iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija
Naujienos

Pelėsis: kada draugas, o kada priešas?

2017-07-04 18:40:20

Pastaruoju metu vis dažniau girdime įspėjimų, kokį didelį pavojų žmogaus sveikatai gali sukelti apipeliję maisto produktai - uogos, vaisiai, daržovės ar duona. Kita vertus, tuo pačiu metu valgome sūrius, vytintą dešrą, kurių paviršius taip pat būna apaugęs storesne ar plonesne pelėsine luobele.

Tad kada ir koks pelėsis iš tiesų yra žmogaus organizmo draugas, o koks – priešas?

Darbštuoliai sąvartyne, kenkėjai namuose

Vienareikšmiai atsakyti į klausimą, kokius pelėsius savo aplinkoje turėtume paskelbti persona non grata, o kokius priimti į bičiulių ratą, šiandien neiima net ir jų pasaulio tyrėjas, Aleksandro Stlginskio universiteto (ASU) Biologijos ir augalų biotechnologijos instituto doc. dr. Aurimas Krasauskas. Mat, pasak pašnekovo, pelėsiai yra milžiniškos ir mokslininkų dar toli gražu neištyrinėtos grybų karalystės, susiformavusios prieš 650 mln. m., atstovai.

„Nei augalų, nei gyvūnų ir netgi bakterijų nėra tiek skirtingų, kiek grybų. Didžioji dalis jų, skleidžiančių milžiniškus kiekius savo sporų į mūsų aplinką, iki šiol dar visiškai nėra žinomi. Ir tai - būtent pelėsiai“, - pasakoja pašnekovas, pastebintis, kad visus grybus pagal jų sandarą mikologijos mokslas skirsto į tris grupes: sudarančiuosius vaisiakūnius, t.y. mums įprastus grybus, pelėsius ir vienaląstes mieles. „Beje, tai, ką renkame miške, yra tik vaisiakūniai grybo, pavyzdžiui, baravyko, lytinio dauginimosi organai. Mat subrandinęs šią savo sandaros dalį grybas į aplinką paskleidžia lytiniu būdu suformuotas ląsteles – sporas. Daugelį ši žinia šokiruoja, tačiau tai tiesa“, - su šypsena kalba mikrobiologas.

Lietuviai pelėsio pavadinimą nuo seno yra sutapatinę su žodžiu „pelė“ – t.y. tamsiomis namų kertėmis, kuriose veisiasi šie gyvūnėliai, nors iš tiesų pelėsiai su pelėmis teturi tiek bendro, kad maisto produktus bei įvairius kitokius paviršius padengia pūkuota, pelės kailiuką primenančia mase. „Pelėsiams nebūtinai reikia maisto produktų. Jie sėkmingai minta ir mūru, ir įvairiomis sintetinėmis medžiagomis. Viena vertus, tai gerai, nes pelėsiai šiuo atveju yra neprilygstami darbštuoliai: jie mineralizuoja atliekas, paversdami jas paprastesniais cheminiais junginiais – maistu augalams. Bet jeigu pelėsių atsiranda tokiose vietose, kuriose jų nepageidaujame, pavyzdžiui, šaldytuve ar vonioje, juos jau laikome priešais“, – dviprasmišką šių gyvių veiklą komentuoja A. Krasauskas.

Nuodų gamybos čempionai

Pašnekovo pastebėjimu, bene didžiausia dalies grybų blogybė yra tai, kad jie išskiria nuodingas medžiagas – mikotoksinus. Ir šių mikotoksinų gamybos čempionai yra pelėsiai.

„Pirmasis rimtas incidentas, kuris paskatino mokslininkus rimčiau susidomėti mikotoksinais, 1960 m. įvyko Jungtinėje Karalystėje.

Tais metais paukštininkystės ūkiuose ten ėmė masiškai gaišti kalakutai ir antys. Kadangi buvo Šaltojo karo metai, iš pradžių manyta, jog tai Sovietų Sąjungos diversija ir kad šalyje išplatintas paukščiams pavojingas virusas. Tačiau viruso neaptikus netrukus buvo prieita prie išvados, kad paukščių lesaluose yra nuodingų junginių, kuriuos pagamino pelėsis Aspergillus flavus. Mat atsekus gamybos grandinę išsiaiškinta, jog vienas lesalo komponentų - iš Pakistano importuotų apipelijusių žemės riešutų miltai.

Mūsų šalyje šiuo metu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kontroliuoja į prekybos centrus patenkančių riešutų kokybę. Tačiau reikėtų žinoti, kad valgyti riešutus iš tokių kraštų kaip Pakistanas ar Iranas pavojinga. Nerekomenduočiau riešutų pirkti ir turgavietėse, nes nežinia, kokiais keliais ir kokiomis sąlygomis šie produktai būna atkeliavę“, - įspėja pašnekovas.

Jis pasakoja, kad istorikams yra žinomi dar Viduramžiais grybų sukeltų masinių žmonių apsinuodijimų atvejai. Tyrinėjant metraščius randama duomenų, kad itin daug žalos žmonių sveikatai padarydavo grybai, kurių lietuviškas pavadinimas skalsės.

„Blogiausia tai, kad skalsių alkaloidai nesuyra nei maisto kepimo, nei virimo metu. Tad jei žiemos pasitaikydavo šiltos ir drėgnos, Europoje įvykdavo masiniai žmonių apsinuodijimai nuo įprastos ruginės duonos. Mat rugius būdavo apnikdavo skalsės, kuriose yra net 40 skirtingų toksinių junginių – alkaloidų“, - aiškina ASU Biologijos ir augalų biotechnologijos instituto docentas.

Skalsės dažniausiai sukeldavo dvi ligas: konvulsinį ergotizmą arba gangreninį ergotizmą.

Pirmuoju atveju būdavo pažeidžiama žmogaus centrinė nervų sistema –ligonį ištikdavo traukuliai, jis regėdavo haliucinacijas.

„Deja, viduramžiais ši problema buvo sprendžiama paprastai: jeigu kliedi, vadinasi, esi apsėstas velnio ir pasmerktas myriop sudeginant ant laužo. Gangreninio ergotizmo atveju žmogui imdavo trūkinėti smulkiosios galūnių kraujagyslės ir išsivystydavo gangrena, todėl belikdavo amputuoti ranką ar koją. Ši liga, skirtingai nei konvulsinis ergotizmas, buvo laikoma šventumo ženklu, nes buvo asocijuojama su Kristaus kančia. Todėl toks ligonis buvo laikomas Dievo pateptuoju. Italijoje kelis šimtmečius šv. Antonijaus vienuolyno vienuoliai globojo net iš kitų Europos šalių suvežtus ligonius, kenčiančius nuo gangreninio ergotizmo“, - pasakoja pašnekovas, pastebintis, kad šiuo metu tos pačios skalsės yra sėkmingai naudojamos farmacijoje bei medicinoje, ir iš jų gaminami vaistai taikomi gydant kraujotakos sutrikimus.

Su antibiotikais jau „prisižaista“

Krasausko aiškinimu, viena pelėsių išskiriamų mikotoksinų grupė mums visiems yra itin svarbi. Tai - antibiotikai. „Pelėsiai nemoka kandžiotis ar greitai bėgti, todėl vienintelis būdas jiems kovoti su didžiausiu savo priešu – bakterijomis – nuodyti jas savo toksinais antibiotikais“, - teigia mikologijos specialistas.

Jis pasakoja, kad iš tiesų antibiotikai buvo atrasti gana netikėtomis aplinkybėmis. Pirmojo pasaulinio karo metais britas mokslininkas Aleksandras Flemingas atkakliai ieškojo priemonės nuo karių mirčių, kurių priežastimi buvo į žaizdas patekęs mikrobas auksinis stafilokokas. Mat daugybė karių mirdavo ne nuo pačių sužeidimų, o nuo žaizdų užkrato. A. Flemingas nustatė, kad auksinis stafilokokas žūva aukštoje temperatūroje, tačiau gyvo paciento į verdantį vandenį nepanardinsi.

„Sykį, per aplaidumą Petri lėkštelėje, kurioje A. Flemingas buvo pasėjęs auksinio stafilokokų bakterijų, užaugo ir melsvas Penicillium pelėsis. Savo nuostabai mokslininkas pamatė, kad bakterijos prie pelėsio artintis nedrįsta, nes pelėsis sunaikina į jo teritoriją „įžengusias“ konkurentes. 1945 – aisiais už šį bene žymiausią visų laikų medicinos išradimą mokslininkui buvo įteikta Nobelio premija. Deja, šiandien galima teigti, kad žmonija su antibiotikais prisižaidė, piktnaudžiaudama dažnu jų vartojimu. Mat bakterijos turi puikią „atmintį“ ir savo palikuoniams perduoda informaciją, apie tai, kuo buvo nuodytos. Farmacijos pramonei tokia situacija gal ir naudinga, nes nuolat kuriamos naujos antibiotikų cheminės formulės, siekiant, kad bakterijos jų neatpažintų. Bet žmonijai plačiąja prasme tai gresia labai liūdnomis pasekmėmis. Manoma, kad antibiotikai šiuo metu išgyvena savo saulėlydį, nors dar visai neseniai buvo tikimasi, jog jie įveiks visas pavojingas bakterines ligas. Deja, taip neįvyko ir belieka tikėtis, kad sparčiai besivystantis mokslas įveiks šį iššūkį ir išras kažką naujo bei efektyvaus“, - su nerimu kalba pašnekovas.

Žemės ūkyje ir kenkėjai, ir talkininkai

Krasauskas atkreipia dėmesį, kad pelėsiai yra žinomi ir kaip žemės ūkio kenkėjai. Jie sukelia ligas, nuo kurių kenčia vaismedžiai, vaiskrūmiai, javai, vaisiai bei daržovės. Todėl ūkininkams tenka naudoti įvairius fungicidus, kurie yra brangūs ir, deja, neekologiški.

„Todėl vienas būdų kovoti su pelėsių sukeliamomis ligomis – sėjomaina. Kelerius metus toje pačioje vietoje auginami vienodi augalai ne tik išsekina dirvožemį, bet ir susidaro sąlygos išplisti pelėsių sukeliamoms ligoms. Pakeitus augalus, ligos sukėlėjui nelieka ką užpulti, ir jo sporos išnyksta“, - aiškina mokslininkas.

Tačiau, kai kurie pelėsiai žemės ūkyje kartu yra ir naudingi. Tarkime, augalus žalojančius vabzdžius galima naikinti ne tik cheminiais insekticidais, bet ir pelėsiais Beauveria. Mat jais užkrėsti vabzdžiai tiesiog gyvi supelija. „Beje, žmones varginantis nagų ar odos grybelis taip pat yra ne kas kita, o mūsų organizmo pelijimas. Laimė, kad stipri žmogaus imuninė sistema šio proceso plitimą sėkmingai sustabdo“, - dėsto A. Krasauskas.

Skirtingas požiūris – skirtingas vertinimas

Pašnekovo aiškinimu, savaime susidarantys pelėsiai ant gendančių maisto produktų ir pelėsiai, specialiai naudojami kulinarijoje, yra visiškai skirtingi dalykai.

„Pelėsinių sūrių, vytintų mėsos produktų ir netgi vyno gamyboje naudojami specialiai laboratorijose, laikantis griežtų sąlygų, išauginti tam tikrų padermių pelėsiai. Pavyzdžiui, Azijos šalių virtuvėse ypač populiarus sojų padažas yra sojų masė, apkrėsta tam tikros rūšies pelėsiu. Būtent sąveikoje su pelėsiu produktai įgyja specifinį skonį bei aromatą. Tačiau jei šaldytuve ėmė pelyti paprastas sūris, jo geriau jau nevalgyti, nes šiuo atveju sūrį yra apnikęs „laukinis“ pelėsis, skleidžiantis toksines medžiagas“, - įspėja mokslininkas.

Atsakydamas į klausimą, kaip yra su raugintomis daržovėmis, kurių paviršių taip pat dažnai būna padengęs pelėsis, A. Krasauskas teigia, kad pelėsiams daugintis būtina sąlyga yra oras. Todėl pelėsiai paprastai susiformuoja tik rauginių indo paviršiuje.

„Raugintuose produktuose aktyviai dauginasi pieno rūgšties bakterijos, kurios yra natūrali ir pati geriausia konservavimo priemonė, beje, labai naudinga žmogaus organizmui. Tačiau šių bakterijų pagamintą pieno rūgštį labai mėgsta ir pelėsiai. Tad kai jie ją suėda, raugintas maistas pradeda pūti. O tai jau blogai. Mūsų močiutės, tikėtina, specialių mokslo žinių neturėjo, tačiau jos puikiai žinojo, kad paprasčiausias būdas apsaugoti raugintas daržoves nuo gedimą sukeliančių pelėsių – produktus paslėgti. Mat nelikus daržovių sąlyčio su oru, nelieka ir pelėsio. Kitaip tariant, valgykime rauginius nuolat ir judinkime indus, kuriuose jie laikomi, kad nespėtų nei susidaryti pelėsis, nei prasidėti puvimo procesas“, - rekomenduoja pašnekovas, pastebintis, kad šiuo metu vis dar braškių, kurių priešas taip pat yra pelėsis, sezonas. „Braškėms kenkia pelėsis Botrytis (pilkasis kekeras), kuris esant jam palankioms oro sąlygoms, dauginasi labai sparčiai. Nuskintas uogas rekomenduojama gerai nuplauti ir greitai suvalgyti. Taigi, sakytum, braškių augintojams ir mėgėjams pilkasis kekeras yra priešas, tačiau mokslo požiūriu - tai labai įdomus archaiškas grybas. O, pavyzdžiui, Vengrijoje garsusis Tokajaus regiono vynas „Aszú“ gaminamas tik iš supelijusių vynuogių, paveiktų pilkojo kekero.

Vadinasi, skirtingas požiūris pateikia ir skirtingus atsakymus į klausimą, pelėsiai žmogaus priešai ar draugai“, - reziumuoja A. Krasauskas.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų el. paštas:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
iliustracija2017-12-15 16:07:44

Varžybose dėl vartotojų dėmesio gelbėja išmaniosios technologijos

Skaitmeninėms technologijoms vis labiau įsigalint mūsų kasdienybėje, dažna verslo įmonė jau sunkiai įsivaizduoja savo veiklą be išmanių reklamos sprendimų. Mokslininkai įrodė, kad žmogaus smegenys vaizdinę medžiagą apdoroja 60 tūkst. kartų greičiau nei tekstą, tad įvairaus formato video turinys užkariauja reklamos rinką.
iliustracija2017-12-15 16:00:04

Šimtus milijonų gerbėjų turinti pramoga užkariauja Lietuvą

Krepšinis, futbolas, tenisas ir kitos įprastos sporto šakos skaičiuoja jau antrą šimtmetį. Tikriausiai nerastume žmogaus, kuris nebūtų apie jas girdėjęs. O ar teko girdėti apie eSportą – vaizdo žaidimus internete – visame pasaulyje jau turintį daugiau nei 385 mln. fanų?
iliustracija2017-12-14 19:00:14

Paprastas būdas, kaip sutvarkyti lėtai veikiantį telefoną

Išmanieji telefonai tobulėja itin sparčiai, todėl dažnai atrodo, jog nė vienerių metų nesulaukęs išmanusis pasensta – veikia lėtai, dažnai stringa, o kartais tiesiog persikrauna ar netgi išsijungia.
iliustracija2017-12-14 18:57:24

Lietuva vadovaus kuriant ES kibernetines pajėgas

Europos Sąjunga, reaguodama į geopolitinius iššūkius ir pakitusią saugumo situaciją, stiprina bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje.
iliustracija2017-12-13 20:33:27

5 programėlės, padėsiančios išgyventi prieššventinį chaosą

Gruodis įsibėgėja ir gatvėse jau nugulė pirmasis sniegas. Tai reiškia, kad prasideda ne tik Kalėdų laukimas, bet ir spūstys gatvėse, ilgesnės eilės prekybos centruose bei nuolatinis žongliravimas dovanų paketais. Tačiau viso šio prieššventinio streso išvengti gali padėti išmaniosios programėlės.
iliustracija2017-12-13 20:29:49

Penki išmanūs gyvūnų pagalbininkai

Išmanūs sprendimai jau kurį laiką padeda ir gyvūnų mylėtojams – jie ne tik ateina į pagalbą šeimininkams, bet ir džiugina pačius keturkojus. Išmanios programėlės ir įrenginiai padeda sekti gyvūnų sveikatą, planuoti pasivaikščiojimus, matyti, ką keturkojai veikia ir žaisti su jais net tada, kai šeimininkų nėra namie.
iliustracija2017-12-13 20:24:34

Ko lietuviai ieškojo „Google“ 2017 m.: populiariausios paieškos

Kokie žmonės, vietos ir įvykiai šiemet pasaulyje susilaukė daugiausia dėmesio? Kokia naujiena pasaulyje buvo populiariausia per paskutiniuosius 12 mėnesių? Kokie nauji muzikantai bei filmai labiausiai patraukė vartotojų dėmesį?
iliustracija2017-12-13 20:22:28

Kalėdinė eglutė. Kaip išsirinkti tinkamiausią?

Kasmet praėjus Kalėdų šventėms ir atslūgus įtampai turbūt daugelis sau prisiekinėjame, kad kitąmet klaidos tikrai nekartosime ir Kalėdoms pradėsime ruoštis iš anksto. Bet, deja, šiomis dienomis ir vėl tradiciškai paskubomis užbaiginėjame neatidėliotinus darbus ir taip pat paskubomis perkame artimiesiems dovanas bei produktus šventiniams stalui.
iliustracija2017-12-06 14:52:45

Naujas butas: kas svarbiau - prestižas ar komfortas

Galima juokauti, kad šis klausimas labai panašus į amžinąjį – kas pirmesnis, višta ar kiaušinis? Tik perkant būstą, dažniausiai tenka apsispręsti, už ką labiau esame pasirengę mokėti. Ne visuomet prestižo dalykai puikiai dera su patogumu, nors visi, galvojantys apie ilgesnę perspektyvą, ieško kuo geresnio jų derinio.
iliustracija2017-12-06 13:45:07

Palestinos moteris skaitmeninių įgūdžių mokė lietuvės

„Moterų, besirenkančių tiksliuosius mokslus, situacija skirtingose šalyse panaši – nors vis daugiau merginų juos studijuoja, dirbti šioje srityje pasilieka ne visos“, – sako Gerda Aleksandravičiūtė, įmonės „Adeo Web“ projektų vadovė.
iliustracija2017-12-05 19:00:57

LOT lėktuvai iš Kauno į Varšuvą kils nuolatos

Po trumpo pasisvečiavimo Kaune vasarą, vykstant Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijai, oro linijų bendrovė LOT į antrąjį pagal dydį Lietuvos oro uostą sugrįžta visam laikui. Kaunas tapo trečiuoju Lietuvos miestu, į kurį skraidys LOT lėktuvai.
iliustracija2017-12-04 19:12:50

Lietuvos elektros sistemos stabilumą žiemą užtikrins tarpsisteminės jungtys

„Litgrid", kartu su ENTSO-E (Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacija), atliko Lietuvos elektros sistemos adekvatumo žiemos analizę. Adekvatumo analizė rengiama kiekvienų metų žiemos ir vasaros sezonams.
iliustracija2017-12-04 19:07:02

Naujas traktorius nepatraukia sėjamosios. Kas kaltas?

Labai nemaloni situacija ūkininkui – netikėtai paaiškėja, kad nusipirktas traktorius nepatraukia turimos sėjamosios. Pradėjus aiškintis iškyla liūdna tiesa – perkant traktorių supainiota traktoriaus nominali ir maksimali galia.
iliustracija2017-12-04 19:00:51

Besiplečiantis „Callcredit“ skiria naują vadovę

Jungtinės Karalystės duomenų valdymo bendrovės „Callcredit“ padalinys Kaune turi naują vadovę. Nuo gruodžio 4 dienos padaliniui vadovauja Eglė Šimė. Ji bus atsakinga už operacijų valdymą Lietuvoje ir naujų specialistų funkcijų bei kompetencijos sričių kūrimą.
iliustracija2017-12-04 18:54:28

Pigesnė būsto alternatyva – kokia ji?

Būstai negyvenamosios paskirties pastatuose – itin populiarūs didžiuosiuose Europos miestuose. Loftai, svečių namų paskirties būstas dažnai įsigyjami kaip investicija arba pirmasis būstas. Lietuva, pasak nekilnojamo turto ekspertų, nuėjo kitu – griežto reglamentavimo – keliu.
iliustracija2017-12-04 18:51:45

Vartotojas turi padengti tik būtinas išlaidas elektros įrenginiams prijungti

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), išnagrinėjusi Molėtų r. gyvenančio vartotojo ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ ginčą dėl elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklo sąlygų, pasisakė, kad vartotojas turi padengti tik tas išlaidas, kurios būtinos jo elektros įrenginiams prijungti.
iliustracija2017-11-30 16:32:59

Akių gydytojas: akis saugoti nuo UV spindulių būtina ir žiemą

Nors saulėtos vasaros dienos jau praeityje, tačiau akių apsaugos nuo kenksmingų ultravioletinių (UV) spindulių pamiršti nederėtų, tikina akių gydytojai. „Net ir labai apniukusią dieną, didelė dalis UV spindulių vis tiek prasiskverbia pro debesis.
iliustracija2017-11-29 17:40:15

Programuotojas – kokių savybių jame ieško darbdaviai?

Verslas vis dažniau ieško ne tik savo darbą išmanančių programuotojų, tačiau ir vadinamųjų talentų. Žmonių, kurie sugeba ne tik programuoti, bet turi ir šiandien svarbias asmenines savybes.
iliustracija2017-11-29 17:36:02

Personalo valdymas ir technologijos: kaip per savaitę sutaupyti 14 valandų?

Technologinės inovacijos veržiasi ir į personalo valdymo sritį. Šio sektoriaus ekspertai pastebi, kad inovatyvūs personalo valdymo įrankiai ne tik padeda sutaupyti kaštų ir laiko sąnaudų, bet ir gerinti darbdavio įvaizdį rinkoje, kurioje vis dažniau sąlygas diktuoja darbuotojas.
iliustracija2017-11-29 17:28:11

Sunku patikėti: 5 įpročiai, dėl kurių genda telefonai

Šiuolaikinės kasdienybės nebeįmanoma įsivaizduoti be išmaniųjų telefonų – jie tapo neatskiriama tiek laisvalaikio, tiek darbo dalimi, o neretai pakeičia net kompiuterius. Jų dėka, rodos, kiekvienas žingsnis tapo išmanus, tik ar tikrai žinome kaip jais naudotis ir nesugadinti?
iliustracija2017-11-29 17:24:04

Šaltis ir išmanieji įrenginiai: ką reikia žinoti?

Sinoptikams prognozuojant jau netrukus mus pasieksiančius šaltesnius orus vis dažniau ieškosime telefono kroviklio arba atsidursime keistose situacijose, kai 50 proc. baterijos likučio turėjęs telefonas, išėjus į lauką, staiga išsijungia.
iliustracija2017-11-29 17:22:02

V. Urbonavičius: „Vilniui yra ko pasimokyti iš Šiaulių viešojo transporto“

Siekdamas perimti gerąją miesto patirtį bei pateikti savų įžvalgų Šiauliuose apsilankė Vilniaus miesto tarybos narys bei paslaugų ir miesto ūkio komiteto pirmininkas Vidas Urbonavičius. Drauge su Šiaulių miesto mero Artūro Visocko padėjėju Audriu Narbutu jis apsilankė bendrovėje „Busturas“ bei susitiko su vicemeru Domu Griškevičiumi.
iliustracija2017-11-29 17:17:47

E. sveikatos problemų burbulas tik didėja, būtinas skubus auditas

Susisiekimo ministerija inicijuoja kompleksinį elektroninės sveikatos sistemos kūrimo patikrinimą. Patikrinimo metu bus atsakyta į finansinius, veiklos organizavimo, viešųjų pirkimų klausimus. Taip pat bus pateiktos rekomendacijos, kaip užtikrinti patikimą, kokybišką sistemos veikimą bei racionalų valstybės lėšų panaudojimą.
iliustracija2017-11-29 17:11:09

Kitais metais Kauną ir Marijampolę jungs keturių eismo juostų magistralė

Tęsiant magistralės „Via Baltica“ modernizavimą, jau kitais metais visas kelias tarp Kauno ir Marijampolės bus keturių eismo juostų. Šiuo metu likę dviejų eismo juostų pločio ruožai, kurių bendras ilgis – apie 24 km, dar dviem eismo juostom bus praplatinti įgyvendinus pasirašytas rangos darbų sutartis.
iliustracija2017-11-29 09:04:09

Komunalinės išlaidos mažėja, galutinės sąskaitos – ne?

Kaip per dešimt metų pasikeitė mėnesio sąskaitos ir gyventojų įpročiai atsiskaitant už komunalines paslaugas? Šiais klausimais paremtas mokėjimų sistemos „Viena Sąskaita“ tyrimas atskleidė ne tik smarkiai išaugusį vartotojų išmanumą, bet ir netikėtą faktą, jog vidutinės namų ūkių išlaidos už pagrindinius komunalinius patogumus sumažėjo.
iliustracija2017-11-28 17:40:00

Kaip priversti atsakyti už valstybės nuostolius?

Nidoje nugriauti nelegaliais pripažinti pastatai, tačiau kompensacijų už jų nugriovimą 1,5 mln. eurų sumokės Neringos savivaldybė, t. y. mokesčių mokėtojai gyvenantys šioje savivaldybėje. Kaltų ir atsakingų politikų ar tarnautojų nėra.
iliustracija2017-11-28 17:35:32

Gruodį elektros suvartojimas pasiekia piką, o nuostoliai prilygsta audrų žaloms

Gruodį, ypač prieš didžiąsias metų šventes, namuose intensyviai naudojamos buitinės technikos apkrovimas elektros instaliacijai prilygsta vasaros audrų poveikiui. Draudimo bendrovės BTA duomenimis, per metus dėl elektros įtampos svyravimų patirti gyventojų nuostoliai viršija 80 tūkst. eurų.
iliustracija2017-11-28 17:32:20

Šventiniu laikotarpiu daugėja netikrų elektroninių parduotuvių

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys (CERT-LT) įspėja, kad šventiniu laikotarpiu daugėja netikrų elektroninių parduotuvių, kurių tikslas ‒ išvilioti patiklių žmonių pinigus ar duomenis.
iliustracija2017-11-28 17:28:55

Šį rudenį atpigo vaisiai ir daržovės: rekordiškai perkami mangai

Šiemet „Maximoje“ mažėjo vidutinės vaisių ir daržovių kainos. Rekordiškai atpigo mangai – beveik 40 procentų. Atpigusias vaisių bei daržovių kainas įvertino ir pirkėjai – jų nupirkta iki kelių kartų daugiau nei praėjusį spalį.
iliustracija2017-11-28 17:19:03

Scenoje reikia tik vyro, moters ir MEILĖS

Kirgizų kilmės režisierius Ulanbekas Baialievas Vilniaus mažajame teatre rengiasi premjerai „Dviese sūpuoklėse“. Šis Viljamo Gibsono kūrinys yra santykių drama apie du vienišus žmones, kurie reflektuoja savo patirtį. Tai spektaklis apie dvi vienatves ir neįvykusią ateitį. Premjera jau gruodžio 8, 9, 22 dienomis.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.