- Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
- Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
- 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
- Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
- Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
- Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
- „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
- Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
- Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
- Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
- Ką naujausi išmanieji televizoriai siūlo kompiuterinių žaidimų mėgėjams?
- Ateitis jau čia: 5 išmaniųjų televizorių funkcijos, kurias verta išbandyti.
- Blokuojami 53 IP adresai, kuriais pasiekiami Rusijos propagandiniai kanalai.
- Patarimai, kurie leis televizorių namuose žiūrėti lyg būtumėte kino teatre .
- „NTV-Plus“ pradėjo teikti televizijos paslaugas Kaliningradui iš 56E pozicijos.
- Priimtas sprendimas užblokuoti 3 interneto svetainių kopijas.
- Blogai pastatytas televizorius – pinigų išmetimas į balą.
- Televizorių gamintojai žengia į ryškumo karus ir vaizdus be laidų.
- RRT sprendimas leis pagerinti televizijos transliavimo kokybę regionuose.
- Skirtos baudos už draudžiamų rusiškų televizijos programų platinimą.
- RRT: radijo stotis „Sputnik“ ir Lietuvos pasirinkta programa.
- Kodėl Lietuvoje galime matyti ir girdėti kitose šalyse transliuojamas laidas?
- „TV3 Grupė“ įsigyja „M-1“ valdomas radijo stotis.
- Iš Sitkūnų radijo stoties prabilo „Radio Pravda“.
- Bendrovei „Plunsta“ skirta bauda už dezinformacijos skleidimą.
- „Rusradio LT“ pakeitė pavadinimą, nuo šiol ji – „R RADIO LT“.
- SM apgailestauja dėl neišsamiai išdiskutuoto skaitmeninio radijo projekto.
- Muzikinis testas jūsų ausinėms: prireiks šių 7 dainų.
- Kalėdinė muzika: kodėl vienus džiugina, o kitus pykdo?
- Garso įrašymo istorija: nuo kalbėjimo į „ragą“ iki balso pavertimo tekstu.
- Rugpjūčio 23-oji – internautų diena: kas sukūrė internetą?
- Išlikite saugūs internete: patarimai, kaip išvengti nuotolinių sukčių pinklių.
- „Facebook“ stoja į kovą prieš „Twitter“: į rinką žengia „Threads“.
- Pokyčiai lėktuvų keleiviams – jau nuo kitos savaitės: leis naudoti 5G ryšį.
- Staiga atsiradusi „Klaida 404“: kaip jos išvengti ir atverti norimą svetainę?
- Jungtinės Karalystės būstuose gigabitinis internetas taps privalomas.
- Ryškiausi 2022-ųjų pokyčiai socialiniuose tinkluose: kas turi šansų?
- Internetas atšventė 40-ąjį jubiliejų: nuo karo baimės iki žmogaus teisės.
- Renkamės internetą namams: ekspertas atskleidė, kokios spartos iš tiesų reikia.
- Didžiųjų technologijų kompanijų laukia sunkūs laikai – bręsta interneto pokyčiai.
- „Aš nesu robotas“ – atsakė, kodėl DI robotams įveikti testą tampa vis lengviau.
- Kibernetinis saugumas (ne)apsimoka? Kaip įmonėms sutaupyti ir apsisaugoti.
- Nepatikėkite savo duomenų tik vienam įrenginiui: kaip saugoti duomenų kopijas.
- Ruošiatės vasarą dirbti iš šiltų kraštų? Galite netekti svarbių duomenų.
- Jus jau apgaudinėja ir dirbtinis intelektas: 5 patarimai, kaip apsisaugoti.
- Kibernetinio saugumo ekspertas ragina būti atidiems atsiskaitant internete.
- Nauja paieškos svetainė yra tarsi „Google“ ir „ChatGPT“ mišinys.
- Kompiuteriniai žaidimai: tendencijos ir naujausi technologiniai sprendimai?
- Nuotolinis darbas: nulinio pasitikėjimo reikalas.
- Nepaspaustas „Save“ mygtukas gali kainuoti daug darbo valandų.
- Jungtis tarp smegenų ir kompiuterio – kokias galimybes ji suteiks žmogui?
- Moterys mokslininkės: iššūkiai ir kaip paskatinti moteris išlikti mokslo kelyje?
- Ekspertas paaiškina: kas yra kvantiniai kompiuteriai ir kam jų reikia?
- Fotonika ir lazeriai – raktas į aplinkos tvarumą.
- Vytautas Getautis: kartais naujų išradimų idėjos kyla ir bėgiojant stadione.
- Fizikai įsitikinę: XXI amžius – tai fotonų įgalinimo laikmetis.
- VU virusologė L. Kalinienė apie koronavirusą: klausimų šiandien daug.
- Ką daro vienas galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai.
- Neuromokslininkas: psichodeliniai grybai reikšmingai keičia smegenų struktūrą.
- Paaiškino, kaip gyvybė yra išvis įmanoma, ir gavo Nobelio premiją.
- 5 mažmeninėje prekyboje sparčiausiai įsitvirtinančios inovacijos.
- Technologijų tendencijos: kokie metai laukia IT sektoriaus 2024-iais.
- Kas yra „VoLTE“ ir „VoWiFi“ technologijos bei kokį iššūkį jos sprendžia?
- „ChatGPT“ meluoja ir neraudonuoja: kaip išvengti DI melo pinklių?
- Išmani apsauga: ekspertas pataria, kaip užtikrinti namų prietaisų saugumą.
- 4 technologijos, kurios mūsų kasdienybę pakeis jau artimiausiais metais.
- Netolima ateitis: nauji telefonai salonuose iš 100 proc. panaudotų detalių.
- „SpaceX“ į kosmosą pakėlė dar du „NanoAvionics“ Lietuvoje pagamintus palydovus.
- Kaip dirbtinis intelektas gali pakeisti mums svarbiausią sritį – mediciną?
- „Telia“ pradeda naudoti akinius, kurie rodo ryšio bangas.
- Ekspertas pataria, kaip valyti plokščiaekranį televizorių.
- Ekspertė pataria: geriausi nebrangūs 5G telefonai paaugliui.
- Renkatės televizorių? Ekspertų patarimai.
- Išmaniojo laikrodžio nebūtina įkrauti kas naktį: kaip juo naudotis ilgiau?
- Projektorius – ne tik namų kinui: atskleidė šio įrenginio panaudojimo būdus.
- Ekspertai patarė, į ką atkreipti dėmesį renkantis monitorių.
- „Teltonika Networks“ pristato pirmuosius Lietuvoje sukurtus 5G įrenginius.
- Kaip išsirinkti geriausią garso kolonėlę? Ekspertas pataria nedaryti 1 klaidos.
- Televizorių ir monitorių energinis efektyvumas: ką šis žymėjimas signalizuoja?
- Ar Rusijos karas dar labiau pagilins lustų krizę?
- Ekspertas pataria, kodėl verta rinktis QNED televizorių.
- Ekspertas pataria, kaip teisingai prižiūrėti skalbimo mašiną.
- Karščiai dar nesibaigė – kaip išsirinkti tinkamą oro vėsinimo įrangą?
- Kaip įsigyti tinkamiausio dydžio televizorių namams?
- Šeši patarimai, kaip paruošti šaldiklį produktų laikymui.
- Kaip su kondicionieriumi pagerinti oro kokybę namuose?
- Ekspertai paaiškina, kaip žinoti, kada laikas pirkti naują šaldytuvą.
- „Philips“ televizorių TOP 3.
- Ne kasdienis pirkinys – virtuvės technika: į ką atsižvelgti renkantis.
- 5 orkaitės gudrybės, kurios užtikrins puikius kulinarinius rezultatus.
- Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
- Kirenija – uostamiestis, kuris padės sielą prikelti iš žiemos miego.
- Atostogų Egipte gidas: ką pamatyti, paragauti, kokias pramogas išbandyti?
- Slidinėjimo tinklaraščio autoriaus patarimai, kaip planuoti kelionę į kalnus.
- Rygoje lankėtės tik praėjusiais metais? 8 naujienos paskatins ten sugrįžti.
- Atostogas lietuviai planuoja ir rudenį: kas lemia jų pasirinkimą?
- Į gražiausias Skandinavijos vietas – kemperiu? Keli naudingi patarimai.
- Amžino pavasario sala Madeira: kodėl verta čia apsilankyti ir vasarą?
- Išvykų sezonas atidarytas: išmanūs aksesuarai, be kurių kelionėse neišsiversite.
- Fotogeniškiausios Peloponeso vietos – atraskite ir įsiamžinkite.
- Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
- Meniu „Auksiniais scenos kryžiais“ pagerbti geriausi 2022 metų scenos menininkai.
- LNDT meno vadovas O. Koršunovas apie 83 sezoną.
- Matas Pranskevičius: kai tenka spektaklyje ir gimti, ir mirti.
- „TAIPNE“ – spektaklis apie šeimą .
- Williamas Kentridge’as: daužyti sukonstruotų nežinojimų formas.
- VU chorai Paryžiuje atliks C. Saint-Saënso „Kalėdinę oratoriją“.
- „Soliaris 4“ – apie realybę, kurioje gyvename, ir asmenines traumas.
- Klaipėdoje kruopščiai restauruota Romeo ir Džuljetos meilės istorija.
- Nepraleiskite knygų naujienų.
- Ką daryti norint išlaikyti savo nekilnojamojo turto vertę.
- Projektuojant kiemus remiamasi Suomijos patirtimi: kiemai atiduodami kaimynams.
- Įsigaliojo vienas svarbiausių Statybos įstatymo pakeitimų. Ką svarbu žinoti?
- Vilniuje bus įrengtas butas, kurio interjerą sukūrė dirbtinis intelektas.
- Tyrimas: kokį NT kainų likimą prognozuoja gyventojai?
- „Realco“: balandį parduotas 191 būstas, dauguma – pastatytuose projektuose.
- Senų pastatų modernizavimas: kodėl verta ryžtis ir nuo ko pradėti?
- 5 ekspertės patarimai naujakuriams: ką žinoti apie būsto planą ir perskaityti?
- Namo stogas: kokį pasirinkti, kad džiugintų ilgus metus?
- Nauji langai jaukiems namams.
- Dalis naujų televizorių turi galimybę priimti palydovines programas, nes turi įmontuotą DVB-S2 standarto imtuvą. Tokiu atveju priedėlis nereikalingas. Jei domina tokia galimybė, paprašykite pardavėjo paaiškinti, kurie televizoriai tam tiktų.
- Jei gyvenate netoli kaimyninių šalių sienos, pirkdami televizorių įsitikinkite, kad jis gali priimti televizijos programas DVB-T2 formatu. Rusija jau perėjo prie DVB-T2 standarto.
- Naršote internete, bet Jūsų monitorius yra geras, todėl ekrane puslapis atrodo siauras? Ne problema - padidinkite vaizdą MENU --> VIEW --> ZOOM. Arba laikydami klaviatūros CTRL klavišą, sukite pelės ratuką. Naršyklė ir kitą kartą, atvertus puslapį, prisimins šį puslapio nustatymą.
Daugiau patarimų
- Nekliudykite savo vaikams, kurdami jiems lengvą gyvenimą.
- Ar ne geriau būtų, užuot smerkus blogį, skleisti gėrį.
- Viskas turėtų būti taip paprasta, kaip ir yra, bet ne paprasčiau.
- Laimingiausi žmonės yra tie, kurie per daug užimti, kad galvotų, ar jie laimingi, ar ne.
- Kiekvienas turėtų būti gerbiamas, bet nei vienas dievinamas.
- Installation of television antennas. Assistance in television reception, IT issues.
- Services and contacts.
- Tricolor “protects satellite broadcasting in Russia”.
- Lithuania completely abandons Russian gas imports.
- There is a resolve to protect Europe and rules-based world order.
- Prime Ministers of Lithuania and UK discuss security situation and relations.
- Prime Minister in the opening of “Kaunas – European Capital of Culture 2022”.
- Lithuania exchanged 5G application experience with experts from the UK.
- Smart investing: how to spread risk effectively?
- Frequencies of DVB-T network of Lithuanian commercial televisions.
- Installation d'antennes de télévision. Assistance à la réception TV, problèmes informatiques.
- Services et contacts.
- Passer d'un satellite à l'autre.
- Recevoir les chaines de TV Lituaniennes par satellite.
- Télévision par satellite.
- La cigarette électronique bannie des avions aux États-Unis.
- Paris et Londres investissent gros dans les drones de combat .
- Des millions de Français devront-ils changer de télé l'an prochain?
- Que faire en cas de problème de réception TV?
- Arte disponible en HD et en colère sous le sac plastique HotBird.
Renovacijos pavara aiškiai vis dar per žema - 1 dalis
2017-03-14 16:01:47Konferencijos „Efektyvus ir patikimas daugiabučių šiltinimas dabarčiai ir ateičiai“ dieną, kovo 3-ją, Lietuvoje buvo renovuoti 1573 daugiabučiai, o pastarųjų metų modernizavimo tempą kai kas iki šiol vadina „proveržiu“.
Taip, galima pripažinti tam tikrą pagreitėjimą, kadangi nuo 2004 iki 2012 metų atnaujinti tik 479 namai. Tačiau Lietuvos būsto strategijoje buvo numatyta iki 2020 metų modernizuoti – ne vien tik apšiltinti – daugiau kaip 27 tūkstančius namų, vadinasi, po 1,5 tūkst. daugiabučių kasmet.
Tad modernizacija tebevažiuoja geriausiu atveju antra pavara iš įprastinų penkių. Kuriame modernizacijos kelio taške bus Lietuva 2020 metais? Ar būsime bent privažiavę žiedinės arba žaliosios ekonomikos sankryžą ir ar žinosime kuria kryptimi judėti toliau?
Konferencijos Vilniaus Gedimino technikos universitete dalyviai išreiškė didelį susirūpinimą ir vardijo priežastis, kodėl modernizavimas stringa, o aptardami būdus jį spartinti ir tobulinti, be kita ko siūlė prie Vyriausybės įsteigti Būsto modernizavimo programos įgyvendinimo komitetą, kuris sutelktų svarbiausius modernizavimo proceso subjektus. Sėkminga ir sklandi, kylančia kreive vykstanti būstų modernizacija gali būti itin reikšmingas ekonominis ir socialinis veiksnys, be kita ko, slopinantis gyventojų mažėjimą.
Tačiau valdžios institucijų pastangos šalinti kliūtis modernizavimo kelyje bus mažai reikšmingos, jeigu pati visuomenė liks inertiška ir nesiryš išlaidoms, kurios iš karto pagerina gyvenimo kokybę ir visokeriopai atsiperka ilgesniu laikotarpiu. Akivaizdu, kad komunikacija apie modernizavimą tebėra problema.
Administratoriams – gebėjimų stiprinimas ir atestacija
2017 m. kovo pradžioje Lietuvoje atnaujinti 1573 daugiabučiai gyvenamieji namai, dar 400 renovuojama. Visi atnaujinti namai pasiekė planuotą energinio efektyvumo klasę ir sutaupo nuo 50 iki 80 proc. šilumos energijos, o tai yra daugiau, negu buvo planuota rengiant investicinius planus.
Tokius naujausius duomenis konferencijos dalyviams pateikė Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjas Edvardas Petrauskas. Pasak jo, atnaujinant namus naudojamos ne tik standartinės šiltinimo priemonės, bet ir modernūs pastatų šildymo būdai, pavyzdžiui, saulės kolektoriai, kiti atsinaujinantys energijos šaltiniai. Neseniai papildyti statybos techniniai reglamentai, pabrėžiant pastatų atnaujinimo kokybę ir darbų atlikimo techninę priežiūrą.
Pasak E. Petrausko, viena silpnųjų kokybės valdymo grandžių yra projekto administravimas, todėl reikėtų didinti administratorių kompetenciją ir juos atestuoti. Administratoriams reikalingos ne tik techninės, statybos teisės pagrindų žinios, bet ir gebėjimas bendrauti su gyventojais.
„Renovuojant senus namus neretai jau projekto įgyvendinimo metu būna smulkių pakeitimų, kadangi paaiškėja, jog neįmanoma įgyvendinti numatytų konstrukcinių sprendimų. Kita vertus, dirbama erdvėje, kur gyvena žmonės, jie teikia pasiūlymus, pastabas, ir jeigu būtų žmogus, kuris vietoje galėtų atsakyti į gyventojų klausimus, būtų didelė nauda“, – sakė E. Petrauskas.
Kalbėdamas apie daugiabučių atnaujinimo perspektyvas BETA atstovas sakė, kad tai galėtų būti kvartalinė renovacija. Dabar Šiauliuose, Utenoje ir Birštone įgyvendinami demonstraciniai projektai, kurie apima ne pavienius daugiabučius gyvenamuosius namus, bet tvarkomi ir inžineriniai tinklai, atnaujinami infrastruktūros objektai, tvarkoma aplinka.
„Pavyzdžiui, Utenoje Aukštakalnio kvartale 8 ha plote, kur yra 41 daugiabutis, atnaujintas vaikų darželis, apšvietimo tinklai, o 34 namai jau davė sutikimą renovacijai. Projektą planuoja baigti 2022 m., ir numatoma sutaupyti 50 proc. šilumos energijos“, – sakė E. Petrauskas. Turėtų pasiteisinti ir inovatyvūs šilumos taupymo projektai. Pavyzdžiui, viename pastate bus įdiegtas šiuolaikinis pastatų šilumos valdymas, dėl kurio šilumos paskirstymas turėtų būti daug efektyvesnis, o kartu su skandinavais rengiamas ypač mažai sąnaudų šilumos gamybai reikalaujantis demonstracinis šildymo mažomis temperatūromis projektas.
Atsakydamas į auditorijos klausimą, kodėl atnaujinant ir apšiltinant namus, ne visuomet keičiami naujais ankstesnės kartos plastikiniai langai, kurių šiluminė varža yra gerokai mažesnė, E. Petrauskas sakė, kad tai yra individuali investicija ir ne visi žmonės sutinka papildomai investuoti, tačiau auditas parodė, kad ir nekeičiant langų naujesniais sutaupoma ne mažiau kaip 40 proc šilumos energijos.
Kita vertus, pabrėžė BETA atstovas, pastatų energijos suvartojimo auditas energijos sąnaudas skaičiuoja pagal kitą metodiką ir palyginti su pastatų energinio naudingumo vertinimo metodika, apima tik dalį statinio energijos vartojimo rodiklių, o pastato modernizavimo tikslingumas vertinamas pagal tai, kiek sumažėja energijos suvartojimas ir atsiperka investicijos. Todėl prognozuojant investuotų lėšų atsiperkamumą labai svarbu kuo tiksliau įvertinti energiją taupančių priemonių efektyvumą.
Būsto rūmai: proveržis per lėtas!
Būsto savininkų interesus atstovaujantis Lietuvos būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis apgailestavo, kad Lietuvoje 97 proc. būstų yra privati nuosavybė, todėl negalime jų atnaujinti taip, kaip tai darė Vokietija, kur šį procesą lėmė politinė valia. O Lietuvoje net tų namų, kuriuos renovuoti visiškai neapsimoka, negalima nugriauti, nes tai yra privati nuosavybė.
„Lietuva yra vienintelė šalis, kur pagrindinis daiktas yra butas, o sienos, stogas ir visa kita yra priklausiniai, ir tai yra blogai, kai reikia priimti sprendimus dėl bendro naudojimo objektų eksploatavimo, remonto ir renovacijos“, – sakė jis.
Pasak J. Antanaičio, esant vienodai 1 kwh šilumos kainai, naujos statybos namai suvartoja 3–3,5 karto mažiau šiluminės energijos, nei senos statybos namai, o senos statybos renovuoti namai suvartoja apie 2,5 karto mažiau šilumos energijos už nerenovuotus.
„Beveik 80 proc. namų, kurie yra kiauri kaip rėtis, žmonėms labai daug kainuoja. Deja, daugelis gyventojų mato vieną išeitį – reikia mažinti šilumos kainą. Bet ne tai sumažins sąskaitas už šilumą. Problemą išspręs ne kainos sumažinimas, o suvartojimo mažinimas. Todėl mes turime sudominti žmones, aiškinti jiems, kad reikia mažinti suvartojimą – teisingai eksploatuoti namą, teisingai jį administruoti ir renovuoti, nes aš daug moku todėl, kad daug suvartoju, o daug suvartoju todėl, kad netvarkau savo būsto“, - gyventojų švietimo svarbą pabrėžė J. Antanaitis.
Lietuvos būsto strategijoje, kuri buvo patvirtinta 2004 metais, numatyta, kad iki 2020 metų daugiabučių namų savininkų bendrijų valdomų namų padaugės iki 80 proc. (šiuo metu yra apie 20 proc.), bus atnaujintos ir(ar) modernizuotos daugumos daugiabučių namų šildymo sistemos, atnaujintos ir apšiltintos stogų konstrukcijos, pakeisti arba atnaujinti langai ir durys, pašalinti stambiaplokščių gyvenamųjų namų sienų siūlių defektai ir sumažintas šių namų sienų šiluminis laidumas, beveik trečdaliu sumažinti šilumos energijos ir kuro sąnaudas. Tais pačiais metais patvirtintoje Daugiabučių namų modernizavimo programoje numatyta iki 2020 metų modernizuoti ne mažiau kaip 70 proc. daugiabučių namų, pastatytų iki 1993 m., o šilumos energijos ir kuro sąnaudas sumažinti ne mažiau kaip 30 proc.
„Mes kiekvienais metais turėjome modernizuoti po 1500 namų, kad pasiektume tokį rezultatą. Bet iki 2012 metų atnaujinti ar iš dalies renovuoti tik 479 namai. Pokytis įvyko 2013 m., bet mums iki 2020 metų dar reikia renovuoti 22 tūkst. namų – po 7 tūkst. kiekvienais metais. Ką mes darysime? Juk šita vyriausybė, šitas Seimas turės atsiskaityti prieš Europos Komisiją“, – sakė J. Antanaitis.
Anot jo, visų bendromis pastangomis švietimu turime išjudinti visuomenę. J. Antanaitis taip pat sakė palaikantis siūlymą, kad modernizavimo projekto administratorius turi būti atestuotas.
Lietuvos būsto rūmai turi daug pasiūlymų, kaip efektyviai taupyti energiją tiek modernizuojant senus daugiabučius, tiek juose toliau gyvenant, tačiau tvarkantis kaip tikriems šeimininkams. Be kita ko, Rūmai siūlo panaikinti kompensacijas už centralizuotai tiekiamą šilumą ir karštą vandenį, panaikinti lengvatinį PVM tarifą centralizuotai tiekiamai šilumai, o iš sutaupytų lėšų suformuoti Nepasiturinčių gyventojų rėmimo fondą, kuris veiktų pagal Vyriausybės patvirtintą fondo nuostatuose nustatytą tvarką.
„Kalti mes visi, todėl susiimkime, dirbkime kartu. Mes siūlome įsteigti prie Vyriausybės valstybinį būstų modernizavimo programos įgyvendinimo priežiūros komitetą, kurį sudarytų statybininkai, architektai ir kitų sričių atstovai“, – sakė J. Antanaitis.
Nauja EK direktyva – energijos suvartojimo stebėsenai
KTU Statybinės šiluminės fizikos mokslo laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas, dr. Edmundas Monstvilas sakė, kad energinio naudingumo vertinimo metodai buvo parengti ir tobulinami atsižvelgiant į Europos Komisijos direktyvą, todėl jais naudojantis galima rengti investicinį planą bei įvertinti pastatų atnaujinimo teikiamą naudą ir jų energinį naudingumą.
„Pagrindinis tikslas – kad lėšos, kurias investavome į modernizavimą, atsipirktų. Neapšiltinti vamzdynai daugiabučiame pastate karštam vandeniui ruošti 1500 kv. m name sunaudoja apie 125 kwH, o jeigu rengdami investicinius planus numatysime ir vamzdynų apšiltinimą, sumažinsime sąnaudas iki 42 kwH, ir bendros sąnaudos pastatui šildyti dar labiau sumažėtų, nes karšto vandens ruošimo sistema šiuo metu daugiabučiuose pastatuose suvartoja daug energijos“, – sakė jis.
Vienas E. Monstvilo pateiktų pasiūlymų – skatinti įvairių energiją taupančių priemonių, taip pat ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, o rengiant investicinius planus įvertinti visų jų tikslingumą – ne tik tai, kiek bus sutaupoma šilumos energijos. Taip pat jis siūlė tobulinti vertinimo metodiką, kad būtų galima visapusiškai įvertinti, kiek energijos sutaupoma atnaujinant pastatus.
Pasak jo, Europos Komisija jau yra parengusi naujos direktyvos projektą, „ir ryškėja tendencijos, kad energijos vartojimo stebėsenai bus skiriamas vis didesnis dėmesys“.
„Iki pastolių“ – ilgiau, statyba – trumpiau
Statybos produkcijos sertifikavimo centro (SPSC) direktorius Robertas Encius pastebėjo, kad yra gražių pavyzdžių, kai visa daugiabučių renovacija atlikta už namo savininkų lėšas, ir tokie projektai visuomet įgyvendinami sėkmingai, o projektai, kuriuos remia valstybė, kartais stringa.
Apžvelgęs visą projekto įgyvendinimo eigą, R. Encius sakė matąs būdą, kuris leistų paspartinti darbus: „Pirmajame etape skaičiuojama ne kiek kainuos statybos darbai, o kokią mes turėsime naudą, per kiek laiko atsipirks investicija. Projektuotojas susirinktų visus duomenis ir parengtų labai tikslų projektą. Jeigu rangovui pateiktume tokį techninį darbo projektą, jis kainą pasakytų tiksliau ir greičiau, o mes sutaupytume laiko ir pinigų, nes rangovui nebūtų kaip pridėti „atsargos koeficiento“. Kai kurie rangovai gal dirbtų už didesnę kainą, bet rezultatas būtų geresnis. Pirmas etapas „iki pastolių“ – pasirengimas statybos darbams – pailgėtų, bet bendras laikas, mūsų įmonės įsitikinimu, sutrumpėtų ir statyboje praleistume mažiau laiko“.
Pasak R. Enciaus, tai svarbu, nes būtent statybos darbai visus gyventojus labiausiai erzina, kadangi sutrikdo jų kasdienį gyvenimą. Jis taip pat pabrėžė, kad užsakovams turėtų atstovauti kvalifikuotas specialistas, kuris galėtų būti samdomas ir už valstybės lėšas.
Labai svarbu kaupti duomenis ir techninę dokumentaciją apie pastatą, nes jų prireikia projektuojant. Kita vertus, sakė R. Encius, dėl tam tikros daugiabučių modernizavimo specifikos iš tiesų reikia ne projektavimo, o modeliavimo, todėl bendradarbiaujant su Lietuvos statybos inžinierių sąjunga rengiami projektuotojų mokymai, ir iki kovo pradžios 4 dienų mokymuose jau buvo dalyvavę 109 projektuotojai. R. Encius taip pat pristatė SPSC iniciatyva ir lėšomis sukurtą kompiuterinę programą NRGpro, kuri jau turi apie 100 vartotojų. Ateityje šią programą ketinama integruoti į statinio informacinio modeliavimo aplinką.
Apie pastatų šiltinimo kokybės valdymo perspektyvas kalbėjęs Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) Statybinių medžiagų gamintojų komiteto vadovas Virginijus Ramanauskas pabrėžė, kad labai svarbi ir pastatus atnaujinančių darbininkų kompetencija, nuolatinis profesinis tobulėjimas. „Darbuotojų kvalifikaciją patvirtinti galėtų jų sertifikavimas, o jiems baigus atitinkamas mokymo programas būtų išduodamas atestavimo pažymėjimas“, – siūlė jis. Pabrėžęs, kad nuolatinis profesinis tobulėjimas labai svarbus, kadangi keičiasi naudojamos medžiagos ir technologijos. V. Ramanauskas sakė, kad užsakovai turėtų reikalauti rangovų atestatais pagrįsti atitinkamą statybininkų kvalifikaciją.
Eksploatacinio modelio link
LSA prezidentas Dalius Gedvilas pabrėžė, kad mūsų gyvenime vis labiau įsitvirtina samprata „skaitmeninė statyba“ arba „statinio informacinis modeliavimas“ (BIM), todėl labai svarbu tinkamai ir kuo daugiau sukaupti informacijos apie esamus pastatus ir jų eksploatacinius rodiklius. Tai gali labai praversti rengiant investicinius projektus ir pritraukiant investuotojus.
LSA vadovas patvirtino statybų sektoriaus nuostatą, kad nuo 1,5 mln. eurų sąmatinės vertės projektai turėtų būti atliekami 3D formatu, ir žadėjo inicijuoti, kad ateityje viešųjų pirkimų procedūrose būtų įteisintas reikalavimas, kad ne tik statant, bet ir modernizuojant pastatus būtų taikomas BIM metodas. Plėtojant statinio informacinio modelio metodus, ateityje turės būti sukurtas ir apčiuopiamos naudos eksploatuojant pastatą duosiantis statinio eksploatacinis modelis.
D. Gedvilas pabrėžė, kad šiuolaikinių informacinių technologijų būtinybę reikia aiškinti ne tik projektuotojams ar statybininkams, bet ir politikams, kurie taip pat turi pasirūpinti, kad nuo paslaugų pirkimo už mažiausią kainą būtų pereita prie ekonominio naudingumo kriterijų.
Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą
Dienoms iki Velykų sparčiai tirpstant ir šventei neišvengiamai artėjant, daugelis sprendžiame dilemą, ką gaminti ir kokiomis vaišėmis nustebinti artimuosius. Visuomet pravers, jei išsisaugosime greitai paruošiamų užkandžių receptų.Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
Nors šiandien didelę dalį naudojamo transporto vis dar sudaro benzininiai ar dyzeliniai automobiliai, perėjimas prie aplinką tausojančių elektromobilių įgauna vis didesnį pagreitį.4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą
Ar kada nors pagalvojote, kad įmanoma padidinti saugumą, palengvinti savo buitį ir dar sumažinti sąskaitas už elektrą? Aktyviai tobulinamos išmaniosios sistemos ne tik padeda siekti šių tikslų, bet ir nereikalauja daug investicijų, o jų nauda pajuntama gana greitai.Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti
„Didelę dalį iš „tėvų mokyklos“ į baseiną ateinančių vaikų plaukti tiesiog mokome iš naujo, „nuo nulio“. Tėčiai, mamos, seneliai ir kiti artimieji, net jei yra labai geri plaukikai, mokydami yra linkę daryti klaidų, kurios gali būti lemtingos vandenyje“.Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną
Kiekviena darbo diena, per kurią nepriimami sprendimai mažinti naftos degalų vartojimą transporto sektoriuje, Lietuvos biudžetui tiesiogiai reiškia apie 1 mln. eurų praradimų – negautų pajamų ir atsiradusių papildomų išlaidų.Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV
2024-uosius rinka pradėjo optimistinėmis nuotaikomis: tiek rinkos dalyviai, tiek paskolų turintys gyventojai ir verslai nekantrauja, kada gi pasaulio centriniai bankai pirmą kartą sumažins bazinę palūkanų normą.„Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks
Mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ tinkle jau pradėjo veikti pirmieji dvylikos simbolių telefono numeriai. Atsižvelgiant į šalyje atsiradusį naujų telefono numerių stygių, galimybę naudoti dvylikaženklius numerius pasiūlė Lietuvos Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT).Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
Vanduo – svarbiausias gyvybės šaltinis žemėje, sudarantis net 60–75 proc. žmogaus kūno masės. Sertifikuota vandens someljė Aistė Miliūtė pabrėžia, kad vandenyje esantys mineralai – organizmo trąšos, kurios būtinos kiekvienam žmogui.Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
Finansinės institucijos ir elektroninis verslas nuolat tobulina sistemų saugumą, aktyviai užsiima vartotojų informacinio raštingumo edukacija, o auganti dirbtinio intelekto (DI) pažanga sparčiai prisideda prie inovatyvių verslo sprendimų.Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
Pavasaris pasižymi ne tik ilgesnėmis dienomis ar šiltesniu oru, bet ir gausesniu žiedadulkių bei kitų ore tvyrančių alergenų kiekiu. Sezoninės alergijos dėl savo simptomų dažnai maišomos su peršalimo ligomis arba gripu, tačiau vaistininkai perspėja, kad būtina žinoti, nuo ko gydomasi.Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“
Pranešama, kad Ukrainos tarptautiniai kanalai „Freedom“ ir „Dom“, transliuojantys iš „Eutelsat HotBird“ palydovo, buvo užstrigę.Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus
Lietuvoje reguliariai vykdomos civilinės saugos pratybos, gamtos stichijos – tai kelios priežastys, dėl kurių šalies gyventojai į mobiliuosius telefonus gauna informacinius perspėjimo pranešimus.Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
Šiltuoju metų laiku įprastai tikimės sulaukti mažesnių sąskaitų už dujas, šiluminę ar elektros energiją. Vis dėlto kartais sąskaitos ne mažėja, o priešingai – išauga.Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius
Atėjus pavasariui vairuotojų gyvenimą kartina duobės mūsų šalies gatvėse ir keliuose. Pataikius į duobę kartais pakanka pakeisti padangą, tačiau dažnai transporto priemonę, deja, tenka gabenti į remonto dirbtuves.ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
Šią savaitę Europos Parlamentas (EP) vienbalsiai patvirtino taisyklių rinkinį, kuris reguliuos dirbtinio intelekto (DI) įrankius, įskaitant „Google Gemini“ ir „ChatGPT“.Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją
Aviacijos specialistai skaičiuoja, kad kasmet lėktuvais skrenda apie 4,5 mlrd. žmonių. Be to, šios transporto priemonės kasmet pergabena apie 60 mln. tonų krovinių. Šie skaičiai, ko gero, būtų dar didesni, jeigu ne aviaciją kiek pristabdžiusi pandemija.Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus
Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) 2023 m. atliko mobiliosios interneto prieigos paslaugų kokybės rodiklių įvertinimo matavimus Lietuvos teritorijoje veikiančiuose operatorių UAB „Bitė Lietuva“, Telia Lietuva, AB, UAB „Tele2“ tinkluose.Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa
Odos niežulys – itin varginantis pojūtis, galintis kilti dėl pačių įvairiausių veiksnių. Dažnai visai nesudėtinga atpažinti jo priežastį, pavyzdžiui, reakciją į vabzdžio įkandimą, tačiau pasitaiko, kad niežulys nepraeina net nesant jokiems matomiems odos pakitimams.Žvejyba – ar tikrai verta?
Žvejyba nėra tik žuvų gaudymas; tai laisvalaikio praleidimo būdas, aistra ir veikla, kuri turi gilią reikšmę daugeliui žmonių visame pasaulyje. Nuo ramybės akimirkų, praleistų prie vandens, iki didžiulio džiaugsmo, kurį suteikia didelio laimikio sugavimas. Žvejyba teikia daugybę patirčių, kurios praturtina tiek protą, tiek sielą.Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai
Profesionaliojo scenos meno vertinimo komisija iš 93-ių pateiktų pasiūlymų išrinko „Auksinių scenos kryžių“ nominantus už 2023 m. kūrybą pagal atskiras kategorijas.FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams
Finansų ministerija pristatė parengtas azartinių lošimų įstatymo (ALĮ) pataisas, kuriomis reikšmingai didinamos baudos azartinių lošimų organizatoriams už įstatymo reikalavimų nevykdymą.Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
Kelionių organizatoriai pastebi, kad kasmet vis daugiau vyresniosios kartos atstovų nori pažinti pasaulį ir leidžiasi atostogauti į svečias šalis. „Tez Tour“ atlikto visuomenės tyrimo duomenimis, 55 metų ir vyresni asmenys sudaro apie 20 proc. visų keliautojų.„Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą
„Bitė Lietuva“ stabdo 4G namų maršrutizatorių prekybą. Vietoje jų naujieji 5G įrenginiai, kurie padės naudotis dar spartesniu ir stabilesniu internetu. Naudojantys 4G maršrutizatorius pokyčio nepajaus, pasak ekspertų, naujieji įrenginiai suteiks 10 kartų greitesnį internetą bei atvers galimybes naudotis naujomis paslaugomis.Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau
Didžioji dalis mūsų įpročių yra įgyjami dar vaikystėje, todėl labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų.Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto praėjusiais metais pateiktais duomenimis, Lietuvoje net ketvirtadalis žmonių kenčia nuo nugaros ar kaklo skausmų, o beveik vienas iš penkių – nuo rankų, kojų skausmo.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu.„Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus
Didžiausiai Baltijos šalyse žaliosios elektros gamintojai Latvijos energetikos grupei „Latvenergo“ priklausanti bendrovė „Elektrum Lietuva“ neaudituotais duomenimis pernai gavo 357 mln. eurų pajamų ir uždirbo 3,3 mln. eurų grynojo pelno – atitinkamai 1,7 ir 5 kartus daugiau negu 2022 m.Pajamų deklaravimas ir įmokos „Sodrai“: ką svarbu žinoti
Prasidėjus pajamų deklaravimui, savarankiškai dirbantys gyventojai turėtų prisiminti, kad nuo uždirbtų ir deklaruotų pajamų taip pat reikia sumokėti ir socialinio draudimo bei sveikatos draudimo įmokas.Šį delikatesą valgė dar pirmykščiai žmonės: jis turi unikalią dietinę savybę
Austrės – visais laikais Europos didikų mėgtas delikatesas, neseniai iš naujo atrastas ir Lietuvoje. Savo išskirtiniu, vandenynu alsuojančiu skoniu jos papuošia dažną šventę ar draugų susibūrimą.Palygino Baltijos šalių gyventojų taupymo ir apsipirkimo įpročius
„Rimi“ duomenimis, per praėjusius metus tinklo parduotuvėse visoje Lietuvoje parduota beveik 1 715 tonų nukainotų maisto produktų su besibaigiančio galiojimo terminu. „Rimi Lietuva“ generalinis direktorius Vaidas Lukoševičius sako, kad tokia iniciatyva padėjo pirkėjams ženkliai sutaupyti.- Mūsų augintiniams tai nepatiks: MWC parodoje pristatyti net du šunys-robotai.
- Tokia sriuba – tikra oranžinės spalvos terapija: šildo skrandį ir kelia nuotaiką.
- Ekspertas pataria, kaip valyti plokščiaekranį televizorių.
- Dirbtinis intelektas. Kaip nuo jo apsisaugoti kūrėjams?
- Gauti šių medžiagų vaikams yra gyvybiškai svarbu.
- Kodėl Grenlandijos gyventojai beveik neserga širdies ligomis: tai žuvis.
- Ką daryti norint išlaikyti savo nekilnojamojo turto vertę.
- „Tele2“ su senosios kartos 3G ryšiu atsisveikins iki 2025-ųjų pabaigos.
- Trys technologijų tendencijos, kurios keičia mūsų gyvenimo būdą.
- Artėja kompensacijų metas už saulės elektrinių sukauptą perteklių.
- Kokie naudoti automobiliai labiausiai domino pirkėjus 2023-aisiais?
- „Hanner“ statomam viešbučiui Venecijoje atsirinko Lietuvos gamintojus.
- Kirenija – uostamiestis, kuris padės sielą prikelti iš žiemos miego.
- Patarė, kaip užtikrinti darbuotojų pasitikėjimą savo darboviete.
- Paprasta, bet genialu: originalūs užkandžiai su vynuogėmis – tereikės 10 minučių.
- Energijos atsargos: valgykite produktą bent 2–3 kartus per savaitę.
- Palankios žinios iš Europos Komisijos dėl daugiamečių pievų.
- Kaip SEO paslaugos teigiamai veikia verslą ir jo žinomumą?
- Gydytoja įspėja: sušalus gali grėsti labai nemaloni liga.
- Netikrus profilius dirbtinis intelektas „kepa“ milijardais: kaip juos atpažinti.
- Dirbtinis intelektas ir konkurencijos teisė: kur slypi rizikos verslui?
- Tyrimas: kokių automobilių rida Lietuvoje klastojama dažniausiai?
- 2G ir 3G įranga paveiks jūsų daiktų interneto sprendimus ateityje.
- 5 būdai, kaip dirbtinis intelektas gali palengvinti jūsų kasdienybę.
- Apie šią problemą vis dar nejauku kalbėti: impotencija skundžiasi ne tik vyresni.
- Greičiausią 5G Lietuvoje pasiūliusi „Bitė“ skundžia „Telia“ reklamą.
- „Elektrum Lietuva“: sausį didmeninė elektros kaina Lietuvoje augo 32 proc.
- Gyvsidabrio garai: ką daryti sudaužius termometrą ar išsiliejus gyvsidabriui?
- Patiriant stresą, sutrinka virškinimo sistema: kaip reikėtų elgtis?
- Žiema ir elektronika – ką svarbu žinoti norint nesugadinti savo prietaisų?
- Po bandymų RRT laboratorijoje iš rinkos pašalinti 21 tipo įrenginiai ir aparatai.
- Pristatytas pirmasis pasaulyje belaidis skaidrus OLED televizorius.
- APVA kvietimas paramai saulės elektrinėms – vartotojai apgauti.
- Rado dar vieną būdą apgauti: nuskenavus „QR“ kodą bando pavogti duomenis.
- „Hanner“ investuoja į futbolo stadiono statybas Vilniuje.
- Kada matysime elektromobilių revoliuciją: stabdžius spaudžia ir elektros tinklai.
- Vairavimo ypatumai žiemą: ką daryti, jei automobilis kelyje ima slysti.
- Darbdavys dėl jūsų kaltės patyrė žalą? Kokia atsakomybė gali grėsti.
- „Avia Solutions Group“ perka Australijos oro linijų bendrovę „Skytrans“.
- Po 15 metų – didelis pokytis milijonams „Microsoft Office“ naudotojų.
Šio sąrašo naujienos detaliau
-
Daugiau ankstesnių naujienų: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60 61 62 63 64 65 66 67 68 69 70 71 72 73 74 75 76 77 78 79 80 81 82 83 84 85 86 87 88 89 90 91 92 93 94 95 96 97 98 99 100 101 102 103 104 105 106 107 108 109 110 111 112 113 114 115 116 117 118 119 120 121 122 123 124 125 126 127 128 129 130 131 132 133 134 135 136 137 138 139 140 141 142 143 144 145 146 147
- 1967-06-25Pradeda darbą pirma globali palydovinės televizijos programa - Our World.
- 1877-12-06Thomas Alva Edison pirmasis pasaulyje įrašė ir atkūrė garsą (vaško volelyje).
- 1572-08-24Romos katalikai žudo protestantus. Tai Šv. Baltramiejaus diena. Ji prasideda Paryžiuje ir vėliau plinta į Prancūzijos provincijas.
- 2019-04-15Gaisras sunaikina Notre Dame katedrą Paryžiuje.
Daugiau istorijos
- Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
- „Tele2“ su senosios kartos 3G ryšiu atsisveikins iki 2025-ųjų pabaigos.
- Greičiausią 5G Lietuvoje pasiūliusi „Bitė“ skundžia „Telia“ reklamą.
- Svarbūs ryšio pokyčiai palies visus: kas keičiasi ir kokių veiksmų būtina imtis?
- „iPhone“ žinutės netrukus atrodys kitaip: pokyčius paskatino konkurentai.
- SIM kortelei – trisdešimt dveji: kaip keitėsi ir ką ji savyje slepia?
- „iPhone 15“ serijos įrenginiai: tokią laisvę „Apple“ duoda retai.
- Apsaugokite savo duomenis beveik nieko nedarydami – jums padės vienas būdas.
- RRT: Lietuva laimėjo prieš Rusiją ginče dėl dažnių.
- „iPhone“ savininkai tik dabar supranta klaidas, kurias darė visą amžinybę.
- „Avitelos Prekyba“ prisijungia prie kito elektronikos mažmeninės prekybos tinklo.
- „Thermo Fisher Scientific Baltics“ – vertingiausia įmonė Baltijos šalyse.
- Lietuvos eksportas toliau auga, tačiau pastebimi galimo lėtėjimo signalai.
- „Bolt Food“: karantinai baigėsi, bet susiformavo rinkos sezoniškumas ir įpročiai.
- Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai - verslas neraudonuos prieš investuotojus.
- Atidarytas pirmasis didelis duomenų centras Baltijos šalyse.
- „LastMile“ pristato dar patogesnes apsipirkimo galimybes.
- Nuo vienos nedidelės komandos iki 5G ryšio diegimo ekspertų.
- Ketvirtosios pramonės revoliucijos rykštė skaudžiai plaka gamybininkus.
- Pandemija sumažino pusės Baltijos šalių smulkių ir vidutinių įmonių apyvartą.
- 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
- Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
- „Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus.
- Artėja kompensacijų metas už saulės elektrinių sukauptą perteklių.
- „Elektrum Lietuva“: sausį didmeninė elektros kaina Lietuvoje augo 32 proc..
- Lietuvoje sparčiai daugėja planuojamų statyti vėjo elektrinių.
- Dėl atvėsusių orų Lietuvoje didmeninė elektros kaina per savaitę kilo 4,5 karto .
- Hidroenergijos gamyba didmeninę elektros kainą Lietuvoje sumažino 57 proc..
- Ir žiemai prasidėjus galima šildytis taupiau: 10 praktinių patarimų.
- Kiek elektros sunaudoja kalėdinės girliandos: suma gali siekti kelis šimtus.
- Tyrimas: kokių automobilių rida Lietuvoje klastojama dažniausiai?
- Ar tikrai įmanoma sutaupyti naudotą automobilį užsienyje perkant savarankiškai?
- Transporto priemonių turbinų gedimai: požymiai ir prevencija.
- Oro erdvės saugumas NATO viršūnių susitikimo Vilniuje metu.
- Sunkumai siaurose gatvėse – kas kaltas, kai nepavyksta prasilenkti.
- Vokietijos naudotų automobilių paradoksas: automobiliai importuojami pardavimui.
- Plieniniai žirgai vėl keliuose: kas pakiša koją motociklininkų saugumui.
- Dalintis atsakomybe nepavyks: promilės virstų tūkstantinėmis baudomis.
- „Volkswagen“ pristatė naująjį ID.7: vienu įkrovimu galės įveikti iki 700 km.
- Ar automobilis buvo naudojamas kaip taksi: tai gali išduoti jo markė ir spalva.
- Ateities darbo rinkos iššūkiai: studentų žinios pasens dar nebaigus universiteto.
- Įspūdingas proveržis: šiemet į IT studijas priimtų moterų skaičius augo 71 proc..
- Nesirinkite IT specialisto profesijos vien todėl, kad ji paklausi.
- Ar tikslieji mokslai – tik berniukams: pasirinkimą ir sėkmę lemia ne lytis.
- Ekspertai: tikslieji mokslai turi tapti ne mados dalyku, o natūraliu pasirinkimu.
- 10 patarimų studijas pradedantiems pirmakursiams.
- Aktualu abiturientams: stojimai į aukštąsias mokyklas – ką būtina žinoti?
- Neapsisprendžiantiems: kaip išsirinkti sau tinkamą IT specialybę?
- Pagalba abiturientams: kaip susidoroti su egzaminų stresu?
- Svarbiausių atsiskaitymų metas studentams: kodėl geriau nesukčiauti?
- Dirbtinis intelektas mokykloje: kam su juo kovoti, jei galime išnaudoti?
- Moksleiviai ateityje turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą.
- 10 minučių – ar užtenka tiek laiko kokybiškam vaikų pavalgymui mokykloje?
- Ekspertai: skaitmeninės mokymosi priemonės būtinos ir kontaktinio ugdymo metu.
- 5 naudingi naršyklės plėtiniai mokslo metams: ar mokate taisyklingai cituoti.
- Nuo balandžio 4-osios – kaukės mokyklose neprivalomos.
- Vaikai ir programavimas: kada juos supažindinti su technologijomis?
- Mokslo metų statistika: gerėja rezultatai, bet daugėja praleistų pamokų .
- Pirmieji žingsniai: kaip sukurti startuolį dar mokyklos suole?
- Nauja realybė mokyklose: ką daryti, kai vaikui tenka izoliuotis?
- Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
- Gydytoja įspėja: sušalus gali grėsti labai nemaloni liga.
- Apie šią problemą vis dar nejauku kalbėti: impotencija skundžiasi ne tik vyresni.
- Trombocitais praturtintos kraujo plazmos (PRP) injekcijos į sąnarius, sausgysles.
- Panikos priepuoliai labai dažnai „apsimeta“ širdies ligomis.
- Nesigėdyti prostatos vėžio.
- Menopauzė – vis dar tabu tema: daugiau nei pusė moterų jaučiasi nepatogiai.
- Alkoholio, antibiotikų vartojimas kartu gali sustiprinti šalutinį vaistų poveikį.
- Nutukimas – ne grožio matas, o lėtinė liga, kurią svarbu gydyti.
- Stabligė – kaustanti liga.
- Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
- Šį delikatesą valgė dar pirmykščiai žmonės: jis turi unikalią dietinę savybę.
- Tokia sriuba – tikra oranžinės spalvos terapija: šildo skrandį ir kelia nuotaiką.
- Kodėl Grenlandijos gyventojai beveik neserga širdies ligomis: tai žuvis.
- Paprasta, bet genialu: originalūs užkandžiai su vynuogėmis – tereikės 10 minučių.
- Energijos atsargos: valgykite produktą bent 2–3 kartus per savaitę.
- Ši žuvis tikras A ir D vitaminų šaltinis: saugos nuo Parkinsono ir Alzheimerio.
- Nauji vėjai lietuvių vaisių topuose: ką skanaus ir sveiko pasigaminti?
- Kopūstas ir bulvė ne tik balandėliams: 4 sveikų receptų idėjos už kelis eurus.
- Itin mėgstami italų, bet randami kiekvieno lietuvio virtuvėje: pomidorai.
- Per dieną europiečiai sulaukia 82 mln. tokių skambučių: kaip blokuoti sukčius?
- Etatiniai vagišiai: vogti eina kaip į darbą ir jaučiasi nebaudžiami.
- Sulaikyti du vyrai įtariami neteisėtai besivertę kriptovaliutomis.
- Policijos pareigūnai aiškinasi, kas pamiršo susimokėti už nešiojamą kompiuterį.
- Gyvenvietėje vairuotojas greitį viršijo daugiau nei dvigubai.
- Neužkibk ant fiktyvios nuorodos kabliuko.
- Romantiniai sukčiai siautėja – pernai iš gyventojų išviliojo 0,6 mln. eurų.
- Finansiniai sukčiai iš gyventojų ir verslo pernai išviliojo 10,2 mln. eurų.
- Pranešimų apie ypatingus įvykius ir nusikaltstamas veikas suvestinė.
- Sukčių humoras: apgaulingas žinutes gyventojams siunčia Tadas Blinda.
- Sukčių apgaulės – Holivudo aktoriai, astronautai neturi pinigų grįžti į Žemę.
- Antrąją pusę nuo šiol išrinks mama: „Tinder“ funkcija leidžia rekomenduoti.
- Trumpas IQ intelekto testas, jame yra tik trys klausimai.
- Nesusipratėliams gyvenimas teikia įtaigias pamokas.
- Žinutė būsimiems darbuotojams: darbe siūlo pasijausti kaip žuvis vandenyje.
- RRT nustatė automobilių pultelių masinio sutrikimo Jurbarke priežastį.
- Kaip perdirbami telefonai: nuo atsuktuvo iki lydymo krosnies.
- Rusijoje atšaukta asmeninių automobilių ir motociklų techninė apžiūra.
- Egzotinių sodų puošmena: lauke žiemojantys bananai.
- Tikra istorija: 81-erių senjorė tikėjo suradusi meilę, tačiau tapo sukčių auka.
- Peteris komentavo: FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams. Nei vienas lošimo organizatorius visuomenei nėra reikalingas. Tai - visuomenės parazitai. Geriausias sprendimas yra juos uždaryti, o bandančius nelegaliai - bausti.
- Aldona komentavo: Kodėl Grenlandijos gyventojai beveik neserga širdies ligomis: tai žuvis. Tik matyt jie tą žuvį gaudo, o ne dirbtinai augina fermoje...
- Valentinas komentavo: SM apgailestauja dėl neišsamiai išdiskutuoto skaitmeninio radijo projekto. Kol Jūs spresite kas vykdys skaitmeniės radijo transliacijos įrengimo reikia : 1. Informuoti Lietuvos gyventojus pirkti naujus radijo imtuvus su s DAB ir DAB + translaicijos priėmimo galimybe. 2. Reikės mažiau lėšų kompensacijoms ir n
- Stasė komentavo: KTU mokslininkas perspėja: pseudomokslo teorijos skamba ir iš TV ekranų. O šiandien per LNK vidurdienio žinias buvo rimtai aiškinama, kad orus labai lemia kosminiai spinduliai. TV ekranai tampa šarlatanų priegloba.
- IMDb yra vienas iš seniausių internetinių tinklalapių, pasirodęs dar 1990 m. Tuo metu jame buvo pateikiamas sąrašas „aktorių gražiomis akimis“.
- Sachara kasmet išsiplečia į pietus apie kilometrą.
- Pelėdos yra vieninteliai paukščiai, kurie gali matyti mėlyną spalvą.
- Jei kinas penkis kartus ištars tą patį skiemenį „ma“ tik su skirtinga intonacija, gausis frazė „Padėkite arkliui, bėga pasiutęs šuo!“.
- Banginiai gali pasinerti į kelių šimtų metrų gylį nepatirdami dekompresijos, nes jie prieš panerdami ne įkvepia, o iškvepia, beveik visiškai ištuštindami plaučius. Ištirpusio deguonies koncentracija yra užtenkama išbūti tokiame gylyje 40 min. ar net ilgiau.
- Profesionalių hacker'ių veiksmus galima nuspėti, tačiau internete pilna pradžiamokslių.
- Kol netarnavau kariuomenėje, miegodavau ramiai - žinojau, kad kariuomenė mus saugo... Kai tarnavau, miegodavau mažai - tas kareiviškas gyvenimas... Dabar iš viso nemiegu - žinau, kas mus saugo.
- Susitinka dvi seniai nesimatę draugės, pasakojasi apie prabėgusius metus.
- O ar turi vaikų?
- Mano gyvenimas buvo labai spalvingas. Turiu šešis vaikus. Du vaikus sugyvenau su pirmu vyru, dar du vaikus - su antru vyru.
- O dar du?
- Dar du - čia jau grynai mano.
- Установка телевизионных антенн. Помощь в приеме телевидения, вопросам IT.
- Услуги и контакты.
- «Триколор» назвал причину перебоев в Калининградской области — «внешние атаки».
- НТВ Плюс начал предоставлять телевизионные услуги для Калининграда с позиции 56E.
- Все для приема цифрового эфирного ТВ.
- Калининградская область отключила аналоговое вещание федеральных телеканалов.
- Стандарт DVB-T2.
- Беларусь: телевидение будет переведено в формат HD.
- DVB-T2: 10 важных вопросов о новом стандарте цифрового телевидения.
- Олимпиада запустит собственное телевидение по окончании Игр.
- Montaż anten telewizyjnych. Pomoc w odbiorze telewizji, w sprawach IT.
- Usługi i kontakty.
- Litewska telewizja na Sejneńszczyźnie i Suwalszczyźnie.
- Od maja na Litwie nadawanie rozpocznie pięć polskich kanałów.
- Jesienią – występy Państwowego Wileńskiego Teatru Małego w Gdańsku.
- Ukraińska grupa medialna przedstawiła pakiet kanałów telewizyjnych dla świata.
- Rosyjskojęzyczny kanał 24-TV zmienia tp. na 13°E.
- Rosyjskie kanały w jednej wersji dla krajów bałtyckich.
- IPTV wygrywa z platformami satelitarnymi w Azji.
- Kanały cyfrowe DVB-T w Polsce.
Jūsų komentaras