iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija
Naujienos

Pelėsis: kada draugas, o kada priešas?

2017-07-04 18:40:20

Pastaruoju metu vis dažniau girdime įspėjimų, kokį didelį pavojų žmogaus sveikatai gali sukelti apipeliję maisto produktai - uogos, vaisiai, daržovės ar duona. Kita vertus, tuo pačiu metu valgome sūrius, vytintą dešrą, kurių paviršius taip pat būna apaugęs storesne ar plonesne pelėsine luobele.

Tad kada ir koks pelėsis iš tiesų yra žmogaus organizmo draugas, o koks – priešas?

Darbštuoliai sąvartyne, kenkėjai namuose

Vienareikšmiai atsakyti į klausimą, kokius pelėsius savo aplinkoje turėtume paskelbti persona non grata, o kokius priimti į bičiulių ratą, šiandien neiima net ir jų pasaulio tyrėjas, Aleksandro Stlginskio universiteto (ASU) Biologijos ir augalų biotechnologijos instituto doc. dr. Aurimas Krasauskas. Mat, pasak pašnekovo, pelėsiai yra milžiniškos ir mokslininkų dar toli gražu neištyrinėtos grybų karalystės, susiformavusios prieš 650 mln. m., atstovai.

„Nei augalų, nei gyvūnų ir netgi bakterijų nėra tiek skirtingų, kiek grybų. Didžioji dalis jų, skleidžiančių milžiniškus kiekius savo sporų į mūsų aplinką, iki šiol dar visiškai nėra žinomi. Ir tai - būtent pelėsiai“, - pasakoja pašnekovas, pastebintis, kad visus grybus pagal jų sandarą mikologijos mokslas skirsto į tris grupes: sudarančiuosius vaisiakūnius, t.y. mums įprastus grybus, pelėsius ir vienaląstes mieles. „Beje, tai, ką renkame miške, yra tik vaisiakūniai grybo, pavyzdžiui, baravyko, lytinio dauginimosi organai. Mat subrandinęs šią savo sandaros dalį grybas į aplinką paskleidžia lytiniu būdu suformuotas ląsteles – sporas. Daugelį ši žinia šokiruoja, tačiau tai tiesa“, - su šypsena kalba mikrobiologas.

Lietuviai pelėsio pavadinimą nuo seno yra sutapatinę su žodžiu „pelė“ – t.y. tamsiomis namų kertėmis, kuriose veisiasi šie gyvūnėliai, nors iš tiesų pelėsiai su pelėmis teturi tiek bendro, kad maisto produktus bei įvairius kitokius paviršius padengia pūkuota, pelės kailiuką primenančia mase. „Pelėsiams nebūtinai reikia maisto produktų. Jie sėkmingai minta ir mūru, ir įvairiomis sintetinėmis medžiagomis. Viena vertus, tai gerai, nes pelėsiai šiuo atveju yra neprilygstami darbštuoliai: jie mineralizuoja atliekas, paversdami jas paprastesniais cheminiais junginiais – maistu augalams. Bet jeigu pelėsių atsiranda tokiose vietose, kuriose jų nepageidaujame, pavyzdžiui, šaldytuve ar vonioje, juos jau laikome priešais“, – dviprasmišką šių gyvių veiklą komentuoja A. Krasauskas.

Nuodų gamybos čempionai

Pašnekovo pastebėjimu, bene didžiausia dalies grybų blogybė yra tai, kad jie išskiria nuodingas medžiagas – mikotoksinus. Ir šių mikotoksinų gamybos čempionai yra pelėsiai.

„Pirmasis rimtas incidentas, kuris paskatino mokslininkus rimčiau susidomėti mikotoksinais, 1960 m. įvyko Jungtinėje Karalystėje.

Tais metais paukštininkystės ūkiuose ten ėmė masiškai gaišti kalakutai ir antys. Kadangi buvo Šaltojo karo metai, iš pradžių manyta, jog tai Sovietų Sąjungos diversija ir kad šalyje išplatintas paukščiams pavojingas virusas. Tačiau viruso neaptikus netrukus buvo prieita prie išvados, kad paukščių lesaluose yra nuodingų junginių, kuriuos pagamino pelėsis Aspergillus flavus. Mat atsekus gamybos grandinę išsiaiškinta, jog vienas lesalo komponentų - iš Pakistano importuotų apipelijusių žemės riešutų miltai.

Mūsų šalyje šiuo metu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kontroliuoja į prekybos centrus patenkančių riešutų kokybę. Tačiau reikėtų žinoti, kad valgyti riešutus iš tokių kraštų kaip Pakistanas ar Iranas pavojinga. Nerekomenduočiau riešutų pirkti ir turgavietėse, nes nežinia, kokiais keliais ir kokiomis sąlygomis šie produktai būna atkeliavę“, - įspėja pašnekovas.

Jis pasakoja, kad istorikams yra žinomi dar Viduramžiais grybų sukeltų masinių žmonių apsinuodijimų atvejai. Tyrinėjant metraščius randama duomenų, kad itin daug žalos žmonių sveikatai padarydavo grybai, kurių lietuviškas pavadinimas skalsės.

„Blogiausia tai, kad skalsių alkaloidai nesuyra nei maisto kepimo, nei virimo metu. Tad jei žiemos pasitaikydavo šiltos ir drėgnos, Europoje įvykdavo masiniai žmonių apsinuodijimai nuo įprastos ruginės duonos. Mat rugius būdavo apnikdavo skalsės, kuriose yra net 40 skirtingų toksinių junginių – alkaloidų“, - aiškina ASU Biologijos ir augalų biotechnologijos instituto docentas.

Skalsės dažniausiai sukeldavo dvi ligas: konvulsinį ergotizmą arba gangreninį ergotizmą.

Pirmuoju atveju būdavo pažeidžiama žmogaus centrinė nervų sistema –ligonį ištikdavo traukuliai, jis regėdavo haliucinacijas.

„Deja, viduramžiais ši problema buvo sprendžiama paprastai: jeigu kliedi, vadinasi, esi apsėstas velnio ir pasmerktas myriop sudeginant ant laužo. Gangreninio ergotizmo atveju žmogui imdavo trūkinėti smulkiosios galūnių kraujagyslės ir išsivystydavo gangrena, todėl belikdavo amputuoti ranką ar koją. Ši liga, skirtingai nei konvulsinis ergotizmas, buvo laikoma šventumo ženklu, nes buvo asocijuojama su Kristaus kančia. Todėl toks ligonis buvo laikomas Dievo pateptuoju. Italijoje kelis šimtmečius šv. Antonijaus vienuolyno vienuoliai globojo net iš kitų Europos šalių suvežtus ligonius, kenčiančius nuo gangreninio ergotizmo“, - pasakoja pašnekovas, pastebintis, kad šiuo metu tos pačios skalsės yra sėkmingai naudojamos farmacijoje bei medicinoje, ir iš jų gaminami vaistai taikomi gydant kraujotakos sutrikimus.

Su antibiotikais jau „prisižaista“

Krasausko aiškinimu, viena pelėsių išskiriamų mikotoksinų grupė mums visiems yra itin svarbi. Tai - antibiotikai. „Pelėsiai nemoka kandžiotis ar greitai bėgti, todėl vienintelis būdas jiems kovoti su didžiausiu savo priešu – bakterijomis – nuodyti jas savo toksinais antibiotikais“, - teigia mikologijos specialistas.

Jis pasakoja, kad iš tiesų antibiotikai buvo atrasti gana netikėtomis aplinkybėmis. Pirmojo pasaulinio karo metais britas mokslininkas Aleksandras Flemingas atkakliai ieškojo priemonės nuo karių mirčių, kurių priežastimi buvo į žaizdas patekęs mikrobas auksinis stafilokokas. Mat daugybė karių mirdavo ne nuo pačių sužeidimų, o nuo žaizdų užkrato. A. Flemingas nustatė, kad auksinis stafilokokas žūva aukštoje temperatūroje, tačiau gyvo paciento į verdantį vandenį nepanardinsi.

„Sykį, per aplaidumą Petri lėkštelėje, kurioje A. Flemingas buvo pasėjęs auksinio stafilokokų bakterijų, užaugo ir melsvas Penicillium pelėsis. Savo nuostabai mokslininkas pamatė, kad bakterijos prie pelėsio artintis nedrįsta, nes pelėsis sunaikina į jo teritoriją „įžengusias“ konkurentes. 1945 – aisiais už šį bene žymiausią visų laikų medicinos išradimą mokslininkui buvo įteikta Nobelio premija. Deja, šiandien galima teigti, kad žmonija su antibiotikais prisižaidė, piktnaudžiaudama dažnu jų vartojimu. Mat bakterijos turi puikią „atmintį“ ir savo palikuoniams perduoda informaciją, apie tai, kuo buvo nuodytos. Farmacijos pramonei tokia situacija gal ir naudinga, nes nuolat kuriamos naujos antibiotikų cheminės formulės, siekiant, kad bakterijos jų neatpažintų. Bet žmonijai plačiąja prasme tai gresia labai liūdnomis pasekmėmis. Manoma, kad antibiotikai šiuo metu išgyvena savo saulėlydį, nors dar visai neseniai buvo tikimasi, jog jie įveiks visas pavojingas bakterines ligas. Deja, taip neįvyko ir belieka tikėtis, kad sparčiai besivystantis mokslas įveiks šį iššūkį ir išras kažką naujo bei efektyvaus“, - su nerimu kalba pašnekovas.

Žemės ūkyje ir kenkėjai, ir talkininkai

Krasauskas atkreipia dėmesį, kad pelėsiai yra žinomi ir kaip žemės ūkio kenkėjai. Jie sukelia ligas, nuo kurių kenčia vaismedžiai, vaiskrūmiai, javai, vaisiai bei daržovės. Todėl ūkininkams tenka naudoti įvairius fungicidus, kurie yra brangūs ir, deja, neekologiški.

„Todėl vienas būdų kovoti su pelėsių sukeliamomis ligomis – sėjomaina. Kelerius metus toje pačioje vietoje auginami vienodi augalai ne tik išsekina dirvožemį, bet ir susidaro sąlygos išplisti pelėsių sukeliamoms ligoms. Pakeitus augalus, ligos sukėlėjui nelieka ką užpulti, ir jo sporos išnyksta“, - aiškina mokslininkas.

Tačiau, kai kurie pelėsiai žemės ūkyje kartu yra ir naudingi. Tarkime, augalus žalojančius vabzdžius galima naikinti ne tik cheminiais insekticidais, bet ir pelėsiais Beauveria. Mat jais užkrėsti vabzdžiai tiesiog gyvi supelija. „Beje, žmones varginantis nagų ar odos grybelis taip pat yra ne kas kita, o mūsų organizmo pelijimas. Laimė, kad stipri žmogaus imuninė sistema šio proceso plitimą sėkmingai sustabdo“, - dėsto A. Krasauskas.

Skirtingas požiūris – skirtingas vertinimas

Pašnekovo aiškinimu, savaime susidarantys pelėsiai ant gendančių maisto produktų ir pelėsiai, specialiai naudojami kulinarijoje, yra visiškai skirtingi dalykai.

„Pelėsinių sūrių, vytintų mėsos produktų ir netgi vyno gamyboje naudojami specialiai laboratorijose, laikantis griežtų sąlygų, išauginti tam tikrų padermių pelėsiai. Pavyzdžiui, Azijos šalių virtuvėse ypač populiarus sojų padažas yra sojų masė, apkrėsta tam tikros rūšies pelėsiu. Būtent sąveikoje su pelėsiu produktai įgyja specifinį skonį bei aromatą. Tačiau jei šaldytuve ėmė pelyti paprastas sūris, jo geriau jau nevalgyti, nes šiuo atveju sūrį yra apnikęs „laukinis“ pelėsis, skleidžiantis toksines medžiagas“, - įspėja mokslininkas.

Atsakydamas į klausimą, kaip yra su raugintomis daržovėmis, kurių paviršių taip pat dažnai būna padengęs pelėsis, A. Krasauskas teigia, kad pelėsiams daugintis būtina sąlyga yra oras. Todėl pelėsiai paprastai susiformuoja tik rauginių indo paviršiuje.

„Raugintuose produktuose aktyviai dauginasi pieno rūgšties bakterijos, kurios yra natūrali ir pati geriausia konservavimo priemonė, beje, labai naudinga žmogaus organizmui. Tačiau šių bakterijų pagamintą pieno rūgštį labai mėgsta ir pelėsiai. Tad kai jie ją suėda, raugintas maistas pradeda pūti. O tai jau blogai. Mūsų močiutės, tikėtina, specialių mokslo žinių neturėjo, tačiau jos puikiai žinojo, kad paprasčiausias būdas apsaugoti raugintas daržoves nuo gedimą sukeliančių pelėsių – produktus paslėgti. Mat nelikus daržovių sąlyčio su oru, nelieka ir pelėsio. Kitaip tariant, valgykime rauginius nuolat ir judinkime indus, kuriuose jie laikomi, kad nespėtų nei susidaryti pelėsis, nei prasidėti puvimo procesas“, - rekomenduoja pašnekovas, pastebintis, kad šiuo metu vis dar braškių, kurių priešas taip pat yra pelėsis, sezonas. „Braškėms kenkia pelėsis Botrytis (pilkasis kekeras), kuris esant jam palankioms oro sąlygoms, dauginasi labai sparčiai. Nuskintas uogas rekomenduojama gerai nuplauti ir greitai suvalgyti. Taigi, sakytum, braškių augintojams ir mėgėjams pilkasis kekeras yra priešas, tačiau mokslo požiūriu - tai labai įdomus archaiškas grybas. O, pavyzdžiui, Vengrijoje garsusis Tokajaus regiono vynas „Aszú“ gaminamas tik iš supelijusių vynuogių, paveiktų pilkojo kekero.

Vadinasi, skirtingas požiūris pateikia ir skirtingus atsakymus į klausimą, pelėsiai žmogaus priešai ar draugai“, - reziumuoja A. Krasauskas.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų el. paštas:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
iliustracija2017-08-19 21:22:50

75 proc. namų ūkių turi internetą

2017 m. pirmąjį ketvirtį asmeninius kompiuterius namuose turėjo 73 proc., interneto prieigą 75 proc. namų ūkių , tai atitinkamai 1 ir 2 proc. punktais daugiau nei 2016 m., remdamasis informacinių technologijų naudojimo namų ūkiuose tyrimo duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
iliustracija2017-08-18 12:34:13

6 įdomūs faktai apie fotografiją

Rugpjūčio 19-oji – Pasaulinė fotografijos diena. Daugelis pritars, jog šiandien sunku įsivaizduoti gyvenimą be galimybės įamžinti svarbias akimirkas.
iliustracija2017-08-17 18:10:10

„Akropolyje“ pradėjo dirbti pirmoji robotė-konsultantė

Robotė humanoidė Kiki tapo pirmuoju Lietuvoje prekybos ir pramogų centre įdarbintu robotu. Nuo šiandien Kiki bus galima sutikti Vilniaus „Akropolio“ alėjose, kur ji suteiks pirkėjams visą reikalingą informaciją apie prasidėjusią mokyklinių prekių mugę „Atgal į mokyklą“.
iliustracija2017-08-17 14:28:54

Tyrimas atskleidė, ką lietuviai mėgsta veikti prie televizoriaus

Vis sunkiau surasti žmogų, kuris visą dėmesį sutelkia tik į tai, ką rodo televizorius. Tai daro tik mažiau nei ketvirtadalis lietuvių, rodo šalies gyventojų įpročių tyrimas. Didžioji dalis žiūrovų tuo pačiu mieliau dar ir užkandžiauja, tvarkosi namuose ar naršo internete.
iliustracija2017-08-17 14:13:51

Kaip pasikeitusi darbo rinka diktuoja technologijų madas?

Prognozuojama, kad iki 2020–ųjų 40 proc. pasaulio gyventojų dirbs patys sau – vyraus laisvai samdomo darbo rinka. Dėl taip besikeičiančios darbo aplinkos, technologijų gamintojai vis sparčiau plėtoja technologijas, kurios eina išvien su pasaulinėmis tendencijomis ir suteikia galimybę vartotojams užduotis atlikti bet kuriuo jiems patogiu metu, nesvarbu kur bebūtų.
iliustracija2017-08-17 14:07:58

Veiklą vykdys du nauji gamtinių dujų tiekėjai

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) išdavė gamtinių dujų tiekimo licencijas UAB „JetGas“ ir UAB „Achema Gas Trade“. UAB „JetGas“ pagrindinė veiklos kryptis – kietojo, skystojo ir dujinio kuro bei priedų didmeninė prekyba.
iliustracija2017-08-17 14:03:46

Lietuvos pramonės įmonės sieks skaitmenizuoti procesus

Šiandien niekas neabejoja, kad skaitmeninė transformacija gamybinius procesus padarys skaidresnius, lengvai valdomus ir optimizuojamus. Taip pat sudarys sąlygas pramonei akivaizdžiai padidinti produktyvumą ir sumažinti išteklių naudojimą visuose vertės kūrimo grandinės etapuose.
iliustracija2017-08-16 18:29:23

Būkite atsargūs pirkdami internetu - čia taip pat siautėja sukčiai

Į Europos vartotojų centrą neretai kreipiasi vartotojai, kurie negauna internetu užsakytų prekių. Centro ekspertai įspėja - pirkdami internetu galite įkliūti į sukčių spąstus ir pinigus pervesti visai ne pardavėjams. Šiuo metu sukčiai mėgsta naudoti toliau pateiktas sukčiavimo schemas.
iliustracija2017-08-16 18:25:57

Vilniaus oro uosto keleiviams: dėl prieigų tvarkymo ir skrydžių iš Kauno

Nors Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos darbai baigsis jau rytoj, pirmą dieną po rekonstrukcijos keleiviai raginami būti itin atidūs ir atkreipti dėmesį į informaciją ant savo bilieto – dalis skrydžių rugpjūčio 18 dieną vis dar bus vykdomi iš Kauno oro uosto.
iliustracija2017-08-16 18:19:57

„Renerga-1“ atidarė naują vėjo jėgainių parką

Šiandien, rugpjūčio 16 dieną, Koncernui „Achemos grupė“ priklausanti UAB „Renerga-1“ Anykščių rajone atidarė naują 7,5 megavatų (MW) vėjo elektrinių parką. Pagal vietovę „Kunigiškių“ vardu pavadintame vėjo elektrinių parke pastatytos trys šiuo metu aukščiausios vėjo elektrinės Lietuvoje, kurių bokšto ir sparno aukštis siekia net 180 metrų aukštį.
iliustracija2017-08-14 15:18:09

Darbas „Tesla“: dinamiškumas, karjeros galimybės ir kelionės elektromobiliais

„Svajonių darbdavys“ – viliojanti etiketė, kurios siekia tiek mažos, tiek didelės Lietuvos ir pasaulio įmonės. Kauno technologijos universiteto (KTU) absolventas Roman Baryšnikov, beveik 6 metus dirbantis kompanijos „Tesla“ padalinyje Norvegijoje, būtent taip apibūdina šią JAV elektrinių automobilių ir atsinaujinančios energijos gamintoją.
iliustracija2017-08-14 15:14:05

Transporto sektoriaus ateitis: nuo elektra varomų iki savivaldžių automobilių

Technologijų tobulėjimas, aplinkai draugiškesnių bei žmonėms saugesnių alternatyvų paieška lemia, kad transporto sektorius šiuo metu išgyvena didžiules permainas. Kas laukia netolimoje ateityje: vairuosime elektromobilius?
iliustracija2017-08-09 21:18:55

„Xiaomi“ pasiekė rekordinius pardavimus ir pateko tarp populiariausiųjų

Išmaniųjų telefonų gamintojai antrąjį šių metų ketvirtį pasaulio rinkoms išsiuntė daugiau įrenginių nei tuo pačiu laikotarpiu 2016 m. Tyrimų bendrovė „Strategy Analytics“ skelbia, kad per antrąjį metų ketvirtį gamintojų išsiųstų išmaniųjų telefonų skaičius augo 6 proc. ir pasiekė 360 mln. vienetų.
iliustracija2017-08-08 20:39:18

19 kartų baustas vairuotojas į darbą vyko be dviejų sprogusių padangų

Šiandien apie 7:35 val. Galvės g. Vilniuje, patruliuodami su nežymėtu tarnybiniu automobiliu, Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnai pastebėjo įtartiną automobilį Ford Mondeo, kurio priekinis ratas buvo be padangos ir važiavo ant skardinio disko.
iliustracija2017-08-08 20:32:31

Lietuvos infliacija dar paspartėjo

Kainų tendencijos pastaruoju metu - viešojoje erdvėje ypač populiari tema. Augantis infliacijos tempas kelia nerimą vartotojams ir kviečia tiek politikus, tiek ekspertus karštesnei diskusijai. Nenuostabu, ant kortos stovi daug: įsibėgėjanti infliacija dar labiau klibina ir taip aptrupėjusius gyventojų gerovės pamatus šalyje ir prisideda prie paskatų „balsuoti kojomis".
iliustracija2017-08-08 20:24:48

Pradedamos jungti biudžetinių įstaigų bendrosios funkcijos

Vyriausybė nusprendė pradėti valstybės įstaigų buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo funkcijų konsolidavimą. Taip siekiama didinti viešojo sektoriaus efektyvumą bei taupyti valstybės biudžeto lėšas.
iliustracija2017-08-08 10:29:23

7 patarimai kaip išvengti atostogų streso

Apie atostogas svajojame ištisus metus, tačiau, joms atėjus, neretai pamirštame atsipalaiduoti, palikti darbus ir skirti laiko sau. Kylanti įtampa ir stresas apsunkina poilsio dienas. Kartais atsitinka ir blogiau – grįžę po atostogų vis tiek jaučiamės pavargę.
iliustracija2017-08-07 14:41:56

Mechatronikos ir robotikos specialistai – be jų neįsivaizduojama ateitis

Kad ir kaip novatoriškai, bet paslaptingai skambėtų mechatronikos ir robotikos specialistų darbo sritis, iš tiesų mes nuolat apsupti jų sukurtų įrenginių. Kompiuterio spausdintuvas, oro temperatūros termostatas, šaldytuvas su skaitmeniniu valdymu – visa tai yra mechatronikos įrenginiai.
iliustracija2017-08-07 14:38:49

Įmonių susijungimai: su kokiais iššūkiais susiduria vadovai ir darbuotojai?

Įvairūs optimizavimo procesai, struktūrinės pertvarkos ar susijungimai tampa rimtu iššūkiu tiek organizacijų vadovams, tiek darbuotojams, kurie pokyčius neretai sutinka su tam tikrais nuogąstavimais.
iliustracija2017-08-07 14:35:00

Bendrojo pagalbos centro operatorius padėjo miške pasiklydusiam vyrui

2017 m. liepos 29 d. 12.53 val. Bendrajame pagalbos centre (BPC) skubios pagalbos telefono numeriu 112 buvo gautas pranešimas iš miške pasiklydusio vyro. Atvykęs iš Alytaus į Varėnos rajoną pasirinkti miško gėrybių, jis nebesugebėjo rasti išėjimo į kelią, kurio šalikelėje paliko savo automobilį.
iliustracija2017-08-07 14:29:56

Asfalto per dieną sunaudojama tiek, kiek sveria Eifelio bokštas

115 tūkst. tonų asfalto, 165 km elektros kabelių ir 1000 sumontuotų žiburių. Šie įspūdingi skaičiai – iš šiuo metu Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo take atliekamų darbų eilučių. Pagal planą vykstanti rekonstrukcija perėjo į antrąją pusę ir leidžia užtikrintai teigti, kad pagrindiniai oro vartai į sostinę grįš, kaip ir buvo numatyta, rugpjūčio 17 d. 23:59 val.
iliustracija2017-08-07 14:24:06

Benzininiai varikliai grįžta į madą

Prieš dešimtmetį naujo automobilio, varomo ne dyzelinu, pirkimas buvo sutinkamas keistai. Kam pirkti benzinu varomą automobilį, kai dyzelinį turintis gerokai ekonomiškesnis, o ir pats dyzelinas kainuoja mažiau?
iliustracija2017-08-04 20:49:25

Kad kelionė neprailgtų: intelektiniai žaidimai, kurie tinka išmaniajam

Vasara - puikiausias metas kelionėms ir naujiems patyrimams dar neatrastuose pasaulio kampeliuose. Pažinimo džiaugsmas mus praturtina kaip niekas kitas, tačiau keliaudami mes dažnai daugybę laiko praleidžiame automobilyje ar lėktuve, valandų valandas pro langą veltui stebėdami plaukiančius debesis.
iliustracija2017-08-04 20:42:58

Miško gėrybių sezonas: kodėl grybautojai nuolat lankosi vaistinėse?

Gamtos mylėtojai ir gėrybių rinkėjai džiaugiasi: po drėgnų ir šiltų orų ne tik miškuose, bet ir socialiniuose tinkluose „dygsta“ grybų kalnų nuotraukos, o uogautojai jau pradėjo rūpintis žiemos atsargomis.
iliustracija2017-08-04 20:36:54

Šiuolaikinių technologijų diegimas įmonėse: darbuotojai bus nereikalingi?

Vis daugiau verslininkų naudojasi šiuolaikinėmis technologijomis, ūkininkai automatizuoja savo ūkius, mokslininkai kuria išradimus, kurie pagerina kasdienio gyvenimo kokybę.
iliustracija2017-08-03 20:58:49

Tyrimas: kur Lietuvoje rastume daugiausiai televizoriaus pultelių?

Įvairų Lietuvos miestų gyventojai televizorius renkasi remdamiesi skirtingais kriterijais – atskleidė naujausias „Samsung QLED TV“ tyrimas. Tad kas svarbiausia, renkantis naują televizorių, kokie dalykai, susiję su šiais prietaisais, labiausiai erzina skirtingų miestų gyventojus ir kuriame šalies krašte galima rasti daugiausiai televizoriaus pultelių?
iliustracija2017-08-03 20:56:21

Keturi būdai, kaip apsaugoti išmaniuosius vasaros karščių metu

Temperatūrai lauke stipriai šovus į viršų, lietuviai turėtų saugotis ne tik patys, bet ir pagalvoti apie savo išmaniuosius įrenginius. Aukšta temperatūra gali stipriai įkaitinti išmanųjį, dėl to šis gali prarasti kai kurias savo funkcijas ar net nustoti veikti.
iliustracija2017-08-03 20:54:18

Patarimai, kaip išsirinkti 360 laipsnių kamerą

360 laipsnių kamera padeda užfiksuoti viską, kas vyksta aplink ją. Didžiulis šio įrenginio privalumas tas, kad 360 laipsnių dėka galima užfiksuoti vaizdus taip, kaip nepavyktų įprastoms kameroms. Pasidalinus tokiu vaizdo įrašu „Facebook“ ar „Youtube“ žiūrovai patys nusprendžia, kaip jį žiūrėti, t.y. stumdo vaizdą.
iliustracija2017-08-03 20:47:49

Dėl bendrovės IT darbuotojo įdiegtos programinės įrangos - 20 000 EUR žala

Panevėžio gamybos bendrovėje „Stigma“ pareigūnai aptiko nelicencijuotą programinę įrangą (PĮ) daugiau nei 40 kompiuterių. BSA l The Software Alliance (BSA) narėms sumokėta 20 tūkst. eurų kompensacija dėl pažeistų autorių teisių.
iliustracija2017-08-03 20:43:46

Unikali eismo kontrolės sistema pasvers važiuojančias mašinas

Pagrindiniuose šalies keliuose pradedama diegti bandomoji daugiafunkcė pažeidimų kontrolės sistema. Šiandien magistralinio kelio A6 ruože tarp Karmėlavos ir Jonavos darbininkai pradėjo ardyti kelio dangą – čia pradedama montuoti unikali įranga, galinti pasverti įprastu greičiu važiuojančius automobilius.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.