„Tartiufas“ pašieps netikrus teisuolius

Rugsėjo 27, 28 dienomis Lietuvos nacionaliniame dramos teatre įvyks Molière‘o „Tartiufo“ premjera. Kalbėdamas apie būsimą spektaklį režisierius Oskaras Koršunovas sako, kad statyti komediją yra pats sudėtingiausias uždavinys, tačiau jis su komanda tikisi šia komedija į teatrą sugrąžinti tikrą dionisišką juoką.

Nuo pat pradžių kalbėdamas apie „Tartiufą“, O. Koršunovas neslėpė spektaklio sąsajų su dabartine valdžia: „Spektaklyje bandome ieškoti atsakymų, kiek teatras yra valdžios įrankis, kiek valdžia gali turėti įtakos menui, kiek teatras gali demaskuoti valdžią, ar mes galime šiais laikais statyti klasikinį kūrinį, ar įmanomas ne chrestomatinis to kūrinio pasiekiamumas. Tartiufas, prisidengdamas gražiausiomis vertybėmis ir švenčiausiais dalykais, įgyvendina savo tikslus. Ir šiuolaikinėje politikoje matome daug veidmainystės. Dabar pastebime labai daug teisuoliškumo. Neatsimenu, kada jis buvo toks visuotinis, visur matome tik teisuolius ir jie rungiasi tarpusavyje. Tai vyksta ir politinėje, ir „Facebooko“ erdvėje. „Facebooke“ dominuoja ne tikras, asmeninis teisumas, o like‘ų teisumas. Kuo daugiau like‘ų surenki – tuo tu teisesnis. O visais laikais teisuoliai buvo užmėtomi akmenimis, ne like‘ais. Tai, kad akmenis pakeitė like‘ai rodo tiesos mirtį.

Šiandien statyti Molière‘ą yra sudėtinga, nes šiuolaikinis teatras kratosi bet kokių kanonų, kurie yra kilę iš klasicizmo. Šiuolaikinis teatras kuo toliau tuo labiau stengiasi būti neverbalinis, postdraminis, o „Tartiufe“ susiduriame su klasicistine drama, tad kurdami galime analizuoti teatrą apskritai ir dabartinę jo situaciją, kelti klausimus, ar dar reikia vaidinti, ar nebevaidinti, kaip toliau elgtis scenoje, ar mums dar ką nors reiškia tekstas. Molière‘as man iš tikrųjų yra labai svarbus, jo dvasia yra visuose mano spektakliuose. Tiksliau, Dioniso dvasia. Kaip politikus galima skirstyti į dešiniuosius ir kairiuosius, taip teatrą galima skirstyti į apolonišką (proto) ir dionisišką (vitališką, gyvąjį).

Tačiau dabar teatre nebėra šėlsmo, Dioniso vis mažiau. Iš teatro išstumtas šis dievas, ir įdomiausia, kad jį išstūmė ne cenzūra, o šiuolaikinis teatras, kuris labiau susitelkęs į mąstymą. Nebeaptinkame pirmapradžio juoko. Ne to, kai juokiamės, nes suprantame, kad juokinga, o to tikro juoko, kai kvatojamės, nes nesuprantame. Tikroji komedija, manau, turi grąžinti tokį juoką. Kurdami „Tartiufą“ apie tai galvojame. Tame juoke, kuris aplenkia supratimą, yra tikrosios teatro ištakos“, – sako Oskaras Koršunovas.

„Tartiufą“ Molière’as parašė 1664 metais. Pjesė gegužės 14 d. buvo suvaidinta Versalyje, šventės „Užburtos salos malonumai“ metu. Tačiau karalius Liudvikas XIV, atsižvelgęs į Paryžiaus arkivyskupo, savo nuodėmklausio, nepasitenkinimą, uždraudė spektaklį rodyti viešai. Spektakliu buvo nepatenkinta ne tik katalikų dvasininkija, bet ir aukštieji visuomenės sluoksniai, o arkivyskupas paskelbė atskirsiąs nuo Bažnyčios visus, kurie skaitys veikalą, žiūrės jį arba jame vaidins.

„Tartiufas“ – tai pirma pjesė, tapusi tarptautiniu įvykiu, sugebėjusiu supykdyti tuo metu didžiausią valstybę Prancūziją su ne mažiau didele imperija – Vatikanu. Molière‘o komedijos neįmanoma statyti be tragedijos atspalvių. Jis visad norėjo kurti tragedijas, bet kūrė komedijas, panašus ir jo paties gyvenimas. Galima, teigti, kad Molière‘as – veidmainis, tačiau teatras tam tikra prasme irgi yra veidmainystė. „Vaidinti“ ir „veidmainiauti“ semantiškai labai panašūs žodžiai. Egzistuoja ir politinė veidmainystė, ji tarsi virusas. Šiais laikais, atsiradus naujosioms technologijoms, tas virusas plinta virššviesiniu greičiu.

Kad jau pradėjau kalbėti apie šiuolaikines technologijas, noriu pasakyti, kad jų bus ir spektaklyje. Vietoje moljeriško grimo esame pasitelkę kameras, kurios sekios aktorius. Bus tiesioginės transliacijos, jos naudojamos keliais tikslais: pirmasis – siekiant kalbėti apie mūsų kaukes virtualioje erdvėje, o antrasis – apskritai analizuoti aktorystę. Šias idėjas turėjome nuo pat pradžių, bet mus truputį aplenkė „Lokis“, kuriame šiuo aspektu viskas yra padaryta labai gerai. Šiaip daug kas jau seniai taip dirba, čia nieko naujo nėra, bet teatro ir kino santykis yra labai įdomus. Duoda daug pasvarstymų apie vaidybos prigimtį. O statant Molière‘ą apie tai būtina galvoti.

Atsiradus ekranams, keičiasi visas teatras. Nebėra to teatro, kai iš paskutinės eilės vos įžiūrėdavai aktoriaus veidą. Galima ir Šliogerį atsiminti, kuris sakė, kad ekranai yra nauja religija ir nauji dievai. Dabar Tartiufas į bet kurią šeimą gali ateiti per ekraną. Tai dar viena šio spektaklio tema, – pjesės aktualumą šiais laikais aiškino režisierius, – kalbant apie komediją, galiu pasakyti, kad šis žanras yra pamirštas. Apskritai visi žanrai pamiršti. Mes gyvename bežanrėje aplinkoje, eklektikoje. Tai irgi sąlygojo ekranų įsigalėjimas, kai akimirksniu gali keisti žanrus, skaitomus straipsnius, ir rimtųjų dalykų vienu piršto paspaudimu peršokti į paviršutiniškus skaitalus ir šaltinius.“

Spektaklyje vaidina Giedrius Savickas, Nelė Savičenko, Salvijus Trepulis, Toma Vaškevičiūtė, Kęstutis Cicėnas, Agnieška Ravdo, Eimantas Pakalka, Darius Meškauskas, Vitalija Mockevičiūtė, Rasa Samuolytė. „Tartiufo“ scenografas – Vytautas Narbutas, kostiumų dailininkė – Sandra Straukaitė, kompozitorius – Gintaras Sodeika, choreografė – Vesta Grabštaitė, vaizdo projekcijų autorius – Algirdas Gradauskas, šviesos dailininkas – Eugenijus Sabaliauskas.

„Šiam pastatymui buvo surinkti pajėgiausi, stipriausi aktoriai. Iš pradžių repetavome su dviem sudėtimis, tai buvo tarsi titanų susidūrimas, kurį suvaldyti ne taip lengva. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl vasarį neišėjo premjera. Bet tie aktoriai, kurie repetavo, bet nebevaidina labai daug davė spektakliui, ir jų buvimas iki šiol jaučiasi. Labai tikiuosi, kad jie dar grįš į spektaklį“, – sako Oskaras Koršunovas.

Komedijos „Tartiufas“ premjera Lietuvos nacionalinio dramos teatro Didžiojoje salėje įvyks rugsėjo 27, 28 dienomis. Premjeros metu teatro fojė eksponuojama Tomo Ivanausko fotografijų paroda, kurioje pateikiamos nuotraukos iš „Tartiufo“ repeticijų.

Tikiuosi šiais metais spektaklis įvyks.

• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148