Sparčiai populiarėja bekontaktės mokėjimo kortelės: ką apie jas verta žinoti?

Praėjusių metų rudenį „Swedbank" pristatė Lietuvoje pirmąsias bekontaktes mokėjimo korteles. Bankas skaičiuoja, kad tokių kortelių jau užsakyta beveik 180 tūkst.

Sparčiai populiarėja ir bekontakčiai mokėjimai - remiantis „Swedbank" duomenimis, per mėnesį bekontakčių mokėjimų skaičius paaugo apie 40 proc., o vidutinė tokio mokėjimo suma siekia apie 4 eurus.

Pasak „Swedbank" Privačių klientų tarnybos vadovės Jūratės Gumuliauskienės, bekontaktėmis mokėjimo kortelėmis už smulkius pirkinius, kurių vertė neviršija 10 eurų sumos, atsiskaityti galima greičiau ir patogiau. Mokant už pirkinius nereikia suvesti kortelės PIN kodo, pakanka kortelę priglausti prie tokius mokėjimus priimančio skaitytuvo. Tai patogu ir pirkėjams, ir prekybininkams. Tačiau kaip ir kiekvieną naujovę, bekontakčius atsiskaitymus lydi klausimai ir mitai, kokie jie?

Kodėl bekontakte kortele ne visada pavyksta atsiskaityti vos ją priglaudus?
„Jeigu rankose laikote naują bekontaktę kortelę, pirmiausia su ja turite atlikti nors vieną veiksmą, kuriam reikia patvirtinimo PIN kodu. Tai gali būti įprastas atsiskaitymas arba bet kuri operacija bankomate - tik tuomet bus įjungta bekontakčių mokėjimų funkcija. Taip pat nereikia pamiršti, kad tokius mokėjimus priima tik jiems pritaikyti kortelių skaitytuvai. Jei skaitytuvas neatnaujintas, bekontakte kortele atsiskaitysite ją įdėję ir suvedę PIN kodą", - pasakoja „Swedbank" Privačių klientų tarnybos vadovė.

Naudojantis bekontakte kortele, jūsų taip pat bus periodiškai prašoma suvesti PIN kodą, net jei atliekate smulkų bekontaktį mokėjimą. Tai papildoma kortelės saugumo priemonė, užtikrinanti, kad ja naudojasi būtent jos savininkas. Be to, reiktų nepamiršti, kad Lietuvoje neįvedant PIN kodo galima atsiskaityti už sumą, kuri neviršija 10 eurų.

Ar gali būti nuskaityta dviguba suma?
Bekontaktėse kortelėse yra įdiegta speciali apsaugos funkcija. Pasak J. Gumuliauskienės, ji užtikrina, kad net ir kelis kartus priglaudus kortelę, suma bus nuskaityta tik vieną kartą. Apie įvykdytą atsiskaitymą visada praneša garsinis signalas, ir jį išgirdus kortelę jau galima atitraukti nuo skaitytuvo.

Tačiau kad ir kiek ilgai laikysite priglaudę kortelę, tai neturės jokios įtakos atsiskaitymų skaičiui - suma bus nurašyta tik vieną kartą.

Ar pardavėjas gali atlikti mokėjimą už mane?
Bekontaktį atsiskaitymą turėtų atlikti pats kortelės naudotojas, aiškiai matydamas ekrane mokamą sumą. „Žinoma, ją paskui pamatysite pirkinio kvite arba sąskaitos išraše. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad atsiskaitant bekontakčiu būdu be PIN kodo, atspausdinti kvitą pirkėjui nėra privaloma. Tačiau pardavėjas turėtų jūsų pasiteirauti, ar jums reikės kvito", - teigia „Swedbank" atstovė.

Ką daryti atsiskaitymo sumai viršijus 10 eurų?
Dalis bekontakčius mokėjimus priimančių skaitytuvų, viršijus 10 eurų sumą, iš karto paprašys įdėti kortelę ir tuomet įvesti PIN kodą. Pasak J. Gumuliauskienės, šiuo metu Lietuvoje tokių skaitytuvų yra didžioji dalis.

Kito tipo skaitytuvams, nepriklausomai nuo atsiskaitymo sumos, kortelę visada pakaks tik priglausti. Viršijus bekontakčio atsiskaitymo limitą skaitytuvas paprašys įvesti PIN kodą, bet kortelės įdėti nereikės. Šie skaitytuvai yra gana populiarūs kitose Europos valstybėse.

„Jeigu nesate iki galo tikri, kaip atlikti mokėjimą, tiesiog sekite instrukcijas skaitytuvo ekrane - jame visuomet būna parašyta, kokį veiksmą reikia atlikti su kortele", - pataria „Swedbank" Privačių klientų tarnybos vadovė.

Ar būtina atsiskaitant kortelę išimti iš dėklo ar piniginės?
Jeigu bekontaktę kortelę nešiojatės su kitomis kortelėmis, prieš atsiskaitant geriau ją išimkite. Priglaudus prie skaitytuvo piniginę su keliomis bekontaktėmis kortelėmis (net jeigu viena jų yra ne mokėjimo, o, pavyzdžiui, lojalumo kortelė), skaitytuvas paprašys pateikti vieną konkrečią kortelę.

Jeigu kortelę nešiojatės atskirame dėkle, atsiskaitymo galimybė priklauso nuo dėklo tipo. Pavyzdžiui, silikoniniai ar odiniai dėklai praleidžia bekontakčio mokėjimo signalą, tad išimti kortelę nėra būtina. O štai metaliniai dėklai signalo nepraleidžia, todėl atsiskaitant kortelę teks išimti.

• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147