Ekspertai: finansų rinkų apsauga nuo kibernetinių atakų – utopija

Su finansais dirbančios įmonės šiandien deda daug pastangų, kad visas vartotojams reikalingas paslaugas sutelktų į vieną vietą. Rinkos specialistai neabejoja, jog ši tendencija nesikeis ir greitai visus savo finansus valdysime išmaniuoju telefonu.

Ir nors tai gerokai palengvins gyvenimą žmonėms, ekspertai perspėja, kad ne visos naujovės prigis, o nuo kibernetinių atakų visiškai apsaugotos sistemos taip pat veikiau yra utopija.

Kibernetinės atakos – beveik neišvengiamos

Technologinė pažanga kartu reiškia ir tai, kad atsiranda papildoma terpė pasipelnyti sukčiams. Nuo kibernetinių atakų nėra apsaugotos net didžiausios ir pelningiausios, milžiniškas sumas saugumui skiriančios įmonės, todėl galiausiai viskas priklauso nuo garantijų klientui.

50 mln. vartotojų per ateinančius trejus metus planuojančio vienyti startuolio „Revolut“ Baltijos regiono plėtros vadovas Andrius Bičeika aiškina, jog finansų technologijoms sparčiai tobulėjant atakos išliks tokios pat neišvengiamos, kaip ir šiandien.

„Visame pasaulyje nėra tokios sistemos, kuri garantuotų visišką saugumą. Įsilaužiama ir į Pentagono, ir į „Google“ sistemas – o tai net IT ekspertams atrodo beveik neįmanoma. Patys „Google“ pripažįsta, jog reikia būti pasiruošus, kad bent kartą per metus bus bandoma įsilaužti į jų kompiuterius“, – aiškina A. Bičeika.

Todėl kartu su visišku finansų perkėlimu į kibernetinę erdvę neišvengiamai apsiimama didesnė rizika.

„Su vartotojų pinigais dirbančios įmonės žino, kad klaidos kaina gali būti milžiniška – bet koks duomenų ar informacijos praradimas greičiausiai reikštų ir įmonės pabaigą. Todėl saugumui skiriamas labai didelis dėmesys, naudojamos naujausios technologijos. „Revolut“ esame apsidraudę ir kibernetinių atakų atveju, t.y. tuo atveju, jei ataka įvyktų žmogui pervedant pinigus į mūsų sistemą“, – teigia „Revolut“ atstovas.

Saugumas ar inovacijos?

Patogumo, efektyvumo ir taupumo principais remiasi ir vis labiau populiarėjančios kripto valiutos. Tačiau kol kas specialistai jų rinką laiko pernelyg spekuliatyvia, kad ši galėtų pakeisti tradicinius kaupimo būdus, tad perėjimas prie visiškai virtualaus, decentralizuoto piniginio vieneto kol kas neatrodo labai realus.

„Kripto valiutų vertė yra nulemta masių psichologijos. Tą įrodo stipri koreliacija tarp pasaulyje pasirodančių straipsnių apie bitkoinus ir bitkoinų kainos – augant vienam, auga ir kitas. Nors negalima pasakyti, ar tai peraugs į stabilią valiutą, mes matome, jog jaunajai kartai patinka tokie investavimo būdai. Jie, kitaip nei senoji karta, nemėgsta analizuoti įmonių akcijų, valiutų kursų ar geopolitikos, ir nori viską turėti čia ir dabar, bei įsivaizduoja su kripto valiuta radę būdą gauti „objektyvių“ pinigų investicijoms“, – įsitikinęs A. Bičeika.

Ekonomistas Žygimantas Mauricas pasakoja, kad nuo jokios įstatyminės bazės nepriklausančių valiutų kaina greičiausiai visada išgyvens didžiulius vertės svyravimus. Ir būtent todėl sunku tikėtis, jog ji taps pasauliniu reiškiniu.

„Virtualių valiutų sistemos variklis nėra naujas, tai – ta pati dalijimosi ekonomika, tik sumoderninta ir pritaikyta naujoms technologijoms. Esu už finansinių technologijų pažangą, tačiau yra daug istorinių pavyzdžių, kurie rodo, jog po staigios manijos vėliau viskas gali taip pat staigiai nuvertėti“, – bitkoinų ir kitų virtualių valiutų populiarumo ateitį vertina ekonomistas.

Anot jo, istorijoje netrūksta pavyzdžių, kai panašiomis idėjomis grįsti bandymai vėliau atsisuko prieš pačius žmones.

„Pavyzdžiui, XIX a. Amerikoje nebuvo centrinio banko, ten kiekviena valstija ar net miestas galėjo išleisti savo valiutą. Tačiau vėliau atėjo krizė, kilo panika ir centrinis bankas tapo labai norimas – jis veikė kaip kontrolės mechanizmas. Galima sakyti, jog čia susidūrė jėgos, kurių kova yra nuolatinė: viena nori aiškumo ir saugumo, o kita – inovacijų“, – teigia Ž. Mauricas.

Plačiau šias temas ekspertai pristatys Ūkio ministerijos ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) organizuojamame Vilniaus inovacijų forume „Innovation Drift“ spalio 12-13 dienomis. Inovacijų savaitės metu vykstantis renginys finansuojamas Europos sąjungos regioninės plėtros fondo lėšomis. Vienas didžiausių Baltijos jūros regione vykstančių renginių ateities tema šiemet atveš daugiau kaip penkiasdešimt mokslininkų, verslininkų ir futurologų, pristatysiančių naujausias inovacijas bei jų keliamus iššūkius.

• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.
• Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147