iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija
Naujienos

Dalijimosi ekonomikos bumas: kokios galimybės atsiveria?

2017-06-08 20:06:21

Tobulėjant informacinėms technologijoms dalijimosi ekonomikos principu veikiančių įmonių skaičius sparčiai auga, o sėkmingas startuolių įsitvirtinimas rinkoje sulaukia vis daugiau investuotojų susidomėjimo.

Atsakingai plėtojamas verslo modelis sukuria naujas galimybes vartotojams ir verslui, prisideda prie naujų darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo.

Apie dalijimosi ekonomikos bumą, jos perspektyvas ir tarpusavio skolinimąsi kalbėjomės su KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) prof. dr. Vaida Pilinkiene, UAB „NEO Finance“ valdybos pirmininku Evaldu Remeikiu ir KTU Ekonomikos programos studente Justina Nemunyte.

Kas lėmė dalijimosi ekonomikos bumą?

Dalijimosi ekonomika, kuri dažnai įvardijama kaip tylioji revoliucija, įgalina panaudoti žmogui laikinai nereikalingus finansinius išteklius, nekilnojamąjį turtą, automobilį ir iš jų užsidirbti.

„Dalijimosi ekonomikos bumą lėmė tobulėjančios informacinės technologijos ir socialinių tinklų įsigalėjimas, atsakingesnis požiūris į vartojimą, naujų verslo modelių paieška“, – įsitikinusi V. Pilinkienė.

Įvairūs dalijimosi ekonomikos verslo modeliai (tarpusavio skolinimasis, nekilnojamojo turto nuoma, keleivių pervežimas) skatina konkurenciją tarp panašias paslaugas teikiančių ekonomikos subjektų, o tuo pačiu mažesnes paslaugų ar prekių kainas vartotojams. Tačiau tai sąlygoja ir konkurentų nepasitenkinimą dėl gana menko šių modelių teisinio reglamentavimo, ypač NT rinkoje.

Viešojoje erdvėje pasigirsta nuomonių, esą viešbučių valdytojai moka didelius mokesčius, tuo tarpu nekilnojamojo turto nuomotojų mokami mokesčiai santykinai nedideli. „Tradicinio ir dalijimosi ekonomikos verslo modelius sunku vienareikšmiškai sulyginti dėl teikiamų paslaugų specifiškumo ir vartotojų profilio skirtumų“, – sako V. Pilinkienė.

Populiarėjant dalijimosi ekonomikai, daugelis jaunų enterprenerių, matydami, kaip sėkmingai iki tol veikė greitųjų kreditų bendrovės vis kėlė sau klausimą – kodėl Lietuvoje negalėtų veikti „peer-to-peer lending“ platformos, kai paskolas išduoda žmonės, o ne pati vartojimo kreditų bendrovė.

Dalijimosi ekonomika ir jos poreikis ateityje tik augs. Taip pat atsiras naujos dalijimosi ekonomikos rūšys. „Tai galėtų būti dalijimasis teisinėmis, draudimo paslaugomis per platformas ar turimais resursais tarp verslo įmonių. Tikėtina, jog sparčiai augs ir dalijimasis finansavimo paslaugomis per tarpusavio skolinimo platformas (TSP)“, – įsitikinęs E. Remeikis.

Tarpusavio skolinimasis ar greitieji kreditai?

Iki 2007 metų Lietuvoje ne vienas lietuvis galėjo paimti vartojimo paskolą banke arba kredito unijoje. Iki to laiko buvo populiaru skolintis ir iš draugų ar kaimynų. Bet įsibėgėjant dalijimosi ekonomikai, bankams pradėjus griežtinti vartojimo kreditų išdavimą ar visai nebeskolinti krizės metu, o internetui tapus prieinamu daugeliui šalies gyventojų, pradėjo kurtis alternatyvaus finansavimo bendrovės, visuomenėje gavusios „greitųjų kreditų“ vardą.

„Tarpusavio skolinimas yra interneto platformoje žmonių suteikiamos paskolos žmonėms, kurių atsiradimas buvo sąlygotas greitųjų kreditų bendrovių brandos, dalijimosi ekonomikos atsiradimo, teisinės aplinkos ir interneto“, – sako E Remeikis.

Po krizės vartotojai, dažnai dėl buvusių neigiamų patirčių, turi labai negatyvią nuomonę apie bankus, todėl ima domėtis galimybėmis skolintis per tarpusavio skolinimo platformas. Kita priežastis, skatinanti tai daryti – galimybė tarpusavio skolinimo platformose skolintis už rinkos palūkanas.

Žmonės pasiskolina už tiek, kokiomis sąlygomis sutinka skolinti investuotojai. Tokiais atvejais vertinamas kreditingumo reitingas, amžius, pajamos ir kiti vartotojo duomenys, todėl vartotojas nepermoka. Tuo tarpu bankai palūkanas nustato vienašališkai ir dažnai skolinantysis neišsidera geriausių sąlygų.

Dalijimosi ekonomikos pagrindu veikiantis verslas turi didelį pranašumą – įdarbinti žmonių turimus resursus, kad jie pasitarnautų kitiems žmonėms.

Tradicinis ekonomikos modelis dažnai turi apribojimų: neįmanoma teikti tokio kiekio prekių ar paslaugų ir viso ko sukontroliuoti. Dalijimosi ekonomikos atveju, dažniausiai elektroninėje platformoje, žmonės turi tiesioginį santykį, o tarpininkas atlieka tik padėjėjo vaidmenį, pateikdamas vartotojams reikiamą informaciją. Būnant tarpininku įmonėms nereikia turėti resursų, kuriais dalijamasi, nes jie priklauso paslaugos teikėjams, t. y., žmonėms.

Naujos darbo vietos

Dar vienas dalijimosi ekonomikos privalumų – lankstumas darbo vietų atžvilgiu. Daugelio virtualiai paslaugas teikiančių rinkos dalyvių darbo vietos yra nuotolinės, o tai šiuolaikinėje bendruomenėje didina dalijimosi ekonomikos patrauklumą.

Mokslininkės teigimu, kalbant apie darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą, nėra didelio skirtumo tarp tradicinio ir dalijimosi ekonomikos verslo modelių. „Abiem atvejais šalies ekonomika yra veikiama teigiamai. Net jei turistai pasinaudoję pigesne kambarių nuoma per, pavyzdžiui, „AirBNB“ platformą, vėliau pinigus išleidžia maistui, pramogoms ar kitoms paslaugoms toje pačioje šalyje“, – įsitikinusi V. Pilinkienė.

Kai kuriais atvejais dalijimosi ekonomika gali sukurti naujus verslo modelius, o tai, neabejotinai, papildo šalių biudžetus.

„Pavyzdžiui, „Uber“ vairuotojai visame pasaulyje vidutiniškai įvykdo milijoną kelionių per dieną. Skaičiavimai rodo, kad kompanija aptarnauja apie 9 mln. vartotojų bei turi apie 200 tūkst. vairuotojų, todėl šis verslo modelis, veikiantis dalijimosi ekonomikos principu, skatina augimą ir užtikrina didesnes galimybes vystytis ir plėtoti šią ekonominės veiklos rūšį“, – akcentuoja KTU Ekonomikos programos studentė Justina Nemunytė, savo įžvalgas pristačiusi XV-ojoje kasmetinėje studentų mokslinėje konferencijoje „Mokslo horizontai: jaunųjų tyrėjų įžvalgos“.

„Uber“, kaip verslo modelis, veikiantis dalijimosi ekonomikos principu, skatina augimą ir užtikrina didesnes galimybes vystytis ir plėtoti šią ekonominės veiklos rūšį. „Didžiausias privalumas tas, jog „Uber“ veiklos vykdymo metodas leidžia sumažinti kaštus, juos paskirstant tarp vairuotojų ir keleivių. Kompanijos verslo modelis pagrįstas mainais ir verte, kuri sukuriama tarp vairuotojo ir keleivio, tai reiškia, kad vertės pasidalijimas ir mainai vyksta tiesiogiai tarp proceso dalyvių, be jokių tarpininkų“, – teigia J. Nemunytė.

Ekonomikos specialistų laukia pokyčiai?

Pasaulio ekonomikai išgyvenant skaitmeninės revoliucijos amžių, pamažu formuojasi ir ekonomisto, kaip analitiko, įvaizdis, kuriam būdinga ne tik ekonominių procesų analizė ir vertinimas, bet ir gebėjimas prognozuoti ateities ekonominių dėsningumų vystymąsi.

Profesorės teigimu, norint būti geru ekonomistu reikia turėti ne tik stiprias profesines kompetencijas, garantuoti matematinį ir kalbinį raštingumą, bet tuo pačiu lavinti tokias asmenines savybes kaip kritinis mąstymas, proaktyvumas, kūrybiškumas, komunikabilumas. Siekiant prisitaikyti prie naujų iššūkių ir rinkos poreikių, ekonomikos studijų programos yra atnaujinamos.

„KTU ekonomikos studijos jau dabar keičiasi. Pastaraisiais metais ekonomikos studijose ypač sustiprintos informacinių – komunikacinių technologijų, matematinio raštingumo, duomenų analitikos kompetencijos. Taip pat komandinio/projektinio darbo gebėjimai, o studijų didaktika yra orientuota į atvejo analizių, problemomis grįstą mokymąsi, realių ekonomikos ir verslo situacijų nagrinėjimą. Gausėja studentų išvykų į įmones, kviestinių lektorių iš užsienio“, – sako V. Pilinkienė.

Ekonomika keičiasi, atsiranda vis naujų modelių, kurie sukurti kūrybiškai mąstančių žmonių, todėl inovacijos ir kūrybiškumas yra svarbiausi veiksniai. Dažnam ekonomiką baigusiam specialistui reikia žinoti, kaip formuojamos IT programavimo užduotys. Vis daugiau skaičiavimų atlieka kompiuterinės programos, kuriamas dirbtinis intelektas, todėl kuo toliau tuo labiau reikės mokėti valdyti mašinas ir jas mokyti, o tai susiveda į IT išmanymą ir tobulėjimą šioje srityje.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų el. paštas:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
iliustracija2017-12-15 16:07:44

Varžybose dėl vartotojų dėmesio gelbėja išmaniosios technologijos

Skaitmeninėms technologijoms vis labiau įsigalint mūsų kasdienybėje, dažna verslo įmonė jau sunkiai įsivaizduoja savo veiklą be išmanių reklamos sprendimų. Mokslininkai įrodė, kad žmogaus smegenys vaizdinę medžiagą apdoroja 60 tūkst. kartų greičiau nei tekstą, tad įvairaus formato video turinys užkariauja reklamos rinką.
iliustracija2017-12-15 16:00:04

Šimtus milijonų gerbėjų turinti pramoga užkariauja Lietuvą

Krepšinis, futbolas, tenisas ir kitos įprastos sporto šakos skaičiuoja jau antrą šimtmetį. Tikriausiai nerastume žmogaus, kuris nebūtų apie jas girdėjęs. O ar teko girdėti apie eSportą – vaizdo žaidimus internete – visame pasaulyje jau turintį daugiau nei 385 mln. fanų?
iliustracija2017-12-14 19:00:14

Paprastas būdas, kaip sutvarkyti lėtai veikiantį telefoną

Išmanieji telefonai tobulėja itin sparčiai, todėl dažnai atrodo, jog nė vienerių metų nesulaukęs išmanusis pasensta – veikia lėtai, dažnai stringa, o kartais tiesiog persikrauna ar netgi išsijungia.
iliustracija2017-12-14 18:57:24

Lietuva vadovaus kuriant ES kibernetines pajėgas

Europos Sąjunga, reaguodama į geopolitinius iššūkius ir pakitusią saugumo situaciją, stiprina bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje.
iliustracija2017-12-13 20:33:27

5 programėlės, padėsiančios išgyventi prieššventinį chaosą

Gruodis įsibėgėja ir gatvėse jau nugulė pirmasis sniegas. Tai reiškia, kad prasideda ne tik Kalėdų laukimas, bet ir spūstys gatvėse, ilgesnės eilės prekybos centruose bei nuolatinis žongliravimas dovanų paketais. Tačiau viso šio prieššventinio streso išvengti gali padėti išmaniosios programėlės.
iliustracija2017-12-13 20:29:49

Penki išmanūs gyvūnų pagalbininkai

Išmanūs sprendimai jau kurį laiką padeda ir gyvūnų mylėtojams – jie ne tik ateina į pagalbą šeimininkams, bet ir džiugina pačius keturkojus. Išmanios programėlės ir įrenginiai padeda sekti gyvūnų sveikatą, planuoti pasivaikščiojimus, matyti, ką keturkojai veikia ir žaisti su jais net tada, kai šeimininkų nėra namie.
iliustracija2017-12-13 20:24:34

Ko lietuviai ieškojo „Google“ 2017 m.: populiariausios paieškos

Kokie žmonės, vietos ir įvykiai šiemet pasaulyje susilaukė daugiausia dėmesio? Kokia naujiena pasaulyje buvo populiariausia per paskutiniuosius 12 mėnesių? Kokie nauji muzikantai bei filmai labiausiai patraukė vartotojų dėmesį?
iliustracija2017-12-13 20:22:28

Kalėdinė eglutė. Kaip išsirinkti tinkamiausią?

Kasmet praėjus Kalėdų šventėms ir atslūgus įtampai turbūt daugelis sau prisiekinėjame, kad kitąmet klaidos tikrai nekartosime ir Kalėdoms pradėsime ruoštis iš anksto. Bet, deja, šiomis dienomis ir vėl tradiciškai paskubomis užbaiginėjame neatidėliotinus darbus ir taip pat paskubomis perkame artimiesiems dovanas bei produktus šventiniams stalui.
iliustracija2017-12-06 14:52:45

Naujas butas: kas svarbiau - prestižas ar komfortas

Galima juokauti, kad šis klausimas labai panašus į amžinąjį – kas pirmesnis, višta ar kiaušinis? Tik perkant būstą, dažniausiai tenka apsispręsti, už ką labiau esame pasirengę mokėti. Ne visuomet prestižo dalykai puikiai dera su patogumu, nors visi, galvojantys apie ilgesnę perspektyvą, ieško kuo geresnio jų derinio.
iliustracija2017-12-06 13:45:07

Palestinos moteris skaitmeninių įgūdžių mokė lietuvės

„Moterų, besirenkančių tiksliuosius mokslus, situacija skirtingose šalyse panaši – nors vis daugiau merginų juos studijuoja, dirbti šioje srityje pasilieka ne visos“, – sako Gerda Aleksandravičiūtė, įmonės „Adeo Web“ projektų vadovė.
iliustracija2017-12-05 19:00:57

LOT lėktuvai iš Kauno į Varšuvą kils nuolatos

Po trumpo pasisvečiavimo Kaune vasarą, vykstant Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijai, oro linijų bendrovė LOT į antrąjį pagal dydį Lietuvos oro uostą sugrįžta visam laikui. Kaunas tapo trečiuoju Lietuvos miestu, į kurį skraidys LOT lėktuvai.
iliustracija2017-12-04 19:12:50

Lietuvos elektros sistemos stabilumą žiemą užtikrins tarpsisteminės jungtys

„Litgrid", kartu su ENTSO-E (Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacija), atliko Lietuvos elektros sistemos adekvatumo žiemos analizę. Adekvatumo analizė rengiama kiekvienų metų žiemos ir vasaros sezonams.
iliustracija2017-12-04 19:07:02

Naujas traktorius nepatraukia sėjamosios. Kas kaltas?

Labai nemaloni situacija ūkininkui – netikėtai paaiškėja, kad nusipirktas traktorius nepatraukia turimos sėjamosios. Pradėjus aiškintis iškyla liūdna tiesa – perkant traktorių supainiota traktoriaus nominali ir maksimali galia.
iliustracija2017-12-04 19:00:51

Besiplečiantis „Callcredit“ skiria naują vadovę

Jungtinės Karalystės duomenų valdymo bendrovės „Callcredit“ padalinys Kaune turi naują vadovę. Nuo gruodžio 4 dienos padaliniui vadovauja Eglė Šimė. Ji bus atsakinga už operacijų valdymą Lietuvoje ir naujų specialistų funkcijų bei kompetencijos sričių kūrimą.
iliustracija2017-12-04 18:54:28

Pigesnė būsto alternatyva – kokia ji?

Būstai negyvenamosios paskirties pastatuose – itin populiarūs didžiuosiuose Europos miestuose. Loftai, svečių namų paskirties būstas dažnai įsigyjami kaip investicija arba pirmasis būstas. Lietuva, pasak nekilnojamo turto ekspertų, nuėjo kitu – griežto reglamentavimo – keliu.
iliustracija2017-12-04 18:51:45

Vartotojas turi padengti tik būtinas išlaidas elektros įrenginiams prijungti

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), išnagrinėjusi Molėtų r. gyvenančio vartotojo ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ ginčą dėl elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklo sąlygų, pasisakė, kad vartotojas turi padengti tik tas išlaidas, kurios būtinos jo elektros įrenginiams prijungti.
iliustracija2017-11-30 16:32:59

Akių gydytojas: akis saugoti nuo UV spindulių būtina ir žiemą

Nors saulėtos vasaros dienos jau praeityje, tačiau akių apsaugos nuo kenksmingų ultravioletinių (UV) spindulių pamiršti nederėtų, tikina akių gydytojai. „Net ir labai apniukusią dieną, didelė dalis UV spindulių vis tiek prasiskverbia pro debesis.
iliustracija2017-11-29 17:40:15

Programuotojas – kokių savybių jame ieško darbdaviai?

Verslas vis dažniau ieško ne tik savo darbą išmanančių programuotojų, tačiau ir vadinamųjų talentų. Žmonių, kurie sugeba ne tik programuoti, bet turi ir šiandien svarbias asmenines savybes.
iliustracija2017-11-29 17:36:02

Personalo valdymas ir technologijos: kaip per savaitę sutaupyti 14 valandų?

Technologinės inovacijos veržiasi ir į personalo valdymo sritį. Šio sektoriaus ekspertai pastebi, kad inovatyvūs personalo valdymo įrankiai ne tik padeda sutaupyti kaštų ir laiko sąnaudų, bet ir gerinti darbdavio įvaizdį rinkoje, kurioje vis dažniau sąlygas diktuoja darbuotojas.
iliustracija2017-11-29 17:28:11

Sunku patikėti: 5 įpročiai, dėl kurių genda telefonai

Šiuolaikinės kasdienybės nebeįmanoma įsivaizduoti be išmaniųjų telefonų – jie tapo neatskiriama tiek laisvalaikio, tiek darbo dalimi, o neretai pakeičia net kompiuterius. Jų dėka, rodos, kiekvienas žingsnis tapo išmanus, tik ar tikrai žinome kaip jais naudotis ir nesugadinti?
iliustracija2017-11-29 17:24:04

Šaltis ir išmanieji įrenginiai: ką reikia žinoti?

Sinoptikams prognozuojant jau netrukus mus pasieksiančius šaltesnius orus vis dažniau ieškosime telefono kroviklio arba atsidursime keistose situacijose, kai 50 proc. baterijos likučio turėjęs telefonas, išėjus į lauką, staiga išsijungia.
iliustracija2017-11-29 17:22:02

V. Urbonavičius: „Vilniui yra ko pasimokyti iš Šiaulių viešojo transporto“

Siekdamas perimti gerąją miesto patirtį bei pateikti savų įžvalgų Šiauliuose apsilankė Vilniaus miesto tarybos narys bei paslaugų ir miesto ūkio komiteto pirmininkas Vidas Urbonavičius. Drauge su Šiaulių miesto mero Artūro Visocko padėjėju Audriu Narbutu jis apsilankė bendrovėje „Busturas“ bei susitiko su vicemeru Domu Griškevičiumi.
iliustracija2017-11-29 17:17:47

E. sveikatos problemų burbulas tik didėja, būtinas skubus auditas

Susisiekimo ministerija inicijuoja kompleksinį elektroninės sveikatos sistemos kūrimo patikrinimą. Patikrinimo metu bus atsakyta į finansinius, veiklos organizavimo, viešųjų pirkimų klausimus. Taip pat bus pateiktos rekomendacijos, kaip užtikrinti patikimą, kokybišką sistemos veikimą bei racionalų valstybės lėšų panaudojimą.
iliustracija2017-11-29 17:11:09

Kitais metais Kauną ir Marijampolę jungs keturių eismo juostų magistralė

Tęsiant magistralės „Via Baltica“ modernizavimą, jau kitais metais visas kelias tarp Kauno ir Marijampolės bus keturių eismo juostų. Šiuo metu likę dviejų eismo juostų pločio ruožai, kurių bendras ilgis – apie 24 km, dar dviem eismo juostom bus praplatinti įgyvendinus pasirašytas rangos darbų sutartis.
iliustracija2017-11-29 09:04:09

Komunalinės išlaidos mažėja, galutinės sąskaitos – ne?

Kaip per dešimt metų pasikeitė mėnesio sąskaitos ir gyventojų įpročiai atsiskaitant už komunalines paslaugas? Šiais klausimais paremtas mokėjimų sistemos „Viena Sąskaita“ tyrimas atskleidė ne tik smarkiai išaugusį vartotojų išmanumą, bet ir netikėtą faktą, jog vidutinės namų ūkių išlaidos už pagrindinius komunalinius patogumus sumažėjo.
iliustracija2017-11-28 17:40:00

Kaip priversti atsakyti už valstybės nuostolius?

Nidoje nugriauti nelegaliais pripažinti pastatai, tačiau kompensacijų už jų nugriovimą 1,5 mln. eurų sumokės Neringos savivaldybė, t. y. mokesčių mokėtojai gyvenantys šioje savivaldybėje. Kaltų ir atsakingų politikų ar tarnautojų nėra.
iliustracija2017-11-28 17:35:32

Gruodį elektros suvartojimas pasiekia piką, o nuostoliai prilygsta audrų žaloms

Gruodį, ypač prieš didžiąsias metų šventes, namuose intensyviai naudojamos buitinės technikos apkrovimas elektros instaliacijai prilygsta vasaros audrų poveikiui. Draudimo bendrovės BTA duomenimis, per metus dėl elektros įtampos svyravimų patirti gyventojų nuostoliai viršija 80 tūkst. eurų.
iliustracija2017-11-28 17:32:20

Šventiniu laikotarpiu daugėja netikrų elektroninių parduotuvių

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys (CERT-LT) įspėja, kad šventiniu laikotarpiu daugėja netikrų elektroninių parduotuvių, kurių tikslas ‒ išvilioti patiklių žmonių pinigus ar duomenis.
iliustracija2017-11-28 17:28:55

Šį rudenį atpigo vaisiai ir daržovės: rekordiškai perkami mangai

Šiemet „Maximoje“ mažėjo vidutinės vaisių ir daržovių kainos. Rekordiškai atpigo mangai – beveik 40 procentų. Atpigusias vaisių bei daržovių kainas įvertino ir pirkėjai – jų nupirkta iki kelių kartų daugiau nei praėjusį spalį.
iliustracija2017-11-28 17:19:03

Scenoje reikia tik vyro, moters ir MEILĖS

Kirgizų kilmės režisierius Ulanbekas Baialievas Vilniaus mažajame teatre rengiasi premjerai „Dviese sūpuoklėse“. Šis Viljamo Gibsono kūrinys yra santykių drama apie du vienišus žmones, kurie reflektuoja savo patirtį. Tai spektaklis apie dvi vienatves ir neįvykusią ateitį. Premjera jau gruodžio 8, 9, 22 dienomis.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.