Mobilių technologijų guru: greitai išmanusis telefonas taps kišeniniu daktaru

Šiandien Vilniaus inovacijų forume „Innovation Drift“ mobiliųjų telefonų technologijų ateitį pristatė „mobilaus skambučio tėvu“ vadinamas verslininkas Ralphas Simonas.

Tarp jo prognozių: dirbtinio intelekto įsitraukimas į telefonus, sveikata besirūpinančios programos ir telefonų pergalė prieš nešiojamus kompiuterius. Kaip savo vietą šiuose pokyčiuose išsikovoti Lietuvai?

Nešiojamas kino teatras, kuris rūpinsis jūsų sveikata

Dešimtame dešimtmetyje R. Simonas, prieš tai dirbęs Holivudo muzikos kompanijų „Capitol Records“ ir „Blue Note Records“ viceprezidentu, pradėjo įmonę „Moviso“ – pirmą skambučių melodijų technologijos kompaniją pasaulyje. Netrukus šiomis melodijomis domėtis pradėjo visas pasaulis, o šiandien jos atrodo visiškai neatsiejama telefonų kultūros dalis.

Nuo „Moviso“ kompanijos pradžios R. Simonas laikomas vienu įtakingiausių mobiliųjų technologijų ekspertų pasaulyje. „Innovation Drift“ jis pasakoja, kad mobilieji telefonai per pastaruosius dešimt metų ištobulėjo taip, jog šiandien prie jų dirbantys mokslininkai turi atspėti, ko nori vartotojai – pats šių norų išpildymas yra mažesnis iššūkis nei rinkos perskaitymas.

„Mokslininkai ir tyrėjai ieško kitos idėjos, kuri sukeltų kuo didesnį rinkos sukrėtimą. Jūsų telefone slypi sudėtingiausi skaičiavimai ir jau šiandien veikia dirbtinio intelekto sistemos, apdorojančios milžinišką kiekį informacijos, bet iššūkiu tampa tai, kur link šias galimybes pasukti. Viena galimų krypčių – sumaišytos realybės technologijos, apjungiančios virtualią ir išplėstinę realybes. Tai jau dabar Japonijoje ir Silicio slėnyje išbandomos idėjos, kurios iš esmės pakeis visą mūsų santykį su technologijomis ir tuo pačiu leis naujai pažvelgti į švietimą“, – aiškino R. Simonas.

Viena aiški tendencija – kai kompiuteriai kiekvienais metais tampa vis lengvesni, o telefonai vis galingesni, šios dvi rinkos galiausiai susikirs. „Visi ženklai rodo tai, kad nešiojami kompiuteriai ima užleisti vietą telefonams ir planšetėms. Debesų serveriai leidžia žmonėms absoliučiai „atsirišti“ nuo vieno įrenginio ir tokiu atveju norėdamas turėti su savimi greitai ir lengvai nešiojamą įrenginį, žmogus tiesiog nebematys prasmės turėti nešiojamą kompiuterį – beveik viską, ką gali šis, jau šiandien gali ir telefonas“, – prognozuoja ekspertas.

Trys pagrindinės jo prognozės išmaniųjų telefonų tobulėjimui:

Eksponentinis mobilių sveikatos stebėsenos bei apsaugos programėlių ir priedėlių augimas – ateityje telefonas turėtų sekti pamatuoti svarbiausius jo organizmo duomenis ir sekti širdies plakimą;
Platesnis mobilių video ir specialiai tam skirtų programėlių paplitimas, kartu su integruotu dirbtiniu intelektu, gerokai kokybiškiau nei šiandien sekančiu žiūrovo pomėgius ir gebančio prie jų prisitaikyti;
Mobiliųjų telefonų galimybes praplės daiktų internetas ir kitų aplinkinių aparatų tobulėjimas, leisiantis ekranu valdyti kone visą aplinką.

Ką tai reiškia Lietuvai?

Savo pranešimą R. Simonas dalinosi patirtimi inovatyvių įmonių, kurių pavyzdžiu galėtų pasekti Lietuva. Tarp jų – ir tokie žaidimai kaip „Pokemon Go“, kūrybingai panaudojantis sumaišytą realybę ir tokie išradimai kaip „Ciradia“, siūlantys išmaniųjų daviklių miegamajame dėka sekti savo miego ciklus bei ritmingumą. Verslininko nuomone, tokioms idėjoms visų pirma reikia kūrybiško mąstymo – techninę jų pusę sutvarkyti gerokai paprasčiau, nei konceptualiąją.

„Idealus pavyzdys Lietuvai yra „Waze“ programėlė, kuri pakeitė vairuotojų gyvenimą ir šiandien yra naudojama beveik visų. O juk jos kūrėjai – du trisdešimtmečiai iš Izrealio, kuriems tiesiog šovė nuostabi mintis, jog „Apple“ ar „Google“ žemėlapiai neatitinka šiuolaikinio žmogaus poreikių ir juos galima iš esmės pergalvoti. Ir per tris metus jie šią idėją pardavė „Google“ už 1,3 milijardo dolerių – jei tai įmanoma kūrybingiems žmonėms Izraelyje, kodėl ne Lietuvoje?“, – publikos klausė R. Simonas.

Pavyzdį mobiliųjų technologijų guru siūlo imti iš Antakalnio rajone įsikūrusio „Vilnius Tech Park“, kuris leidžia inovatoriams augti vienas šalia kito ir sukuria erdvę, kur gali gimti netradiciniai sprendimai.

Spalio 12-13 d. vykstantį Vilniaus inovacijų forumą „Innovation Drift“ organizuoja Ūkio ministerija ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Inovacijų savaitės metu vykstantis renginys finansuojamas Europos sąjungos regioninės plėtros fondo lėšomis. Vienas didžiausių Baltijos jūros regione vykstančių renginių ateities tema šiemet sukvietė daugiau kaip keturiasdešimt mokslininkų, verslininkų ir futurologų iš 15 pasaulio valstybių.

• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148