Išmaniosios technologijos – sveikam ir patogiam senėjimui

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) drauge su KTU atlieka tyrimus, kurie įvardins senyvų žmonių galimybes savarankiškai gyventi savo namuose ir įgalins sukurti tam reikalingas informacinių ryšių priemones bei technologijas, kurios leis pagerinti saugumą ir senyvų žmonių gyvenimo kokybę jų įprastoje aplinkoje.

Sukurtų technologijų prototipai bus bandomi, testuojami ir, kaip tikimasi, vėliau pateks į Lietuvos rinką, nes šie lietuviški analogai bus pigesni nei siūlo užsienis. Problemos aktualumas susijęs ir su lietuvio charakteriu – dauguma senyvų žmonių iki pat „iškeliavimo“ nori gyventi savo namuose. Didžioji dalis taip ir gyvena – savarankiškai arba padedami artimųjų. Deja, dažnai jiems reikalinga ir specialistų priežiūra.

„Siekiant užtikrinti visavertį pagyvenusio žmogaus gyvenimą, jo priežiūrą, saugumą namuose, reikalingos tam tikros priemonės ir technologijos, kurios leis nuotoliniu būdu įvertinti senyvo žmogaus būseną ir apie tai informuos jo artimuosius ar priežiūros specialistus. Lietuvoje dar mažai naudojamos taip vadinamos gerontechnologijos. Gal todėl, kad senyvi žmonės nenoriai pripažįsta naująsias technologijas dėl technikos ar naujovių baimės. Jų nuomone, šios naujovės pabrėžia negalią, nesavarankiškumą, sujaukia įprastinę namų rutiną, taip pat gali riboti ekonominiai ištekliai ir pan. Svarbu, kad vyresni žmonės patys suvoktų šių technologijų būtinybę“, – sako LSMU Geriatrijos klinikos vadovė prof. Vita Lesauskaitė.

Pirmasis LSMU ir KTU kūrinys skirtas griuvimų nustatymui. Griuvimai yra vienas iš svarbiausių senatvinių sindromų, bet kuri sunkesnė liga vyresniame amžiuje gali pasireikšti griuvimu. Labiau linkę griūti sergantys keliomis lėtinėmis ligomis, dažniau griūva moterys. Griuvimai sukelia fizinius sužalojimus, kurių vienas rimčiausių yra šlaunikaulio kaklelio lūžis. Mažiau nei 30 proc. po šio lūžio atgauna buvusią formą, 50 proc. nebegali gyventi savarankiškai. Svarbios ir psichosocialinės griuvimų pasekmės, jos gali įtakoti depresiją, baimę nugriūti, nepasitikėjimą savimi, nerimą, neigiamą socialinę patirtį, priklausomybę ir kt. Baimė didėja su amžiumi, labiau būdinga moterims, žmonėms su eisenos ir laikysenos sutrikimais.

Pasak prof. Vitos Lesauskaitės, numatyta pasiūlyti du saugumo, tai yra griuvimo ir vietos nustatymo detektorius bei vieną telemedicinos. Tai kraujospūdžio ir deguonies įsotinimo nustatymo prototipai sujungti į vieną išmaniąją sistemą. Pagyvenusiam žmogui šios sistemos įdiegimas leis gyventi saugiau, sveikiau savo įprastoje aplinkoje, o artimiesiems – būtų ramu dėl senyvo žmogaus sveikatos, galimybės stebėti ir valdyti padėtį. Šeimos gydytojas ar kitas prižiūrintis personalas turėtų informaciją apie prižiūrimojo paciento sveikatą, buvimo vietą, būklę, pozos rodiklius visą parą, o reikalui esant, padėtų greičiau suteikti pagalbą.

„Tiriame pažeidžiamumo veiksnius, bandome išsiaiškinti, kaip pagyvenę žmonės priimtų technologijas, ar jos jam atrodo reikalingos. Deja, Lietuvoje dar ne visi žmonės naudoja šaldytuvus, dulkių siurblius ir skalbimo mašinas, tai ką kalbėti apie kitas technologijas, – sakė LSMU prof. Vita Lesauskaitė. – Apie technines priemones, galinčias padėti griuvimo atveju, žino trečdalis respondentų, bet dauguma žinančiųjų – norėtų jomis naudotis.“

Apie tai LSMU profesorė Vita Lesauskaitė kalbės pirmojoje ataskaitinėje konferencijoje „Nacionalinė mokslo programa Sveikas senėjimas“. Ją organizuoja Lietuvos mokslo taryba (LMT). Konferencija vyks 2017 m. balandžio 28 d. (penktadienį) Lietuvos mokslo tarybos Mažojoje salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius).

• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148