Medijų lingvistiką būtina išmanyti visiems darbuotojams, kuriantiems tekstus

Masinės komunikacijos priemonių kaita, technologijų proveržis viešojoje komunikacijoje, turinio gausa, naujų viešųjų erdvių atsiradimas, visuomenės informavimo dalyvių pokyčiai, informacijos pateikimo formų gausa, sąlygojo naujų specialistų, gebančių „kalbėti“ pasikeitusia medijų kalba – medijų lingvistų poreikį.

Pernai Vilniaus universiteto (VU) Užsienio kalbų institute buvo parengta nauja II pakopos studijų programa. Šios naujos krypties specialistų rengimui yra būtinas rimtas teorinis pagrindas ir esamos sėkmingos dėstymo patirties įsisavinimas bei šiuolaikinės darbo rinkos poreikių įvertinimas. Šiuos klausimus aptarti Europos medijų lingvistai spalio 12-13 d. rinkosi į tarptautinę konferenciją „Lingvistiniai, edukologiniai ir tarpkultūriniai tyrimai 2017“ Vilniaus universitete.

Konferencijos metu surengtoje apskritojo stalo diskusijoje „Medijų lingvistika: tyrimų kryptys ir edukacinės paradigmos“ vyko pokalbiai tarp žurnalistų, darbdavių, medijų srityje dirbančių profesionalų ir įvairių šalių mokslininkų, tiriančių šiuolaikinės masinės komunikacijos ir specifinius viešosios erdvės tekstų ypatumus.

Šiandien kiekvienam darbuotojui, kurio darbas susijęs su tekstų rašymu, (žurnalistui, redaktoriui, reklamos, rinkodaros specialistui) yra būtina išmanyti medijų kalbą.

Maskvos Lomonosovo universiteto medijų lingvistikos tyrėja Tatiana Dobrosklonskaya kalbėjo apie medijų tekstų pokyčius – tendencijos matomos labai ryškiai. Mokslininkės teigimu, tekstų turinys pateikiamas atsižvelgiant į jo kontekstą. Keičiasi medijų tekstų struktūra ir apimtis, tekstai trumpėja, bet jų tikslingumas didėja.

„Jungtinėje Karalystėje per ekonominę krizę žurnalistų buvo prašoma tekstuose apie krizę nenaudoti šio žodžio, o jį keisti žodžiais „augimo sulėtėjimas“, – pasakojo T. Dobrosklonskaya. Ji pacitavo garsų medijų lingvistą Michaelą Kelly „Tai, kaip mes kalbame apie dalykus, formuoja tai, kaip galvojame apie juos“.

Diskusijoje norėta išgryninti pagrindines medijų lingvistikos specialisto kompetencijas, būtinas aukštos kvalifikacijos specialistams ruošti.

„Medijų lingvistikos specialistai turėtų gerai orientuotis besikeičiančios masinės komunikacijos lauke, gebėti kalbos lygmenyje suvokti, kritiškai vertinti ir atrinkti vertingą informaciją, platinamą globalioje informacinėje erdvėje, profesionaliai kurti viešųjų ryšių, reklamos, tarptautinės informacijos, naujienų tekstus įvairiomis kalbomis visose medijų platformose“, – naujų specialistų kompetencijas vardijo Sankt Peterburgo universiteto atstovė, medijų lingvistė Lilia Duskaeva.

Daugialypio teksto suvokimas ir kūrimas skirtingoms auditorijoms ir medijų priemonėms yra viena iš svarbiausių kompetencijų šiuolaikiniam medijų lingvistikos specialistui.

Kalbant apie šiuolaikinės medijų lingvistikos programos turinį, pasak jos kūrėjų, programa yra neįmanoma be komunikacijos teorijos, bet ji nedubliuoja žurnalistikos studijų.

Komunikacijos fakultetas ruošia žurnalistus, rašančius lietuvių kalba, o medijų lingvistai kurs tekstus anglų, rusų ir kitomis kalbomis. Bet pagrindinį šių programų skirtumą L. Duskaeva mato tekstų kalbos akcentavime. Anot jos, naujoji lingvistinė programa orientuota į tekstą, atitinkantį šiuolaikines kalbinės elgsenos normas ir taisykles. Žurnalistai ruošiami labiau akcentuojant rašomo teksto struktūrą.

„Būtent šios programos tikslas – ruošti ne tiesiog filologą ar lingvistą, net ne žurnalistą, bet specialistą, kuris orientuotųsi visose šiuolaikinėse daugialypėse, nuolat besikeičiančiose, neišsemiamose medijų platformose ir jose kurtų“, – teigė Lilia Duskaeva.

Medijų lingvistai galės dirbti kalbos ekspertais ir konsultantais, kalbų rašytojais, redaktoriais, viešųjų ryšių specialistais, medijų produktų lokalizavimo specialistais, reklaminių tekstų kūrėjais, tarptautinės komunikacijos specialistais, diplomatės tarnybos atstovais, tyrėjais.

• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.
• Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147