iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija
Naujienos

Technofobams kartais būdingas siauresnis mąstymas nei technokratams?

2017-04-27 17:56:33

Ar žinote, koks rankų džiovinimo būdas yra mažiausiai kenksmingas aplinkai? Kurios technologijos visuomenei padarė daugiau žalos nei naudos? Dar iki XIX a. pradžios atsakyti į šį klausimą galėjo filosofas (kuris buvo ir matematikas, ir ekonomistas).

Šiandien humanitarinių mokslų atstovai aktyviai šalinasi bet kokių su šiuolaikinės visuomenės problemų sprendimu susijusių klausimų.

Naujienas skaitote išmaniajame telefone, naudojatės virtualių žemėlapių paslaugomis, o atostogų įspūdžiais dalijatės socialinio tinklo paskyroje? Tikriausiai, taip. Nepraleidžiate progos padejuoti, kad pokalbiai virto „čatais“, naujienos – nuomonėmis, o kiekviena įdiegta skaitmeninė paslauga jums sukelia galvos skausmą ir progą padejuoti: „kur ritasi pasaulis“? Gali būti, jog išdidžiai kartodami „man tos naujovės nerūpi, esu knygų žmogus“, šiek tiek veidmainiaujate.

„Egzistuoja kvailokas įsitikinimas, kad būdamas technofobas esi tikresnis humanitaras. Man tai truputį kvepia veidmainyste – technofobai nėra nusistatę prieš technologijas, jiems tiesiog nepatinka tos, į kurias jie tingi įsigilinti“, – mano profesorius Dario Martinelli, Kauno technologijos universiteto (KTU) Tarptautinio semiotikos instituto direktorius.

Jo nuomone, žmonės natūraliai linkę priimti technologijas, jei tik gali jas valdyti. Neseniai knygą apie humanitarinių mokslų vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje išleidęs D.Martinelli įsitikinęs: dramblio kaulo bokšte užsidarę humanitarai, mėgstantys padejuoti, kad technokratiškas pasaulis jų nebesupranta, kenkia ne tik humanitarinių mokslų prestižui, bet ir visuomenei.

– 2015 m. THE pasaulio universitetų reitinge Masačusetso technologijos institutas (MIT) buvo įvardytas kaip viena iš trijų geriausiųjų aukštųjų mokyklų menų ir humanitarinių mokslų srityje. Ką apie tai manote?

– Manau, kad šis faktas yra puiki žinia tokiems, kaip aš, žmonėms – tikintiems, kad humanitarinių ir technologijos mokslų atstovai gali draugiškai sutarti. Žinoma, MIT yra vienintelė techniškoji aukštoji mokykla, patekusi į geriausiųjų 50-tuką. Nenuostabu, kad vienas iš geriausių ir turtingiausių pasaulio universitetų yra puikiai įvertintas menų ir humanitarinių mokslų srityje.

Kita vertus, įspūdinga, jog technologijos universitetas vykdo tokias stiprias humanitarinių mokslų studijas ir tyrimus, kad reitinge aplenkia Oksfordą, Kembridžą ar Berklį. Tikiuosi, kad šis faktas pasirodys įdomus ir Lietuvos mokslo tarybai, ir kitoms institucijoms, neretai skeptiškai žiūrinčioms į humanitarinių ir technologinių mokslų sąsajas ar į tarpdiscipliniškumą apskritai.

Svarbu paminėti ir tai, kad, nors MIT užima III vietą bendrajame reitinge, pagal atliekamų tyrimų kokybę jie yra antri pasaulyje, o pagal citavimą – pirmi. Tai reiškia, kad MIT generuoja kur kas daugiau laikmečiui adekvačių žinių humanitarinių mokslų srityje nei bet kas kitas.

– Esate humanitarinių mokslų instituto direktorius technologijos universitete. Su kokiais iššūkiais susiduriate bendraudamas su kolegomis iš kitų mokslo sričių?

– Perkėlę Tarptautinį semiotikos institutą (ISI) iš Suomijos į Lietuvą, sąmoningai vengėme „humanistinės salos“ technologijos universitete – siekėme ir siekiame dialogo/konfrontacijos tarp humanitarinių mokslų ir technologijų tiek tyrimuose, tiek studijose.

To vedami sukūrėme „Naujųjų humanitarinių mokslų“ platformą (angl. numanities, arba new humanities), kurios koncepcija vadovaujamės. Turime savo renginį – Tarptautinį naujųjų humanitarinių mokslų kongresą, į kurį kasmet susirenka daugiau nei 100 dalyvių iš viso pasaulio, knygų seriją „Springer“ leidykloje, vykdome įvairius tyrimų projektus. Ši platforma skirta aptarti aktualiems šiuolaikinės visuomenės klausimams, ir vienas iš jų yra, žinoma, technologijos.

Neneigsiu, bendradarbiavimas su mokslininkais galėtų būti efektyvesnis, buvo ir tokių atvejų, kai į mus nebuvo žiūrima labai rimtai. Kita vertus, į Tarptautinį naujųjų humanitarinių mokslų kongresą (ICoN) visada kviečiame kolegas iš „kietųjų“ mokslų, o jų pranešimai visada labai gerai priimami. Be to, kartu su „Institutio Media“ vykdome tarpdisciplininį virtualų projektą „How to Things“ (liet. „Kaip padaryti“), kuris inspiruoja dialogą tarp menų, humanitarinių ir gamtos mokslų.

– Kas, jūsų nuomone, sudėtingiau: „humanizuoti“ technokratą ar humanitarui priimti kasdienybės skaitmenizaciją ir technologijas?

– Neteisinga taip formuluoti klausimą. Turbūt tiksliau būtų technokratams priešpriešinti humanitarus technofobus. Ir tokiu atveju aš manyčiau, jog apskritai technofobams būdingas siauresnis mąstymas nei technokratams.

Tiesą pasakius, technofobija yra vienas tų dalykų, kurie iš tiesų kenkia humanitarams. Visų pirma, prarandamas laikas ir energija. Pavyzdžiui, šiuo metu organizuojame Pasaulinį semiotikos kongresą – vieną iš svarbiausių įvykių šioje srityje, kuris sukvies į Kauną daugiau nei 600 žmonių iš viso pasaulio. Nepatikėsite, kiek iš tų 600 patologiškai nesugeba atlikti pačių paprasčiausių dalykų – pavyzdžiui, įkelti pranešimo santrauką į skaitmeninę sistemą.

Antra, egzistuoja kvailokas įsitikinimas, esą būdamas technofobas esi tikresnis humanitaras. Gana madinga sakyti: „o, ne, tie dalykai man nerūpi“, nors „tie dalykai“ gali būti labai svarbūs įrankiai darbui, tokie kaip, pavyzdžiui, „Power Point“ programa.

Trečia, visa tai kvepia veidmainyste. Technofobai nėra nusistatę prieš technologijas, jiems tiesiog nepatinka tos technologijos, į kurias jie tingi įsigilinti. Jei norite tuo įsitikinti, pasekite jų diskusijas apie „baisiąsias“ technologijas „Facebook“ tinkle, kuriame jie naršo savo išmaniuosiuose, vairuodami savo džipus.

Tiesa ta, kad mes natūraliai esame linkę priimti technologijas, jei tik galime jas valdyti. Pirmieji sunkumai nuteikia mus prieš tą konkrečią technologiją, o kai sudėtingų technologijų mūsų gyvenime atsiranda per daug, kad galėtume jas valdyti, „persijungiame“ į moralizuojantį toną ir pradedame kaltinti pakrikusią visuomenę bei ilgėtis „senų gerų laikų“.

– Neseniai išleidote knygą „Arts and Humanities in Progress: A Manifesto of Numanities“ (liet. „Menai ir humanitariniai mokslai vystosi: naujųjų humanitarinių mokslų manifestas“). Kas tie naujieji humanitariniai mokslai?

– Tai – mūsų bandymas padaryti humanitarinius mokslus reikalingus ir adekvačius šiuolaikinei visuomenei. Žinoma, esama išimčių, tačiau iš esmės humanitariniai mokslai atsitraukė nuo tikrųjų problemų: jie vis mažiau kalbasi su visuomene ir žmonėmis, ir, atrodo, vis mažiau supranta, kas iš tikrųjų vyksta. Labai gaila, nes humanitarinių mokslų atstovai tam turi pačius geriausius įrankius (pavyzdžiui, kritinį mąstymą). Neretai jie renkasi užsirakinti viduramžių vienuolyne ir studijuoti praeitį vien dėl pačios praeities, o ne ieškoti, ko galėtume išmokti šiandien ir kokią žinią perduodame į ateitį.

Naujieji humanitarai teigia: mes esame dėl visuomenės ir su ja, mes esame jos dalis. Naujieji humanitarai nėra nei technofobai, nei technomaniakai: jie nori pažinti technologijas. Kol nėra susipažinę, jie nepuola nei girti, nei kritikuoti; kritikuojama tokiu atveju, jei nusprendžiama, kad technologija ne pagerina gyvenimo kokybę, ne leidžia gyventi oriau, bet iš tikrųjų kenkia.

– Apie kokias technologijas eina kalba?

– Apie bet ką, ką naudojame kasdien. Na, pavyzdžiui, paimkime viešose vietose esančius tualetus. Dažniausiai juose lankytojai rankas gali nusausinti keturiais būdais: popieriniais rankšluosčiais, į ritinį susuktu medžiaginiu rankšluosčiu, šiltą orą pučiančiais džiovintuvais ir palyginti neseniai atsiradusiais ypač galingais džiovintuvais, kurie pučia orą 600 km/h greičiu. Visi jie maždaug vienodai efektyvūs higienos požiūriu, tad svarbiausias klausimas šiandien, žinoma, yra poveikis aplinkai.

Leiskite paklausti: ar žinote, kuri iš šių technologijų yra mažiausiai kenksminga? Atsakymas, kurį galima rasti MIT atliktoje studijoje, rodo, jog kelias į progresą – ilgas ir vingiuotas. Susumavus visus šešis būvio ciklo vertinimo parametrus (angl. Life Cycle Assessment; BCV tai – pati patikimiausia skalė, vertinant poveikį aplinkai), labiausiai aplinkai kenkiame (36 poveikio taškai) rankas sausindami popieriniais rankšluosčiais. Oro džiovintuvas yra šiek tiek geresnis variantas (35 taškai), dar geriau yra naudoti perdirbtus popierinius rankšluosčius (29) ar medžiaginį rankšluostį ritinyje (24). Tačiau, aplinkosauginiu požiūriu, labiausiai reikalai pasistūmėjo į priekį atsiradus ypač galingiems džiovintuvams (plastikiniams, nes aliumininiai išnaudoja daugiau vandens): plastikiniai, ypač greiti džiovintuvai BCV skalėje vertinami vos 6 taškais. Be to, šie džiovintuvai nusausina rankas per 10 sekundžių, kas taip pat pakelia šio metodo efektyvumą.

Kitaip tariant, šią technologiją galima vadinti „adekvačia technologija“, kalbant ekonomisto Ernsto Schumacherio terminais. Ji „adekvati“, nes nekelia klausimo, ar einama pirmyn (progresas) ar atgal (tradicija), tiesiog eina pirmyn: yra draugiškesnė aplinkai, efektyvesnė, priimtinesnė.

– Peršasi išvada, kad yra ir „neadekvačių“ technologijų?

– Taip, yra technologijų vystymosi istorijų, kurios baigiasi ne taip pozityviai: kai kurios technologijos sukūrė daugiau problemų nei jų išsprendė (jau minėtieji džipai), kai kurios buvo ne pagal paskirtį panaudotos tarnauti blogiui (pesticidas Zyklon B, nacių naudotas dujų kamerose), kai kurios tiesiog remiasi labai kvailomis idėjomis (pavyzdžiui, trumpai egzistavę, bet šimtus nelaimingų atsitikimų sukėlę motorizuoti riedučiai), o kai kurios yra tokios nežmoniškos, kad jas reikėtų nedelsiant pašalinti be jokio svarstymo (pavyzdžiui, intensyvus ūkininkavimas).

Kas galėtų efektyviai panaudoti kritinio mąstymo metodą, kad įvertintų tiek etinį, tiek socialinį šių technologijų aspektus? Mano supratimu, humanitarai turi tam geriausius įrankius ir metodus. Naujųjų humanitarinių mokslų koncepcija mes kviečiame humanitarus palikti viduramžių vienuolyną ir pradėti klausytis bei kalbėtis su pasauliu.

– Knygoje kalbate apie nukritusį humanitarinių mokslų populiarumą visuomenėje ir tarp studentų. Kokia to priežastis?

– Vienas iš pagrindinių tikslų, kuriuos kėliau rašydamas knygą, buvo (kiek tai įmanoma) mūsų, humanitarų, savigailą pakeisti savikritika. Visi žinome, kad išgyvename krizę, tačiau panašu, kad ją paaiškiname tik kaltindami šiuolaikinį Vakarų pasaulį ir ekonomikos dėsnius. Šūkčiojame: „sistema“, „galios“, „JIE!“. Nesakau, kad sistema visiškai nekalta, tačiau neturėtume pamiršti kritiškai pažvelgti ir į save.

Mūsų pirmoji klaida buvo užsispyrus galvoti, kad pokyčiai pasaulyje niekaip negali mūsų paveikti: jautėme, kad mūsų identitetas yra kone šventai nepajudinamas ir mums tobulėti jau nėra kur. Žinote, ką? Ne toks jau jis ir šventas, o „sistema“, prieš sumažindama finansavimą ir nustumdama mus į mokslo paraštes, ilgai nemąstė.

Kyla klausimas: ar mus viduramžių vienuolyne įkalino sistema, ar, kaip aš įtariu, ten keliavome patys, o sistema tik padėjo greičiau nusigauti?

Manau, kad „mes“ ir „jie“ taip pat turėtų pasidalinti atsakomybe: šventas neliečiamumas, apie kurį kalbėjau, ir kurį humanitarai buvo pelnytai užsitarnavę kaip ypač vertingi visuomenei, buvo nulemtas ypač griežtų kokybės standartų.

Šiandien humanitarai, atrodo, neprisimena, kad gali būti tarpdisciplininiai. Mokslo sritys rūpestingai atskirtos, pamirštant, kad vos prieš keletą šimtmečių visi mokslai buvo filosofijos (kuri šiandien laikoma tik viena iš humanitarinių mokslų krypčių) dalis.

Pabandykime atlikti nedidelį eksperimentą – atsiverskite bet kurią enciklopediją ir patikrinkite, kiek iškilių žmonių praeityje buvo ir humanitarinių, ir gamtos mokslų atstovai, ir kiek iš jų nuo XIX a. pradžios tapo tik humanitarais. Humanitariniai mokslai nustojo būti tarpdisciplininių žinių šaltiniu ir tapo „atsakingi“ už vieną segmentą, kuris vis mažiau įsivaizduoja, kuo gyvena visuomenė, ir vis labiau metafiziškai tolsta nuo jos.

– Tad gal turėtume atsigręžti į praeitį?

– Toli gražu neagituoju grįžti į praeitį, tačiau noriu dar kartą priminti „adekvačios technologijos“ koncepciją. Naujieji humanitariniai mokslai siekia, kad humanitarai taptų pasauliui ta „adekvačia technologija“. Jie neturėtų bėgti nuo pasaulio, tačiau jį pasitikti, įgalindami žmones jį pažinti. Būtent dėl to humanitariniams mokslams reikia susigrąžinti tarpdiscipliniškumą.

Man patinka viena karikatūra, plačiai paplitusi akademiniuose sluoksniuose. Pirmame paveikslėlyje matyti mokslininkas su mėgintuvėliu; prierašas skelbia: „Mokslas gali atsakyti, kaip klonuoti tiranozaurą“. Antrame paveikslėlyje tas pats mokslininkas bėga nuo tiranozauro, o prierašas skelbia: „Humanitariniai mokslai gali atsakyti, kodėl ši idėja niekam tikusi“.

Juokas juokais, tačiau iš tiesų, jei „kietieji“ mokslai yra atsakingi už technologijų kūrimą ir plėtojimą, humanitarams tenka atsakomybė nuspręsti, ar technologija yra „adekvati“, ar ne.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų el. paštas:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
iliustracija2017-10-20 12:21:50

Prasidėjo kapų tvarkymas – kokių klaidų reikėtų vengti

Spalio vidury gyventojai tradiciškai pradeda tvarkyti artimųjų kapus, ruošdamiesi Vėlinėms. Prieš uždegant žvakes, daugelis skuba nusigrėbti lapus, nurinkti nuvytusių gėlių likučius.
iliustracija2017-10-20 12:16:29

„VoLTE“ – kas tai ir kodėl geriau nei įprasti skambučiai?

Anot ekspertų, nauja balso ryšio paslauga „VoLTE“, perduodama 4G ryšiu, netrukus pakeis lietuviams jau įprastus skambučius telefonu. Tą prognozuoja ir šalies mobilieji operatoriai, ir išmaniųjų telefonų gamintojai. Tad kas tai per technologija, kokius jos privalumus pajus vartotojai ir ko reikia, kad galėtume ja naudotis?
iliustracija2017-10-20 12:14:09

Šeši patarimai, ką reikia žinoti prieš įrengiant namuose saugumo kameras

Lietuvos policijos statistika rodo, kad kas dešimta vagystė Lietuvoje – iš gyvenamųjų patalpų. Be to, tik labai nedidelė jų dalis yra stebimos saugumo kamerų, o dalyje tų, kuriose tokios saugumo sistemos yra, kameros įrengtos netinkamai ar nesilaikant teisinių reikalavimų.
iliustracija2017-10-20 12:09:04

Gyventojus pasieks VMI pranešimai su apskaičiuota mokėtina GPM suma

Pirmieji pranešimų sulauks 15 tūkst. gyventojų, privalėjusių, bet nepateikusių metinių pajamų deklaracijų už 2016 m. dėl pritaikyto per didelio metinio ar papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD). Dėl šios priežasties vis dar laukiama apie 1 mln. eurų GPM. Šiemet pajamas deklaravo daugiau kaip 1,23 mln. gyventojų, į valstybės biudžetą sumokėta daugiau kaip 141 mln. eurų GPM.
iliustracija2017-10-20 11:56:17

Didesnio pravažumo automobilių padangų testus nugalėjo „Goodyear“ ir „Dunlop“

Vokietijos technikos priežiūros draugijos (GTÜ), Vokietijos automobilių klubo (ADAC) ir kitų kompetentingų institucijų šio sezono žieminių didesnio pravažumo automobilių padangų bandymuose triumfavo „Goodyear“ bei „Dunlop“ gamintojų modeliai, užėmę atitinkamai pirmą ir antrą vietas.
iliustracija2017-10-20 11:56:17

Nuo modernių alaus gamybos technologijų iki „čigoniškų“ metodų

Vieni įsikūrė pamatę augančią savo alaus paklausą, kiti – iki šiol neturi savo bravoro, vadinasi „čigoniška“ alaus darykla, bet jau sulaukia aukščiausių įvertinimų. Vieni pirmenybę teikia alaus brandinimo laikui, kiti – jo kartumui, kurį matuoja apyniais.
iliustracija2017-10-19 19:37:31

Sunegalavote keliaudami užsienyje: kokių klaidų nekartoti?

Populiariausios kryptys tarp keliautojų, norinčių pratęsti ar prisišaukti vasarą, išlieka Turkija ir Egiptas. Draudimo bendrovės BTA duomenimis, šias kryptis besirenkantys keliautojai dažniausiai vyksta ramiai praleisti atostogas, tačiau ir ramus poilsis keliautojų neapsaugo nuo sveikatos sutrikdymų, o įvykus nelaimei ne visi pacientai žino, kur kreiptis ir kaip elgtis.
iliustracija2017-10-19 19:24:05

ESO pataria, kaip elgtis apsemtose vietovėse ir patalpose

Po gausių kritulių daugiau nei penktadalis šalies savivaldybių paskelbė ekstremalią padėtį, daugelis laukų tebėra nepravažiuojami iki šiol. Elektros ir dujų skirstymo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) rangovų įmonės apsemtose vietovėse taip pat susiduria su problemomis.
iliustracija2017-10-19 19:18:22

3D vaizdas ne tik kine, bet ir operacinėje

VUL Santaros klinikų medikai pirmieji ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse turėjo galimybę operacijų metu panaudoti atvirų mikrochirurginių operacijų vizualizacijos sistemą, kuri perteikia padidintą operacinio lauko vaizdą į monitoriaus ekraną aukštos raiškos 3D formatu.
iliustracija2017-10-19 19:13:42

Pokyčiai mokykloje: tyrimas atskleidė, kokiais būdais įgyvendino geriausi

Net 8 metus trukęs Jungtinės Karalystės mokslininkų Alekso Hilo, Lizo Melono, Beno Leikerio ir Džiulzo Godardo atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 411 šios šalies mokyklų vadovai, atskleidė, kad pokyčiai mokykloje yra sudėtingas, ilgas ir ne visiems įkandamas procesas.
iliustracija2017-10-19 19:07:21

KTU mokslininkai kvies pasinerti į virtualios realybės pramogas

Išmaniosios svarstyklės, virtualus slidinėjimas, šaudymas iš kulkosvaidžio ir sklandymas su parasparniu –tai tik keletas įdomybių, kurias išbandyti siūlys spalio 27-28 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ antrą kartą rengiamoje parodoje „Išmani Lietuva“ dalyvaujantis Kauno technologijos universitetas.
iliustracija2017-10-19 17:49:54

Nuo prašymo atspėti slaptažodį iki Biblijos programėlės

Telekomunikacijų paslaugas teikiančių bendrovių salonuose dirbantys ekspertai kasdien padeda klientams persikelti kontaktus, paaiškina telefonų funkcijas ar sukonfigūruoja el. paštą.
iliustracija2017-10-17 12:12:28

Kaip tapti saugesniems kibernetinėje erdvėje?

Įsivaizduokite, kad kolega jums atsiuntė el. laišką su prisegtu failu. Nieko bloga nenujausdamas, jūs šį failą atsidarote. Tuo tarpu jums nežinant kompiuteryje jau pradeda veikti kenksmingos programos ir netrukus programišiai iš jūsų el. pašto dėžutės siunčia virusais užkrėstus laiškus nieko nenutuokiantiems kolegoms.
iliustracija2017-10-17 12:09:35

Mobiliųjų aplikacijų valdytojams – registracija VDAI

Mobiliųjų aplikacijų savininkai, parduodantys įvairias prekes ar paslaugas, privalo registruotis Valstybinėje duomenų apsaugos inspekcijoje (VDAI) kaip asmens duomenų valdytojai.
iliustracija2017-10-17 12:06:56

Verčiant Lietuvą programuotojų šalimi konkurencijai vietos nebelieka

Pastaruoju metu itin sparčiai populiarėjančio programavimo mokančios mokyklos ir akademijos jau nebeapsiriboja vien tik žinių bei įgūdžių perteikimu ir užsibrėžia ambicingesnių tikslų.
iliustracija2017-10-17 12:04:39

KTU informatikai kviečia moksleivius į nemokamas programavimo pamokėles

Kauno technologijos universiteto Informatikos fakultetas (KTU IF) skelbia registraciją į 2017-2018 m. m. mokymų ciklą „Programavimo pamokėlės“, kuri tęsis iki spalio 30 dienos. Nemokamos ir nuotolinės pamokėlės bus skirtos visiems moksleiviams, norintiems išmokti programuoti C++ programavimo kalba.
iliustracija2017-10-16 19:33:47

„Huawei“ pristatė „Mate 10“ serijos telefonus, turinčius dirbtinį intelektą

Šiandien Miunchene „Huawei“ pristatė naują išmaniųjų telefonų erą – „Mate“ serijos telefonus „Mate 10“, „Mate 10 Pro“ ir „Porsche Design Mate 10“, turinčius pirmąjį pasaulyje dirbtinio intelekto procesorių „Kirin“, užtikrinantį spartesnį naudojimąsi telefonu ir geresnį prisitaikymą prie vartotojo įpročių.
iliustracija2017-10-16 16:14:39

Į Vilniaus gatves išriedės 40 naujų žemagrindžių troleibusų

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis pasirašė įsakymą, kuriuo remiantis iš 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų bus skirtas 13,5 mln. eurų finansavimas viešojo transporto priemonių parkui Vilniaus mieste atnaujinti.
iliustracija2017-10-16 16:12:13

Kas užtikrina, kad išmaniuosius savo įrenginius valdysime tik mes patys?

Daiktų internetas – viena daugiausiai diskusijų keliančių technologinių inovacijų krypčių šiandien. Skaičiuojama, jog iki 2020-ųjų pasaulyje skaičius prietaisų, dėka prisijungimo prie interneto renkančių duomenis apie savo klientą, padvigubės.
iliustracija2017-10-13 23:05:43

High-tech paltai

High-tech paltai - tai paltai, kuriuos galima dėvėti žvarbiausiu oru. Sprendimas yra šiluminis įdėklas (pašiltinimas) Meida® Sertifikuoti Danų gamybos šiluminiai įdėklai ilgą laiką buvo naudojami daugiausia siaurai specializuotai sporto bei turizmo paskirties aprangai.
iliustracija2017-10-13 22:56:44

VLK pataria: kaip patekti pas gydytoją specialistą greičiau?

Neretai gyventojai, gavę šeimos gydytojo siuntimą, skundžiasi ilgomis laukimo eilėmis pas gydytoją specialistą. Tačiau ne visi žmonės žino, kad iš tiesų jie patys gali pasirinkti tiek gydytoją specialistą, tiek gydymo įstaigą, kurioje yra mažiausia eilė paskirtoms sveikatos priežiūros paslaugoms gauti.
iliustracija2017-10-13 22:51:14

Futurologo prognozės 2030-ųjų pasauliui: didžiausi kito dešimtmečio iššūkiai

Ray‘us Hammondas visame pasaulyje pripažintas ir kaip futurologas, ir kaip verslininkas. 17 knygų išleidęs ir net „Google“ savo paskaitas skaitęs ekspertas dar prieš 33 metus išpranašavo interneto svarbą, o šiandien Vilniaus inovacijų forume „Innovation Drift“ pateikia šešias problemas, kurios suformuos 2030-ųjų pasaulį.
iliustracija2017-10-13 22:44:29

VKEKK pateikia spalio mėnesio šilumos kainų statistiką Lietuvoje

Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina spalio mėn. yra 4,70 ct/kWh (be PVM) ir, palyginus su rugsėjo mėn., didėja 2,84 proc. Per metus vidutinė šilumos kaina sumažėjo 2,89 proc. – skelbia Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK).
iliustracija2017-10-13 22:39:38

Medijų lingvistiką būtina išmanyti visiems darbuotojams, kuriantiems tekstus

Masinės komunikacijos priemonių kaita, technologijų proveržis viešojoje komunikacijoje, turinio gausa, naujų viešųjų erdvių atsiradimas, visuomenės informavimo dalyvių pokyčiai, informacijos pateikimo formų gausa, sąlygojo naujų specialistų, gebančių „kalbėti“ pasikeitusia medijų kalba – medijų lingvistų poreikį.
iliustracija2017-10-13 19:27:16

Pirmą kartą daiktų internetui – atskiras skyrius įmonėje

Daiktų internetas (angl. Internet of Things) skverbiasi į vis daugiau sričių, padeda žmonių gyvenimui, pramonei ir verslui būti efektyvesniems, patogesniems ir nešti daugiau finansinės naudos. Juo naudojasi išmanūs namai, miestai ir gamybos įmonės.
iliustracija2017-10-13 19:22:59

Gedimino prospekte mažiau automobilių - eismas bus draudžiamas ir darbo dienomis

Vienos pagrindinių miesto gatvių - Gedimino prospekto - eismo draudimas savaitgaliais ir švenčių dienomis pasiteisino, tad nuo šiol atkarpoje nuo Šventaragio iki Vilniaus gatvės eismas bus draudžiamas ir darbo dienomis vakarais nuo 19 val. vakaro iki 4 val. ryto.
iliustracija2017-10-13 19:12:39

Mobilių technologijų guru: greitai išmanusis telefonas taps kišeniniu daktaru

Šiandien Vilniaus inovacijų forume „Innovation Drift“ mobiliųjų telefonų technologijų ateitį pristatė „mobilaus skambučio tėvu“ vadinamas verslininkas Ralphas Simonas.
iliustracija2017-10-13 19:08:04

Kodėl craft alus sukėlė revoliuciją alaus pasaulyje?

Atsiradęs kaip priešprieša įprastam alaus skoniui, craft alus visame pasaulyje sukėlė revoliuciją. Pradėtas gaminti netikėčiausiose vietose, o kai kuriose šalyse iki šiol – netgi „čigoniškai“ verdamas kitų aludarių bravoruose – šis gėrimas užkariauja net išrankiausių gurmanų skonio receptorius.
iliustracija2017-10-13 12:19:21

Neįgaliojo vežimėliu į televizijos bokštą: išvyka baigėsi vos prasidėjusi

Prieš tris savaites į neįgaliojo vežimėlį atsisėdęs vaikščioti galintis vaikinas važiavo vežimėliu apsipirkti, išbandė viešąjį transportą, bandė patekti į Vilniaus televizijos bokštą ir net lankėsi ledo arenoje. Kaip jam sekėsi?
iliustracija2017-10-13 12:06:44

Fotografas A. Kriščiūnas: talentas be įdirbio yra mažai ko vertas

Inžinerinės krypties specialybę baigusiam, tačiau savo profesinį kelią meno srityje visą gyvenimą klojusiam fotografui Algiui Kriščiūnui dirbtinumas yra svetimas. Anot jo, svarbiausia, kad nuotraukose atsispindėtų emocija, kurią geriausiai sukuria ne tik žmogus, bet ir jį supanti aplinka.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.