Smulkios įmonės – gardus kąsnelis kibernetiniams nusikaltėliams

Lietuvoje ir visame pasaulyje daugėja kibernetinių atakų, nukreiptų prieš įvairias verslo organizacijas. Pasitaiko netgi tokių atvejų, kuomet kibernetiniai nusikaltėliai reikalauja išpirkos už svarbius duomenis.

Nedidelės įmonės vis dar mano, kad jos kibernetiniams nusikaltėliams nėra įdomios, tačiau dėl tokio požiūrio jos ir tampa itin geidžiamu kibernetinių nusikaltėlių taikiniu. Kaip apsisaugoti nuo kibernetinių grėsmių, pataria tarptautinės duomenų valdymo bendrovės „Callcredit Information Group“ Kauno padalinio specialistai.

Visame pasaulyje kibernetinio saugumo incidentų skaičius auga labai sparčiai. 2016 metais tokių atvejų skaičius išaugo net 38 procentais, lyginant su ankstesniais metais. Tų pačių metų „Global Economic“ tyrimų duomenimis, tik 37 procentai įmonių, kurių didžiąją dalį sudarė finansų įstaigos, turėjo parengtą veiksmų planą į galimą kibernetinę ataką, o pusė apklaustųjų nemanė, kad jų įmonėje reikalingas kibernetinio saugumo specialistas.

„Visų pirma organizacijos turėtų neabejoti kibernetinio saugumo svarba ir investuoti į specialistus bei technologijas. Specialistai užtikrins, jog tinklo įranga būtų teisingai sukonfigūruota, įdiegs kitus prevencinius įrenginius tam, kad apribotų kibernetinių nusikaltėlių priėjimą prie vidinio kompanijos tinklo“, – pasakoja „Callcredit Information Group“ vyresnysis saugumo užtikrinimo analitikas Deividas Ruzgys.

Svarbus darbuotojų saugumo suvokimas

Anot specialisto, atsakingose ir didelio saugumo reikalaujančiose situacijose reikia vengti nemokamų programų naudojimo, nes šių programų kūrėjai ne visada laiku ištaiso saugumo spragas ar išleidžia atnaujinimus. „Naudojama programinė įranga turi būti nuolatos atnaujinama, nes tik tokiu būdu yra užkertamas kelias nusikaltėliams išnaudoti viešai žinomas programos saugumo spragas ir pasinaudojus jomis, įsilaužti į organizacijos tinklą“, – sako D. Ruzgys.

„Darbuotojo neapdairus elgesys su elektroniniais laiškais gali privesti prie konfidencialios informacijos nutekinimo, pinigų išviliojimo, kompiuterio užkrėtimo virusu ir panašiai“, – perspėja D. Ruzgys. Būtent dėl šios priežasties labai svarbu, kad darbuotojai patys suprastų saugumo reikšmę. Anot vyresniojo saugumo užtikrinimo analitiko, svarbu skirti dėmesio darbuotojų saugumo mokymams, ir išmokyti juos atpažinti sukčių siunčiamus elektroninius laiškus.

Situacija Lietuvoje – kontroliuojama

Lietuvos kibernetinio saugumo specialistai sako, kad padėtis šalyje yra gera. Interneto infrastruktūra gerai išvystyta – turime neblogus tinklus, spartų interneto ryšį, todėl Lietuva vis labiau tampa patraukli kibernetinėms atakoms. Ar tokiam teiginiui pritaria kasdien su internetiniais sukčiais susiduriantis specialistas?

„Lietuvoje turime tikrai gerą interneto infrastruktūrą, todėl prieigą prie interneto gali turėti beveik visi žmonės. Ši galimybė leidžia internetu apsipirkti, sumokėti mokesčius, naudotis valstybės institucijų paslaugomis. Natūralu, kad kuo daugiau interneto vartotojų – tuo daugiau galimybių kibernetiniams nusikaltėliams“, – sako specialistas.

Kibernetinių specialistų nėra daug

D. Ruzgys pasakoja, kad norint būti pilnaverčiu kibernetinio saugumo specialistu reikia žinoti išties daug – tai labai platus dalykas, reikalaujantis daug savarankiško mokymosi ir domėjimosi.

„Svarbu žinoti, kad nebūtina studijuoti kibernetinį saugumą, jog būtum kibernetinio saugumo specialistu. Aš studijavau telekomunikacijas, tačiau kibernetiniu saugumu susidomėjau dar besimokydamas. Universitete mums buvo dėstoma keletas paskaitų apie perduodamos informacijos ir elektroninių paslaugų saugumą. Nuo tada savarankiškai domėjausi informacijos saugumo tema, o dirbti šioje srityje pradėjau prieš maždaug dvejus su puse metų“, – pasakoja D. Ruzgys.

Kokios įmonės turėtų susirūpinti apsauga nuo kibernetinių išpuolių, o kurioms jos nėra grėsmingos? „Kibernetiniai išpuoliai yra grėsmingi visoms įmonėms. Ypatingą dėmesį apsaugai turėtų skirti įmonės, dirbančios su jautria informacija ar tiesiog dideliais informacijos kiekiais, nes jų praradimas ar nutekėjimas paveiktų ne tik pačią įmonę, bet ir klientą“, – sako D. Ruzgys.

• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148