iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija
Naujienos

Kas laimės: lietuviškos technologijų baimės ar mašinos?

2017-10-04 11:37:08

Kaip keičiantis technologijoms keičiasi pasaulis aplinkui? Ar mes tikrai pasiruošę visas jas priimti išskėstomis rankomis? Kokia Lietuvos vieta besikeičiančiame pasaulyje? Apie tai kalbamės su informacinių technologijų ekspertu Arnoldu Lukošiumi.

– Ar gali tokia maža šalis kaip Lietuva išlikti konkurencinga šiuolaikinėje rinkoje? Ko tam reikia?

– Iš tiesų, kalbant tik apie mūsų šalies infrastruktūrą – apie mūsų turimą internetą, mobilų ryšį, lazerių rinką, biotechnologiją, vaistų kūrimo struktūras ir t.t., esame netgi labai neblogoje padėtyje. Ir didieji universitetai atrodo puikiai – KTU rengia puikius inžinierius ir programuotojus, VU vysto puslaidininkių fiziką ir biotechnologijas, kurioms skirtos moderniausios laboratorijos. Juk už indėlį vystant „CRISPR/Cas“ genų modifikavimo technologiją lietuviai visai rimtai būtų galėję pretenduoti ir į Nobelio premiją.

Taip pat, lyginant su kitomis net Europos šalimis, visai aktyviai diegiame naujoves – tai ir išvystytos bankų elektroninės paslaugos, plačiai naudojamas elektroninis parašas, daugybė be popieriaus veikiančių įrankių. Bet kalbant apie tolesnį technologijų diegimą į kasdienį gyvenimą ar konkurencingumą su Vakarų valstybėmis, vien verslo pastangų nepakaks.

Verslas negali priversti kliento kažkaip elgtis – jis negali uždaryti parduotuvės ir liepti žmogui pirkti tik internetu ir mokėti išmaniu telefonu. Taip saugiau, patogiau ir greičiau, tačiau tam reikia postūmio, nes žmonės, ypač vyresni, tiesiog pripratę prie eilių. Galų gale, verslas darys tik tai, kas naudinga, todėl be vyriausybės pastangų visos šalies mastu pokyčiai vyks daug lėčiau.

– Minite įpročius stovėti eilėse. Ar tam tikras nenoras priimti inovacijų ryškus ir susiduriant su kitomis technologijomis?

– Mes, lietuviai, turime labai daug nepagrįstų įsitikinimų arba baimių. Vienas iš pavyzdžių – elektroninis balsavimas. Bijome, kad tai labai nesaugu, kad kažkas padirbs rezultatus. Tačiau nupirkti ar įmesti popierių dar paprasčiau – nes mažiau apsaugos lygių. Bijome kažkokių beveidžių programišių internete, asmeninių duomenų saugumo, o ar saugu vakare eiti į parduotuvę? Ir, šiaip, jei jau tikrai bijome, tai ar pasirūpinam geru slaptažodžiu? Visų technologijų ir naujovių problema ta, kad pasidžiaugę žmonės būtinai jų išsigąsta.

Dabar nuolat akcentuojamas duomenų rinkimas, kurio bijoma iki galo nesuprantant, kam tai vykdoma. O kai miške nužudoma mergina, visi piktinasi, kodėl nebuvo galima jos rasti greičiau, reikalauja tikslaus vietos nustatymo. Bet juk tam ir reikia rinkti duomenis, ko mes taip bijome. Taigi, gal reikėtų pasirinkti, ar reikalauti, kad apie mus nebūtų renkama informacija, ar kad mums teiktų paslaugas, kurioms tų duomenų reikia.

Man labai patiko, ką kažkada apie Baltijos šalis sakė vienas iš „Skype“ įkūrėjų: mūsų problema ta, jog esame nepakankamai alkani. Ir ne todėl, kad labai gerai uždirbame ar visada sočiai valgome, o todėl, jog niekada neragavome gero maisto. Judėjimo variklis yra alkis. Žinių, garbės, pinigų, pripažinimo. Daug kas technologijų versle pripažįsta, kad didžiausias jų priešas yra ne konkurentai, ne kiti produktai, o žmonių nenoras nieko keisti. Dauguma įsitvėrę senų įpročių ir jiems visiškai nesvarbu, kad yra geresnių, greitesnių būdų pasiekti tikslo. Vėl grįžome prie vakarų parduotuvių eilėse.

– Ar tai nėra visose šalyse matoma problema?

– Status quo požiūris matyti tikrai ne vien Lietuvoje. Bet kaip maža šalis, turime problemą – jei Londone atsiranda įdomi idėja, net jei ją iškart priima labai mažai kas, to „mažai“ vis tiek pakanka, kad ji pradėtų gyvuoti ir augti. O mūsų rinka visa mažytė, todėl sudominę tik mažą jos procentą turėsime tiek nedaug klientų, kad vystyti idėjos toliau nebus kaip.

– Tačiau šiandien, kai net startuoliai iškart galvoja apie eksportą, maža rinka greičiausiai nėra toks svarbus veiksnys, kaip anksčiau?

– Visi džiaugiasi lietuvių programuotojais ir inžinieriais, o gerų, Vakaruose dirbti galinčių verslininkų ar vadybininkų neturime. Todėl galiausiai startuoliai turi emigruoti arba susirasti vadybininkus užsienyje. Žinoma, kaip ir visur, yra išimčių. Štai, „Deeper“ – kompanija, kuri gamina inovatyvų produktą Lietuvoje ir parduoda visame pasaulyje. Visgi kol kas mes daugiau eksportuojame savo darbą.

Vizionieriai, tokie žmonės, kurie įkūrė „Google“, „Tesla“, skiria milžiniškas lėšas neįtikėtinoms svajonėms ir ateities vizijoms įgyvendinti. Nesakau, kad valstybė taip turi daryti, tačiau Lietuvoje trūksta apsisprendimo ir analizės, kokias naudingas svajones, kokius projektus realizuoti ir finansuoti. Šį klausimą tiesiog genialiai išsprendęs Izraelis – šalis kuriai technologiniai startuoliai generuoja milžiniškus pinigus.

Ten vyriausybė stengiasi investuoti kuo plačiau, bet nedaug ir kuo daugiau, bet itin siaurai. Taigi, pradedantys jaunuoliai visada gaus minimalių naudų, kad galėtų imtis idėjos įgyvendinimo. O rimčiausia ekspertų komisija visada patars vyriausybei į kokį projektą verta dėti dideles sumas, kad po to uždirbtų. Taip ir valstybė pinigų nepraranda, ir idėjų kupini žmonės gauna paramą.

Manau, kad mūsų šalyje technologinė ateitis turi daug potencialo. Lietuviai turi savybę save nuvertinti, bet kai kas nors kur nors prasiveržia, tada atsiranda labai didžiulis tikėjimas tuo. Klasikinis tokio tikėjimo pavyzdys – krepšinis. Tad, jeigu kažkas prasiverš moksle, technologijų ar verslo srityje ir parodys, kad tai įmanoma – atsiras ir susidomėjimas, ir pasekėjai. Na, taip, reikia Lietuvai rasti savo „Skype“ legendą.

– Kalbant apie proveržius – ar nebus taip, jog bet koks skepticizmas išnyks sulig nauju tikrai inovatyviu išradimu?

– Neseniai Izraelyje teko klausyti lektoriaus, kuris provokuodamas įrodinėjo, jog anksčiau gyvenome pagal Dievą, t.y. Bibliją, XIX a. pradėjome gyventi pagal save, t.y. liberalizmą, o ateity gyvensime pagal kompiuterį. Ateities dievas bus neklystantis kompiuteris, kurio jau dabar pradedame klausyti.

Taigi, artėja tas laukiamas ir toks baisus dirbtinio intelekto amžius. Ne to, kur robotas sėdi ir plepasi su tavimi, o to, kuris žino atsakymus, nes moka analizuoti duomenis. Dirbtinis intelektas žino, ką žmonės daro Facebooke, kokie jų pomėgiai, kokie draugai, ką jie perka ir veikia laisvalaikiu, todėl gali nustatyti tam tikras tendencijas.

Mes judame link tokio dirbtinio intelekto ir jo valdomos globalios informacijos. Bet skepticizmo dėl to kol kas tik daugėja. Gal ir gerai – juk sako, kad ginčuose gimsta tiesa.

– Skamba gundančiai ir kraupiai. Ar tikrai galime kažkada tikėtis mašinos, kuri atspės ateitį?

– Dirbtinis intelektas gali prognozuoti, bet jis prognozuoja remdamasis tuo, kas buvo. Jis neturi iliuzijų ir tuo yra geresnis už žmogų, kuris visada įsivaizduoja, kad kažko pasimokė, kad kažkas yra neįmanoma, kažkas nebegali kartotis. Kompiuteris tiria sąlygas, aplinkybes, įpročius ir tiesiog mato visus pasikartojimus.

Nemanau, kad dirbtinis intelektas prognozuos tai, kas vyks po 50-ies metų, nes neįsivaizduoju, koks skaičiavimas padėtų nuspėti proveržius ar genijus. Netikiu, kad dirbtinis intelektas galėtų prognozuoti Leonardo Da Vinčio gimimą – tai išimtis. Bet tokia išimtis gali daug ką keisti, todėl ilgalaikę prognozę reikėtų nuolat koreguoti.

Be to ir geriausią prognozę gali griauti žmogaus valia – gal jis gali tapti puikiausiu pasaulyje futbolininku, tačiau gali ir palysti po mašina bei nusilaužti koją. Ir viso to dabar nesuskaičiuos joks kompiuteris pasaulyje. Kita vertus, akivaizdu, kad aš klystu – juk visi ateities prognozuotojai žmonės klydo.

– Ar pats į technologijų ateitį žiūrite labiau optimistiškai ar pesimistiškai?

– Visada buvo nihilistų ir optimistų, o tiesa visada būdavo kažkur per vidurį. Yra vienas trečiojo dešimtmečio filmas apie ateitį, kurio pradžioje girdime diktoriaus žodžius: „Kadangi neseniai baigėsi pats baisiausias žmonijos karas, daugiau karų nebebus ir žmonės skirs savo pastangas gerovei kelti. Miestuose...“ Na, kas buvo po to, puikiai žinome... Todėl aš dabar tiesiog labai laukiu didžiųjų išradimų, kelionių į kosmosą, neribotos energijos iš šaltosios sintezės ir tikiuosi, kad viso to nesustabdys mūsų pačių baimės.

– Esate vienas Vilniaus inovacijų forumo „Innovation Drift“ moderatorių? Ko tikitės iš šio renginio?

– Tikiuosi, kad ten dalyvausiantys lietuviai užmegs ryšius su užsienio ekspertais. Tai labai plačias temas apimantis forumas, bet labiausiai aš laukiu konkrečių įvykių. Nesvarbu, gal lietuvių mokslininkai užmegs kontaktą su „Hyperloop“ kūrėjais, gal verslas ras ką pasiūlyti NASA. Nesvarbu dėl ko ir kaip, kiekvienas toks kontaktas duoda milžinišką naudą ir leidžia konferenciją vadinti vykusia.

Fotografo paslaugos Jūsų šventei
paslauga
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų el. paštas:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
iliustracija2017-12-14 19:00:14

Paprastas būdas, kaip sutvarkyti lėtai veikiantį telefoną

Išmanieji telefonai tobulėja itin sparčiai, todėl dažnai atrodo, jog nė vienerių metų nesulaukęs išmanusis pasensta – veikia lėtai, dažnai stringa, o kartais tiesiog persikrauna ar netgi išsijungia.
iliustracija2017-12-14 18:57:24

Lietuva vadovaus kuriant ES kibernetines pajėgas

Europos Sąjunga, reaguodama į geopolitinius iššūkius ir pakitusią saugumo situaciją, stiprina bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje.
iliustracija2017-12-13 20:33:27

5 programėlės, padėsiančios išgyventi prieššventinį chaosą

Gruodis įsibėgėja ir gatvėse jau nugulė pirmasis sniegas. Tai reiškia, kad prasideda ne tik Kalėdų laukimas, bet ir spūstys gatvėse, ilgesnės eilės prekybos centruose bei nuolatinis žongliravimas dovanų paketais. Tačiau viso šio prieššventinio streso išvengti gali padėti išmaniosios programėlės.
iliustracija2017-12-13 20:29:49

Penki išmanūs gyvūnų pagalbininkai

Išmanūs sprendimai jau kurį laiką padeda ir gyvūnų mylėtojams – jie ne tik ateina į pagalbą šeimininkams, bet ir džiugina pačius keturkojus. Išmanios programėlės ir įrenginiai padeda sekti gyvūnų sveikatą, planuoti pasivaikščiojimus, matyti, ką keturkojai veikia ir žaisti su jais net tada, kai šeimininkų nėra namie.
iliustracija2017-12-13 20:24:34

Ko lietuviai ieškojo „Google“ 2017 m.: populiariausios paieškos

Kokie žmonės, vietos ir įvykiai šiemet pasaulyje susilaukė daugiausia dėmesio? Kokia naujiena pasaulyje buvo populiariausia per paskutiniuosius 12 mėnesių? Kokie nauji muzikantai bei filmai labiausiai patraukė vartotojų dėmesį?
iliustracija2017-12-13 20:22:28

Kalėdinė eglutė. Kaip išsirinkti tinkamiausią?

Kasmet praėjus Kalėdų šventėms ir atslūgus įtampai turbūt daugelis sau prisiekinėjame, kad kitąmet klaidos tikrai nekartosime ir Kalėdoms pradėsime ruoštis iš anksto. Bet, deja, šiomis dienomis ir vėl tradiciškai paskubomis užbaiginėjame neatidėliotinus darbus ir taip pat paskubomis perkame artimiesiems dovanas bei produktus šventiniams stalui.
iliustracija2017-12-06 14:52:45

Naujas butas: kas svarbiau - prestižas ar komfortas

Galima juokauti, kad šis klausimas labai panašus į amžinąjį – kas pirmesnis, višta ar kiaušinis? Tik perkant būstą, dažniausiai tenka apsispręsti, už ką labiau esame pasirengę mokėti. Ne visuomet prestižo dalykai puikiai dera su patogumu, nors visi, galvojantys apie ilgesnę perspektyvą, ieško kuo geresnio jų derinio.
iliustracija2017-12-06 13:45:07

Palestinos moteris skaitmeninių įgūdžių mokė lietuvės

„Moterų, besirenkančių tiksliuosius mokslus, situacija skirtingose šalyse panaši – nors vis daugiau merginų juos studijuoja, dirbti šioje srityje pasilieka ne visos“, – sako Gerda Aleksandravičiūtė, įmonės „Adeo Web“ projektų vadovė.
iliustracija2017-12-05 19:00:57

LOT lėktuvai iš Kauno į Varšuvą kils nuolatos

Po trumpo pasisvečiavimo Kaune vasarą, vykstant Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijai, oro linijų bendrovė LOT į antrąjį pagal dydį Lietuvos oro uostą sugrįžta visam laikui. Kaunas tapo trečiuoju Lietuvos miestu, į kurį skraidys LOT lėktuvai.
iliustracija2017-12-04 19:12:50

Lietuvos elektros sistemos stabilumą žiemą užtikrins tarpsisteminės jungtys

„Litgrid", kartu su ENTSO-E (Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacija), atliko Lietuvos elektros sistemos adekvatumo žiemos analizę. Adekvatumo analizė rengiama kiekvienų metų žiemos ir vasaros sezonams.
iliustracija2017-12-04 19:07:02

Naujas traktorius nepatraukia sėjamosios. Kas kaltas?

Labai nemaloni situacija ūkininkui – netikėtai paaiškėja, kad nusipirktas traktorius nepatraukia turimos sėjamosios. Pradėjus aiškintis iškyla liūdna tiesa – perkant traktorių supainiota traktoriaus nominali ir maksimali galia.
iliustracija2017-12-04 19:00:51

Besiplečiantis „Callcredit“ skiria naują vadovę

Jungtinės Karalystės duomenų valdymo bendrovės „Callcredit“ padalinys Kaune turi naują vadovę. Nuo gruodžio 4 dienos padaliniui vadovauja Eglė Šimė. Ji bus atsakinga už operacijų valdymą Lietuvoje ir naujų specialistų funkcijų bei kompetencijos sričių kūrimą.
iliustracija2017-12-04 18:54:28

Pigesnė būsto alternatyva – kokia ji?

Būstai negyvenamosios paskirties pastatuose – itin populiarūs didžiuosiuose Europos miestuose. Loftai, svečių namų paskirties būstas dažnai įsigyjami kaip investicija arba pirmasis būstas. Lietuva, pasak nekilnojamo turto ekspertų, nuėjo kitu – griežto reglamentavimo – keliu.
iliustracija2017-12-04 18:51:45

Vartotojas turi padengti tik būtinas išlaidas elektros įrenginiams prijungti

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), išnagrinėjusi Molėtų r. gyvenančio vartotojo ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ ginčą dėl elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklo sąlygų, pasisakė, kad vartotojas turi padengti tik tas išlaidas, kurios būtinos jo elektros įrenginiams prijungti.
iliustracija2017-11-30 16:32:59

Akių gydytojas: akis saugoti nuo UV spindulių būtina ir žiemą

Nors saulėtos vasaros dienos jau praeityje, tačiau akių apsaugos nuo kenksmingų ultravioletinių (UV) spindulių pamiršti nederėtų, tikina akių gydytojai. „Net ir labai apniukusią dieną, didelė dalis UV spindulių vis tiek prasiskverbia pro debesis.
iliustracija2017-11-29 17:40:15

Programuotojas – kokių savybių jame ieško darbdaviai?

Verslas vis dažniau ieško ne tik savo darbą išmanančių programuotojų, tačiau ir vadinamųjų talentų. Žmonių, kurie sugeba ne tik programuoti, bet turi ir šiandien svarbias asmenines savybes.
iliustracija2017-11-29 17:36:02

Personalo valdymas ir technologijos: kaip per savaitę sutaupyti 14 valandų?

Technologinės inovacijos veržiasi ir į personalo valdymo sritį. Šio sektoriaus ekspertai pastebi, kad inovatyvūs personalo valdymo įrankiai ne tik padeda sutaupyti kaštų ir laiko sąnaudų, bet ir gerinti darbdavio įvaizdį rinkoje, kurioje vis dažniau sąlygas diktuoja darbuotojas.
iliustracija2017-11-29 17:28:11

Sunku patikėti: 5 įpročiai, dėl kurių genda telefonai

Šiuolaikinės kasdienybės nebeįmanoma įsivaizduoti be išmaniųjų telefonų – jie tapo neatskiriama tiek laisvalaikio, tiek darbo dalimi, o neretai pakeičia net kompiuterius. Jų dėka, rodos, kiekvienas žingsnis tapo išmanus, tik ar tikrai žinome kaip jais naudotis ir nesugadinti?
iliustracija2017-11-29 17:24:04

Šaltis ir išmanieji įrenginiai: ką reikia žinoti?

Sinoptikams prognozuojant jau netrukus mus pasieksiančius šaltesnius orus vis dažniau ieškosime telefono kroviklio arba atsidursime keistose situacijose, kai 50 proc. baterijos likučio turėjęs telefonas, išėjus į lauką, staiga išsijungia.
iliustracija2017-11-29 17:22:02

V. Urbonavičius: „Vilniui yra ko pasimokyti iš Šiaulių viešojo transporto“

Siekdamas perimti gerąją miesto patirtį bei pateikti savų įžvalgų Šiauliuose apsilankė Vilniaus miesto tarybos narys bei paslaugų ir miesto ūkio komiteto pirmininkas Vidas Urbonavičius. Drauge su Šiaulių miesto mero Artūro Visocko padėjėju Audriu Narbutu jis apsilankė bendrovėje „Busturas“ bei susitiko su vicemeru Domu Griškevičiumi.
iliustracija2017-11-29 17:17:47

E. sveikatos problemų burbulas tik didėja, būtinas skubus auditas

Susisiekimo ministerija inicijuoja kompleksinį elektroninės sveikatos sistemos kūrimo patikrinimą. Patikrinimo metu bus atsakyta į finansinius, veiklos organizavimo, viešųjų pirkimų klausimus. Taip pat bus pateiktos rekomendacijos, kaip užtikrinti patikimą, kokybišką sistemos veikimą bei racionalų valstybės lėšų panaudojimą.
iliustracija2017-11-29 17:11:09

Kitais metais Kauną ir Marijampolę jungs keturių eismo juostų magistralė

Tęsiant magistralės „Via Baltica“ modernizavimą, jau kitais metais visas kelias tarp Kauno ir Marijampolės bus keturių eismo juostų. Šiuo metu likę dviejų eismo juostų pločio ruožai, kurių bendras ilgis – apie 24 km, dar dviem eismo juostom bus praplatinti įgyvendinus pasirašytas rangos darbų sutartis.
iliustracija2017-11-29 09:04:09

Komunalinės išlaidos mažėja, galutinės sąskaitos – ne?

Kaip per dešimt metų pasikeitė mėnesio sąskaitos ir gyventojų įpročiai atsiskaitant už komunalines paslaugas? Šiais klausimais paremtas mokėjimų sistemos „Viena Sąskaita“ tyrimas atskleidė ne tik smarkiai išaugusį vartotojų išmanumą, bet ir netikėtą faktą, jog vidutinės namų ūkių išlaidos už pagrindinius komunalinius patogumus sumažėjo.
iliustracija2017-11-28 17:40:00

Kaip priversti atsakyti už valstybės nuostolius?

Nidoje nugriauti nelegaliais pripažinti pastatai, tačiau kompensacijų už jų nugriovimą 1,5 mln. eurų sumokės Neringos savivaldybė, t. y. mokesčių mokėtojai gyvenantys šioje savivaldybėje. Kaltų ir atsakingų politikų ar tarnautojų nėra.
iliustracija2017-11-28 17:35:32

Gruodį elektros suvartojimas pasiekia piką, o nuostoliai prilygsta audrų žaloms

Gruodį, ypač prieš didžiąsias metų šventes, namuose intensyviai naudojamos buitinės technikos apkrovimas elektros instaliacijai prilygsta vasaros audrų poveikiui. Draudimo bendrovės BTA duomenimis, per metus dėl elektros įtampos svyravimų patirti gyventojų nuostoliai viršija 80 tūkst. eurų.
iliustracija2017-11-28 17:32:20

Šventiniu laikotarpiu daugėja netikrų elektroninių parduotuvių

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys (CERT-LT) įspėja, kad šventiniu laikotarpiu daugėja netikrų elektroninių parduotuvių, kurių tikslas ‒ išvilioti patiklių žmonių pinigus ar duomenis.
iliustracija2017-11-28 17:28:55

Šį rudenį atpigo vaisiai ir daržovės: rekordiškai perkami mangai

Šiemet „Maximoje“ mažėjo vidutinės vaisių ir daržovių kainos. Rekordiškai atpigo mangai – beveik 40 procentų. Atpigusias vaisių bei daržovių kainas įvertino ir pirkėjai – jų nupirkta iki kelių kartų daugiau nei praėjusį spalį.
iliustracija2017-11-28 17:19:03

Scenoje reikia tik vyro, moters ir MEILĖS

Kirgizų kilmės režisierius Ulanbekas Baialievas Vilniaus mažajame teatre rengiasi premjerai „Dviese sūpuoklėse“. Šis Viljamo Gibsono kūrinys yra santykių drama apie du vienišus žmones, kurie reflektuoja savo patirtį. Tai spektaklis apie dvi vienatves ir neįvykusią ateitį. Premjera jau gruodžio 8, 9, 22 dienomis.
iliustracija2017-11-28 17:15:01

Atliekų tvarkymo sektoriuje – itin svarbi naujovė

Aplinkos ministerijos baigiama diegti Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema (GPAIS) pradės veikti 2018 m. sausio 1 d. ir bus privaloma visam verslui – gamintojams ir importuotojams, jų organizacijoms, atliekų tvarkytojams, darytojams ir kitiems atliekų sektoriaus dalyviams.
iliustracija2017-11-28 17:13:03

Per mėnesį „Tele2“ sustabdo pusę mln. bandymų stebėti vaikų prievartą internete

Kas šešias sekundes – tokiu dažniu „Tele2“ grupė aštuoniose šalyse blokuoja bandymus prisijungti prie turinį su vaikų išnaudojimu talpinančių interneto svetainių. Skaičiuojama, kad per mėnesį vidutiniškai sustabdoma daugiau kaip pusė milijono tokių bandymų.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.