Pavojus gyvybei nesustabdo: elektros gedimus namuose puolame taisyti patys

Tyrimas parodė, kad gyventojai nebijo rizikuoti gyvybe ir, įvykus elektros srovės gedimams, namuose pirmiausia patys imasi juos šalinti. Net 42 proc. apklaustųjų, pastebėję trumpojo jungimo požymius bei kibirkščiuojančius elektros lizdus, savarankiškai imasi juos remontuoti ir tik vėliau kviečia specialistą.

58 proc. apklaustųjų tokiu atveju kreipasi į specialistus arba pagalbos tarnybas. Tokius gyventojų įpročius atskleidė šį pavasarį draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu atliktas tyrimas.

„Gyventojai dažnai neįvertina pavojaus, susijusio su elektros įrenginių naudojimu, ir patiria buitines traumas. Analizuodami nelaimių priežastis pastebime, kad didžioji dalis jų kyla dėl netinkamos žmogaus veiklos ar jo abejingumo. Tai reiškia, kad žmonės patys prisišaukia nelaimes neatsargiu, neatsakingu ir neapdairiu elgesiu. Neatsargus gyventojų elgesys su elektra, netvarkinga elektros instaliacija ar elektrinių prietaisų naudojimas nesilaikant saugumo taisyklių dažniausiai sukelia nelaimes, kylančių gyvenamojoje aplinkoje“, – sakė draudimo bendrovės „Gjensidige“ Turto žalų skyriaus vadovas Giedrius Norkus.

Pasak G. Norkaus, gyventojai turėtų elektros įrenginių priežiūrą patikėti profesionalams, kurie šį darbą atliktų kokybiškai ir sumažintų nelaimingų atsitikimų grėsmę. „Mūsų specialistai, dirbantys visą parą, yra pasirengę klientams suteikti pagalbą ištikus nelaimingiems atsitikimams jų namuose“, – kalbėjo draudimo bendrovės „Gjensidige“ Turto žalų skyriaus vadovas.

Tyrimas parodė, kad didžiausios grėsmės būsto saugumui yra elektros įrenginiai ir jos instaliacijos. Daugiau nei 22 proc. apklaustųjų pripažino, kad jų namuose esantys elektros prietaisai yra padidintos rizikos šaltinis gyvenamųjų patalpų saugumui.

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, praėjusiais metais elektros instaliacijos sukelto gaisro vidutinė atlyginta žala siekė daugiau nei 6 000 eurų. Daugiau nei 200 draudimo bendrovės klientų nukentėjo nuo ugnies, kilusios dėl elektros instaliacijos gedimo. Remiantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento statistika, pernai dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų Lietuvoje kilo 717 gaisrų.

Draudikai išskiria pagrindines problemas, kurios sukelia buitines elektros traumas:

Elektros prietaisų, kurių gaubtai ar laidų izoliacija yra pažeisti, naudojimas

Pasitaiko atvejų, kai žmonės skubėdami nepastebi smulkių elektros laidų pažeidimų, palieka mobiliųjų telefonų ir kitų prietaisų įkroviklius, plaukų fenus, įkaitusias plaukų tiesinimo žnyples šalia lengvai užsiliepsnojančių daiktų. Tokios klaidos yra būdingos kiekvienam, todėl kuo daugiau dėmesio skirsime elektros prietaisų būklei, jų išdėstymui ir naudojimui, tuo mažesnė bus tikimybė, kad jie taps pavojaus šaltiniu.

Prisilietimas prie įtrūkusių laidų ir pažeistų elektros lizdų naudojimas

Apklausos rezultatai parodė, kad tik vienas trečdalis gyventojų yra įsitikinę jų namuose esančios elektros instaliacijos saugumu. Pasenusi, pažeista, eksploatavimo reikalavimų neatitinkanti elektros instaliacija gali sukelti trumpąjį sujungimą, ne tik sugadinti elektros prietaisą, bet ir sukelti gaisrą.

Savarankiškas pažeistų elektros prietaisų remontas

Elektros prietaisų remonto darbus turi atlikti profesionalai. Pačių suremontuoti prietaisai gali sukelti sunkias elektros traumas, nudegimus ir net gaisrą.

Savos gamybos ir nesertifikuotų elektros prietaisų naudojimas

Tokia technika nėra patikima ir netinkama naudoti, nes ji nebuvo oficialiai patikrinta ir neatitinka saugumo standartų. Tokių įrenginių naudojimas gali sukelti trumpąjį sujungimą ir gaisrą.

Vinių kalimas ir angų gręžimas sienoje, kurioje po tinku gali būti elektros laidų

Didžioji dalis elektros laidų, kad būtų saugiau, yra tiesiama sienose. Prieš kaldami vinį ar gręždami angą sienoje paveikslui, visada įsitikinkite, kad atitinkamoje sienos vietoje nėra elektros laidų.

Savos gamybos ar remontuotų saugiklių naudojimas

Nepatikimi saugikliai, kaip ir savos gamybos ar pažeisti elektros prietaisai, gali tapti trumpojo sujungimo priežastimi ir sukelti rimtą pavojų žmogaus gyvybei.

Draudikai įspėja, kad nelaimių būtų galima išvengti, jei žmonės periodiškai atliktų elektros instaliacijų patikrinimus ir tinkamai prižiūrėtų elektros prietaisus.

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu tyrimą apie būsto saugumo suvokimą atliko bendrovė „OMD Latvia“.

• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147