iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija
Naujienos

Dalijimosi ekonomikos bumas: kokios galimybės atsiveria?

2017-06-08 20:06:21

Tobulėjant informacinėms technologijoms dalijimosi ekonomikos principu veikiančių įmonių skaičius sparčiai auga, o sėkmingas startuolių įsitvirtinimas rinkoje sulaukia vis daugiau investuotojų susidomėjimo.

Atsakingai plėtojamas verslo modelis sukuria naujas galimybes vartotojams ir verslui, prisideda prie naujų darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo.

Apie dalijimosi ekonomikos bumą, jos perspektyvas ir tarpusavio skolinimąsi kalbėjomės su KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) prof. dr. Vaida Pilinkiene, UAB „NEO Finance“ valdybos pirmininku Evaldu Remeikiu ir KTU Ekonomikos programos studente Justina Nemunyte.

Kas lėmė dalijimosi ekonomikos bumą?

Dalijimosi ekonomika, kuri dažnai įvardijama kaip tylioji revoliucija, įgalina panaudoti žmogui laikinai nereikalingus finansinius išteklius, nekilnojamąjį turtą, automobilį ir iš jų užsidirbti.

„Dalijimosi ekonomikos bumą lėmė tobulėjančios informacinės technologijos ir socialinių tinklų įsigalėjimas, atsakingesnis požiūris į vartojimą, naujų verslo modelių paieška“, – įsitikinusi V. Pilinkienė.

Įvairūs dalijimosi ekonomikos verslo modeliai (tarpusavio skolinimasis, nekilnojamojo turto nuoma, keleivių pervežimas) skatina konkurenciją tarp panašias paslaugas teikiančių ekonomikos subjektų, o tuo pačiu mažesnes paslaugų ar prekių kainas vartotojams. Tačiau tai sąlygoja ir konkurentų nepasitenkinimą dėl gana menko šių modelių teisinio reglamentavimo, ypač NT rinkoje.

Viešojoje erdvėje pasigirsta nuomonių, esą viešbučių valdytojai moka didelius mokesčius, tuo tarpu nekilnojamojo turto nuomotojų mokami mokesčiai santykinai nedideli. „Tradicinio ir dalijimosi ekonomikos verslo modelius sunku vienareikšmiškai sulyginti dėl teikiamų paslaugų specifiškumo ir vartotojų profilio skirtumų“, – sako V. Pilinkienė.

Populiarėjant dalijimosi ekonomikai, daugelis jaunų enterprenerių, matydami, kaip sėkmingai iki tol veikė greitųjų kreditų bendrovės vis kėlė sau klausimą – kodėl Lietuvoje negalėtų veikti „peer-to-peer lending“ platformos, kai paskolas išduoda žmonės, o ne pati vartojimo kreditų bendrovė.

Dalijimosi ekonomika ir jos poreikis ateityje tik augs. Taip pat atsiras naujos dalijimosi ekonomikos rūšys. „Tai galėtų būti dalijimasis teisinėmis, draudimo paslaugomis per platformas ar turimais resursais tarp verslo įmonių. Tikėtina, jog sparčiai augs ir dalijimasis finansavimo paslaugomis per tarpusavio skolinimo platformas (TSP)“, – įsitikinęs E. Remeikis.

Tarpusavio skolinimasis ar greitieji kreditai?

Iki 2007 metų Lietuvoje ne vienas lietuvis galėjo paimti vartojimo paskolą banke arba kredito unijoje. Iki to laiko buvo populiaru skolintis ir iš draugų ar kaimynų. Bet įsibėgėjant dalijimosi ekonomikai, bankams pradėjus griežtinti vartojimo kreditų išdavimą ar visai nebeskolinti krizės metu, o internetui tapus prieinamu daugeliui šalies gyventojų, pradėjo kurtis alternatyvaus finansavimo bendrovės, visuomenėje gavusios „greitųjų kreditų“ vardą.

„Tarpusavio skolinimas yra interneto platformoje žmonių suteikiamos paskolos žmonėms, kurių atsiradimas buvo sąlygotas greitųjų kreditų bendrovių brandos, dalijimosi ekonomikos atsiradimo, teisinės aplinkos ir interneto“, – sako E Remeikis.

Po krizės vartotojai, dažnai dėl buvusių neigiamų patirčių, turi labai negatyvią nuomonę apie bankus, todėl ima domėtis galimybėmis skolintis per tarpusavio skolinimo platformas. Kita priežastis, skatinanti tai daryti – galimybė tarpusavio skolinimo platformose skolintis už rinkos palūkanas.

Žmonės pasiskolina už tiek, kokiomis sąlygomis sutinka skolinti investuotojai. Tokiais atvejais vertinamas kreditingumo reitingas, amžius, pajamos ir kiti vartotojo duomenys, todėl vartotojas nepermoka. Tuo tarpu bankai palūkanas nustato vienašališkai ir dažnai skolinantysis neišsidera geriausių sąlygų.

Dalijimosi ekonomikos pagrindu veikiantis verslas turi didelį pranašumą – įdarbinti žmonių turimus resursus, kad jie pasitarnautų kitiems žmonėms.

Tradicinis ekonomikos modelis dažnai turi apribojimų: neįmanoma teikti tokio kiekio prekių ar paslaugų ir viso ko sukontroliuoti. Dalijimosi ekonomikos atveju, dažniausiai elektroninėje platformoje, žmonės turi tiesioginį santykį, o tarpininkas atlieka tik padėjėjo vaidmenį, pateikdamas vartotojams reikiamą informaciją. Būnant tarpininku įmonėms nereikia turėti resursų, kuriais dalijamasi, nes jie priklauso paslaugos teikėjams, t. y., žmonėms.

Naujos darbo vietos

Dar vienas dalijimosi ekonomikos privalumų – lankstumas darbo vietų atžvilgiu. Daugelio virtualiai paslaugas teikiančių rinkos dalyvių darbo vietos yra nuotolinės, o tai šiuolaikinėje bendruomenėje didina dalijimosi ekonomikos patrauklumą.

Mokslininkės teigimu, kalbant apie darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą, nėra didelio skirtumo tarp tradicinio ir dalijimosi ekonomikos verslo modelių. „Abiem atvejais šalies ekonomika yra veikiama teigiamai. Net jei turistai pasinaudoję pigesne kambarių nuoma per, pavyzdžiui, „AirBNB“ platformą, vėliau pinigus išleidžia maistui, pramogoms ar kitoms paslaugoms toje pačioje šalyje“, – įsitikinusi V. Pilinkienė.

Kai kuriais atvejais dalijimosi ekonomika gali sukurti naujus verslo modelius, o tai, neabejotinai, papildo šalių biudžetus.

„Pavyzdžiui, „Uber“ vairuotojai visame pasaulyje vidutiniškai įvykdo milijoną kelionių per dieną. Skaičiavimai rodo, kad kompanija aptarnauja apie 9 mln. vartotojų bei turi apie 200 tūkst. vairuotojų, todėl šis verslo modelis, veikiantis dalijimosi ekonomikos principu, skatina augimą ir užtikrina didesnes galimybes vystytis ir plėtoti šią ekonominės veiklos rūšį“, – akcentuoja KTU Ekonomikos programos studentė Justina Nemunytė, savo įžvalgas pristačiusi XV-ojoje kasmetinėje studentų mokslinėje konferencijoje „Mokslo horizontai: jaunųjų tyrėjų įžvalgos“.

„Uber“, kaip verslo modelis, veikiantis dalijimosi ekonomikos principu, skatina augimą ir užtikrina didesnes galimybes vystytis ir plėtoti šią ekonominės veiklos rūšį. „Didžiausias privalumas tas, jog „Uber“ veiklos vykdymo metodas leidžia sumažinti kaštus, juos paskirstant tarp vairuotojų ir keleivių. Kompanijos verslo modelis pagrįstas mainais ir verte, kuri sukuriama tarp vairuotojo ir keleivio, tai reiškia, kad vertės pasidalijimas ir mainai vyksta tiesiogiai tarp proceso dalyvių, be jokių tarpininkų“, – teigia J. Nemunytė.

Ekonomikos specialistų laukia pokyčiai?

Pasaulio ekonomikai išgyvenant skaitmeninės revoliucijos amžių, pamažu formuojasi ir ekonomisto, kaip analitiko, įvaizdis, kuriam būdinga ne tik ekonominių procesų analizė ir vertinimas, bet ir gebėjimas prognozuoti ateities ekonominių dėsningumų vystymąsi.

Profesorės teigimu, norint būti geru ekonomistu reikia turėti ne tik stiprias profesines kompetencijas, garantuoti matematinį ir kalbinį raštingumą, bet tuo pačiu lavinti tokias asmenines savybes kaip kritinis mąstymas, proaktyvumas, kūrybiškumas, komunikabilumas. Siekiant prisitaikyti prie naujų iššūkių ir rinkos poreikių, ekonomikos studijų programos yra atnaujinamos.

„KTU ekonomikos studijos jau dabar keičiasi. Pastaraisiais metais ekonomikos studijose ypač sustiprintos informacinių – komunikacinių technologijų, matematinio raštingumo, duomenų analitikos kompetencijos. Taip pat komandinio/projektinio darbo gebėjimai, o studijų didaktika yra orientuota į atvejo analizių, problemomis grįstą mokymąsi, realių ekonomikos ir verslo situacijų nagrinėjimą. Gausėja studentų išvykų į įmones, kviestinių lektorių iš užsienio“, – sako V. Pilinkienė.

Ekonomika keičiasi, atsiranda vis naujų modelių, kurie sukurti kūrybiškai mąstančių žmonių, todėl inovacijos ir kūrybiškumas yra svarbiausi veiksniai. Dažnam ekonomiką baigusiam specialistui reikia žinoti, kaip formuojamos IT programavimo užduotys. Vis daugiau skaičiavimų atlieka kompiuterinės programos, kuriamas dirbtinis intelektas, todėl kuo toliau tuo labiau reikės mokėti valdyti mašinas ir jas mokyti, o tai susiveda į IT išmanymą ir tobulėjimą šioje srityje.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų el. paštas:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
iliustracija2017-06-23 12:07:54

KTU studento stažuotė NASA: lietuvio įgūdžiai ir atgaivintas projektas

Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto (KTU EEF) magistrantūros studentas Donatas Miklušis gegužės mėnesį buvo atrinktas ir išvyko į vasaros stažuotę NASA Ames tyrimų centre. KTU studentas pasidalino įspūdžiais iš JAV veikiančios valstybinės agentūros, atsakingos už visas nekarines kosmoso tyrimo programas.
iliustracija2017-06-23 11:58:44

Lietuviai Jonines švęs aktyviai ir gamtoje

Nepaisant prognozuojamo lietingo oro, Lietuvos gyventojai prieš Jonines itin aktyviai perka viską, ko reikia kokybiškam poilsiui gamtoje. Tai siejama ne tik su mėgstamomis Joninėmis, bet ir daugelio tautiečių atostogų pradžia.
iliustracija2017-06-22 21:33:06

Gynybos stiprinimas – bendras ES uždavinys

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvauja Europos Vadovų Tarybos susitikime, kur tariamasi, kaip sustiprinti ES gynybos bendradarbiavimą, svarstomi ES prekybos politikos, skaitmeninės darbotvarkės, klimato kaitos klausimai, aptariamos prasidėjusios derybos dėl „Brexit“, santykiai su ES kaimynėmis ir Minsko susitarimų įgyvendinimas.
iliustracija2017-06-22 17:45:18

Lietuvon.lt pristatė ranka pieštą kelionių po Lietuvą žemėlapį vaikams

Internetinis kelionių projektas Lietuvon.lt kartu su grafike Neringa Žukauskaite sukūrė pirmąjį Lietuvoje ranka pieštą šalies žemėlapį vaikams. Iš skirtingų šalies kampelių surinkti 145 objektai įtrauks jaunuosius keliautojus į savotišką žaidimą - aplankyti kuo daugiau įdomių vietų Lietuvoje ir jas pažymėti ant žemėlapio.
iliustracija2017-06-22 14:57:06

Žingsnis link sisteminio pokyčio - mokyklinio skambučio išjungimas

Naujai paskelbta EBPO organizacijos ataskaita apie Lietuvos augimą dar kartą signalizuoja seniai žinoma faktą: Lietuva turi susirūpinti tinkamų jaunų žmonių įgūdžių ugdymu, kurie ateityje bus reikalingi ir darbo rinkai. Ekspertai akcentuoja: kūrybingumo ugdymas gali būti raktas į pažangų augimą.
iliustracija2017-06-22 14:52:44

Apklausa atskleidė nacionalinius eismo kultūros ypatumus

Stereotipiniai streso keliuose faktoriai atrodo labai paprasti: nesidairantys pėstieji erzina vairuotojus, nepraleidžiantys automobilių vairuotojai nervina praeivius, o visur lakstantys dviratininkai – visus.
iliustracija2017-06-22 14:47:36

Kaip mokslas padeda mažinti saulės elementų kainą

Remiantis Lietuvos Respublikos energijos ministerijos skelbiamais duomenimis, šiemet pavasarį mūsų šalyje veikė beveik 2300 saulės elektrinių. Jose pagaminama 9 proc. visos iš atsinaujinančių išteklių elektrinių gaunamos energijos, t. y., daugiau kaip du kartus nei 2015 m., kai saulės elektrinių pagaminta energija sudarė vos 4,2 proc.
iliustracija2017-06-22 14:43:39

Karščio ir kaitros poveikis žmonių sveikatai

Dėl vasaros karščio bangų aplinkos temperatūra pasiekia neįprastą lygį ir tai gali trukti kelias dienas ar kelias savaites. Pernelyg aukšta aplinkos temperatūra yra žalinga žmonių sveikatai, tačiau tik nedaugelis suvokia, jog per didelis saulės spindulių ar šilumos kiekis gali susargdinti ar net sukelti mirtį.
iliustracija2017-06-22 13:21:20

Apklausa: daugiausia nerimo - dėl NT burbulo ir kibernetinių atakų

Šalies finansų įstaigos vis daugiau svarbos teikia disbalansų šalies nekilnojamojo turto (NT) rinkoje rizikai, rodo naujausia Lietuvos banko apklausa. Tačiau kaip svarbiausią riziką rinkos dalyviai šįkart įvardijo galimus kibernetinius nusikaltimus.
iliustracija2017-06-22 13:17:28

Alytų ir Kruonį sujungsiančios elektros linijos statybos įsibėgėja

Nuo Alytaus iki Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) tiesiamoje naujoje elektros perdavimo linijoje pradėti tempti laidai. Visus linijos statybos darbus planuojama baigti iki metų pabaigos.
iliustracija2017-06-22 13:13:34

Ką reikia žinoti leidžiant laiką gamtoje?

Trumpiausią metų naktį paprastai sutinkame po atviru dangumi. Tačiau ką daryti, kad mūsų apsilankymas gamtoje jai nesukeltų žalos, o mums paparčio žiedo netektų ieškoti tarp...šiukšlių? Pateikiame svarbiausius patarimus, ką reikėtų įsidėmėti Joninių savaitgalį leidžiant gamtoje.
iliustracija2017-06-22 13:09:43

Kibernetinio saugumo specialistas: įsilaužėliams rūpi ne tik pinigai

Pasaulį sukrėtusi viruso „WannaCry“ ataka akivaizdžiai parodė – net itin lengvai užtaisoma, tačiau laiku nepašalinta saugumo spraga, kiekvienam asmeniui, įmonei ar organizacijai gali pridaryti didžiulių nuostolių.
iliustracija2017-06-22 13:06:54

Baudų nesumokėjusiam asmeniui nebus keičiamas vairuotojo pažymėjimas

Seimas priėmė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIP-3447(2), kuriomis nutarta nuo gruodžio 1 d. įteisinti administracinių paslaugų teikimo ribojimus asmenims, nesumokėjusiems visų jiems paskirtų baudų už padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus (jeigu nustatytas terminas jas sumokėti pasibaigęs).
iliustracija2017-06-22 13:02:24

Po Vilniaus oro uosto pertvarkos keleivius džiugins patogesnė transporto schema

Vis didesnių keleivių ir skrydžių srautų sulaukiantis Vilniaus oro uostas ėmėsi atvykimo terminalo teritorijos tvarkymo darbų.
iliustracija2017-06-21 21:45:32

Energetikos vizija - 2050 m. visiška nepriklausomybė nuo iškastinio kuro

Šiandien (birželio 21 d.) energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas pristatė atnaujintos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos (NENS) projektą. Jame nubrėžti Lietuvos energetikos tikslai ir jų įgyvendinimo kryptys iki 2030 m. ir numatytos energetikos plėtros gairės iki 2050 m.
iliustracija2017-06-21 21:22:22

„Wizz Air“ dešimčiai savo „A321ceo“ orlaivių užsakė V2500® variklius

Didžiausia mažų sąnaudų oro linijų bendrovė Centrinėje ir Rytų Europoje „Wizz Air“ „Paryžiaus oro šou“ metu paskelbė, kad 10 savo naujų „A321ceo“ orlaivių aprūpins V2500 varikliais.
iliustracija2017-06-21 16:02:31

Prancūzų kritikai: geriausias užsienio spektaklis - LNDT "Didvyrių aikštė"

Birželio 19 d. Paryžiuje, Chaillot teatre, įteikti kasmetiniai Prancūzijos Teatro, muzikos ir šokio kritikų draugijos apdovanojimai. Du iš jų pelnė režisierius Krystianas Lupa: už geriausią 2017 m. Prancūzijoje parodytą užsienio spektaklį (Thomaso Bernhardo „Didvyrių aikštė”, Lietuvos nacionalinis dramos teatras).
iliustracija2017-06-21 15:44:32

"Tele2“ vėl mažina kainas: neribotas "Pildyk“ internetas – už 1,5 Eur savaitei

Mobiliojo ryšio lyderė „Tele2” toliau mažina paslaugų kainas. Šįsyk bendrovė siūlo neribotą internetą išankstinio mokėjimo paslaugos „Pildyk“ vartotojams, šis pasiūlymas galioja nuo šiandien.
iliustracija2017-06-21 15:34:27

Tako rekonstrukcijos laukiančiame Vilniaus oro uoste verda paruošiamieji darbai

Likus kiek mažiau nei mėnesiui iki Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos pradžios, įvairūs paruošiamieji darbai čia vyksta pilnu pajėgumu. Laukiant liepos 14 d. prasidėsiančios ir 35 dienas truksiančios rekonstrukcijos jau nuo gegužės vidurio darbininkai pluša atlikdami įvairius inžinerinius darbus skrydžių juostoje.
iliustracija2017-06-21 12:09:34

Revoliucija: prekyboje liks tik perpus mažiau galingi siurbliai

Nuo rudens Lietuvoje, o taip pat ir visose Europos Sąjungos (ES) šalyse, bus galima įsigyti tik tokius dulkių siurblius, kurių variklių galia mažesnė nei 900 W. Tuo tarpu visi dulkių siurbliai, kurių galingumas yra didesnis, bus išimti iš prekybos. Pokyčiai buitinės technikos parduotuvių lentynose įvyks rugsėjo 1-ąją.
iliustracija2017-06-21 10:20:12

Moterys nori atostogauti dažniau, bet pigiau nei vyrai

Įsibėgėjant vasarai, prasideda ir atostogų sezonas. Jas aktyviau planuoja moterys, bet atostogaujantys vyrai poilsiui skiria didesnį biudžetą, atskleidžia „Baltijos tyrimų“ atlikta šalies gyventojų apklausa.
iliustracija2017-06-21 10:14:17

Programišiai pasitelkė „Instagram“ savo aukų šnipinėjimui

Kai kurios kenkėjų atakos yra nemirtingos. Kenksminga programa „Turla“, beveik dešimtmetį atakuojanti valstybines ir diplomatines institucijas, tebenaudoja tas pačias „watering hole“ tipo atakas. ESET saugumo ekspertai nustatė vieną šio kenkėjo kampaniją, kuri naudoja „Firefox“ plėtinį socialiniame tinkle „Instagram“, kad jo pagalba šnipinėtų savo potencialias aukas.
iliustracija2017-06-21 10:10:48

Joninių savaitgalis gamtoje: ko nepamiršti namuose?

Artėjantis Joninių savaitgalis daugelį mūsų ir vėl išvilios į gamtą, kad ir koks oras bebūtų. Juk kas nenori smagiai pasitikti trumpiausios metų nakties, prisotintos skanaus kepančio šašlyko kvapo, linksmybėmis ir skardžiu draugų juoku?
iliustracija2017-06-21 10:06:56

Žvilgsnis į artimą ateitį: apsiperkant tereikės turėti mobilųjį telefoną?

„Po pastarosios finansų krizės bankų reputacija trumpam buvo sušlubavusi, tačiau tai buvo metas, kai intensyviai pradėjo steigtis startuoliai, kuriantys naujas, vartotojams patogesnes elektronines paslaugas“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) finansų studijų programų vadovė, profesorė Gerda Žigienė.
iliustracija2017-06-21 10:01:39

Elektros ir dujų skaitiklių rodmenų nurašymą Lietuvoje atliks viena įmonė

Elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pasirašė rangos sutartį su įmone „Inlinen“, kuri nuo šiol visoje Lietuvoje teiks dujų ir elektros skaitiklių rodmenų nurašymo paslaugą. Pasitelkus vieną rangovą, skaitiklių nurašymo paslauga bus teikiama kur kas efektyviau, naudą pajus ir gyventojai.
iliustracija2017-06-21 09:57:54

Moters orgazmas: ką gali padaryti vyrai?

Faktas, kad moterys orgazmą pasiekia kur kas rečiau nei vyrai, pastaruoju metu sukėlė nemažai diskusijų. Tačiau lygybės miegamajame siekia ne tik moterys – dauguma rūpestingų ir mylinčių vyrų taip pat pritaria idėjai, kad seksas moterims turėtų suteikti tiek pat malonumo, kiek ir vyrams. Ir kad orgazmas turėtų tapti kasdienio gyvenimo dalimi, o ne išskirtine proga.
iliustracija2017-06-21 09:53:03

Pusė lietuvių norėtų išbandyti bekontakčius mokėjimus

Lietuvių finansinius įpročius keičia technologinės inovacijos – gyventojai palankiai vertina mūsų šalyje prieš pusmetį pradėjusias veikti bankinių atsiskaitymų naujoves. Rudenį startavusiais bekontakčiais mokėjimais, leidžiančiais nedidele suma už prekes ir paslaugas atsiskaityti neįvedant PIN kodo, yra susidomėję ir nori juos išbandyti 52 proc. Lietuvos gyventojų.
iliustracija2017-06-20 21:46:47

5 priežastys, kodėl jums reikalingas nešiojamas įkroviklis

Nešiojamas įkroviklis (angl. Power Bank) – tai praktiškas daiktas, kuris praverčia tada, kai netoliese nėra tradicinio maitinimo šaltinio. Varle.lt specialistų teigimu, yra daugybė priežasčių, kodėl kiekvienam mobiliuoju įrenginiu besinaudojančiam žmogui verta investuoti į nešiojamą įkroviklį.
iliustracija2017-06-20 16:53:06

Maisto švaistymas – visos Europos problema

Europos Komisijos finansuojamo projekto „Fusions“ (Food Use for Social Innovation by Optimising Waste Prevention Strategies) 2016 m. duomenimis, Europos Sąjungoje (ES) kas metai išmetama apie 88 mln. tonų maisto vidutiniškai už 143 mlrd. eurų.
iliustracija2017-06-20 16:48:23

Fotografavimas viešoje vietoje

Fotografavimas viešoje vietoje savaime nereiškia, kad negali būti pažeista asmens teisė į atvaizdą ir nesudaro pagrindo manyti, jog galima fotografuoti bet ką, bet kaip ir bet kada, ignoruojant fotografuojamą asmenį ir jo valią.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.