Fotografas A. Kriščiūnas: talentas be įdirbio yra mažai ko vertas

Inžinerinės krypties specialybę baigusiam, tačiau savo profesinį kelią meno srityje visą gyvenimą klojusiam fotografui Algiui Kriščiūnui dirbtinumas yra svetimas. Anot jo, svarbiausia, kad nuotraukose atsispindėtų emocija, kurią geriausiai sukuria ne tik žmogus, bet ir jį supanti aplinka.

Vis dėlto kokybiškai ją perteikti savo darbuose ir būti sėkmingu šioje srityje vien talento negana – čia be galo svarbus įdirbis ir techninis pasiruošimas. Apie fotografiją ir tai, kas joje svarbiausia kalbamės su Algiu Kriščiūnu.

Pagal specialybę esate inžinierius, tačiau šiandien jus žinome kaip vieną žymiausių Lietuvos fotografų. Kaip tai nutiko?

Privertė menininko prigimtis ir gyvenimas. Šiaip jau, pagal išsilavinimą esu robotų konstruktorius. Vis dėlto, pabaigus universitetą manęs ši veikla visiškai nedomino ir robotų nekonstravau. Kadangi visą laiką buvau „prie meno“, pabaigus studijas pradėjau kurti reklamas ir maketuoti žurnalą. Tuo metu žurnalo maketams reikėjo nuotraukų, tad pradėjau savarankiškai mokytis fotografuoti ir štai – esu čia, kur esu dabar. Supratimas apie fotografijos meną, kompoziciją, šviesas ar spalvų naudojimą atėjo daugiau iš tapybos, mat visą laiką mėgau piešti, o fotografijai tapyba daro didelę įtaką.

Kokios asmeninės savybės gali lemti sėkmę šioje srityje?

Visų svarbiausia yra gebėjimas bendrauti ir prieiti prie žmogaus. Fotografas turi būti tarsi psichologas, kuris padeda žmogui atsipalaiduoti. Tiesiog atsisėdęs ir fotografuodamas nepasieksi kokybiško rezultato, mat žmogus gali sunkiai atsipalaiduoti ir neparodyti savo natūralumo – rezultatas bus dirbtinis. Kai ruošiuosi fotosesijai, statau šviesas ir ruošiu techniką, visuomet kalbuosi su žmogumi, kurį fotografuosiu, stengiuosi jį geriau pažinti, parodyti jam, kad nėra ko bijoti. Tikiu, kad natūraliai bendraujant tarpusavyje atsiranda ryšys, kuris leidžia pozuojančiam į tave žiūrėti ne kaip į siaubūną su kamera, o kaip į draugą, norintį tave įamžinti tokį, koks esi iš tiesų.

Jūsų nuomone, ar įspūdingus kadrus gebama padaryti talento, ar daugiau įdirbio dėka?

Talentas yra svarbus, nes leidžia įžvelgti daugiau dalykų, kurių paprastas žmogus gali ir nepamatyti. Vis dėlto talentas be įdirbio yra mažai ko vertas. Patirtis ir nuolatinis kasdienis fotografavimas yra pagrindinis dalykas, lemiantis nuotraukų kokybę. Šiuo atveju svarbiausia techniniai įgūdžiai. Pavyzdžiui, nori padaryti įspūdingą kadrą, tačiau nežinai, kaip pakeisti ekspoziciją, suderinti techniką. Tuomet pradedi blaškytis, tavo mintys automatiškai susikoncentruoja kitur, todėl pamiršti apie kompoziciją, apie tai, ką nori parodyti, kokią žinią pranešti pasauliui. Tuo tarpu įgūdžiai leidžia elgtis profesionaliai ir nesiblaškyti, dėmesį sutelkti į patį vaizdą, žmogų ir emociją, kas galiausiai atsispindi ir darbuose.

Kokio žanro fotografui save priskirtumėte?

Mano žanras yra portretas aplinkoje. Esu įsitikinęs, kad aplinka gali formuoti nuotraukos perteikiamą jausmą. Todėl savo kūryboje stengiuosi, kad žmogaus psichologinį portretą papildytų aplinka. Pavyzdžiui, kai nuotraukoje sėdi mergaitė, o aplink ją matosi prabangus namų interjeras, galime susidaryti apie ją vieną nuomonę, o jeigu mergaitei paduosime taburetę ir sakysime atsisėsti ant jos prie jūros kranto – interpretuosime ją visiškai kitaip. Taigi, aplinka nuotraukose yra labai svarbi, nes jose galima užfiksuoti, ne tik ką žmogus transliuoja pats iš savęs, bet ir padėti jam atsiskleisti kaip visiškai kitokiai asmenybei.

Galbūt pamenate savo įsimintiniausią darytą fotosesiją?

Man svarbiausia ne tai, kokią gerą nuotrauką padariau, bet kokią emociją ir dvasinį sukrėtimą patyriau ją fiksuodamas. Dėl šios priežasties labiausiai įsimena ir įdomiausia yra fotografuoti žmones su neįtikėtinais likimais, apie kuriuos galėtum parašyti knygą. Tada aš turiu peno pats permąstyti savo gyvenimą ir padaryti viską, kad jis būtų prasmingesnis. Štai, turėjau projektą, kurio metu kalbindavau ir fotografuodavau gatvėje sutiktus žmones. Kažkada netikėtai sutikau ir fotografavau elgetą prie konteinerio, kuriai nuo alkoholio buvo taip blogai, kad atrodė, jog tuoj mirs. Aš jos paklausiau, kas ją daro laimingą ir ji visai netikėtai pasakė, kad jaučiasi laiminga kartą per mėnesį, kai jai iš vaikų namų valandai atveža dukrą. Tuomet jos eina po žaliuoju tiltu pasėdėti ir kalbasi. Pati nuotrauka buvo paprasta, bet istorija, kurią ji papasakojo – tiesiog įspūdinga. Tokie dalykai sukrečia morališkai ir įsimena labiausiai.

O ar didelę reikšmę sėkmingam fotografo kadrui turi technologijos?

Žinoma, yra gerai, kai technika yra tobula. Nes būna, kad tu padarai neįtikėtinai gerą kadrą, bet jis yra nekokybiškas. Tačiau nuotraukos kokybė ir jai taikomi sėkmės standartai gali priklausyti ir nuo fotografijos rūšies. Pavyzdžiui, peizažinėje fotografijoje nekokybiška nuotrauka bus menkai ko verta, mat čia turi matytis net ir menkiausios detalės. Tuo tarpu, perteikiant žmonių emocijas, aukščiausio lygio kokybė nėra prioritetas – daug svarbiau yra jausmas, psichologinis žmogaus portretas ar netgi pati nuotraukos idėja. Nepaisant visko, geresnės kokybės nuotrauka visuomet parodys daugiau, todėl fotografas visuomet turi siekti aukščiausios kokybės, o vienas iš įrankių tą padaryti yra būtent techninės galimybės.

Esate minėjęs, kad fotosesija žurnalo viršeliui šiandien gali būti atlikta net ir telefonu. Ar tikrai?

Tikrai taip. Yra nemažai mūsų leidžiamo žurnalo viršelio nuotraukų, darytų būtent telefonu. Ir jos yra puikios, dažnai net neatskirsi nuo profesionalaus fotoaparato. Ką jau kalbėti apie tai, kad jas galiu dar ir paprasčiau redaguoti – tiesiog išsidrėbiu ant sofos su savo „Samsung Galaxy Note8“ ir krimsdamas kokį skanėstą darbuojuosi. Galiu pasakyti, kad dabar tokia telefonų kamerų kokybė, kad net žodžių trūksta. Pusiau juokais, pusiau rimtai, bet telefonai fotografus daro tinginiais. Nors aš turiu ir fotoaparatą, ir telefoną, aš vis dažniau pagalvoju, kad pastaruoju viską daryti yra kur kas paprasčiau ir greičiau.

Galbūt solidus fotoaparatas fotografijos menininkui ir profesionalui šiandien nebėra būtinybė?

Iš dalies taip. Juk išmanieji smarkiai palengvina patį fotografavimo procesą, kas yra tiesiog nuostabu. Paprastam žmogui tai atveria daugiau galimybių bendrauti fiksuojant įvairius gyvenimo įvykius, o profesionalui jie padeda sutaupyti laiko ir, priklausomai nuo aplinkybių, gali atstoti sudėtingą techniką. Aš ir pats kasdien padarau daugybę nuotraukų, nes tiesiog mėgstu tą daryti ir didžiąją dalį jų įamžinu būtent išmaniuoju telefonu. Ar tai reiškia, kad nekuriu meno? Nemanau.

• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.
• Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147