Renovacijos pavara aiškiai vis dar per žema - 2 dalis

Šiltinimas polistireniniu putplasčiu - itin efektyvus.

VGTU Statybos technologijos ir vadybos katedros docentė dr. Tatjana Vilutienė, pristatė šiltinimo sistemų efektyvumo modernizuotose namuose analizės rezultatus.

Ji pabrėžė, kad Lietuva kartu su kitomis Šiaurės Europos šalimis patenka į didžiausio kritulių kiekio zoną.

Ypač daug kritulių iškrenta Klaipėdos, Telšių ir Tauragės regionuose, todėl renovuojant daugiabučius tuose regionuose reikėtų rinktis tokias medžiagas, kurios linkusios įmirkti mažiausiai.

„Nėra blogų medžiagų, bet galima jas sugadinti, jei neatsižvelgsime į klimato sąlygas. Todėl turime pelėsių, kitų problemų“, – sakė mokslininkė.

Apžvelgdama Vilniaus daugiabučiams 2015–2016 m. (48 objektai) parengtus investicinius projektus, ji sakė, kad šilumos nuostoliai pastatuose, kurie apšiltinti polistireniniu putplasčiu, o fasadai tinkuojami, šilumos nuostoliai per sienas vidutiniškai 30 proc. mažesni nei apšiltinant pastatų išorines sienas kitomis medžiagomis.

„Yra labai kokybiškai parengtų projektų, bet dažniausiai projektuose pasitaiko įvairių klaidų. Taip pat pastebėjome, kad šiltinant putplasčiu šilumos nuostoliai vidutiniškai 30 proc. mažesni, negu taikant kitas sistemas. Tiriant faktines šilumos energijos sąnaudas pastebėjome, kad energijos sąnaudų padidėjimas lyginant su sertifikatu būdingas apie 20 proc. objektų. 80 proc, pastatų šilumos suvartoja mažiau negu buvo numatyta, bet apie 20 proc. pastatų šilumos sutaupymas pasiekiamas mažesnis negu buvo tikėtasi“, – kalbėjo T. Vilutienė.

Anot mokslininkės, akivaizdūs skirtumai tarp skirtingomis sistemomis apšiltintų pastatų. Preliminariais duomenimis, polistireniniu putplasčiu apšiltintas ir nutinkuotas fasadas sutaupo dukart daugiau energijos nei įrengus vėdinamąjį fasadą. Siekiant patikrinti šiuos rezultatus, sakė ji, ketinama padidinti tiriamų objektų skaičių ir analizę atlikti dar kartą.

T. Vilutienės teigimu, į daugiabučių modernizavimo proceso stebėseną būtina įtraukti daugiau duomenų, tarp jų faktinį energijos sunaudojimą pastatui šildyti, taip pat duomenis, kurie aktualūs šiltinimo ir kitų medžiagų gamintojams, pavyzdžiui, apie fasadų būklę po modernizacijos.

Kaip ir kiti konferencijos dalyviai, mokslininkė mano, kad „labai svarbu šviesti visuomenę informuojant daugiabučių pastatų savininkus apie tai, kokių rezultatų pasiekta modernizuojant pastatus“.

Vėdinamųjų fasadų trūkumai tampa vis reikšmingesni

Didelę projektavimo patirtį turinčios įmonės “Projektų rengimo centras” direktoriaus pavaduotojas Tomas Jatulis sakė, kad, jo vertinimu, maždaug trečdaliui pastatų Lietuvoje pasirenkamas vėdinamasis fasadas, kai tarp sienos apšiltinimo medžiagos ir apdailos paliekamas oro tarpas.

Didėjant energiniams reikalavimams, T. Jatulis mano, kad vėdinamųjų fasadų tikslinga atsisakyti, kadangi šiltinti reikia storiau, naudojama daugiau tvirtinimo elementų, taip atsiranda daugiau erdvės statybininkų “improvizacijai”, todėl padaugėja klaidų. Dar statant C ar B energinio efektyvumo namus, vėdinamųjų fasadų įrengimas buvo brangesnis, o perėjus į A energinę klasę, šis skirtumas dar labiau padidės.

T. Jatulis sakė, kad jo atstovaujama įmonė atlieka prieš metus atnaujintų daugiabučių monitoringą ir faktinio šilumos perdavimo skaičiavimus, ir pirminiai rezultatai leidžia daryti išvadą, kad pastatas su tinkuojamąją šiltinimo sistema sunaudoja mažiau šilumos energijos, nei pastatas su ventiliuojamąja sistema. “Projektų rengimo centras” yra sukaupęs kvalifikacijas pasyvaus pastato, energinio sertifikavimo ir pan. srityse.

T. Jatulis pastebėjo, kad įrengiant tinkuojamąjį fasadą darbai atliekami greičiau ir kokybiškiau, fasadas turi reikiamo „lankstumo“, kai tenka sutvarkyti angokraščius, daug angų turinčius ir sudėtingos konfigūracijos fasadus. Toks fasadas tampa vientisos sienos konstrukcijos dalimi, kadangi prie sienos nereikia tvirtinti jokių konstrukcijų, ir taip išvengiama šalčio tiltelių.

Iki kurios energinės klasės modernizuoti?

Lietuvoje modernizuojamiems pastatams dabar keliami reikalavimai pasiekti ne žemesnę kaip C energinio efektyvumo klasė, tačiau Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacijos tarybos narys, dr. Donatas Aviža teigia, kad vertinant optimalias sąnaudas modernizuotas daugiabutis turi pasiekti ne žemesnę nei A energinę klasę.

D. Aviža savo nuomonę pagrindžia skaičiavimais ir modeliavimu. Pasak jo, pastatas, C energinio naudingumo klasės pastatas per 30 metų eksploatacijos kainuos net brangiau už pastatą, kurį apšiltinant pasiekti A+ energinio naudingumo klasės reikalavimai, todėl ilgajame periode geriau apsimoka apšiltinti pastatą storesniu sluoksniu.

„Jei pasiekėme C klasę, kas mėnesį mokėsime brangiau, nors pradinės investicijos buvo mažesnės, ir atvirkščiai – pasiekdami B klasę iš pradžių investuojame daugiau, o paskui mokame pigiau, tačiau galutinis rezultatas po 30 metų bus toks, kad B klasės pastatas kainuos pigiau, o bendros išlaidos C klasės pastate bus tokios pačios kaip A+ klasės pastate. Taigi, storiau šiltinant galutinis rezultatas bus pigesnis“, – kalbėjo jis.

Kita vertus, racionalus atsiperkamumo ilguoju laikotarpiu ir investicijų bei pasiektos energinio efektyvumo klasės santykis šiek tiek skiriasi priklausomai nuo to, kuo pastatas šildomas. Skaičiavimai, anot D. Avižos, rodo, kad šildant gamtinėmis dujomis racionali riba yra B klasė, tačiau kai šiluma tiekiama centralizuotai, racionalu būtų pasiekti A klasę, bet A++ klasė vis dar būtų geras sprendimas, o šildantis elektra galima drąsiai siekti A++ klasės.

Kalbėdamas apie investicijų atsipirkimą per ilgą pastato eksploatavimo laikotarpį, D. Aviža priminė, kad gyvenamieji pastatai Lietuvoje sudaro apie 75 proc. bendro ploto, o daugiabučių pastatų bendras plotas – daugiau kaip 52 mln. kv. m, todėl jų apšiltinimo kokybė yra labai svarbi.

„Tyrimo duomenys rodo, kad pastato atitvarų apšiltinimas turi labai didelės įtakos galutiniam energijos sutaupymui – iki 60 proc. energijos galima sutaupyti vien tik apšiltinus atitvaras, iki 50 proc. efektyvumą galima pasiekti keičiant tik inžinerines sistemas, o apie 80 proc. galima sutaupyti apšiltinus ir inžinerines sistemas, ir atitvaras“, – sakė D. Aviža.

Tuo metu UAB „Reneks“, kuri rengia projektus bei konsultuoja daugiabučių renovavimo klausimais, projektų koordinatorius dr. Ramūnas Gatautis pabrėžė investicinių projektų rengimo metodikos ydingumą. Pasak jo, neteisinga daugiabučio namo atnaujinimo projekto įgyvendinimo didžiausią leistiną mėnesinę įmoką (atitinkamai ir paramos dydį) susieti prie centralizuotai tiekiamos šilumos kaina, nes ji įvairiuose miestuose labai skiriasi, o tai reiškia, kad „jeigu šilumininkai dirba prastai, gyventojai turės daugiau galimybių renovuoti namą, o jeigu šilumininkai dirba gerai, namas liks pusiau skustas“.

BASF savo produkciją išbandė savo kailiu

Vieną populiariausių medžiagų, naudojamų šiltinant pastatus – polistireninį putplastį prieš 65 metus sukūręs Vokietijos koncernas BASF 1997 metais rinkai pasiūlė ir žymiai geresnėmis šiluminėmis savybėmis pasižymintį pilkąjį putplastį. Koncerno atstovas Baltijos šalims, Baltarusijai ir Ukrainai Arturas Indičianskis pasidalijo BASF patirtimi įgyvendinant kvartalo, kuriame gyvena įmonės darbuotojai, renovacijos projektą.

2001 m. buvo atlikta šalia įmonės Vokietijoje esančio gyvenamųjų namų kvartalo, kuriame yra daugiau kaip 9 tūkst. butų, modernizacija. Kvartalas pastatytas praėjusio amžiaus pradžioje, o po II-ojo pasaulinio karo atstatytas nenaudojant jokių šiltinimo medžiagų. Maždaug 1990 metais žmonės ėmė bėgti, nes išlaidos šildymui didėjo, o gyvenimo komfortas nebetenkino. Atlikus kvartalinę modernizaciją – sutvarkius pastatų išorę ir pertvarkius jų vidų, o tuos statinius, kurių atnaujinti neapsimokėjo, nugriovus ir jų vietoje pastačius modernius pastatus su saulės energijos šaltiniais ar įrengus žaliąsias zonas – gyventojai moka labai mažai.

„Jokio modelio, kaip tai daryti, nebuvo, todėl mes patys sukūrėme to kvartalo koncepciją, skaičiavome, kokiu sluoksniu turi būti apšiltinta siena, stogas, cokolis, kokios turi būti langų šiluminės charakteristikos. Taip pat įrengėme rekuperacijos sistemą. Ir paprašėme kelių universitetų 12 metų stebėti šį kvartalą, kad galėtume įsitikinti, ar technologija ilgaamžė, koks pastatuose mikroklimatas, kiek mes sutaupome ir svarbiausia – ekologija“, – sakė A. Indičianskis.

Jo teigimu, Vokietijos statybinių medžiagų institutas po 12 metų konstatavo, kad jokių pokyčių šiltinimo medžiagoje pilkajame putplastyje nepastebėta, žmonės labai patenkinti gyvenimo sąlygomis. Per metus kvartalas sutaupo apie 400 tūkst. eurų palygintu su padėtimi iki renovacijos.

„Tai dar vienas įrodymas, kad mažinti vartojimą yra pigiau, negu ieškoti pigesnių energijos šaltinių“, – apibendrino A. Indičianskis. Jis taip pat pridūrė, kad jei Lietuvoje nesusitvarkysime savo būstų ir viešųjų pastatų, ateityje teks mokėti taršos mokesčius ne tik už pramonės gamybą, bet ir už pastatus, kuriuose gyvename.

Panaikinus lengvatą šildymui, padidės motyvacija

Konferencijoje dalyvavęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas Simonas Gentvilas pripažino, kad pastaruoju metu valstybinis daugiabučių atnaujinimo finansavimas yra pristabdytas, tačiau Energetikos ministerija žada skirti lėšų, kad būtų įvykdyti šių metų įsipareigojimai ir programa būtų vykdoma toliau. Pasak jo, negalima pasikliauti vien valstybės programa – reikia ir verslo iniciatyvos. S. Gentvilas taip pat pridūrė manąs, kad kai Seimas panaikins iki šių metų vidurio galiojantį lengvatinį 9 proc. PVM tarifą šildymui, gyventojų motyvacija patiems labiau prisidėti apšiltinant ir atnaujinant pastatus padidės, nes „po renovacijos bus sutaupoma žymiai daugiau pinigų“.

Politikas pabrėžė pritariantis LSA pozicijai, kad reikia „nustoti pirkti patį pigiausią statybininką, patį pigiausią projektuotoją“.

Pradedant konferenciją, jos dalyvius pasveikino VGTU rektorius prof. dr. Alfonsas Daniūnas. Konferenciją vedė VGTU Statybos fakulteto prodekanas doc. dr. Linas Juknevičius.

Konferencijai baigiantis LSA prezidentas D. Gedvilas pranešė, kad jos organizatoriai parengs memorandumą, kuris bus pateiktas valstybės institucijoms ir, tikėtina, padės spręsti dabartines renovacijos kokybės problemas ir sėkmingai plėtoti daugiabučių modernizaciją ateityje.

Konferenciją „Efektyvus ir patikimas daugiabučių šiltinimas dabarčiai ir ateičiai“ surengė Lietuvos statybininkų asociacija, Lietuvos statybos inžinierių sąjunga ir VGTU, ją inicijavo Polistireninio putplačio asociacija.

• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.
• Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas.
• Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai.
• „Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus.
• Pajamų deklaravimas ir įmokos „Sodrai“: ką svarbu žinoti.
• Šį delikatesą valgė dar pirmykščiai žmonės: jis turi unikalią dietinę savybę.
• Palygino Baltijos šalių gyventojų taupymo ir apsipirkimo įpročius.
• Mūsų augintiniams tai nepatiks: MWC parodoje pristatyti net du šunys-robotai.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147