elektros sąskaita sudaro bene didžiausią kiekvieno namų ūkio komunalinių išlaidų dalį. Nors žinome pagrindines elektros taupymo taisykles, pavyzdžiui, išjungti tai, kas nenaudojama, tačiau esminio elektros suvartojimo pokyčio tai nepaskatina.Automobilio priežiūra pavasarį: kam būtina skirti didžiausią dėmesį
Pavasarį žmonės dažniau nei šaltuoju sezonu sėda prie automobilio vairo. Kad transporto priemonė negestų, svarbu laiku atlikti techninės priežiūros darbus ir pašalinti po žiemos atsiradusius gedimus.Tommy Hilfiger batų kokybė - kokia ji?
Tommy Hilfiger – tai vardas, kuris daugeliui asocijuojasi su amerikietišku stiliumi ir nepriekaištinga kokybe. Šis prekės ženklas jau daugelį metų žinomas dėl savo ryškios spalvų paletės, klasikinio dizaino ir aukštos klasės medžiagų, kurios naudojamos kurti viską - nuo drabužių iki aksesuarų.Kokybiško šampūno pasirinkimas
Plaukų priežiūra apima daugybę skirtingų procedūrų ir produktų. Nors ne visi naudoja kaukes, purškiklius, aliejukus ir serumus, tačiau tikrai visi reguliariai naudoja šampūnus. Tai būtiniausia plaukų priežiūros priemonė - todėl ypač svarbu jį rinktis pagal plaukų ir galvos odos tipą.Vitaminai maitinančioms - pirkti kompleksą ar atskirai?
Žindymo metu viskas, ko reikia augančiam organizmui, gaunama su motinos pienu. Taigi, jei mamos organizme yra ryškus maistinių medžiagų trūkumas, vaikas taip pat kenčia nuo jų trūkumo.Interjero dizainas: Kaip įsirengti svetainę?
Svetainė – tai nėra tiesiog paprastas kambarys. Tai erdvė, kurioje susilieja kasdieniai mūsų gyvenimai, kur susitinkame su šeimos nariais ir svečiais, kur atsipalaiduojame po įtemptos darbo dienos arba švenčiame svarbias progas.Pakruojo dvaro gėlininkai: tulpės gali išgelbėti gyvybę
Likus vos kelioms dienoms iki didžiausio regione tulpių ir pavasario gėlių festivalio Pakruojo dvare, kurio metu erdvioje išskleidžia keli milijonai žiedų, dvaro gėlininkai pasidalino mažai žinoma istorija, kad tulpės pasaulyje buvo naudojamos ne vien grožiui.Vyndarystės tradicijos Lietuvoje – ar jos egzistuoja ar mes aludarių kraštas
Jeigu internetinėje enciklopedijoje „Vikipedija“ užsuktumėte į kategoriją „lietuviški gėrimai“, paieškoje atrastumėte tik vieną subkategoriją – „Lietuvos alus“. Tikriausiai, nuostabos tai nekelia, juk mes – aludarių kraštas.Kas dešimtas skambutis Lietuvoje – sukčių iš padirbto numerio
„Telia“ per pirmuosius tris šių metų mėnesius užkirto kelią 2,6 mln. atakų, nutaikytų į Lietuvos mobiliojo ryšio abonentus. Apsaugoti vartotojus bendrovei padėjo dar pernai aktyvuota automatinė padirbtų mobiliųjų numerių (angl. „spoofing“) filtravimo sistema.Morkos – ne vienintelės akių pagalbininkės: dar viena daržovė nuo akių ligų
Kai oras šiltyn – ir mūsų patiekalai lengvyn. Tad gamindami pigesnius maltinukus iš cukinijų ir avinžirnių, ilgai neužgaišite, o rezultatu džiaugsis visi valgytojai.Kodėl Azijoje šviežius agurkus ne pjausto, o traiško – tokių salotų nevalgėte
Šviežių lietuviškų, šiltnamiuose užaugintų agurkų sezonas įsibėgėja, tad geros jų kainos vilioja vis dažniau gamintis salotas. Gaivios, traškios salotos tinka prie įvairių patiekalų, tačiau paruoštos kiek įdomiau gali tapti ir pagrindine stalo žvaigžde ar sveikais priešpiečiais.Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas
Mes tikimės, kad statybų technologijos nuolat tobulės ir taps futuristiškesnės, tačiau klimato kaita verčia suabejoti, ar aklas progresas yra geriausias pasirinkimas.Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?
Šiuolaikinė visuomenė vis labiau rūpinasi savo sveikata, geresne savijauta vartodama maistingesnę, natūralesnę ir sveikatai palankesnę produkciją. Vištiena – ne išimtis, o pagaminta iš be antibiotikų užaugintų paukščių yra būtent ta mėsa, kuri vis dažniau aptinkama kiekvieno pirkėjo krepšelyje.- Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
- Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
- Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
- Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
- Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
- Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
- RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
- Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
- Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
- 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
- Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
- Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
- 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
- Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
- Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
- Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
- Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
- Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
- JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
- Kuo naudinga garso terapija?
- Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
- Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
- Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
- Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
- Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
- Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
- IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
- Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
- Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
- Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
- Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
- Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
- Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
- Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
- Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
- Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
- Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
- Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
- Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
- Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
Šio sąrašo naujienos detaliau
-
Daugiau ankstesnių naujienų: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60 61 62 63 64 65 66 67 68 69 70 71 72 73 74 75 76 77 78 79 80 81 82 83 84 85 86 87 88 89 90 91 92 93 94 95 96 97 98 99 100 101 102 103 104 105 106 107 108 109 110 111 112 113 114 115 116 117 118 119 120 121 122 123 124 125 126 127 128 129 130 131 132 133 134 135 136 137 138 139 140 141 142 143 144 145 146 147 148
- 1893-09-19Naujoji Zelandija tampa pirmąja šalimi, suteikusia moterims teisę balsuoti.
- 2012-07-27Pradėta televizijos programos „LRT Kultūra“ transliacija.
- 1960-09-10Japonijoje pradėtos transliuoti spalvotosios TV laidos.
- 2003-02-16Pradėta televizijos programos „LTV2“ transliacija.
Daugiau istorijos
- Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
- „Tele2“ su senosios kartos 3G ryšiu atsisveikins iki 2025-ųjų pabaigos.
- Greičiausią 5G Lietuvoje pasiūliusi „Bitė“ skundžia „Telia“ reklamą.
- Svarbūs ryšio pokyčiai palies visus: kas keičiasi ir kokių veiksmų būtina imtis?
- „iPhone“ žinutės netrukus atrodys kitaip: pokyčius paskatino konkurentai.
- SIM kortelei – trisdešimt dveji: kaip keitėsi ir ką ji savyje slepia?
- „iPhone 15“ serijos įrenginiai: tokią laisvę „Apple“ duoda retai.
- Apsaugokite savo duomenis beveik nieko nedarydami – jums padės vienas būdas.
- RRT: Lietuva laimėjo prieš Rusiją ginče dėl dažnių.
- „iPhone“ savininkai tik dabar supranta klaidas, kurias darė visą amžinybę.
- „Avitelos Prekyba“ prisijungia prie kito elektronikos mažmeninės prekybos tinklo.
- „Thermo Fisher Scientific Baltics“ – vertingiausia įmonė Baltijos šalyse.
- Lietuvos eksportas toliau auga, tačiau pastebimi galimo lėtėjimo signalai.
- „Bolt Food“: karantinai baigėsi, bet susiformavo rinkos sezoniškumas ir įpročiai.
- Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai - verslas neraudonuos prieš investuotojus.
- Atidarytas pirmasis didelis duomenų centras Baltijos šalyse.
- „LastMile“ pristato dar patogesnes apsipirkimo galimybes.
- Nuo vienos nedidelės komandos iki 5G ryšio diegimo ekspertų.
- Ketvirtosios pramonės revoliucijos rykštė skaudžiai plaka gamybininkus.
- Pandemija sumažino pusės Baltijos šalių smulkių ir vidutinių įmonių apyvartą.
- Lietuvoje didmeninė elektros kaina per savaitę augo beveik 3 kartus.
- Išmanioji buitinė technika: kaip ji gali padėti sumažinti elektros sąskaitą?
- 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
- Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
- „Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus.
- Artėja kompensacijų metas už saulės elektrinių sukauptą perteklių.
- „Elektrum Lietuva“: sausį didmeninė elektros kaina Lietuvoje augo 32 proc..
- Lietuvoje sparčiai daugėja planuojamų statyti vėjo elektrinių.
- Dėl atvėsusių orų Lietuvoje didmeninė elektros kaina per savaitę kilo 4,5 karto .
- Hidroenergijos gamyba didmeninę elektros kainą Lietuvoje sumažino 57 proc..
- Tyrimas: kokių automobilių rida Lietuvoje klastojama dažniausiai?
- Ar tikrai įmanoma sutaupyti naudotą automobilį užsienyje perkant savarankiškai?
- Transporto priemonių turbinų gedimai: požymiai ir prevencija.
- Oro erdvės saugumas NATO viršūnių susitikimo Vilniuje metu.
- Sunkumai siaurose gatvėse – kas kaltas, kai nepavyksta prasilenkti.
- Vokietijos naudotų automobilių paradoksas: automobiliai importuojami pardavimui.
- Plieniniai žirgai vėl keliuose: kas pakiša koją motociklininkų saugumui.
- Dalintis atsakomybe nepavyks: promilės virstų tūkstantinėmis baudomis.
- „Volkswagen“ pristatė naująjį ID.7: vienu įkrovimu galės įveikti iki 700 km.
- Ar automobilis buvo naudojamas kaip taksi: tai gali išduoti jo markė ir spalva.
- Ateities darbo rinkos iššūkiai: studentų žinios pasens dar nebaigus universiteto.
- Įspūdingas proveržis: šiemet į IT studijas priimtų moterų skaičius augo 71 proc..
- Nesirinkite IT specialisto profesijos vien todėl, kad ji paklausi.
- Ar tikslieji mokslai – tik berniukams: pasirinkimą ir sėkmę lemia ne lytis.
- Ekspertai: tikslieji mokslai turi tapti ne mados dalyku, o natūraliu pasirinkimu.
- 10 patarimų studijas pradedantiems pirmakursiams.
- Aktualu abiturientams: stojimai į aukštąsias mokyklas – ką būtina žinoti?
- Neapsisprendžiantiems: kaip išsirinkti sau tinkamą IT specialybę?
- Pagalba abiturientams: kaip susidoroti su egzaminų stresu?
- Svarbiausių atsiskaitymų metas studentams: kodėl geriau nesukčiauti?
- Dirbtinis intelektas mokykloje: kam su juo kovoti, jei galime išnaudoti?
- Moksleiviai ateityje turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą.
- 10 minučių – ar užtenka tiek laiko kokybiškam vaikų pavalgymui mokykloje?
- Ekspertai: skaitmeninės mokymosi priemonės būtinos ir kontaktinio ugdymo metu.
- 5 naudingi naršyklės plėtiniai mokslo metams: ar mokate taisyklingai cituoti.
- Nuo balandžio 4-osios – kaukės mokyklose neprivalomos.
- Vaikai ir programavimas: kada juos supažindinti su technologijomis?
- Mokslo metų statistika: gerėja rezultatai, bet daugėja praleistų pamokų .
- Pirmieji žingsniai: kaip sukurti startuolį dar mokyklos suole?
- Nauja realybė mokyklose: ką daryti, kai vaikui tenka izoliuotis?
- Priešpienis: svarbus raktas į vaikų sveikatą.
- Kokybiško šampūno pasirinkimas.
- Vitaminai maitinančioms - pirkti kompleksą ar atskirai?
- Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
- Kuo naudinga garso terapija?
- Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
- Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
- Gydytoja įspėja: sušalus gali grėsti labai nemaloni liga.
- Apie šią problemą vis dar nejauku kalbėti: impotencija skundžiasi ne tik vyresni.
- Trombocitais praturtintos kraujo plazmos (PRP) injekcijos į sąnarius, sausgysles.
- Kaip vos už kelis eurus pasigaminti gardų patiekalą pietums ar vakarienei.
- Šių uogų priešuždegiminės savybės dažnai pamirštamos: ką gausite suvalgę saują.
- Vos iš kelių pigių ingredientų – purus biskvitinis pyragas per pusvalandį.
- Morkos – ne vienintelės akių pagalbininkės: dar viena daržovė nuo akių ligų.
- Kodėl Azijoje šviežius agurkus ne pjausto, o traiško – tokių salotų nevalgėte.
- Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
- Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
- Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
- Šį delikatesą valgė dar pirmykščiai žmonės: jis turi unikalią dietinę savybę.
- Tokia sriuba – tikra oranžinės spalvos terapija: šildo skrandį ir kelia nuotaiką.
- Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
- Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
- Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
- Per dieną europiečiai sulaukia 82 mln. tokių skambučių: kaip blokuoti sukčius?
- Etatiniai vagišiai: vogti eina kaip į darbą ir jaučiasi nebaudžiami.
- Sulaikyti du vyrai įtariami neteisėtai besivertę kriptovaliutomis.
- Policijos pareigūnai aiškinasi, kas pamiršo susimokėti už nešiojamą kompiuterį.
- Gyvenvietėje vairuotojas greitį viršijo daugiau nei dvigubai.
- Neužkibk ant fiktyvios nuorodos kabliuko.
- Romantiniai sukčiai siautėja – pernai iš gyventojų išviliojo 0,6 mln. eurų.
- Sukčių apgaulės – Holivudo aktoriai, astronautai neturi pinigų grįžti į Žemę.
- Antrąją pusę nuo šiol išrinks mama: „Tinder“ funkcija leidžia rekomenduoti.
- Trumpas IQ intelekto testas, jame yra tik trys klausimai.
- Nesusipratėliams gyvenimas teikia įtaigias pamokas.
- Žinutė būsimiems darbuotojams: darbe siūlo pasijausti kaip žuvis vandenyje.
- RRT nustatė automobilių pultelių masinio sutrikimo Jurbarke priežastį.
- Kaip perdirbami telefonai: nuo atsuktuvo iki lydymo krosnies.
- Rusijoje atšaukta asmeninių automobilių ir motociklų techninė apžiūra.
- Egzotinių sodų puošmena: lauke žiemojantys bananai.
- Tikra istorija: 81-erių senjorė tikėjo suradusi meilę, tačiau tapo sukčių auka.
- Vytautas komentavo: Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną. O kas tada? Viskas ką iškasam ir sudeginam kelia temperatūrą. O kur dar miškų kirtimas?
- Waris komentavo: Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną. Visos naftos vartojimo mažinimo iniciatyvos ir sprendimai yra niekiniai - kodėl? Todėl, kad jeigu iš tiesų "iš atsinaujinančių išteklių" pagamintas kuras būtu ekonomiškai/ekologiškai veiksmingas - toks kuras jau seniai būtu pritaikytas
- Pranas komentavo: Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo. Jei pats žmogus nusprendė kaupti, tai ir nuspręsti priešingai - jo teisė.
- Peteris komentavo: FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams. Nei vienas lošimo organizatorius visuomenei nėra reikalingas. Tai - visuomenės parazitai. Geriausias sprendimas yra juos uždaryti, o bandančius nelegaliai - bausti.
- Anykščių Puntukas tik antras didžiausių akmenų sąraše. Didžiausias akmuo arba kitaip vadinamas riedulys yra Puokės akmuo (Barstyčių).
- Vos per vieną dieną mūsų kraujas nuteka 19 tūkst. 312 km atstumą.
- Gimęs kūdikis turi 300 kaulų, bet sulaukęs 25 metų – jų teturi tik 206. Gimstantis žmogus neturi kelio girnelių, jos išsivysto tik po 2–3 metų.
- Krokodiliukai neturi lyties chromosomos. Jų lytis priklauso nuo temperatūros, kurioje vystėsi kiaušinis.
- Jei jums virš šimto metų – 80% tikimybė, kad jūs esate moteris.
- - Kas yra netaktiškas žmogus?
- Tas, kuris visuomet pasako tą, ką visi kiti galvoja, tik nedrįsta sakyti. - Gimdymas. Akušeris ištraukia vaiką – berniukas, tik jis neverkia, o juokiasi susiėmęs už pilvo. Rankutė suspausta į kumštį. Akušeris sutrikęs atgniaužia kumštį, o ten – kontraceptinė tabletė.
- Grįžta futbolininkas po rungtynių namo ir jau nuo slenksčio šaukia žmonai: - Brangioji, aš šiandien buvau tiesiog super! Įkaliau du įvarčius!
- Šaunuolis! - sako žmona. O kokiu rezultatu baigėsi rungtynės?
- 1:1.
- Установка телевизионных антенн. Помощь в приеме телевидения, вопросам IT.
- Услуги и контакты.
- «Триколор» назвал причину перебоев в Калининградской области — «внешние атаки».
- НТВ Плюс начал предоставлять телевизионные услуги для Калининграда с позиции 56E.
- Все для приема цифрового эфирного ТВ.
- Калининградская область отключила аналоговое вещание федеральных телеканалов.
- Стандарт DVB-T2.
- Беларусь: телевидение будет переведено в формат HD.
- DVB-T2: 10 важных вопросов о новом стандарте цифрового телевидения.
- Олимпиада запустит собственное телевидение по окончании Игр.
- Montaż anten telewizyjnych. Pomoc w odbiorze telewizji, w sprawach IT.
- Usługi i kontakty.
- Litewska telewizja na Sejneńszczyźnie i Suwalszczyźnie.
- Od maja na Litwie nadawanie rozpocznie pięć polskich kanałów.
- Jesienią – występy Państwowego Wileńskiego Teatru Małego w Gdańsku.
- Ukraińska grupa medialna przedstawiła pakiet kanałów telewizyjnych dla świata.
- Rosyjskojęzyczny kanał 24-TV zmienia tp. na 13°E.
- Rosyjskie kanały w jednej wersji dla krajów bałtyckich.
- IPTV wygrywa z platformami satelitarnymi w Azji.
- Kanały cyfrowe DVB-T w Polsce.
Jūsų komentaras