iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija
Naujienos

Technofobams kartais būdingas siauresnis mąstymas nei technokratams?

2017-04-27 17:56:33

Ar žinote, koks rankų džiovinimo būdas yra mažiausiai kenksmingas aplinkai? Kurios technologijos visuomenei padarė daugiau žalos nei naudos? Dar iki XIX a. pradžios atsakyti į šį klausimą galėjo filosofas (kuris buvo ir matematikas, ir ekonomistas).

Šiandien humanitarinių mokslų atstovai aktyviai šalinasi bet kokių su šiuolaikinės visuomenės problemų sprendimu susijusių klausimų.

Naujienas skaitote išmaniajame telefone, naudojatės virtualių žemėlapių paslaugomis, o atostogų įspūdžiais dalijatės socialinio tinklo paskyroje? Tikriausiai, taip. Nepraleidžiate progos padejuoti, kad pokalbiai virto „čatais“, naujienos – nuomonėmis, o kiekviena įdiegta skaitmeninė paslauga jums sukelia galvos skausmą ir progą padejuoti: „kur ritasi pasaulis“? Gali būti, jog išdidžiai kartodami „man tos naujovės nerūpi, esu knygų žmogus“, šiek tiek veidmainiaujate.

„Egzistuoja kvailokas įsitikinimas, kad būdamas technofobas esi tikresnis humanitaras. Man tai truputį kvepia veidmainyste – technofobai nėra nusistatę prieš technologijas, jiems tiesiog nepatinka tos, į kurias jie tingi įsigilinti“, – mano profesorius Dario Martinelli, Kauno technologijos universiteto (KTU) Tarptautinio semiotikos instituto direktorius.

Jo nuomone, žmonės natūraliai linkę priimti technologijas, jei tik gali jas valdyti. Neseniai knygą apie humanitarinių mokslų vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje išleidęs D.Martinelli įsitikinęs: dramblio kaulo bokšte užsidarę humanitarai, mėgstantys padejuoti, kad technokratiškas pasaulis jų nebesupranta, kenkia ne tik humanitarinių mokslų prestižui, bet ir visuomenei.

– 2015 m. THE pasaulio universitetų reitinge Masačusetso technologijos institutas (MIT) buvo įvardytas kaip viena iš trijų geriausiųjų aukštųjų mokyklų menų ir humanitarinių mokslų srityje. Ką apie tai manote?

– Manau, kad šis faktas yra puiki žinia tokiems, kaip aš, žmonėms – tikintiems, kad humanitarinių ir technologijos mokslų atstovai gali draugiškai sutarti. Žinoma, MIT yra vienintelė techniškoji aukštoji mokykla, patekusi į geriausiųjų 50-tuką. Nenuostabu, kad vienas iš geriausių ir turtingiausių pasaulio universitetų yra puikiai įvertintas menų ir humanitarinių mokslų srityje.

Kita vertus, įspūdinga, jog technologijos universitetas vykdo tokias stiprias humanitarinių mokslų studijas ir tyrimus, kad reitinge aplenkia Oksfordą, Kembridžą ar Berklį. Tikiuosi, kad šis faktas pasirodys įdomus ir Lietuvos mokslo tarybai, ir kitoms institucijoms, neretai skeptiškai žiūrinčioms į humanitarinių ir technologinių mokslų sąsajas ar į tarpdiscipliniškumą apskritai.

Svarbu paminėti ir tai, kad, nors MIT užima III vietą bendrajame reitinge, pagal atliekamų tyrimų kokybę jie yra antri pasaulyje, o pagal citavimą – pirmi. Tai reiškia, kad MIT generuoja kur kas daugiau laikmečiui adekvačių žinių humanitarinių mokslų srityje nei bet kas kitas.

– Esate humanitarinių mokslų instituto direktorius technologijos universitete. Su kokiais iššūkiais susiduriate bendraudamas su kolegomis iš kitų mokslo sričių?

– Perkėlę Tarptautinį semiotikos institutą (ISI) iš Suomijos į Lietuvą, sąmoningai vengėme „humanistinės salos“ technologijos universitete – siekėme ir siekiame dialogo/konfrontacijos tarp humanitarinių mokslų ir technologijų tiek tyrimuose, tiek studijose.

To vedami sukūrėme „Naujųjų humanitarinių mokslų“ platformą (angl. numanities, arba new humanities), kurios koncepcija vadovaujamės. Turime savo renginį – Tarptautinį naujųjų humanitarinių mokslų kongresą, į kurį kasmet susirenka daugiau nei 100 dalyvių iš viso pasaulio, knygų seriją „Springer“ leidykloje, vykdome įvairius tyrimų projektus. Ši platforma skirta aptarti aktualiems šiuolaikinės visuomenės klausimams, ir vienas iš jų yra, žinoma, technologijos.

Neneigsiu, bendradarbiavimas su mokslininkais galėtų būti efektyvesnis, buvo ir tokių atvejų, kai į mus nebuvo žiūrima labai rimtai. Kita vertus, į Tarptautinį naujųjų humanitarinių mokslų kongresą (ICoN) visada kviečiame kolegas iš „kietųjų“ mokslų, o jų pranešimai visada labai gerai priimami. Be to, kartu su „Institutio Media“ vykdome tarpdisciplininį virtualų projektą „How to Things“ (liet. „Kaip padaryti“), kuris inspiruoja dialogą tarp menų, humanitarinių ir gamtos mokslų.

– Kas, jūsų nuomone, sudėtingiau: „humanizuoti“ technokratą ar humanitarui priimti kasdienybės skaitmenizaciją ir technologijas?

– Neteisinga taip formuluoti klausimą. Turbūt tiksliau būtų technokratams priešpriešinti humanitarus technofobus. Ir tokiu atveju aš manyčiau, jog apskritai technofobams būdingas siauresnis mąstymas nei technokratams.

Tiesą pasakius, technofobija yra vienas tų dalykų, kurie iš tiesų kenkia humanitarams. Visų pirma, prarandamas laikas ir energija. Pavyzdžiui, šiuo metu organizuojame Pasaulinį semiotikos kongresą – vieną iš svarbiausių įvykių šioje srityje, kuris sukvies į Kauną daugiau nei 600 žmonių iš viso pasaulio. Nepatikėsite, kiek iš tų 600 patologiškai nesugeba atlikti pačių paprasčiausių dalykų – pavyzdžiui, įkelti pranešimo santrauką į skaitmeninę sistemą.

Antra, egzistuoja kvailokas įsitikinimas, esą būdamas technofobas esi tikresnis humanitaras. Gana madinga sakyti: „o, ne, tie dalykai man nerūpi“, nors „tie dalykai“ gali būti labai svarbūs įrankiai darbui, tokie kaip, pavyzdžiui, „Power Point“ programa.

Trečia, visa tai kvepia veidmainyste. Technofobai nėra nusistatę prieš technologijas, jiems tiesiog nepatinka tos technologijos, į kurias jie tingi įsigilinti. Jei norite tuo įsitikinti, pasekite jų diskusijas apie „baisiąsias“ technologijas „Facebook“ tinkle, kuriame jie naršo savo išmaniuosiuose, vairuodami savo džipus.

Tiesa ta, kad mes natūraliai esame linkę priimti technologijas, jei tik galime jas valdyti. Pirmieji sunkumai nuteikia mus prieš tą konkrečią technologiją, o kai sudėtingų technologijų mūsų gyvenime atsiranda per daug, kad galėtume jas valdyti, „persijungiame“ į moralizuojantį toną ir pradedame kaltinti pakrikusią visuomenę bei ilgėtis „senų gerų laikų“.

– Neseniai išleidote knygą „Arts and Humanities in Progress: A Manifesto of Numanities“ (liet. „Menai ir humanitariniai mokslai vystosi: naujųjų humanitarinių mokslų manifestas“). Kas tie naujieji humanitariniai mokslai?

– Tai – mūsų bandymas padaryti humanitarinius mokslus reikalingus ir adekvačius šiuolaikinei visuomenei. Žinoma, esama išimčių, tačiau iš esmės humanitariniai mokslai atsitraukė nuo tikrųjų problemų: jie vis mažiau kalbasi su visuomene ir žmonėmis, ir, atrodo, vis mažiau supranta, kas iš tikrųjų vyksta. Labai gaila, nes humanitarinių mokslų atstovai tam turi pačius geriausius įrankius (pavyzdžiui, kritinį mąstymą). Neretai jie renkasi užsirakinti viduramžių vienuolyne ir studijuoti praeitį vien dėl pačios praeities, o ne ieškoti, ko galėtume išmokti šiandien ir kokią žinią perduodame į ateitį.

Naujieji humanitarai teigia: mes esame dėl visuomenės ir su ja, mes esame jos dalis. Naujieji humanitarai nėra nei technofobai, nei technomaniakai: jie nori pažinti technologijas. Kol nėra susipažinę, jie nepuola nei girti, nei kritikuoti; kritikuojama tokiu atveju, jei nusprendžiama, kad technologija ne pagerina gyvenimo kokybę, ne leidžia gyventi oriau, bet iš tikrųjų kenkia.

– Apie kokias technologijas eina kalba?

– Apie bet ką, ką naudojame kasdien. Na, pavyzdžiui, paimkime viešose vietose esančius tualetus. Dažniausiai juose lankytojai rankas gali nusausinti keturiais būdais: popieriniais rankšluosčiais, į ritinį susuktu medžiaginiu rankšluosčiu, šiltą orą pučiančiais džiovintuvais ir palyginti neseniai atsiradusiais ypač galingais džiovintuvais, kurie pučia orą 600 km/h greičiu. Visi jie maždaug vienodai efektyvūs higienos požiūriu, tad svarbiausias klausimas šiandien, žinoma, yra poveikis aplinkai.

Leiskite paklausti: ar žinote, kuri iš šių technologijų yra mažiausiai kenksminga? Atsakymas, kurį galima rasti MIT atliktoje studijoje, rodo, jog kelias į progresą – ilgas ir vingiuotas. Susumavus visus šešis būvio ciklo vertinimo parametrus (angl. Life Cycle Assessment; BCV tai – pati patikimiausia skalė, vertinant poveikį aplinkai), labiausiai aplinkai kenkiame (36 poveikio taškai) rankas sausindami popieriniais rankšluosčiais. Oro džiovintuvas yra šiek tiek geresnis variantas (35 taškai), dar geriau yra naudoti perdirbtus popierinius rankšluosčius (29) ar medžiaginį rankšluostį ritinyje (24). Tačiau, aplinkosauginiu požiūriu, labiausiai reikalai pasistūmėjo į priekį atsiradus ypač galingiems džiovintuvams (plastikiniams, nes aliumininiai išnaudoja daugiau vandens): plastikiniai, ypač greiti džiovintuvai BCV skalėje vertinami vos 6 taškais. Be to, šie džiovintuvai nusausina rankas per 10 sekundžių, kas taip pat pakelia šio metodo efektyvumą.

Kitaip tariant, šią technologiją galima vadinti „adekvačia technologija“, kalbant ekonomisto Ernsto Schumacherio terminais. Ji „adekvati“, nes nekelia klausimo, ar einama pirmyn (progresas) ar atgal (tradicija), tiesiog eina pirmyn: yra draugiškesnė aplinkai, efektyvesnė, priimtinesnė.

– Peršasi išvada, kad yra ir „neadekvačių“ technologijų?

– Taip, yra technologijų vystymosi istorijų, kurios baigiasi ne taip pozityviai: kai kurios technologijos sukūrė daugiau problemų nei jų išsprendė (jau minėtieji džipai), kai kurios buvo ne pagal paskirtį panaudotos tarnauti blogiui (pesticidas Zyklon B, nacių naudotas dujų kamerose), kai kurios tiesiog remiasi labai kvailomis idėjomis (pavyzdžiui, trumpai egzistavę, bet šimtus nelaimingų atsitikimų sukėlę motorizuoti riedučiai), o kai kurios yra tokios nežmoniškos, kad jas reikėtų nedelsiant pašalinti be jokio svarstymo (pavyzdžiui, intensyvus ūkininkavimas).

Kas galėtų efektyviai panaudoti kritinio mąstymo metodą, kad įvertintų tiek etinį, tiek socialinį šių technologijų aspektus? Mano supratimu, humanitarai turi tam geriausius įrankius ir metodus. Naujųjų humanitarinių mokslų koncepcija mes kviečiame humanitarus palikti viduramžių vienuolyną ir pradėti klausytis bei kalbėtis su pasauliu.

– Knygoje kalbate apie nukritusį humanitarinių mokslų populiarumą visuomenėje ir tarp studentų. Kokia to priežastis?

– Vienas iš pagrindinių tikslų, kuriuos kėliau rašydamas knygą, buvo (kiek tai įmanoma) mūsų, humanitarų, savigailą pakeisti savikritika. Visi žinome, kad išgyvename krizę, tačiau panašu, kad ją paaiškiname tik kaltindami šiuolaikinį Vakarų pasaulį ir ekonomikos dėsnius. Šūkčiojame: „sistema“, „galios“, „JIE!“. Nesakau, kad sistema visiškai nekalta, tačiau neturėtume pamiršti kritiškai pažvelgti ir į save.

Mūsų pirmoji klaida buvo užsispyrus galvoti, kad pokyčiai pasaulyje niekaip negali mūsų paveikti: jautėme, kad mūsų identitetas yra kone šventai nepajudinamas ir mums tobulėti jau nėra kur. Žinote, ką? Ne toks jau jis ir šventas, o „sistema“, prieš sumažindama finansavimą ir nustumdama mus į mokslo paraštes, ilgai nemąstė.

Kyla klausimas: ar mus viduramžių vienuolyne įkalino sistema, ar, kaip aš įtariu, ten keliavome patys, o sistema tik padėjo greičiau nusigauti?

Manau, kad „mes“ ir „jie“ taip pat turėtų pasidalinti atsakomybe: šventas neliečiamumas, apie kurį kalbėjau, ir kurį humanitarai buvo pelnytai užsitarnavę kaip ypač vertingi visuomenei, buvo nulemtas ypač griežtų kokybės standartų.

Šiandien humanitarai, atrodo, neprisimena, kad gali būti tarpdisciplininiai. Mokslo sritys rūpestingai atskirtos, pamirštant, kad vos prieš keletą šimtmečių visi mokslai buvo filosofijos (kuri šiandien laikoma tik viena iš humanitarinių mokslų krypčių) dalis.

Pabandykime atlikti nedidelį eksperimentą – atsiverskite bet kurią enciklopediją ir patikrinkite, kiek iškilių žmonių praeityje buvo ir humanitarinių, ir gamtos mokslų atstovai, ir kiek iš jų nuo XIX a. pradžios tapo tik humanitarais. Humanitariniai mokslai nustojo būti tarpdisciplininių žinių šaltiniu ir tapo „atsakingi“ už vieną segmentą, kuris vis mažiau įsivaizduoja, kuo gyvena visuomenė, ir vis labiau metafiziškai tolsta nuo jos.

– Tad gal turėtume atsigręžti į praeitį?

– Toli gražu neagituoju grįžti į praeitį, tačiau noriu dar kartą priminti „adekvačios technologijos“ koncepciją. Naujieji humanitariniai mokslai siekia, kad humanitarai taptų pasauliui ta „adekvačia technologija“. Jie neturėtų bėgti nuo pasaulio, tačiau jį pasitikti, įgalindami žmones jį pažinti. Būtent dėl to humanitariniams mokslams reikia susigrąžinti tarpdiscipliniškumą.

Man patinka viena karikatūra, plačiai paplitusi akademiniuose sluoksniuose. Pirmame paveikslėlyje matyti mokslininkas su mėgintuvėliu; prierašas skelbia: „Mokslas gali atsakyti, kaip klonuoti tiranozaurą“. Antrame paveikslėlyje tas pats mokslininkas bėga nuo tiranozauro, o prierašas skelbia: „Humanitariniai mokslai gali atsakyti, kodėl ši idėja niekam tikusi“.

Juokas juokais, tačiau iš tiesų, jei „kietieji“ mokslai yra atsakingi už technologijų kūrimą ir plėtojimą, humanitarams tenka atsakomybė nuspręsti, ar technologija yra „adekvati“, ar ne.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų el. paštas:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
iliustracija2017-08-17 14:28:54

Tyrimas atskleidė, ką lietuviai mėgsta veikti prie televizoriaus

Vis sunkiau surasti žmogų, kuris visą dėmesį sutelkia tik į tai, ką rodo televizorius. Tai daro tik mažiau nei ketvirtadalis lietuvių, rodo šalies gyventojų įpročių tyrimas. Didžioji dalis žiūrovų tuo pačiu mieliau dar ir užkandžiauja, tvarkosi namuose ar naršo internete.
iliustracija2017-08-17 14:13:51

Kaip pasikeitusi darbo rinka diktuoja technologijų madas?

Prognozuojama, kad iki 2020–ųjų 40 proc. pasaulio gyventojų dirbs patys sau – vyraus laisvai samdomo darbo rinka. Dėl taip besikeičiančios darbo aplinkos, technologijų gamintojai vis sparčiau plėtoja technologijas, kurios eina išvien su pasaulinėmis tendencijomis ir suteikia galimybę vartotojams užduotis atlikti bet kuriuo jiems patogiu metu, nesvarbu kur bebūtų.
iliustracija2017-08-17 14:07:58

Veiklą vykdys du nauji gamtinių dujų tiekėjai

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) išdavė gamtinių dujų tiekimo licencijas UAB „JetGas“ ir UAB „Achema Gas Trade“. UAB „JetGas“ pagrindinė veiklos kryptis – kietojo, skystojo ir dujinio kuro bei priedų didmeninė prekyba.
iliustracija2017-08-17 14:03:46

Lietuvos pramonės įmonės sieks skaitmenizuoti procesus

Šiandien niekas neabejoja, kad skaitmeninė transformacija gamybinius procesus padarys skaidresnius, lengvai valdomus ir optimizuojamus. Taip pat sudarys sąlygas pramonei akivaizdžiai padidinti produktyvumą ir sumažinti išteklių naudojimą visuose vertės kūrimo grandinės etapuose.
iliustracija2017-08-16 18:29:23

Būkite atsargūs pirkdami internetu - čia taip pat siautėja sukčiai

Į Europos vartotojų centrą neretai kreipiasi vartotojai, kurie negauna internetu užsakytų prekių. Centro ekspertai įspėja - pirkdami internetu galite įkliūti į sukčių spąstus ir pinigus pervesti visai ne pardavėjams. Šiuo metu sukčiai mėgsta naudoti toliau pateiktas sukčiavimo schemas.
iliustracija2017-08-16 18:25:57

Vilniaus oro uosto keleiviams: dėl prieigų tvarkymo ir skrydžių iš Kauno

Nors Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos darbai baigsis jau rytoj, pirmą dieną po rekonstrukcijos keleiviai raginami būti itin atidūs ir atkreipti dėmesį į informaciją ant savo bilieto – dalis skrydžių rugpjūčio 18 dieną vis dar bus vykdomi iš Kauno oro uosto.
iliustracija2017-08-16 18:19:57

„Renerga-1“ atidarė naują vėjo jėgainių parką

Šiandien, rugpjūčio 16 dieną, Koncernui „Achemos grupė“ priklausanti UAB „Renerga-1“ Anykščių rajone atidarė naują 7,5 megavatų (MW) vėjo elektrinių parką. Pagal vietovę „Kunigiškių“ vardu pavadintame vėjo elektrinių parke pastatytos trys šiuo metu aukščiausios vėjo elektrinės Lietuvoje, kurių bokšto ir sparno aukštis siekia net 180 metrų aukštį.
iliustracija2017-08-14 15:18:09

Darbas „Tesla“: dinamiškumas, karjeros galimybės ir kelionės elektromobiliais

„Svajonių darbdavys“ – viliojanti etiketė, kurios siekia tiek mažos, tiek didelės Lietuvos ir pasaulio įmonės. Kauno technologijos universiteto (KTU) absolventas Roman Baryšnikov, beveik 6 metus dirbantis kompanijos „Tesla“ padalinyje Norvegijoje, būtent taip apibūdina šią JAV elektrinių automobilių ir atsinaujinančios energijos gamintoją.
iliustracija2017-08-14 15:14:05

Transporto sektoriaus ateitis: nuo elektra varomų iki savivaldžių automobilių

Technologijų tobulėjimas, aplinkai draugiškesnių bei žmonėms saugesnių alternatyvų paieška lemia, kad transporto sektorius šiuo metu išgyvena didžiules permainas. Kas laukia netolimoje ateityje: vairuosime elektromobilius?
iliustracija2017-08-09 21:18:55

„Xiaomi“ pasiekė rekordinius pardavimus ir pateko tarp populiariausiųjų

Išmaniųjų telefonų gamintojai antrąjį šių metų ketvirtį pasaulio rinkoms išsiuntė daugiau įrenginių nei tuo pačiu laikotarpiu 2016 m. Tyrimų bendrovė „Strategy Analytics“ skelbia, kad per antrąjį metų ketvirtį gamintojų išsiųstų išmaniųjų telefonų skaičius augo 6 proc. ir pasiekė 360 mln. vienetų.
iliustracija2017-08-08 20:39:18

19 kartų baustas vairuotojas į darbą vyko be dviejų sprogusių padangų

Šiandien apie 7:35 val. Galvės g. Vilniuje, patruliuodami su nežymėtu tarnybiniu automobiliu, Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnai pastebėjo įtartiną automobilį Ford Mondeo, kurio priekinis ratas buvo be padangos ir važiavo ant skardinio disko.
iliustracija2017-08-08 20:32:31

Lietuvos infliacija dar paspartėjo

Kainų tendencijos pastaruoju metu - viešojoje erdvėje ypač populiari tema. Augantis infliacijos tempas kelia nerimą vartotojams ir kviečia tiek politikus, tiek ekspertus karštesnei diskusijai. Nenuostabu, ant kortos stovi daug: įsibėgėjanti infliacija dar labiau klibina ir taip aptrupėjusius gyventojų gerovės pamatus šalyje ir prisideda prie paskatų „balsuoti kojomis".
iliustracija2017-08-08 20:24:48

Pradedamos jungti biudžetinių įstaigų bendrosios funkcijos

Vyriausybė nusprendė pradėti valstybės įstaigų buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo funkcijų konsolidavimą. Taip siekiama didinti viešojo sektoriaus efektyvumą bei taupyti valstybės biudžeto lėšas.
iliustracija2017-08-08 10:29:23

7 patarimai kaip išvengti atostogų streso

Apie atostogas svajojame ištisus metus, tačiau, joms atėjus, neretai pamirštame atsipalaiduoti, palikti darbus ir skirti laiko sau. Kylanti įtampa ir stresas apsunkina poilsio dienas. Kartais atsitinka ir blogiau – grįžę po atostogų vis tiek jaučiamės pavargę.
iliustracija2017-08-07 14:41:56

Mechatronikos ir robotikos specialistai – be jų neįsivaizduojama ateitis

Kad ir kaip novatoriškai, bet paslaptingai skambėtų mechatronikos ir robotikos specialistų darbo sritis, iš tiesų mes nuolat apsupti jų sukurtų įrenginių. Kompiuterio spausdintuvas, oro temperatūros termostatas, šaldytuvas su skaitmeniniu valdymu – visa tai yra mechatronikos įrenginiai.
iliustracija2017-08-07 14:38:49

Įmonių susijungimai: su kokiais iššūkiais susiduria vadovai ir darbuotojai?

Įvairūs optimizavimo procesai, struktūrinės pertvarkos ar susijungimai tampa rimtu iššūkiu tiek organizacijų vadovams, tiek darbuotojams, kurie pokyčius neretai sutinka su tam tikrais nuogąstavimais.
iliustracija2017-08-07 14:35:00

Bendrojo pagalbos centro operatorius padėjo miške pasiklydusiam vyrui

2017 m. liepos 29 d. 12.53 val. Bendrajame pagalbos centre (BPC) skubios pagalbos telefono numeriu 112 buvo gautas pranešimas iš miške pasiklydusio vyro. Atvykęs iš Alytaus į Varėnos rajoną pasirinkti miško gėrybių, jis nebesugebėjo rasti išėjimo į kelią, kurio šalikelėje paliko savo automobilį.
iliustracija2017-08-07 14:29:56

Asfalto per dieną sunaudojama tiek, kiek sveria Eifelio bokštas

115 tūkst. tonų asfalto, 165 km elektros kabelių ir 1000 sumontuotų žiburių. Šie įspūdingi skaičiai – iš šiuo metu Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo take atliekamų darbų eilučių. Pagal planą vykstanti rekonstrukcija perėjo į antrąją pusę ir leidžia užtikrintai teigti, kad pagrindiniai oro vartai į sostinę grįš, kaip ir buvo numatyta, rugpjūčio 17 d. 23:59 val.
iliustracija2017-08-07 14:24:06

Benzininiai varikliai grįžta į madą

Prieš dešimtmetį naujo automobilio, varomo ne dyzelinu, pirkimas buvo sutinkamas keistai. Kam pirkti benzinu varomą automobilį, kai dyzelinį turintis gerokai ekonomiškesnis, o ir pats dyzelinas kainuoja mažiau?
iliustracija2017-08-04 20:49:25

Kad kelionė neprailgtų: intelektiniai žaidimai, kurie tinka išmaniajam

Vasara - puikiausias metas kelionėms ir naujiems patyrimams dar neatrastuose pasaulio kampeliuose. Pažinimo džiaugsmas mus praturtina kaip niekas kitas, tačiau keliaudami mes dažnai daugybę laiko praleidžiame automobilyje ar lėktuve, valandų valandas pro langą veltui stebėdami plaukiančius debesis.
iliustracija2017-08-04 20:42:58

Miško gėrybių sezonas: kodėl grybautojai nuolat lankosi vaistinėse?

Gamtos mylėtojai ir gėrybių rinkėjai džiaugiasi: po drėgnų ir šiltų orų ne tik miškuose, bet ir socialiniuose tinkluose „dygsta“ grybų kalnų nuotraukos, o uogautojai jau pradėjo rūpintis žiemos atsargomis.
iliustracija2017-08-04 20:36:54

Šiuolaikinių technologijų diegimas įmonėse: darbuotojai bus nereikalingi?

Vis daugiau verslininkų naudojasi šiuolaikinėmis technologijomis, ūkininkai automatizuoja savo ūkius, mokslininkai kuria išradimus, kurie pagerina kasdienio gyvenimo kokybę.
iliustracija2017-08-03 20:58:49

Tyrimas: kur Lietuvoje rastume daugiausiai televizoriaus pultelių?

Įvairų Lietuvos miestų gyventojai televizorius renkasi remdamiesi skirtingais kriterijais – atskleidė naujausias „Samsung QLED TV“ tyrimas. Tad kas svarbiausia, renkantis naują televizorių, kokie dalykai, susiję su šiais prietaisais, labiausiai erzina skirtingų miestų gyventojus ir kuriame šalies krašte galima rasti daugiausiai televizoriaus pultelių?
iliustracija2017-08-03 20:56:21

Keturi būdai, kaip apsaugoti išmaniuosius vasaros karščių metu

Temperatūrai lauke stipriai šovus į viršų, lietuviai turėtų saugotis ne tik patys, bet ir pagalvoti apie savo išmaniuosius įrenginius. Aukšta temperatūra gali stipriai įkaitinti išmanųjį, dėl to šis gali prarasti kai kurias savo funkcijas ar net nustoti veikti.
iliustracija2017-08-03 20:54:18

Patarimai, kaip išsirinkti 360 laipsnių kamerą

360 laipsnių kamera padeda užfiksuoti viską, kas vyksta aplink ją. Didžiulis šio įrenginio privalumas tas, kad 360 laipsnių dėka galima užfiksuoti vaizdus taip, kaip nepavyktų įprastoms kameroms. Pasidalinus tokiu vaizdo įrašu „Facebook“ ar „Youtube“ žiūrovai patys nusprendžia, kaip jį žiūrėti, t.y. stumdo vaizdą.
iliustracija2017-08-03 20:47:49

Dėl bendrovės IT darbuotojo įdiegtos programinės įrangos - 20 000 EUR žala

Panevėžio gamybos bendrovėje „Stigma“ pareigūnai aptiko nelicencijuotą programinę įrangą (PĮ) daugiau nei 40 kompiuterių. BSA l The Software Alliance (BSA) narėms sumokėta 20 tūkst. eurų kompensacija dėl pažeistų autorių teisių.
iliustracija2017-08-03 20:43:46

Unikali eismo kontrolės sistema pasvers važiuojančias mašinas

Pagrindiniuose šalies keliuose pradedama diegti bandomoji daugiafunkcė pažeidimų kontrolės sistema. Šiandien magistralinio kelio A6 ruože tarp Karmėlavos ir Jonavos darbininkai pradėjo ardyti kelio dangą – čia pradedama montuoti unikali įranga, galinti pasverti įprastu greičiu važiuojančius automobilius.
iliustracija2017-08-03 20:31:34

Žaibas ir perkūnija: kaip apsaugoti sveikatą ir turtą

Sinoptikų duomenimis, šiandien Lietuvoje vėl numatomi audringi orai. Galime sulaukti ir perkūnijos, kuri pasižymi ne tik įspūdingu garsu ir vaizdu, bet ir išaugusia pavojaus tikimybe. Šią vasarą audros jau spėjo padaryti nuostolių už daugiau nei 80 000 Eur. Dalis iš jų – dėl žaibo iškrovų.
iliustracija2017-08-03 20:26:32

Bekontaktė kortelė kelionėje: 5 patarimai saugiems atsiskaitymams

Keliaudami neužmirškite savo bekontaktės mokėjimo kortelės – su ja patogiai atsiskaitysite daugelio šalių parduotuvėse, maitinimo įstaigose ir netgi viešajame transporte.
iliustracija2017-08-03 20:24:31

Skaidrumui šalyje koją kiša pažintys ir informacijos stoka

Skaidraus verslo iniciatyvos „Baltoji banga“ ir tyrimų bendrovės „Rait“ 2017 metais atliktos visuomenės nuomonės apklausos rezultatai parodė, kad vienas iš trijų Lietuvos gyventojų pažįsta asmenų, kurie per pastaruosius metus turėjo neįteisintų darbo santykių ar užmokestį gavo „vokelyje“.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.