Naujienos

Renovacijos pavara aiškiai vis dar per žema - 1 dalis

2017-03-14 16:01:47

Konferencijos „Efektyvus ir patikimas daugiabučių šiltinimas dabarčiai ir ateičiai“ dieną, kovo 3-ją, Lietuvoje buvo renovuoti 1573 daugiabučiai, o pastarųjų metų modernizavimo tempą kai kas iki šiol vadina „proveržiu“.

Taip, galima pripažinti tam tikrą pagreitėjimą, kadangi nuo 2004 iki 2012 metų atnaujinti tik 479 namai. Tačiau Lietuvos būsto strategijoje buvo numatyta iki 2020 metų modernizuoti – ne vien tik apšiltinti – daugiau kaip 27 tūkstančius namų, vadinasi, po 1,5 tūkst. daugiabučių kasmet.

Tad modernizacija tebevažiuoja geriausiu atveju antra pavara iš įprastinų penkių. Kuriame modernizacijos kelio taške bus Lietuva 2020 metais? Ar būsime bent privažiavę žiedinės arba žaliosios ekonomikos sankryžą ir ar žinosime kuria kryptimi judėti toliau?

Konferencijos Vilniaus Gedimino technikos universitete dalyviai išreiškė didelį susirūpinimą ir vardijo priežastis, kodėl modernizavimas stringa, o aptardami būdus jį spartinti ir tobulinti, be kita ko siūlė prie Vyriausybės įsteigti Būsto modernizavimo programos įgyvendinimo komitetą, kuris sutelktų svarbiausius modernizavimo proceso subjektus. Sėkminga ir sklandi, kylančia kreive vykstanti būstų modernizacija gali būti itin reikšmingas ekonominis ir socialinis veiksnys, be kita ko, slopinantis gyventojų mažėjimą.

Tačiau valdžios institucijų pastangos šalinti kliūtis modernizavimo kelyje bus mažai reikšmingos, jeigu pati visuomenė liks inertiška ir nesiryš išlaidoms, kurios iš karto pagerina gyvenimo kokybę ir visokeriopai atsiperka ilgesniu laikotarpiu. Akivaizdu, kad komunikacija apie modernizavimą tebėra problema.

Administratoriams – gebėjimų stiprinimas ir atestacija

2017 m. kovo pradžioje Lietuvoje atnaujinti 1573 daugiabučiai gyvenamieji namai, dar 400 renovuojama. Visi atnaujinti namai pasiekė planuotą energinio efektyvumo klasę ir sutaupo nuo 50 iki 80 proc. šilumos energijos, o tai yra daugiau, negu buvo planuota rengiant investicinius planus.

Tokius naujausius duomenis konferencijos dalyviams pateikė Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vedėjas Edvardas Petrauskas. Pasak jo, atnaujinant namus naudojamos ne tik standartinės šiltinimo priemonės, bet ir modernūs pastatų šildymo būdai, pavyzdžiui, saulės kolektoriai, kiti atsinaujinantys energijos šaltiniai. Neseniai papildyti statybos techniniai reglamentai, pabrėžiant pastatų atnaujinimo kokybę ir darbų atlikimo techninę priežiūrą.

Pasak E. Petrausko, viena silpnųjų kokybės valdymo grandžių yra projekto administravimas, todėl reikėtų didinti administratorių kompetenciją ir juos atestuoti. Administratoriams reikalingos ne tik techninės, statybos teisės pagrindų žinios, bet ir gebėjimas bendrauti su gyventojais.

„Renovuojant senus namus neretai jau projekto įgyvendinimo metu būna smulkių pakeitimų, kadangi paaiškėja, jog neįmanoma įgyvendinti numatytų konstrukcinių sprendimų. Kita vertus, dirbama erdvėje, kur gyvena žmonės, jie teikia pasiūlymus, pastabas, ir jeigu būtų žmogus, kuris vietoje galėtų atsakyti į gyventojų klausimus, būtų didelė nauda“, – sakė E. Petrauskas.

Kalbėdamas apie daugiabučių atnaujinimo perspektyvas BETA atstovas sakė, kad tai galėtų būti kvartalinė renovacija. Dabar Šiauliuose, Utenoje ir Birštone įgyvendinami demonstraciniai projektai, kurie apima ne pavienius daugiabučius gyvenamuosius namus, bet tvarkomi ir inžineriniai tinklai, atnaujinami infrastruktūros objektai, tvarkoma aplinka.

„Pavyzdžiui, Utenoje Aukštakalnio kvartale 8 ha plote, kur yra 41 daugiabutis, atnaujintas vaikų darželis, apšvietimo tinklai, o 34 namai jau davė sutikimą renovacijai. Projektą planuoja baigti 2022 m., ir numatoma sutaupyti 50 proc. šilumos energijos“, – sakė E. Petrauskas. Turėtų pasiteisinti ir inovatyvūs šilumos taupymo projektai. Pavyzdžiui, viename pastate bus įdiegtas šiuolaikinis pastatų šilumos valdymas, dėl kurio šilumos paskirstymas turėtų būti daug efektyvesnis, o kartu su skandinavais rengiamas ypač mažai sąnaudų šilumos gamybai reikalaujantis demonstracinis šildymo mažomis temperatūromis projektas.

Atsakydamas į auditorijos klausimą, kodėl atnaujinant ir apšiltinant namus, ne visuomet keičiami naujais ankstesnės kartos plastikiniai langai, kurių šiluminė varža yra gerokai mažesnė, E. Petrauskas sakė, kad tai yra individuali investicija ir ne visi žmonės sutinka papildomai investuoti, tačiau auditas parodė, kad ir nekeičiant langų naujesniais sutaupoma ne mažiau kaip 40 proc šilumos energijos.

Kita vertus, pabrėžė BETA atstovas, pastatų energijos suvartojimo auditas energijos sąnaudas skaičiuoja pagal kitą metodiką ir palyginti su pastatų energinio naudingumo vertinimo metodika, apima tik dalį statinio energijos vartojimo rodiklių, o pastato modernizavimo tikslingumas vertinamas pagal tai, kiek sumažėja energijos suvartojimas ir atsiperka investicijos. Todėl prognozuojant investuotų lėšų atsiperkamumą labai svarbu kuo tiksliau įvertinti energiją taupančių priemonių efektyvumą.

Būsto rūmai: proveržis per lėtas!

Būsto savininkų interesus atstovaujantis Lietuvos būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis apgailestavo, kad Lietuvoje 97 proc. būstų yra privati nuosavybė, todėl negalime jų atnaujinti taip, kaip tai darė Vokietija, kur šį procesą lėmė politinė valia. O Lietuvoje net tų namų, kuriuos renovuoti visiškai neapsimoka, negalima nugriauti, nes tai yra privati nuosavybė.

„Lietuva yra vienintelė šalis, kur pagrindinis daiktas yra butas, o sienos, stogas ir visa kita yra priklausiniai, ir tai yra blogai, kai reikia priimti sprendimus dėl bendro naudojimo objektų eksploatavimo, remonto ir renovacijos“, – sakė jis.

Pasak J. Antanaičio, esant vienodai 1 kwh šilumos kainai, naujos statybos namai suvartoja 3–3,5 karto mažiau šiluminės energijos, nei senos statybos namai, o senos statybos renovuoti namai suvartoja apie 2,5 karto mažiau šilumos energijos už nerenovuotus.

„Beveik 80 proc. namų, kurie yra kiauri kaip rėtis, žmonėms labai daug kainuoja. Deja, daugelis gyventojų mato vieną išeitį – reikia mažinti šilumos kainą. Bet ne tai sumažins sąskaitas už šilumą. Problemą išspręs ne kainos sumažinimas, o suvartojimo mažinimas. Todėl mes turime sudominti žmones, aiškinti jiems, kad reikia mažinti suvartojimą – teisingai eksploatuoti namą, teisingai jį administruoti ir renovuoti, nes aš daug moku todėl, kad daug suvartoju, o daug suvartoju todėl, kad netvarkau savo būsto“, - gyventojų švietimo svarbą pabrėžė J. Antanaitis.

Lietuvos būsto strategijoje, kuri buvo patvirtinta 2004 metais, numatyta, kad iki 2020 metų daugiabučių namų savininkų bendrijų valdomų namų padaugės iki 80 proc. (šiuo metu yra apie 20 proc.), bus atnaujintos ir(ar) modernizuotos daugumos daugiabučių namų šildymo sistemos, atnaujintos ir apšiltintos stogų konstrukcijos, pakeisti arba atnaujinti langai ir durys, pašalinti stambiaplokščių gyvenamųjų namų sienų siūlių defektai ir sumažintas šių namų sienų šiluminis laidumas, beveik trečdaliu sumažinti šilumos energijos ir kuro sąnaudas. Tais pačiais metais patvirtintoje Daugiabučių namų modernizavimo programoje numatyta iki 2020 metų modernizuoti ne mažiau kaip 70 proc. daugiabučių namų, pastatytų iki 1993 m., o šilumos energijos ir kuro sąnaudas sumažinti ne mažiau kaip 30 proc.

„Mes kiekvienais metais turėjome modernizuoti po 1500 namų, kad pasiektume tokį rezultatą. Bet iki 2012 metų atnaujinti ar iš dalies renovuoti tik 479 namai. Pokytis įvyko 2013 m., bet mums iki 2020 metų dar reikia renovuoti 22 tūkst. namų – po 7 tūkst. kiekvienais metais. Ką mes darysime? Juk šita vyriausybė, šitas Seimas turės atsiskaityti prieš Europos Komisiją“, – sakė J. Antanaitis.

Anot jo, visų bendromis pastangomis švietimu turime išjudinti visuomenę. J. Antanaitis taip pat sakė palaikantis siūlymą, kad modernizavimo projekto administratorius turi būti atestuotas.

Lietuvos būsto rūmai turi daug pasiūlymų, kaip efektyviai taupyti energiją tiek modernizuojant senus daugiabučius, tiek juose toliau gyvenant, tačiau tvarkantis kaip tikriems šeimininkams. Be kita ko, Rūmai siūlo panaikinti kompensacijas už centralizuotai tiekiamą šilumą ir karštą vandenį, panaikinti lengvatinį PVM tarifą centralizuotai tiekiamai šilumai, o iš sutaupytų lėšų suformuoti Nepasiturinčių gyventojų rėmimo fondą, kuris veiktų pagal Vyriausybės patvirtintą fondo nuostatuose nustatytą tvarką.

„Kalti mes visi, todėl susiimkime, dirbkime kartu. Mes siūlome įsteigti prie Vyriausybės valstybinį būstų modernizavimo programos įgyvendinimo priežiūros komitetą, kurį sudarytų statybininkai, architektai ir kitų sričių atstovai“, – sakė J. Antanaitis.

Nauja EK direktyva – energijos suvartojimo stebėsenai

KTU Statybinės šiluminės fizikos mokslo laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas, dr. Edmundas Monstvilas sakė, kad energinio naudingumo vertinimo metodai buvo parengti ir tobulinami atsižvelgiant į Europos Komisijos direktyvą, todėl jais naudojantis galima rengti investicinį planą bei įvertinti pastatų atnaujinimo teikiamą naudą ir jų energinį naudingumą.

„Pagrindinis tikslas – kad lėšos, kurias investavome į modernizavimą, atsipirktų. Neapšiltinti vamzdynai daugiabučiame pastate karštam vandeniui ruošti 1500 kv. m name sunaudoja apie 125 kwH, o jeigu rengdami investicinius planus numatysime ir vamzdynų apšiltinimą, sumažinsime sąnaudas iki 42 kwH, ir bendros sąnaudos pastatui šildyti dar labiau sumažėtų, nes karšto vandens ruošimo sistema šiuo metu daugiabučiuose pastatuose suvartoja daug energijos“, – sakė jis.

Vienas E. Monstvilo pateiktų pasiūlymų – skatinti įvairių energiją taupančių priemonių, taip pat ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, o rengiant investicinius planus įvertinti visų jų tikslingumą – ne tik tai, kiek bus sutaupoma šilumos energijos. Taip pat jis siūlė tobulinti vertinimo metodiką, kad būtų galima visapusiškai įvertinti, kiek energijos sutaupoma atnaujinant pastatus.

Pasak jo, Europos Komisija jau yra parengusi naujos direktyvos projektą, „ir ryškėja tendencijos, kad energijos vartojimo stebėsenai bus skiriamas vis didesnis dėmesys“.

„Iki pastolių“ – ilgiau, statyba – trumpiau

Statybos produkcijos sertifikavimo centro (SPSC) direktorius Robertas Encius pastebėjo, kad yra gražių pavyzdžių, kai visa daugiabučių renovacija atlikta už namo savininkų lėšas, ir tokie projektai visuomet įgyvendinami sėkmingai, o projektai, kuriuos remia valstybė, kartais stringa.

Apžvelgęs visą projekto įgyvendinimo eigą, R. Encius sakė matąs būdą, kuris leistų paspartinti darbus: „Pirmajame etape skaičiuojama ne kiek kainuos statybos darbai, o kokią mes turėsime naudą, per kiek laiko atsipirks investicija. Projektuotojas susirinktų visus duomenis ir parengtų labai tikslų projektą. Jeigu rangovui pateiktume tokį techninį darbo projektą, jis kainą pasakytų tiksliau ir greičiau, o mes sutaupytume laiko ir pinigų, nes rangovui nebūtų kaip pridėti „atsargos koeficiento“. Kai kurie rangovai gal dirbtų už didesnę kainą, bet rezultatas būtų geresnis. Pirmas etapas „iki pastolių“ – pasirengimas statybos darbams – pailgėtų, bet bendras laikas, mūsų įmonės įsitikinimu, sutrumpėtų ir statyboje praleistume mažiau laiko“.

Pasak R. Enciaus, tai svarbu, nes būtent statybos darbai visus gyventojus labiausiai erzina, kadangi sutrikdo jų kasdienį gyvenimą. Jis taip pat pabrėžė, kad užsakovams turėtų atstovauti kvalifikuotas specialistas, kuris galėtų būti samdomas ir už valstybės lėšas.

Labai svarbu kaupti duomenis ir techninę dokumentaciją apie pastatą, nes jų prireikia projektuojant. Kita vertus, sakė R. Encius, dėl tam tikros daugiabučių modernizavimo specifikos iš tiesų reikia ne projektavimo, o modeliavimo, todėl bendradarbiaujant su Lietuvos statybos inžinierių sąjunga rengiami projektuotojų mokymai, ir iki kovo pradžios 4 dienų mokymuose jau buvo dalyvavę 109 projektuotojai. R. Encius taip pat pristatė SPSC iniciatyva ir lėšomis sukurtą kompiuterinę programą NRGpro, kuri jau turi apie 100 vartotojų. Ateityje šią programą ketinama integruoti į statinio informacinio modeliavimo aplinką.

Apie pastatų šiltinimo kokybės valdymo perspektyvas kalbėjęs Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) Statybinių medžiagų gamintojų komiteto vadovas Virginijus Ramanauskas pabrėžė, kad labai svarbi ir pastatus atnaujinančių darbininkų kompetencija, nuolatinis profesinis tobulėjimas. „Darbuotojų kvalifikaciją patvirtinti galėtų jų sertifikavimas, o jiems baigus atitinkamas mokymo programas būtų išduodamas atestavimo pažymėjimas“, – siūlė jis. Pabrėžęs, kad nuolatinis profesinis tobulėjimas labai svarbus, kadangi keičiasi naudojamos medžiagos ir technologijos. V. Ramanauskas sakė, kad užsakovai turėtų reikalauti rangovų atestatais pagrįsti atitinkamą statybininkų kvalifikaciją.

Eksploatacinio modelio link

LSA prezidentas Dalius Gedvilas pabrėžė, kad mūsų gyvenime vis labiau įsitvirtina samprata „skaitmeninė statyba“ arba „statinio informacinis modeliavimas“ (BIM), todėl labai svarbu tinkamai ir kuo daugiau sukaupti informacijos apie esamus pastatus ir jų eksploatacinius rodiklius. Tai gali labai praversti rengiant investicinius projektus ir pritraukiant investuotojus.

LSA vadovas patvirtino statybų sektoriaus nuostatą, kad nuo 1,5 mln. eurų sąmatinės vertės projektai turėtų būti atliekami 3D formatu, ir žadėjo inicijuoti, kad ateityje viešųjų pirkimų procedūrose būtų įteisintas reikalavimas, kad ne tik statant, bet ir modernizuojant pastatus būtų taikomas BIM metodas. Plėtojant statinio informacinio modelio metodus, ateityje turės būti sukurtas ir apčiuopiamos naudos eksploatuojant pastatą duosiantis statinio eksploatacinis modelis.

D. Gedvilas pabrėžė, kad šiuolaikinių informacinių technologijų būtinybę reikia aiškinti ne tik projektuotojams ar statybininkams, bet ir politikams, kurie taip pat turi pasirūpinti, kad nuo paslaugų pirkimo už mažiausią kainą būtų pereita prie ekonominio naudingumo kriterijų.

Ši naujiena peržiūrėta 3661 kartą. Komentuojame:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2024-03-27 16:28:16

Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą

Dienoms iki Velykų sparčiai tirpstant ir šventei neišvengiamai artėjant, daugelis sprendžiame dilemą, ką gaminti ir kokiomis vaišėmis nustebinti artimuosius. Visuomet pravers, jei išsisaugosime greitai paruošiamų užkandžių receptų.
       2024-03-27 09:58:27

Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?

Nors šiandien didelę dalį naudojamo transporto vis dar sudaro benzininiai ar dyzeliniai automobiliai, perėjimas prie aplinką tausojančių elektromobilių įgauna vis didesnį pagreitį.
       2024-03-27 09:50:59

4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą

Ar kada nors pagalvojote, kad įmanoma padidinti saugumą, palengvinti savo buitį ir dar sumažinti sąskaitas už elektrą? Aktyviai tobulinamos išmaniosios sistemos ne tik padeda siekti šių tikslų, bet ir nereikalauja daug investicijų, o jų nauda pajuntama gana greitai.
       2024-03-27 09:39:24

Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti

„Didelę dalį iš „tėvų mokyklos“ į baseiną ateinančių vaikų plaukti tiesiog mokome iš naujo, „nuo nulio“. Tėčiai, mamos, seneliai ir kiti artimieji, net jei yra labai geri plaukikai, mokydami yra linkę daryti klaidų, kurios gali būti lemtingos vandenyje“.
       2024-03-27 09:32:07

Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną

Kiekviena darbo diena, per kurią nepriimami sprendimai mažinti naftos degalų vartojimą transporto sektoriuje, Lietuvos biudžetui tiesiogiai reiškia apie 1 mln. eurų praradimų – negautų pajamų ir atsiradusių papildomų išlaidų.
       2024-03-27 09:26:50

Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV

2024-uosius rinka pradėjo optimistinėmis nuotaikomis: tiek rinkos dalyviai, tiek paskolų turintys gyventojai ir verslai nekantrauja, kada gi pasaulio centriniai bankai pirmą kartą sumažins bazinę palūkanų normą.
       2024-03-26 09:27:44

„Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks

Mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ tinkle jau pradėjo veikti pirmieji dvylikos simbolių telefono numeriai. Atsižvelgiant į šalyje atsiradusį naujų telefono numerių stygių, galimybę naudoti dvylikaženklius numerius pasiūlė Lietuvos Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT).
       2024-03-22 17:06:36

Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?

Vanduo – svarbiausias gyvybės šaltinis žemėje, sudarantis net 60–75 proc. žmogaus kūno masės. Sertifikuota vandens someljė Aistė Miliūtė pabrėžia, kad vandenyje esantys mineralai – organizmo trąšos, kurios būtinos kiekvienam žmogui.
       2024-03-21 18:33:11

Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?

Finansinės institucijos ir elektroninis verslas nuolat tobulina sistemų saugumą, aktyviai užsiima vartotojų informacinio raštingumo edukacija, o auganti dirbtinio intelekto (DI) pažanga sparčiai prisideda prie inovatyvių verslo sprendimų.
       2024-03-20 17:40:16

Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?

Pavasaris pasižymi ne tik ilgesnėmis dienomis ar šiltesniu oru, bet ir gausesniu žiedadulkių bei kitų ore tvyrančių alergenų kiekiu. Sezoninės alergijos dėl savo simptomų dažnai maišomos su peršalimo ligomis arba gripu, tačiau vaistininkai perspėja, kad būtina žinoti, nuo ko gydomasi.
       2024-03-20 17:21:02

Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“

Pranešama, kad Ukrainos tarptautiniai kanalai „Freedom“ ir „Dom“, transliuojantys iš „Eutelsat HotBird“ palydovo, buvo užstrigę.
       2024-03-19 16:58:06

Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus

Lietuvoje reguliariai vykdomos civilinės saugos pratybos, gamtos stichijos – tai kelios priežastys, dėl kurių šalies gyventojai į mobiliuosius telefonus gauna informacinius perspėjimo pranešimus.
       2024-03-19 10:18:35

Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?

Šiltuoju metų laiku įprastai tikimės sulaukti mažesnių sąskaitų už dujas, šiluminę ar elektros energiją. Vis dėlto kartais sąskaitos ne mažėja, o priešingai – išauga.
       2024-03-18 11:21:18

Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius

Atėjus pavasariui vairuotojų gyvenimą kartina duobės mūsų šalies gatvėse ir keliuose. Pataikius į duobę kartais pakanka pakeisti padangą, tačiau dažnai transporto priemonę, deja, tenka gabenti į remonto dirbtuves.
       2024-03-15 16:47:59

ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?

Šią savaitę Europos Parlamentas (EP) vienbalsiai patvirtino taisyklių rinkinį, kuris reguliuos dirbtinio intelekto (DI) įrankius, įskaitant „Google Gemini“ ir „ChatGPT“.
       2024-03-15 15:20:11

Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją

Aviacijos specialistai skaičiuoja, kad kasmet lėktuvais skrenda apie 4,5 mlrd. žmonių. Be to, šios transporto priemonės kasmet pergabena apie 60 mln. tonų krovinių. Šie skaičiai, ko gero, būtų dar didesni, jeigu ne aviaciją kiek pristabdžiusi pandemija.
       2024-03-15 14:32:47

Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) 2023 m. atliko mobiliosios interneto prieigos paslaugų kokybės rodiklių įvertinimo matavimus Lietuvos teritorijoje veikiančiuose operatorių UAB „Bitė Lietuva“, Telia Lietuva, AB, UAB „Tele2“ tinkluose.
       2024-03-12 13:43:04

Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa

Odos niežulys – itin varginantis pojūtis, galintis kilti dėl pačių įvairiausių veiksnių. Dažnai visai nesudėtinga atpažinti jo priežastį, pavyzdžiui, reakciją į vabzdžio įkandimą, tačiau pasitaiko, kad niežulys nepraeina net nesant jokiems matomiems odos pakitimams.
       2024-03-12 13:38:53

Žvejyba – ar tikrai verta?

Žvejyba nėra tik žuvų gaudymas; tai laisvalaikio praleidimo būdas, aistra ir veikla, kuri turi gilią reikšmę daugeliui žmonių visame pasaulyje. Nuo ramybės akimirkų, praleistų prie vandens, iki didžiulio džiaugsmo, kurį suteikia didelio laimikio sugavimas. Žvejyba teikia daugybę patirčių, kurios praturtina tiek protą, tiek sielą.
       2024-03-12 12:50:01

Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai

Profesionaliojo scenos meno vertinimo komisija iš 93-ių pateiktų pasiūlymų išrinko „Auksinių scenos kryžių“ nominantus už 2023 m. kūrybą pagal atskiras kategorijas.
       2024-03-08 18:44:44

FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams

Finansų ministerija pristatė parengtas azartinių lošimų įstatymo (ALĮ) pataisas, kuriomis reikšmingai didinamos baudos azartinių lošimų organizatoriams už įstatymo reikalavimų nevykdymą.
       2024-03-08 10:16:10

Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?

Kelionių organizatoriai pastebi, kad kasmet vis daugiau vyresniosios kartos atstovų nori pažinti pasaulį ir leidžiasi atostogauti į svečias šalis. „Tez Tour“ atlikto visuomenės tyrimo duomenimis, 55 metų ir vyresni asmenys sudaro apie 20 proc. visų keliautojų.
       2024-03-07 20:15:00

„Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą

„Bitė Lietuva“ stabdo 4G namų maršrutizatorių prekybą. Vietoje jų naujieji 5G įrenginiai, kurie padės naudotis dar spartesniu ir stabilesniu internetu. Naudojantys 4G maršrutizatorius pokyčio nepajaus, pasak ekspertų, naujieji įrenginiai suteiks 10 kartų greitesnį internetą bei atvers galimybes naudotis naujomis paslaugomis.
       2024-03-07 20:09:02

Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau

Didžioji dalis mūsų įpročių yra įgyjami dar vaikystėje, todėl labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų.
       2024-03-07 13:40:46

Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto praėjusiais metais pateiktais duomenimis, Lietuvoje net ketvirtadalis žmonių kenčia nuo nugaros ar kaklo skausmų, o beveik vienas iš penkių – nuo rankų, kojų skausmo.
       2024-03-07 13:00:00

Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai

Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu.
       2024-03-06 16:40:13

„Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus

Didžiausiai Baltijos šalyse žaliosios elektros gamintojai Latvijos energetikos grupei „Latvenergo“ priklausanti bendrovė „Elektrum Lietuva“ neaudituotais duomenimis pernai gavo 357 mln. eurų pajamų ir uždirbo 3,3 mln. eurų grynojo pelno – atitinkamai 1,7 ir 5 kartus daugiau negu 2022 m.
       2024-03-06 16:30:24

Pajamų deklaravimas ir įmokos „Sodrai“: ką svarbu žinoti

Prasidėjus pajamų deklaravimui, savarankiškai dirbantys gyventojai turėtų prisiminti, kad nuo uždirbtų ir deklaruotų pajamų taip pat reikia sumokėti ir socialinio draudimo bei sveikatos draudimo įmokas.
       2024-03-06 16:24:50

Šį delikatesą valgė dar pirmykščiai žmonės: jis turi unikalią dietinę savybę

Austrės – visais laikais Europos didikų mėgtas delikatesas, neseniai iš naujo atrastas ir Lietuvoje. Savo išskirtiniu, vandenynu alsuojančiu skoniu jos papuošia dažną šventę ar draugų susibūrimą.
       2024-03-05 19:54:51

Palygino Baltijos šalių gyventojų taupymo ir apsipirkimo įpročius

„Rimi“ duomenimis, per praėjusius metus tinklo parduotuvėse visoje Lietuvoje parduota beveik 1 715 tonų nukainotų maisto produktų su besibaigiančio galiojimo terminu. „Rimi Lietuva“ generalinis direktorius Vaidas Lukoševičius sako, kad tokia iniciatyva padėjo pirkėjams ženkliai sutaupyti.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.