- Kas dešimtas skambutis Lietuvoje – sukčių iš padirbto numerio .
- Morkos – ne vienintelės akių pagalbininkės: dar viena daržovė nuo akių ligų.
- Kodėl Azijoje šviežius agurkus ne pjausto, o traiško – tokių salotų nevalgėte.
- Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
- Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?
- Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
- Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
- Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
- Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
- Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
- Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
- Ką naujausi išmanieji televizoriai siūlo kompiuterinių žaidimų mėgėjams?
- Ateitis jau čia: 5 išmaniųjų televizorių funkcijos, kurias verta išbandyti.
- Blokuojami 53 IP adresai, kuriais pasiekiami Rusijos propagandiniai kanalai.
- Patarimai, kurie leis televizorių namuose žiūrėti lyg būtumėte kino teatre .
- „NTV-Plus“ pradėjo teikti televizijos paslaugas Kaliningradui iš 56E pozicijos.
- Priimtas sprendimas užblokuoti 3 interneto svetainių kopijas.
- Blogai pastatytas televizorius – pinigų išmetimas į balą.
- Televizorių gamintojai žengia į ryškumo karus ir vaizdus be laidų.
- RRT sprendimas leis pagerinti televizijos transliavimo kokybę regionuose.
- RRT: radijo stotis „Sputnik“ ir Lietuvos pasirinkta programa.
- Kodėl Lietuvoje galime matyti ir girdėti kitose šalyse transliuojamas laidas?
- „TV3 Grupė“ įsigyja „M-1“ valdomas radijo stotis.
- Iš Sitkūnų radijo stoties prabilo „Radio Pravda“.
- Bendrovei „Plunsta“ skirta bauda už dezinformacijos skleidimą.
- „Rusradio LT“ pakeitė pavadinimą, nuo šiol ji – „R RADIO LT“.
- SM apgailestauja dėl neišsamiai išdiskutuoto skaitmeninio radijo projekto.
- Muzikinis testas jūsų ausinėms: prireiks šių 7 dainų.
- Kalėdinė muzika: kodėl vienus džiugina, o kitus pykdo?
- Garso įrašymo istorija: nuo kalbėjimo į „ragą“ iki balso pavertimo tekstu.
- Rugpjūčio 23-oji – internautų diena: kas sukūrė internetą?
- Išlikite saugūs internete: patarimai, kaip išvengti nuotolinių sukčių pinklių.
- „Facebook“ stoja į kovą prieš „Twitter“: į rinką žengia „Threads“.
- Pokyčiai lėktuvų keleiviams – jau nuo kitos savaitės: leis naudoti 5G ryšį.
- Staiga atsiradusi „Klaida 404“: kaip jos išvengti ir atverti norimą svetainę?
- Jungtinės Karalystės būstuose gigabitinis internetas taps privalomas.
- Ryškiausi 2022-ųjų pokyčiai socialiniuose tinkluose: kas turi šansų?
- Internetas atšventė 40-ąjį jubiliejų: nuo karo baimės iki žmogaus teisės.
- Renkamės internetą namams: ekspertas atskleidė, kokios spartos iš tiesų reikia.
- Didžiųjų technologijų kompanijų laukia sunkūs laikai – bręsta interneto pokyčiai.
- „Aš nesu robotas“ – atsakė, kodėl DI robotams įveikti testą tampa vis lengviau.
- Kibernetinis saugumas (ne)apsimoka? Kaip įmonėms sutaupyti ir apsisaugoti.
- Nepatikėkite savo duomenų tik vienam įrenginiui: kaip saugoti duomenų kopijas.
- Ruošiatės vasarą dirbti iš šiltų kraštų? Galite netekti svarbių duomenų.
- Jus jau apgaudinėja ir dirbtinis intelektas: 5 patarimai, kaip apsisaugoti.
- Kibernetinio saugumo ekspertas ragina būti atidiems atsiskaitant internete.
- Nauja paieškos svetainė yra tarsi „Google“ ir „ChatGPT“ mišinys.
- Kompiuteriniai žaidimai: tendencijos ir naujausi technologiniai sprendimai?
- Nuotolinis darbas: nulinio pasitikėjimo reikalas.
- Nepaspaustas „Save“ mygtukas gali kainuoti daug darbo valandų.
- Jungtis tarp smegenų ir kompiuterio – kokias galimybes ji suteiks žmogui?
- Moterys mokslininkės: iššūkiai ir kaip paskatinti moteris išlikti mokslo kelyje?
- Ekspertas paaiškina: kas yra kvantiniai kompiuteriai ir kam jų reikia?
- Fotonika ir lazeriai – raktas į aplinkos tvarumą.
- Vytautas Getautis: kartais naujų išradimų idėjos kyla ir bėgiojant stadione.
- Fizikai įsitikinę: XXI amžius – tai fotonų įgalinimo laikmetis.
- VU virusologė L. Kalinienė apie koronavirusą: klausimų šiandien daug.
- Ką daro vienas galingiausių lazerių pasaulyje, kurį sukūrė lietuviai.
- Neuromokslininkas: psichodeliniai grybai reikšmingai keičia smegenų struktūrą.
- Paaiškino, kaip gyvybė yra išvis įmanoma, ir gavo Nobelio premiją.
- 5 mažmeninėje prekyboje sparčiausiai įsitvirtinančios inovacijos.
- Technologijų tendencijos: kokie metai laukia IT sektoriaus 2024-iais.
- Kas yra „VoLTE“ ir „VoWiFi“ technologijos bei kokį iššūkį jos sprendžia?
- „ChatGPT“ meluoja ir neraudonuoja: kaip išvengti DI melo pinklių?
- Išmani apsauga: ekspertas pataria, kaip užtikrinti namų prietaisų saugumą.
- 4 technologijos, kurios mūsų kasdienybę pakeis jau artimiausiais metais.
- Netolima ateitis: nauji telefonai salonuose iš 100 proc. panaudotų detalių.
- „SpaceX“ į kosmosą pakėlė dar du „NanoAvionics“ Lietuvoje pagamintus palydovus.
- Kaip dirbtinis intelektas gali pakeisti mums svarbiausią sritį – mediciną?
- „Telia“ pradeda naudoti akinius, kurie rodo ryšio bangas.
- Ekspertas pataria, kaip valyti plokščiaekranį televizorių.
- Ekspertė pataria: geriausi nebrangūs 5G telefonai paaugliui.
- Renkatės televizorių? Ekspertų patarimai.
- Išmaniojo laikrodžio nebūtina įkrauti kas naktį: kaip juo naudotis ilgiau?
- Projektorius – ne tik namų kinui: atskleidė šio įrenginio panaudojimo būdus.
- Ekspertai patarė, į ką atkreipti dėmesį renkantis monitorių.
- „Teltonika Networks“ pristato pirmuosius Lietuvoje sukurtus 5G įrenginius.
- Kaip išsirinkti geriausią garso kolonėlę? Ekspertas pataria nedaryti 1 klaidos.
- Televizorių ir monitorių energinis efektyvumas: ką šis žymėjimas signalizuoja?
- Ar Rusijos karas dar labiau pagilins lustų krizę?
- Ekspertas pataria, kodėl verta rinktis QNED televizorių.
- Ekspertas pataria, kaip teisingai prižiūrėti skalbimo mašiną.
- Karščiai dar nesibaigė – kaip išsirinkti tinkamą oro vėsinimo įrangą?
- Kaip įsigyti tinkamiausio dydžio televizorių namams?
- Šeši patarimai, kaip paruošti šaldiklį produktų laikymui.
- Kaip su kondicionieriumi pagerinti oro kokybę namuose?
- Ekspertai paaiškina, kaip žinoti, kada laikas pirkti naują šaldytuvą.
- „Philips“ televizorių TOP 3.
- Ne kasdienis pirkinys – virtuvės technika: į ką atsižvelgti renkantis.
- 5 orkaitės gudrybės, kurios užtikrins puikius kulinarinius rezultatus.
- Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
- Kirenija – uostamiestis, kuris padės sielą prikelti iš žiemos miego.
- Atostogų Egipte gidas: ką pamatyti, paragauti, kokias pramogas išbandyti?
- Slidinėjimo tinklaraščio autoriaus patarimai, kaip planuoti kelionę į kalnus.
- Rygoje lankėtės tik praėjusiais metais? 8 naujienos paskatins ten sugrįžti.
- Atostogas lietuviai planuoja ir rudenį: kas lemia jų pasirinkimą?
- Į gražiausias Skandinavijos vietas – kemperiu? Keli naudingi patarimai.
- Amžino pavasario sala Madeira: kodėl verta čia apsilankyti ir vasarą?
- Išvykų sezonas atidarytas: išmanūs aksesuarai, be kurių kelionėse neišsiversite.
- Fotogeniškiausios Peloponeso vietos – atraskite ir įsiamžinkite.
- Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
- Meniu „Auksiniais scenos kryžiais“ pagerbti geriausi 2022 metų scenos menininkai.
- LNDT meno vadovas O. Koršunovas apie 83 sezoną.
- Matas Pranskevičius: kai tenka spektaklyje ir gimti, ir mirti.
- „TAIPNE“ – spektaklis apie šeimą .
- Williamas Kentridge’as: daužyti sukonstruotų nežinojimų formas.
- VU chorai Paryžiuje atliks C. Saint-Saënso „Kalėdinę oratoriją“.
- „Soliaris 4“ – apie realybę, kurioje gyvename, ir asmenines traumas.
- Klaipėdoje kruopščiai restauruota Romeo ir Džuljetos meilės istorija.
- Nepraleiskite knygų naujienų.
- Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas.
- Ką daryti norint išlaikyti savo nekilnojamojo turto vertę.
- Projektuojant kiemus remiamasi Suomijos patirtimi: kiemai atiduodami kaimynams.
- Įsigaliojo vienas svarbiausių Statybos įstatymo pakeitimų. Ką svarbu žinoti?
- Vilniuje bus įrengtas butas, kurio interjerą sukūrė dirbtinis intelektas.
- Tyrimas: kokį NT kainų likimą prognozuoja gyventojai?
- „Realco“: balandį parduotas 191 būstas, dauguma – pastatytuose projektuose.
- Senų pastatų modernizavimas: kodėl verta ryžtis ir nuo ko pradėti?
- 5 ekspertės patarimai naujakuriams: ką žinoti apie būsto planą ir perskaityti?
- Namo stogas: kokį pasirinkti, kad džiugintų ilgus metus?
- Jeigu namuose yra keli kompiuteriai, o interneto ryšys užsakytas tik vienam kompiuteriui – ne bėda, maršrutizatorius gali išspręsti šią problemą ir internetas bus visuose jūsų kompiuteriuose. Nepamirškite jį apsaugoti slaptažodžiu ir WPA raktu. Kai nesinaudojate maršrutizatoriumi, jį galite visai išjungti.
- Jei gyvenate netoli kaimyninių šalių sienos, pirkdami televizorių įsitikinkite, kad jis gali priimti televizijos programas DVB-T2 formatu. Rusija jau perėjo prie DVB-T2 standarto.
- Prietaisai, kurie nenaudojami, bet yra įjungti į elektros lizdus ar veikia budėjimo režimu - naudoja elektros energiją. Tai televizoriai, kompiuteriai, mobiliųjų telefonų įkrovikliai, maitinimo blokai, skalbyklė ir mikrobangų krosnelė. Norite sutaupyti ir sumažinti gaisro riziką - išvykdami iš namų išjunkite.
Daugiau patarimų
- Turėtum ieškoti to, kas yra, o ne kažko, kas manai, jog turėtų būti.
- Vieną dieną tu atsibusi ir daugiau nebebus laiko padaryti tam, ko visada norėjai. Daryk tai dabar!
- Meilė geresnė mokytoja nei pareiga.
- Intelektualinis augimas turėtų prasidėti vos gimus ir nutrūkti tik išaušus mirties akimirkai.
- Jei geru atsilyginsi už bloga, kuo už gera atsidėkosi?
- Installation of television antennas. Assistance in television reception, IT issues.
- Services and contacts.
- Tricolor “protects satellite broadcasting in Russia”.
- Lithuania completely abandons Russian gas imports.
- There is a resolve to protect Europe and rules-based world order.
- Prime Ministers of Lithuania and UK discuss security situation and relations.
- Prime Minister in the opening of “Kaunas – European Capital of Culture 2022”.
- Lithuania exchanged 5G application experience with experts from the UK.
- Smart investing: how to spread risk effectively?
- Frequencies of DVB-T network of Lithuanian commercial televisions.
- Installation d'antennes de télévision. Assistance à la réception TV, problèmes informatiques.
- Services et contacts.
- Passer d'un satellite à l'autre.
- Recevoir les chaines de TV Lituaniennes par satellite.
- Télévision par satellite.
- La cigarette électronique bannie des avions aux États-Unis.
- Paris et Londres investissent gros dans les drones de combat .
- Des millions de Français devront-ils changer de télé l'an prochain?
- Que faire en cas de problème de réception TV?
- Arte disponible en HD et en colère sous le sac plastique HotBird.
Rašytinis žodis, persipynęs su kompiuterinių žaidimų elementais
2015-05-05 19:52:03Susipažinkite – elektroninė literatūra.
Robertas Cooveris 1992 m. savo straipsnyje „Knygų pabaiga“ (The End Of Books) skaitytojams gudriai pakišo mintį apie spausdintos literatūros saulėlydį. Atsargiai ir atidžiai rinkdamas žodžius, jis pristatė tuo metu neišvengiamu tradicinio romano pakaitalu atrodžiusius hiperteksto kūrinius.
Vytautas Ožeraitis, VDU Lietuvių literatūros katedros magistrantas.
Kompiuterio suteikta galimybė išsivaduoti nuo tariamos linijiškumo priespaudos atrodė tokia viliojanti ir gaivinanti, jog nieko kito, kaip skaitmeninių kūrinių dominavimo, negalėjai ir tikėtis. Kaip paaiškėjo, atsarga minėtam autoriui gėdos nepadarė. Nors spaudos apimtys sumenko daugiau nei pastebimai, popierinės knygos niekur nedingo, o elektroninė literatūra ne tik neužsiropštė į jai paruoštą sostą, bet nusėdo pusiau sulaukėjusioj, apžėlusioj ir retai telankomoj literatūros palaukėj. Paklausti, ar yra apie tai ką nors girdėję, dauguma pašnekovų tik gūžčioja pečiais arba pradeda kalbėti apie taip vadinamą „popierių po stiklu“ (paper-under-glass) – skaitmenines spausdintų knygų versijas. Galbūt elektroninė literatūra šiandien ir nebeatrodo egzotiškai, tačiau yra pakankamai įdomi pokalbio tema.
Elektroninė literatūra nėra elektroninėse skaityklėse vartomi knygų puslapiai
Svarbiausias mums rūpinčių kūrinių bruožas yra tai, jog jie yra gimę iš skaitmenos (digital born). Paprasčiau tariant, pagaminti kompiuteriu ir perskaitomi tik kompiuteryje. Pačioje savo gyvavimo pradžioje tai buvo skirtingi įvairiais saitais susieti teksto blokai, iš kurių skaitytojas galėjo susidėlioti daugiau ar mažiau savą teksto versiją. Vėliau prisidėjo garsas ir animacija, vartotojo sąsajos buvo metaforizuotos, pradėtos konstruoti sudėtingesnės navigacinės sistemos, kūriniai tapo multimedialūs, vis labiau interaktyvūs.
Jūs visai teisingai pasielgtumėt, jei čia mane sustabdytumėt ir paklaustumėt, ar aš kartais nepučiu jums miglos ir nekalbu apie kompiuterinius žaidimus. Palinguočiau galva ir iš dalies sutikčiau. Elektroninei literatūrai labai svarbus žaidimo aspektas. Daugumos kūrinių aprašymuose rasime pažymėta, jog tai yra ne kas kita, kaip žaidimas, ir ribą tarp dviejų brėžti sunku. Dauguma žaidimų naudoja naratyvo elementus, o didžioji dalis elektroninių tekstų adaptavo žaidimo bruožus. Pasiūloma tokia skirtis: žaidėjas interpretuoja tam, kad galėtų išsiaiškinti ir sudėlioti teisingą seką, o naratyvu paremtų tekstų skaitytojas remiasi seka tam, kad interpretuotų. Paprasčiau tariant, žaidėjui svarbu išsiaiškinti, kaip įveikti jam keliamas užduotis ir pereiti nuo vieno žaidimo segmento prie kito, o elektroninėje literatūroje į pirmą planą iškyla segmentų ir sąsajų reikšmė.
Bet čia ir vėl galima bandyti pakišti man koją. Segmentai, žaidimai, vartotojai – ar mes vis dar kalbam apie literatūrą? Atšaučiau klausimu į klausimą: o kas yra literatūra? Tada galėtume užsisakyti po kelis puodelius kavos ir pasiruošti ilgai diskusijai. Elektroninės literatūros organizacija paklodžių ilgio apibrėžimų nerašo. Jie pasitenkina nurodę, kad tokie kūriniai turi išnaudoti skaitmenos suteikiamas galimybes ir pasižymėti svarbiais literatūriniais aspektais. Kokie tie „svarbūs aspektai“? Čia galima išsikelti du klausimus. Pirmas – kokie yra esminiai literatūros bruožai – taikosi į fiktyvumo, kalbos vartosenos, intertekstualumo ir pan. laukus. Čia viskas lyg ir aišku. Elektroninėje literatūroje gana dažnai dėmesys sutelkiamas į tekstą, žodį, raidę, siūloma kitoniška kalbos patirtis. Skaitytojui leidžiama manipuliuoti tuo, ką mato ekrane, keisti žodžių formą, raidžių išdėstymo tvarką, suardyti senas ir kurti naujas reikšmes. Tekstas tampa vaizdiniu, vizualine patirtimi, iliustracija ar skulptūra (pvz., Still Standing). Dar įdomiau bandyti atsakyti į antrą klausimą – ką literatūra daro? Nors greičiausiai nėra tik literatūrai būdingos vienos išskirtinės funkcijos, paprastumo dėlei šios dilemos dabar nekelsiu. Turbūt sutarsime, kad taip vadinamas literatūros poveikis yra visai nesiauras (jei neapsistosime ties kuriuo vienu aspektu). Nuo pramogos ir keliamo estetinio pasitenkinimo iki nacionalinės kultūros formavimo, fundamentalių klausimų – kas mes per padarai ir ką čia veikiam – analizės. Žvelgiant į elektroninę literatūrą kyla klausimas, ar tai nėra tik žaidimas forma, kažkokią rimtesnę reikšmę paliekant spausdintam žodžiui? Ir taip, ir ne. Norint bent iš dalies atsakyti į šį klausimą, reikia pažvelgti į konkretų atvejį.
Skaitytojas pats renkasi, kaip ir kokias knygos dalis skaityti
Geoffo Rymano hiperteksto romanas „253“ interneto svetainės pavidalu publikuotas 1996 metais (vėliau pasirodė ir spausdinta versija, kuri nuo skaitmeninės skiriasi iš esmės). Kaip jau minėta, pagrindinė hiperteksto savybė yra deklaruojama laisvė nuo linijos, popieriaus, numeracijos ir suteikiama galimybė rinktis savo kelią per pateikiamą istoriją (kiek tai leidžia programine kalba užrašytas kodas, žinoma). Aptariamame kūrinyje pasakojama apie Londono metro traukinį ir paskutines septynias su puse minutės trunkančią jo kelionę nuo Embankment stoties iki The Elephant and Castle stoties, kur įvyko avarija 1995 metų sausio 11 dieną. Skaitytojas pradeda tituliniame lange, kur yra supažindinamas su kūrinio forma ir jo perskaitymo galimybėmis. Čia pristatoma kūrinio koncepcija – septyniuose traukinio vagonuose yra po 36 keleivių užimtas vietas. Pridėjus mašinistą, keleivių, kurie kartu yra ir romano personažai, skaičius sutampa su knygos pavadinimu. Vienam keleiviui paskirtas vienas interneto naršyklės langas. Kiekvienas keleivis aprašomas tokiu pačiu principu. Iš pradžių nusakoma jo išvaizda (outward appearance) – taip kuriamas pirmas įspūdis apie personažą, klausiama, ar skaitytojas nori sužinoti kažkiek daugiau. Tada pateikiama šiek tiek asmeninės informacijos (inside information), kuri neretai gali būti priešinga pirmam susidarytam įspūdžiui. Galiausiai nusakoma, ką personažas galvoja arba daro (what they are doing or thinking). Kiekvienam personažui apibūdinti yra skiriami lygiai 253 žodžiai. Skaitytojas gali rinktis bet kurį iš septynių vagonų ir pradėti skaityti nuo bet kurio iš jame sėdinčių personažų. Pasirinkus, prasideda kelionė netikėtomis jungtimis. Kiekvieną kartą atsidarius kažkurio personažo langą, matomi pažymėti hiperteksto saitai, kurie sujungia regimą personažą su vienu ar keliais kitais keleiviais. Skaitytojas gali rinktis nesekti siūlomomis nuorodomis ir skaityti apie kiekvieną keleivį paeiliui. Tokiu būdu skaitoma ir spausdinta knygos versija, tačiau būtent galimybė šokinėti saitais leidžia atrasti netikėtų sąsajų tarp traukinio keleivių. Spausdintoje knygos versijoje tai beveik neįmanoma. Žinoma, jei skaitytojas būtų labai atidus, žymėtųsi išskirtinius kiekvieno personažo bruožus, sektų jų vardus, apsilankymo vietas, įsimintų, kur kas išlipo, ar į ką pažvelgė, gal ir galėtų atrasti tam tikrų ryšių, tačiau vargu, ar sugebėtų išnarplioti visas kūrinyje paslėptas mikro-istorijas. Tačiau tai ne vienintelis skirtumas. Skaitmenos suteiktos galimybės keičia pačią kūrinio prasmę. Šį teiginį pagrindžia ir autorius, pasakodamas, jog tik išleidęs popierinę romano versiją suprato, kokią galią iš tiesų turi hiperteksto saitai, kūrinyje simbolizuojantys pasąmoninius žmonių ryšius, kurie sujungia narius į vieną, parodo, kokie esame panašūs. Skaitant apie kiekvieną keleivį iš eilės – taip, kaip surašyta saitų neturinčioje spausdintoje versijoje – išryškėja personažų ir asmenybių skirtumai.
Knyga ta pati – skirtingų istorijų begalė
Pasekime vieną iš romano veikėjus jungiančių gijų. Antrame traukinio vagone važiuoja Meggie Rolt. Ji prisimena, kaip susipažino su vienišiumi benamiu, laikraščio „The Big
Issue“ pardavėju Paskaliu iš Šveicarijos, susižavėjo juo ir ketino pasiūlyti pagyventi pas ją. Paspaudus nuorodą, priskirtą hipotetiniam moters pasiūlymui eiti ir gyventi su ja, atidaromas langas, kuriame matoma trečiojo vagono keleivė Marge Matisse – daug kartų išsiskyrusi moteris, kuri nori būti mylima. Ji mąsto apie jauną vyruką, pardavinėjantį „The Big Issue“. Jis – neišsilavinęs jūreivis albanas, daug metų nelegaliai gyvenęs Amerikoje, todėl puikiai kalba angliškai. Marge yra pasiryžusi pasiūlyti jam apsistoti pas ją, supažindinti jaunuolį su muzika, literatūra, kavinėmis ir dvasiniu gyvenimu. Jos pasiryžimas yra dar viena nuoroda, kuria gali sekti skaitytojas, šiuo metu veikiausiai jau šį bei tą įtariantis. Einant šiuo keliu, patenkama į ketvirtąjį vagoną, kur sėdi 140-oji keleivė, Anita Mazzoni. Ji svajoja apie gražųjį „The Big Issue“ pardavėją „Waterloo“ stotyje. Antonium iš Italijos prisistatantis vyras kelis metus dirbo aktoriumi Amerikoje, tada atkeliavo į Angliją, tačiau čia nesėkmių virtinė paliko jį be skatiko. Jis traukia jauną moterį ir ji pasiryžusi išrėžti, kad jam gana būti benamiu, o verčiau apsigyventi kartu ir tapti jos meilužiu, juo labiau, kad ji turi pažįstamų, galinčių jam padėti. Didžiuodamasi savo būsimu trofėjumi, mergina retoriškai klausia, kas kitas dar galėtų užmegzti romaną su benamiu „The Big Issue“ pardavėju. Šis svarstymas atveria duris į šeštąjį vagoną, kuriame sutinkama Beverly Tompset, tarptautinės Bruenwalto mokyklos dėstytoja, kuri jaudinasi, jog jos studentai neperpranta anglų kalbos veiksmažodžio. Ji taip pat galvoja apie laikraščio pardavėją Waterloo stotyje. Kazokas Atila, daug metų praleidęs prekybiniuose amerikiečių laivuose, nepriekaištingai vartoja šnekamąją anglų-amerikiečių kalbą, tad galbūt sugebėtų paaiškinti kai kuriuos dalykus ir jos studentams. Ištikima ir savo vyrą mylinti moteris dažniausiai veja šalin bet kokias mintis apie romaną, tačiau galvodama, kaip padėti jaunam namų neturinčiam vyrui, leidžia sau pasvajoti šiek tiek daugiau. Pagaliau skaitytojas randa nuorodą, galiausiai atvedančią prie paslaptingojo „The Big Issue“ pardavėjo, kuris, kaip bebūtų ironiška, važiuoja tuo pačiu traukiniu, kitame šešto vagono gale. Pagaliau atskleidžiama jo tikroji tapatybė – amerikietis taksistas Samas Cruza, pabėgęs į Angliją nuo teisinio persekiojimo dėl narkotikų. Vienintelė teisybė ta, kad jis iš tikrųjų pardavinėja laikraštį ir neturi savo būsto. Keturias moteris vyras apsuko apie pirštą prikūręs įvairiausių pasakų apie šalis, kurias matė tik žemėlapiuose. Dabar jis svarsto, kurią iš jų pasirinkti tolimesnėms apgavystėms, o traukinys greitai artėja prie The Elephant and Castle stoties.
Čia pateiktas pavyzdys puikiai iliustruoja, kaip romane veikia sukurta nuorodų sistema. Sekdamas jomis, skaitytojas gali atrasti ne vieną panašią situaciją, papasakotą iš kelių perspektyvų, grupę susijusių žmonių. Tačiau tuo pat metu gali laisvai rinktis iš daugybės įmanomų variantų. Tai nereiškia, kad į vieną baigtinį kūrinį pavyko sutalpinti neaprėpiamą kiekį kelių, tačiau supintas tinklas platus, beribio pasirinkimo iliuzija stipri.
Kaip yra su ta reikšme?
Knygos autorius pasiūlo ir kelias svarstytinas idėjas. Geoffas Rymanas suteikia skaitytojui galią ne tik stebėti traukinio keleivius iš išorės, bet ir prasiskverbti giliau po pirmuoju įvaizdžiu. Akimis galima sekti daugybę nepažįstamų žmonių. Kaip ir gyvenime, pirmiausia dėmesį patraukia jų išvaizda. Į akis krenta smulkios detalės, kurias esi tinkamas vertinti ir interpretuoti kaip nori. Štai išblyškęs septyniolikmetis, užsimetęs „Nintendo“ logotipu papuoštą džinsinį švarką, plačiai išsidrėbęs savo sėdynėje klauso muzikos per ausines. Vienas iš daugelio jaunuolių, kasdien sutinkamų gatvėje. Niekuo neypatingas. Po išore slepiasi spausdinimo technologijos studentas, tuščiomis rankomis vykstantis į savo pirmąją paskaitą prie The Elephant and Castle stoties. Norint sužinoti, ką šis atsainokas vaikinas galvoja, stebėtojas turi žvelgti ne į vaikiną, bet vaikino akimis. Ir tą pat akimirką, kai nusprendžia neiti prieš tai pasiūlytomis nuorodomis, o dar šiek tiek geriau pažinti šį jaunuolį, viskas apsiverčia aukštyn kojomis. Pasigirsta ausinėse skambanti muzika, o neatsargus stebėtojas pasijaučia gašliai nužvelginėjąs vagone sėdinčias moteris. Norėdamas ištrūkti iš nešvankios vaikino vaizduotės kuriamų paveikslų bei tarsi blogas kvapas į drabužius besisunkiančios jo fantazijos, stebėtojas sutelkia dėmesį į vieną iš nužiūrinėjamų merginų,
jos išvaizdą, darbą, momentinę veiklą, ji tampa ne ta, į kurią žvelgiama, bet ta, kurios akimis žvelgiama. Nors mergina nežino, kas dedasi visai greta sėdinčio vaikino galvoje, stebėtojas vis dar jaučia jo žvilgsnį. Pasitelkdamas šias priemones, autorius kuria būseną, kurioje stebėtojas tuo pačiu metu yra ir
stebimasis.
Romane „253“ šalia vienas kito sėdi įvairiausi žmonės – musulmonai ir krikščionys, vaikai ir suaugę, baltaodžiai ir juodaodžiai, nusikaltėliai ir policininkai. Metro vagonai tampa kosmopolitinio pasaulio reprezentacija, o romanas – viena masyvia metonimija. Į septynis vagonus Geoffas Rymanas sukiša kone visą pasaulį ir paleidžia jį link neišvengiamos katastrofos. Nežinodami to, visi gyvena kaip gyvenę ir rūpinasi savo reikalais. Nuolatos jaučiamas laikinumas – pradedant tuo, jog kiekvienam keleiviui yra skirta tik viena traukinio vieta bei 253 žodžiai, ir baigiant tuo, kad skaitytojas žino, kokia laukia pabaiga. Hiperteksto saitai romane perteikia idėją, jog gyvenime svarbus kiekvienas ryšys, kiekvienas kontaktas su kitu žmogumi. Paskutiniai du traukinio keleiviai tai akcentuoja itin ryškiai. Keleivių sąrašus sudarinėjantis Haroldas Pottlukas ir senstelėjusi Anna Frank. Jie abu stebi visus esančius traukinyje, tik mato juos skirtingai. Haroldui žmonės yra įkalinti savo likime kaip kiaušiniai dėžutėse, kurių istorijų niekas neprisimins. Anna kviečia juos liesti vienas kitą, dainuoti, šokti ir linksmintis, pasakoti savo istorijas. Net jei niekas kitas neatsimins, ji bus amžina jų liudininkė.
Apžvelgtas kūrinys tėra vienas iš tikrai gausaus būrio elektroninės literatūros pavyzdžių. Nors čia nežaidžiama kalba, o tekstas nepavirsta sunkiai įkandama raidžių dėlione, būtent kompiuterio suteikiamos galimybės leidžia autoriui kurti išskirtinį pasakojimą, suteikti skaitytojui pasirinkimo ir lemiamo balso jausmą. Tai puiki pradžia norintiems pradėti pažintį su elektronine literatūra.
Kas dešimtas skambutis Lietuvoje – sukčių iš padirbto numerio
„Telia“ per pirmuosius tris šių metų mėnesius užkirto kelią 2,6 mln. atakų, nutaikytų į Lietuvos mobiliojo ryšio abonentus. Apsaugoti vartotojus bendrovei padėjo dar pernai aktyvuota automatinė padirbtų mobiliųjų numerių (angl. „spoofing“) filtravimo sistema.Morkos – ne vienintelės akių pagalbininkės: dar viena daržovė nuo akių ligų
Kai oras šiltyn – ir mūsų patiekalai lengvyn. Tad gamindami pigesnius maltinukus iš cukinijų ir avinžirnių, ilgai neužgaišite, o rezultatu džiaugsis visi valgytojai.Kodėl Azijoje šviežius agurkus ne pjausto, o traiško – tokių salotų nevalgėte
Šviežių lietuviškų, šiltnamiuose užaugintų agurkų sezonas įsibėgėja, tad geros jų kainos vilioja vis dažniau gamintis salotas. Gaivios, traškios salotos tinka prie įvairių patiekalų, tačiau paruoštos kiek įdomiau gali tapti ir pagrindine stalo žvaigžde ar sveikais priešpiečiais.Ekspertai: norite statyti moderniai? Atsigręžkite į natūralumą ir tradicijas
Mes tikimės, kad statybų technologijos nuolat tobulės ir taps futuristiškesnės, tačiau klimato kaita verčia suabejoti, ar aklas progresas yra geriausias pasirinkimas.Kokybiška vištiena vertinama visame pasaulyje, kokia jos perspektyva Lietuvoje?
Šiuolaikinė visuomenė vis labiau rūpinasi savo sveikata, geresne savijauta vartodama maistingesnę, natūralesnę ir sveikatai palankesnę produkciją. Vištiena – ne išimtis, o pagaminta iš be antibiotikų užaugintų paukščių yra būtent ta mėsa, kuri vis dažniau aptinkama kiekvieno pirkėjo krepšelyje.Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
Kaip ir kasmet, nuo balandžio 1 d. automobiliai šalies keliuose gali būti eksploatuojami su vasarinėmis padangomis. Visgi dažnam vairuotojui kyla klausimas, kodėl apskritai verta tai daryti, nes žieminių padangų, jei jos nėra dygliuotos, naudojimas vasaros metu neuždraustas.Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų
Atėjus šiltajam sezonui, daugelis pirmiausia skubės į gamtą. Visgi svarbu prisiminti, kad erkių aktyvumas didėja termometro stulpeliams esant dar ne taip aukštai – infekcines ligas pernešantys voragyviai miškuose ir parkuose mūsų tyko jau nuo septynių laipsnių šilumos ir savo pamainą baigia tik vėlyvą rudenį.Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
Lietuvoje yra apie 319 tūkst. privačių žemės sklypų, kuriuose yra miško. Vidutinis sklypo dydis – apie 2,7 hektaro. Dažnai šių sklypų savininkai yra žmonės, nesusiję su miškininkyste, turintys kitų sričių išsilavinimą, gyvenantys ir dirbantys miestuose.Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas
Saugumas kelyje labiausiai priklauso nuo vairuotojo įgūdžių ir atidumo bei automobilio techninės būklės. Transporto priemonėje įrengtos oro pagalvės taip pat reiškia saugumą nelaimės atveju, tačiau saugos diržo segėjimas yra kiekvieno automobilio vairuotojo bei keleivio asmeninis pasirinkimas, kuris, deja, ne visada būna teisingas.Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė
Šylant orams, į mūsų virtuves vis dažniau atkeliauja agurkai: juos pjaustome į salotas, dedame į šaltibarščius, gardiname jais geriamąjį vandenį. Kai nesinori karštų ir sočių pietų, puikiai atgaivins bulgariška „Tarator“ sriuba.Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti
Viena iš pastaruoju metu populiariausių finansinio sukčiavimo schemų – netikri darbo skelbimai. Jie aukoms gali kelti ypač didelį pavojų, nes jos, pačios to nesuprasdamos, gali tapti nusikaltėlių bendrininkėmis.RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka
Praėjus beveik metams nuo pirmųjų Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) sprendimų, skirtų skaitmeniniams sukčiams pažaboti, buvo apžvelgti jų rezultatai – pristatyta statistika, kurią renka tiek operatoriai, pašto paslaugų teikėjai, tiek susijusios institucijos.Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
Daugeliui mūsų labai sunku nesutikti su vadove arba bet kuo kitu, kas yra aukštesnėje galios pozicijoje. Tai gali būti ir darbinė, ir asmeninė aplinka – statusu viršesnis žmogus ar vyresnis šeimos narys, mama, tėtis ar kitas autoritetas.Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą
Persikraustymas į naujus namus paprastai būna džiaugsmingas nuotykis, tačiau kartu su juo tenka ir nelengva užduotis saugiai pervežti didelius prietaisus, pavyzdžiui, televizorius, šaldytuvus ir skalbykles.5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau
Parduodant automobilį svarbu turėti visus su jo eksploatavimu susijusius dokumentus. Tai sumažins abejones dėl pardavėjo sąžiningumo bei transporto priemonės būklės.Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką
Š. m. balandžio 16 d. nuo 9 val. iki 12 val. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – LRTK) interneto svetainė patyrė kibernetinę ataką, tačiau dėl greitos LRTK reakcijos ir pritaikytų techninių priemonių, jokia žala nepadaryta.Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami
Be išmaniojo telefono – nė žingsnio namuose, tad tokio paties komforto norisi ir keliaujant. Likti be ryšio svetimoje šalyje – ne išeitis, tad Arnoldas Lukošius, „Tele2“ Inovacijų ekspertas, primena, ką reikėtų pasitikrinti ir kokius žingsnius būtina atlikti dar prieš kelionę.7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs
Siekiant finansinės gerovės ir stabilumo, dažnai pamirštamas aspektas yra mūsų finansinis asmenybės tipas. Tai – pasikartojantis elgesys su pinigais ir požiūris į juos.Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės
Šiandien aukščiausiame Lietuvos statinyje – Vilniaus televizijos bokšte – surengtos bokšto viršutinės taurės naujų erdvių rekonstrukcijos pabaigtuvės. Pabaigus šį darbų etapą, lankytojams atveriamos naujos erdvės, kuriose jų laukia naujos paslaugos bei pramogos.Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
Gyvename dirbtinio intelekto psichozės laikais – stebime lenktynes, kuriose neaiškios nei taisyklės, nei starto ir finišo linijos. Nežinome, kada jos baigsis, tačiau aišku viena – šiandien svarbiausia pasirinkti strategiją ir judėti kryptingai, sako advokatas, „TGS Baltic“ partneris Mindaugas Civilka.Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu komponentu, šiemet stipriai patempsiančiu šalies ekonomiką į viršų.Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai
Maisto gamyboje prancūzai išties moka panaudoti viską, kas yra geriausia: tiek šviežius ir kokybiškus ingredientus, tiek ištobulintas skonių derinimo technikas. Ką ir bekalbėti apie valgymo kultūrą, kuri skatina mėgautis ne tik maistu, bet ir kompanija.Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
Jonas, gyvenantis Vilniaus Naujamiesčio mikrorajone, bet dirbantis Viršuliškėse, darbo metu negavo pranešimo apie gaisrą, įsiplieskusį netoli jo namų. Kodėl? Pasak Arnoldo Lukošiaus, „Tele2” Inovacijų eksperto, nors ši konkreti situacija išgalvota,JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms
JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms: atlikusi Lietuvos civilinės aviacijos valdymo ir skrydžių saugos užtikrinimo sistemos auditą, JAV federalinės aviacijos administracija (FAA) suteikė galimybes Lietuvos oro vežėjams vykdyti komercinius skrydžius JAV teritorijoje Lietuvoje registruotais orlaiviais.Kuo naudinga garso terapija?
Teigiamas garso poveikis žmogui žinomas nuo senų laikų. Įvairių istorijų galima rasti jau senovės Egipte, Indijoje, Graikijoje. Tam tikri aspektai pasiekė ir dabartinį laikotarpį. Pavyzdžiui, ganėtinai populiariu užsiėmimu vis dar išlieka garso terapija.Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
Seifas yra naudingas itin įvairių daiktų saugojimui nuo įsilaužimų ar gaisro. Dažniausiai žmonės šį įsigyja norėdami paslėpti ginklus, dokumentus, pinigus, brangią įrangą, papuošalus, raktus. Žinoma, įvairių vertingų daiktų egzistuoja ir gerokai daugiau.Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos
Nors už lango oras vis gerėja, vasarėja, tačiau saulėtas dienas anksčiau arba vėliau keičia lietingos ir tenka galvoti ką smagaus nuveikti. Žinoma, kad kai šalia yra mylimas žmogus – rasti smagias veiklas yra kur kas paprasčiau.Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos
Vaistai nuo skausmo yra dažnas medikamentas kiekvieno žmogaus vaistinėlėje. Jų populiarumą didžiąja dalimi lemia universalus poveikis – jie vartojami tiek kenčiant ūminį skausmą, tiek turint lėtinių ligų.Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda
2024 m. balandžio 10 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRTK) priėmė sprendimą blokuoti 23 IP adresus, kuriais sudaroma galimybė žiūrėti Lietuvos Respublikoje draudžiamas transliuoti pagrindines Kremliaus propagandos televizijos programas.Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai
Kas yra adaptogenai ir kodėl jie svarbūs mūsų organizmui? Adaptogenai yra natūralios kilmės medžiagos, kurios padeda organizmui prisitaikyti prie stresinių situacijų ir įveikti iššūkius. 1947 m. rusų mokslininkas Nikolai Lazarev sukūrė terminą „adaptogenas‘‘.- Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
- IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
- Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
- Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
- Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
- Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
- Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
- Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
- Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
- Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
- Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
- Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
- Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
- Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
- Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
- Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
- Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
- 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
- Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
- Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
- Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
- „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
- Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
- Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
- Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
- Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
- Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
- Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
- Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
- ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
- Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
- Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
- Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
- Žvejyba – ar tikrai verta?
- Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
- FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
- Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
- „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
- Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.
- Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas.
Šio sąrašo naujienos detaliau
-
Daugiau ankstesnių naujienų: 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 29 30 31 32 33 34 35 36 37 38 39 40 41 42 43 44 45 46 47 48 49 50 51 52 53 54 55 56 57 58 59 60 61 62 63 64 65 66 67 68 69 70 71 72 73 74 75 76 77 78 79 80 81 82 83 84 85 86 87 88 89 90 91 92 93 94 95 96 97 98 99 100 101 102 103 104 105 106 107 108 109 110 111 112 113 114 115 116 117 118 119 120 121 122 123 124 125 126 127 128 129 130 131 132 133 134 135 136 137 138 139 140 141 142 143 144 145 146 147
- 1935-03-22Berlyne pradėtos pirmosios pasaulyje reguliarios TV transliacijos.
- 1887-01-28Paryžiuje prasidėjo Eifelio bokšto statyba.
- 1807-01-28Londono "Pall Mall" tampa pirmąja gatve, apšviesta dujų lempomis.
- 1941-11-01Vilniaus radijo stotis perduota civiliniam „Reichs-Rundfunkgesellschaft“ valdymui.
Daugiau istorijos
- Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
- „Tele2“ su senosios kartos 3G ryšiu atsisveikins iki 2025-ųjų pabaigos.
- Greičiausią 5G Lietuvoje pasiūliusi „Bitė“ skundžia „Telia“ reklamą.
- Svarbūs ryšio pokyčiai palies visus: kas keičiasi ir kokių veiksmų būtina imtis?
- „iPhone“ žinutės netrukus atrodys kitaip: pokyčius paskatino konkurentai.
- SIM kortelei – trisdešimt dveji: kaip keitėsi ir ką ji savyje slepia?
- „iPhone 15“ serijos įrenginiai: tokią laisvę „Apple“ duoda retai.
- Apsaugokite savo duomenis beveik nieko nedarydami – jums padės vienas būdas.
- RRT: Lietuva laimėjo prieš Rusiją ginče dėl dažnių.
- „iPhone“ savininkai tik dabar supranta klaidas, kurias darė visą amžinybę.
- „Avitelos Prekyba“ prisijungia prie kito elektronikos mažmeninės prekybos tinklo.
- „Thermo Fisher Scientific Baltics“ – vertingiausia įmonė Baltijos šalyse.
- Lietuvos eksportas toliau auga, tačiau pastebimi galimo lėtėjimo signalai.
- „Bolt Food“: karantinai baigėsi, bet susiformavo rinkos sezoniškumas ir įpročiai.
- Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai - verslas neraudonuos prieš investuotojus.
- Atidarytas pirmasis didelis duomenų centras Baltijos šalyse.
- „LastMile“ pristato dar patogesnes apsipirkimo galimybes.
- Nuo vienos nedidelės komandos iki 5G ryšio diegimo ekspertų.
- Ketvirtosios pramonės revoliucijos rykštė skaudžiai plaka gamybininkus.
- Pandemija sumažino pusės Baltijos šalių smulkių ir vidutinių įmonių apyvartą.
- 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
- Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
- „Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus.
- Artėja kompensacijų metas už saulės elektrinių sukauptą perteklių.
- „Elektrum Lietuva“: sausį didmeninė elektros kaina Lietuvoje augo 32 proc..
- Lietuvoje sparčiai daugėja planuojamų statyti vėjo elektrinių.
- Dėl atvėsusių orų Lietuvoje didmeninė elektros kaina per savaitę kilo 4,5 karto .
- Hidroenergijos gamyba didmeninę elektros kainą Lietuvoje sumažino 57 proc..
- Ir žiemai prasidėjus galima šildytis taupiau: 10 praktinių patarimų.
- Kiek elektros sunaudoja kalėdinės girliandos: suma gali siekti kelis šimtus.
- Tyrimas: kokių automobilių rida Lietuvoje klastojama dažniausiai?
- Ar tikrai įmanoma sutaupyti naudotą automobilį užsienyje perkant savarankiškai?
- Transporto priemonių turbinų gedimai: požymiai ir prevencija.
- Oro erdvės saugumas NATO viršūnių susitikimo Vilniuje metu.
- Sunkumai siaurose gatvėse – kas kaltas, kai nepavyksta prasilenkti.
- Vokietijos naudotų automobilių paradoksas: automobiliai importuojami pardavimui.
- Plieniniai žirgai vėl keliuose: kas pakiša koją motociklininkų saugumui.
- Dalintis atsakomybe nepavyks: promilės virstų tūkstantinėmis baudomis.
- „Volkswagen“ pristatė naująjį ID.7: vienu įkrovimu galės įveikti iki 700 km.
- Ar automobilis buvo naudojamas kaip taksi: tai gali išduoti jo markė ir spalva.
- Ateities darbo rinkos iššūkiai: studentų žinios pasens dar nebaigus universiteto.
- Įspūdingas proveržis: šiemet į IT studijas priimtų moterų skaičius augo 71 proc..
- Nesirinkite IT specialisto profesijos vien todėl, kad ji paklausi.
- Ar tikslieji mokslai – tik berniukams: pasirinkimą ir sėkmę lemia ne lytis.
- Ekspertai: tikslieji mokslai turi tapti ne mados dalyku, o natūraliu pasirinkimu.
- 10 patarimų studijas pradedantiems pirmakursiams.
- Aktualu abiturientams: stojimai į aukštąsias mokyklas – ką būtina žinoti?
- Neapsisprendžiantiems: kaip išsirinkti sau tinkamą IT specialybę?
- Pagalba abiturientams: kaip susidoroti su egzaminų stresu?
- Svarbiausių atsiskaitymų metas studentams: kodėl geriau nesukčiauti?
- Dirbtinis intelektas mokykloje: kam su juo kovoti, jei galime išnaudoti?
- Moksleiviai ateityje turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą.
- 10 minučių – ar užtenka tiek laiko kokybiškam vaikų pavalgymui mokykloje?
- Ekspertai: skaitmeninės mokymosi priemonės būtinos ir kontaktinio ugdymo metu.
- 5 naudingi naršyklės plėtiniai mokslo metams: ar mokate taisyklingai cituoti.
- Nuo balandžio 4-osios – kaukės mokyklose neprivalomos.
- Vaikai ir programavimas: kada juos supažindinti su technologijomis?
- Mokslo metų statistika: gerėja rezultatai, bet daugėja praleistų pamokų .
- Pirmieji žingsniai: kaip sukurti startuolį dar mokyklos suole?
- Nauja realybė mokyklose: ką daryti, kai vaikui tenka izoliuotis?
- Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
- Kuo naudinga garso terapija?
- Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
- Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
- Gydytoja įspėja: sušalus gali grėsti labai nemaloni liga.
- Apie šią problemą vis dar nejauku kalbėti: impotencija skundžiasi ne tik vyresni.
- Trombocitais praturtintos kraujo plazmos (PRP) injekcijos į sąnarius, sausgysles.
- Panikos priepuoliai labai dažnai „apsimeta“ širdies ligomis.
- Nesigėdyti prostatos vėžio.
- Menopauzė – vis dar tabu tema: daugiau nei pusė moterų jaučiasi nepatogiai.
- Morkos – ne vienintelės akių pagalbininkės: dar viena daržovė nuo akių ligų.
- Kodėl Azijoje šviežius agurkus ne pjausto, o traiško – tokių salotų nevalgėte.
- Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
- Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
- Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
- Šį delikatesą valgė dar pirmykščiai žmonės: jis turi unikalią dietinę savybę.
- Tokia sriuba – tikra oranžinės spalvos terapija: šildo skrandį ir kelia nuotaiką.
- Kodėl Grenlandijos gyventojai beveik neserga širdies ligomis: tai žuvis.
- Paprasta, bet genialu: originalūs užkandžiai su vynuogėmis – tereikės 10 minučių.
- Energijos atsargos: valgykite produktą bent 2–3 kartus per savaitę.
- Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
- Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
- Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
- Per dieną europiečiai sulaukia 82 mln. tokių skambučių: kaip blokuoti sukčius?
- Etatiniai vagišiai: vogti eina kaip į darbą ir jaučiasi nebaudžiami.
- Sulaikyti du vyrai įtariami neteisėtai besivertę kriptovaliutomis.
- Policijos pareigūnai aiškinasi, kas pamiršo susimokėti už nešiojamą kompiuterį.
- Gyvenvietėje vairuotojas greitį viršijo daugiau nei dvigubai.
- Neužkibk ant fiktyvios nuorodos kabliuko.
- Romantiniai sukčiai siautėja – pernai iš gyventojų išviliojo 0,6 mln. eurų.
- Sukčių apgaulės – Holivudo aktoriai, astronautai neturi pinigų grįžti į Žemę.
- Antrąją pusę nuo šiol išrinks mama: „Tinder“ funkcija leidžia rekomenduoti.
- Trumpas IQ intelekto testas, jame yra tik trys klausimai.
- Nesusipratėliams gyvenimas teikia įtaigias pamokas.
- Žinutė būsimiems darbuotojams: darbe siūlo pasijausti kaip žuvis vandenyje.
- RRT nustatė automobilių pultelių masinio sutrikimo Jurbarke priežastį.
- Kaip perdirbami telefonai: nuo atsuktuvo iki lydymo krosnies.
- Rusijoje atšaukta asmeninių automobilių ir motociklų techninė apžiūra.
- Egzotinių sodų puošmena: lauke žiemojantys bananai.
- Tikra istorija: 81-erių senjorė tikėjo suradusi meilę, tačiau tapo sukčių auka.
- Vytautas komentavo: Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną. O kas tada? Viskas ką iškasam ir sudeginam kelia temperatūrą. O kur dar miškų kirtimas?
- Waris komentavo: Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną. Visos naftos vartojimo mažinimo iniciatyvos ir sprendimai yra niekiniai - kodėl? Todėl, kad jeigu iš tiesų "iš atsinaujinančių išteklių" pagamintas kuras būtu ekonomiškai/ekologiškai veiksmingas - toks kuras jau seniai būtu pritaikytas
- Pranas komentavo: Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo. Jei pats žmogus nusprendė kaupti, tai ir nuspręsti priešingai - jo teisė.
- Peteris komentavo: FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams. Nei vienas lošimo organizatorius visuomenei nėra reikalingas. Tai - visuomenės parazitai. Geriausias sprendimas yra juos uždaryti, o bandančius nelegaliai - bausti.
- 2012 m. hakerių grupuotė pavadinimu UGNazi nulaužė Papa John’s internetinį tinklalapį, kadangi kompanija 2 val. vėlavo pristatyti užsakytą maistą.
- Kasdien žmogaus kūnas nusimeta apie vieną milijoną odos ląstelių – tai prilygsta beveik 2 kilogramams per metus.
- Liežuvio antspaudas yra visiškai unikalus – nepamirškite to kitą kartą, kai rodysite kažkam liežuvį!
- Islandų kalboje vietoj pavardės naudojamas vardas. Pavyzdžiui, Svenas Eriksonas yra Eriko sūnus, o jo sūnaus pavardė bus Svensonas.
- 80% visų pasaulyje parašytų laiškų parašo moterys.
- Virš vandenyno skrenda lėktuvas. Staiga nustoja veikti visi varikliai ir lėktuvas krenta į vandenį. Visi keleiviai ir įgulos nariai žuvo, išskyrus vieną stiuardesę, kuri spėjo iššokti parašiutu. Jai pavyko nusileisti į negyvenamą salą, kur, paveikta įvykio, ji užmigo tiesiog ant smėlio. Po kiek laiko prabudo ir mato – šalia vyras sėdi, ant laužo mėsą kepa.
Stiuardesė:
- Kas tu? Iš kur čia atsiradai?
- Aš nusikaltėlis. Mane prieš 15 metų šioje saloje išlaipino, galvojo, kad neišgyvensiu. O aš, kaip matai, mėsyte maitinuosi.
- Ach, aš irgi mielai suvalgyčiau kąsnelį!
- O ką duosi mainais už mėsą?
- Na, gal tai, ko tu per tuos 15 metų neturėjai!
Vyras pašoka, pribėga prie stiuardesės, apkabina:
- Mieloji tu mano! Nejaugi alaus turi?! - Profesionalių hacker'ių veiksmus galima nuspėti, tačiau internete pilna pradžiamokslių.
- - Jūsų finansinė padėtis?
- Užeinu į parduotuvę pasišildyti.
- Установка телевизионных антенн. Помощь в приеме телевидения, вопросам IT.
- Услуги и контакты.
- «Триколор» назвал причину перебоев в Калининградской области — «внешние атаки».
- НТВ Плюс начал предоставлять телевизионные услуги для Калининграда с позиции 56E.
- Все для приема цифрового эфирного ТВ.
- Калининградская область отключила аналоговое вещание федеральных телеканалов.
- Стандарт DVB-T2.
- Беларусь: телевидение будет переведено в формат HD.
- DVB-T2: 10 важных вопросов о новом стандарте цифрового телевидения.
- Олимпиада запустит собственное телевидение по окончании Игр.
- Montaż anten telewizyjnych. Pomoc w odbiorze telewizji, w sprawach IT.
- Usługi i kontakty.
- Litewska telewizja na Sejneńszczyźnie i Suwalszczyźnie.
- Od maja na Litwie nadawanie rozpocznie pięć polskich kanałów.
- Jesienią – występy Państwowego Wileńskiego Teatru Małego w Gdańsku.
- Ukraińska grupa medialna przedstawiła pakiet kanałów telewizyjnych dla świata.
- Rosyjskojęzyczny kanał 24-TV zmienia tp. na 13°E.
- Rosyjskie kanały w jednej wersji dla krajów bałtyckich.
- IPTV wygrywa z platformami satelitarnymi w Azji.
- Kanały cyfrowe DVB-T w Polsce.
Jūsų komentaras