Dešimtadalis Lietuvos gyventojų rizikuoja gaisru įkraudami telefoną

Mobiliesiems telefonams tapus svarbia kasdieninio gyvenimo dalimi, žmonės linkę užmiršti, kad tai yra elektroniniai prietaisai. Nors šiuolaikinės technologijos užtikrina maksimalų ličio jonų baterijų saugumą, tačiau ilgai ar nesaugiai įkraunamos jos gali įkaisti.

maždaug kas dešimtas lietuvis linkęs savo mobilųjį telefoną laikyti ant minkštų baldų ar net lovos, kai prietaisas įjungiamas į elektros tinklą.

Draudimo bendrovės BTA užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa parodė, kad ant minkštų baldų ir lovų krauna net 12 proc. šalies gyventojų. Tai, kad mobilaus telefono baterija gali perkaisti, o pats prietaisas dėl to užsiliepsnoti atvira liepsna, tvirtina ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Fizikos katedrosdocentas Dainius Jasaitis.

„Didžiausia rizika telefonui užsiliepsnoti – baterijos perkaitimas. Telefoną perkaitinti rizikuojate kraudami jį lovoje, apkrovę popieriais ant darbo stalo ar palikę krautis per naktį. Kai telefonas užklotas ar užverstas daiktais, jo baterija nespėja ataušti natūraliai. Dėl šios priežasties ką tik pakrauto telefono taip pat nerekomenduojama dėti į kelnių ar palto kišenę, reikia baterijai leisti bent šiek tiek atvėsti. Tokie įprasti kasdieniai veiksmai kenkia baterijai ir ilgainiui ji pradeda gesti, o tada tai jau tik laiko klausimas, kada galime sulaukti nelaimės“, – sako VGTU docentas.

Telefonų taip pat nerekomenduojama be priežiūros palikti ir šalia šilumos šaltinių.

BTA turto draudimo produktų vadovė Dalia Strazdienė teigia, kad apklausos duomenys atspindi didelį žmonių prisirišimą prie mobiliojo telefono, kuris jau seniai ne tik užtikrina ryšio funkciją, bet yra interneto ryšio, įvairių pramogų šaltinis, leidžia greitai ir patogiai apsipirkti.

„Net 63 proc., arba beveik du trečdaliai šalies gyventojų stengiasi nuolat laikyti mobilųjį arčiau savęs ir krauna padėję ant stalo, komodos, spintelės, kėdės ar palangės. Dar 4 proc. – tiesiog ant grindų. Tarsi nieko tokio, tačiau jei namuose yra gyvūnų, mažų vaikų, jie gali prietaisą nuo stalo ar palangės numesti, todėl reikėtų jį padėti kiek įmanoma saugiai. Ant grindų kraunamą mobilųjį prietaisą galima užsimiršus netyčia paspirti. Visa tai reiškia, kad arba reikės remonto, arba reikės aparatą keisti. Kita vertus, plika akimi nematomi pažeidimai kaip liekamieji reiškiniai gali lemti problemas ateityje“, – sako BTA atstovė D. Strazdienė.

Dažniausiai vartotojai daro kelias pagrindines klaidas. Viena iš mažiausiai pastebimų, bet reikšmingų klaidų – mechaninis baterijos pažeidimas.

„Nepagalvojame, kad, tarkime, telefonui ar baterijai nukritus ant žemės ji gali būti pažeista, nors išoriškai to ir nematyti. Bandant atidaryti telefono dangtelį bateriją taip pat galima įbrėžti ar kitaip pažeisti. Visa tai turi įtakos tam, kaip saugiai baterija veiks ateityje“, – sako VGTU docentas D. Jasaitis.

Remiantis BTA apdraustų išmaniųjų įrenginių žalų statistika, dažniausi registruojami gedimai – sudužę mobiliųjų telefonų ekrano stiklai, dėl smūgio, apliejimo ar įkritimo į vandenį sugedę vidaus mechanizmai, o vidutinės žalos svyruoja apie 200–300 eurų.

Kita didelė grupė veiksmų, padidinančių riziką – telefono palikimas be priežiūros krovimosi metu, pavyzdžiui, visai nakčiai. Be to, specialistai rekomenduoja nesistengti įkrauti ličio jonų baterijos iki 100 proc., kad ji tarnautų ilgiau.

„Mobiliojo telefono baterijos sugenda ne per vieną naktį, tačiau dažnai juos paliekant be priežiūros, kraunant per ilgai problemų neišvengsite. Daugelis telefonų visiškai įkrauti automatiškai išjungia krovimą, tačiau jei ši funkcija sutrinka, tuomet tėra vienas žingsnis iki telefono baterijos sprogimo. Taip pat jei jaučiate, kad telefonas labai akivaizdžiai įkaista jį kraunant, ar išsipučia baterija – tai ženklas, kad baterija jau pažeista, ir telefono įjungto į tinklą be priežiūros palikti negalima“, – ryškiausius požymius vardija docentas.

Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, 2015 metais Lietuvoje buvo 4,18 mln. SIM kortelių, arba mobiliojo ryšio paslaugų naudotojų.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ sausį atliktoje reprezentatyvioje apklausoje dalyvavo 1010 Lietuvos gyventojų.

Keturi saugaus telefono įkrovimo žingsniai:

Nekraukite telefono ilgiau nei reikia. Pamatę, kad baterija visiškai įkrauta, telefoną išjunkite iš elektros lizdo;

Nepalikite telefono krautis ant lovos, minkštų baldų ir prie šilumos šaltinio;

Naudokite tik originalius įkroviklius;

Venkite įtampos svyravimų, kurie telefono baterijai itin pavojingi.

• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.
• Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas.
• Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai.
• „Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus.
• Pajamų deklaravimas ir įmokos „Sodrai“: ką svarbu žinoti.
• Šį delikatesą valgė dar pirmykščiai žmonės: jis turi unikalią dietinę savybę.
• Palygino Baltijos šalių gyventojų taupymo ir apsipirkimo įpročius.
• Mūsų augintiniams tai nepatiks: MWC parodoje pristatyti net du šunys-robotai.
• Tokia sriuba – tikra oranžinės spalvos terapija: šildo skrandį ir kelia nuotaiką.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147