iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija
Naujienos

Šiuolaikinis mokslininkas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

2017-10-23 16:20:42

Mokslininko portretas dažnai suvokiamas stereotipiškai – tarp knygų ar mėgintuvėlių laboratorijoje užsidaręs fanatikas ir ribotą socialinį gyvenimą gyvenantis intravertas.

Pasak Lietuvos mokslo ir verslo atstovų, toks įsivaizdavimas jau tapęs atgyvena, nes šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių.

Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) profesoriaus Sigito Tamulevičiaus, per pastaruosius 20 metų akivaizdžiai keitėsi tiek stereotipai, vyraujantys viešojoje erdvėje, tiek pati visuomenė. Tad šiuolaikinis mokslininkas negali būti inertiškas ar nereaguojantis į besikeičiančią aplinką ir visuomenės poreikius, mat pagrindinė jo užduotis – surasti reikalingą finansavimą mokslinei idėjai realizuoti.

„Iki nepriklausomybės apie mokslininko profesiją vyravo toks pasakymas: „Kelios minutės gėdos ginantis disertaciją, o po to esi aprūpintas visam gyvenimui“. Suprask, pasistengi per gynimą, o vėliau stabilumas garantuotas. Šiais laikais mokslininkai, kurie nori būti aktyvūs, nuolat ieško galimybių, dalyvauja socialiniuose procesuose, privalo konkuruoti su kitais mokslininkais ir įrodyti, jog jo idėja yra geresnė nei kitų. Ne tik stereotipai, bet ir realybė keičiasi“, – akcentuoja S. Tamulevičius.

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkė dr. Milena Medineckienė antrina: mokslininko darbas – tai daug daugiau nei vien moksliniai tyrimai.

„Mokslininko profesijai būtinas sugebėjimas reikšti mintis raštu ir žodžiu, mokslinių straipsnių skaitymas ir rašymas, mokslinės konferencijos, partnerių paieška, darbas prie projektų, dėstymas universitete bei dalyvavimas akademinėje ir visuomeninėje veikloje, – vardija M. Medineckienė ir pabrėžia, jog šis veiklų sąrašas neturėtų priklausyti nuo mokslininko amžiaus. – Geri mokslininkai keliauja bei rašo publikacijas ir būdami jau pensinio amžiaus, tai puiki galimybė išlaikyti budrų protą iki gilios senatvės“.

Tiesa, S. Tamulevičius pripažįsta, kad kitus interesus šiuolaikiniai mokslininkai dažniausiai turi aukoti. „Kūryba ir nuolatinis domėjimasis savo sritimi taip įtraukia, kad kitoms veiklos lieka mažai laiko. Tikram mokslininkui jo darbas yra hobis“, – sako KTU Medžiagų mokslo instituto direktorius.

Pasak jo, svarbiausios savybės kiekvienam mokslininkui – smalsumas, nuolatinis domėjimasis naujovėmis, pasiekimais artimose srityje ir visiškas atsidavimas savo darbui: „Turi nuolat gyventi tuo, ką darai, tobulėti ir mokytis. Kuomet dirbi mokslinį darbą, mokaisi visą gyvenimą, šis aspektas nesikeičia visais laikais“.

Mokslininkų žodį visuomenė vertina

Pirmosios robotikos įmonės Lietuvoje „Rubedo Sistemos“ bendrasteigėjas Linas Vaitulevičius sako, jog Lietuvai oficialiai deklaruojant padidintą dėmesį žinių ekonomikai, turėtų daugėti ir verslų, kurie savo vertės pasiūlymus grindžia naujausiomis mokslo žiniomis.

„Palankiausiai į mokslą žiūri tie verslai, kurie siekia gaminti aukštos pridėtinės vertės produkciją. Paprastai, tam reikalingos gilios specialiosios žinios, o tai – mokslininkų arkliukas“, – teigia L. Vaitulevičius.

Pasak jo, visuomenės požiūris į mokslą ir mokslininkus yra teigiamas, tačiau kartais būna gana paradoksalus.

„Mokslininkų klausomasi, jie cituojami, o mokslinių tyrimų išvados pateikiamos kaip galutinis ir neatremiamas argumentas. Pastebėjau tokį paradoksą: iš vienos pusės, visuomenė nepakankamai vertina patį mokslinį metodą, antra vertus, nekritiškai vertina mokslinę produkciją, kurią suskumba laikyti paskutine tiesos instancija,“ – pastebi L. Vaitulevičius.

Mokslininko karjerą renkasi ne kiekvienas

KTU biomedicininę inžineriją studijuojanti Birutė Paliakaitė sako, jog jaunųjų mokslininkų trūkumas Lietuvoje juntamas. Studentė pasakoja, jog pati mokslu susidomėjo dar mokykloje, o Biomedicininės inžinerijos institute dirbantys kolegos parodė, kuo mokslas yra žavus.

Šiais metais magistrantei už mokslinį darbą „Arterijų būklės vertinimas kūno kompozicijos svarstyklėmis“ buvo paskirta Lietuvos mokslų akademijos premija.

„Kelerius metus praleidusi tarp patyrusių ir jaunų mokslininkų supratau, jog ši profesija išsiskiria savo laisve. Kiekvienas mokslininkas gali koncentruotis į jam aktualiausius dalykus, keisti savo tyrimų lauką, rinktis problemų sprendimo būdus. Be to, mintis, jog savo darbu galima nors ir maža dalelyte prisidėti prie žmogaus pažangos ir žinių praplėtimo, labai žavi“, – pasakoja B. Paliakaitė.

Vis dėlto kalbant apie mokslininko profesijos prestižą, vienas iš rodiklių, pasak S. Tamulevičiaus, yra stojančiųjų į doktorantūros studijas skaičius, o konkursai šiuo metu nėra dideli.

„Tai iš dalies ir parodo visuomenės požiūrį į mokslininko darbą, taigi mokslininko autoritetas yra šiek tiek kritęs. Vyresnių žmonių vertinime dominuoja pagarba moksliniam darbui. Jaunesni žmonės ko gero žiūri pragmatiškiau ir mato tą dalį, kuri yra reali – atlyginimai nėra dideli, tad daug kas nesieja savo ateities su mokslininko karjera dėl šios priežasties“, – pastebi pašnekovas.

Finansinį aspektą išskiria ir M. Medineckienė. Pasak jos, nors naujausių technologijų dėka jaunus žmones lengviau pasiekia jiems priimtina, suprantama informacija ir mokslas populiarėja, kalbant apie mokslininko profesijos prestižą Lietuvoje neišvengiamai iškyla ir finansiniai klausimai.

Vis dėlto L. Vaitulevičius įsitikinęs, jog mokslininko prestižas tik didės, o šio proceso tendencijos jau dabar yra akivaizdžios. „Mažai kas abejoja, kad ateities valiuta bus žinios, todėl mokslininkai turi puikią startinę poziciją. Jei galėčiau atsukti laiką atgal, turbūt pabandyčiau tapti mokslininku“, – prisipažįsta verslininkas.

Itin vertina jaunimą

Profesoriaus S. Tamulevičiaus teigimu, jaunimo tarpe susidomėjimas fiziniais, technologiniais mokslais tiek prieš 20 metų, tiek dabar yra juntamas, o teisingai nukreipus jaunąją kartą ji puikiausiai galės konkuruoti Europos mokslo erdvėje.

„Su jaunimu dirbti labai smagu, jie atviri naujovėms, greitai įsisavina informacines technologijas, programinę įrangą, vyresnės kartos mokslininkai šioje veikloje šiek tiek pralošia“, – pastebi profesorius.

Medineckienė, kalbėdama apie jaunuosius mokslininkus pabrėžia, jog naujoji karta pasižymi ambicingumu, drąsa ir pasitikėjimu savimi.

„Pastebėjau, jog jaunimui pakovoti už save ir atstovėti savo poziciją įvairiose situacijose tampa lengviau ne tik dėl to, jog šiais laikais operuojama dideliu kiekiu informacijos ir žinių, bet ir todėl, kad jaunų žmonių nuomonė Lietuvoje jau perėjo į daug aukštesnį lygį. Juos gerbia, įsiklauso į jų nuomonę ir leidžia pasisakyti aukščiausiu politiniu lygmeniu“, – sako jaunųjų mokslininkų atstovė.

Galimybės Lietuvoje – sudėtinga, bet įmanoma

Tamulevičiaus teigimu, pasiryžusiems ir norintiems savo ateitį sieti su mokslininko karjera galimybių užsidirbti tikrai yra, tik reikia daugiau paplušėti.

„Mokslininkai, kurie yra labai aktyvūs, sugeba dalyvauti įvairiose projektinėse veiklose, gauna finansavimą ir gali puikiai dirbti mokslinį darbą Lietuvoje, tik tam reikia intensyvaus darbo“, – sako profesorius.

Jis pabrėžia, jog būtina įvertinti ir kitus aspektus, nes techninės galimybės vystyti mokslinę veiklą Lietuvoje daugumoje sričių yra išskirtinai geros, o paskutiniu metu vyriausybės įgyvendintos politikos mokslo srityje dėka veikiantys penki mokslo, studijų ir verslo slėniai suteikia labai daug galimybių.

„Mūsų institute jau trečią kartą per bendrą projektą atvažiuoja tyrėjai iš Japonijos atlikti mokslinių eksperimentų. Įranga ir siūlomos paslaugos Europos kompetencijos centrų įvardijamos kaip lygiavertės, jomis gali naudotis tiek įmonės, tiek tyrėjai. Jaunimui, matančiam save moksle, siūlyčiau pasidomėti aplinka, kurioje norėtų veikti ir savo akimis pamatyti, kokios yra galimybės“, – ragina KTU profesorius.

Mokslas išgelbės pasaulį?

KTU mokslininkas, atradėjas, Sveikatos telematikos mokslo instituto direktorius, profesorius Arminas Ragauskas įsitikinęs, jog dar niekada nebuvo tiek daug mokslininkų profesionalų, kiek jų yra dabar, o investicija į mokslinius tyrimus – tai investicija į žmonijos vystymąsi.

„Moksliniai tyrimai yra išlaidos, nes pinigai yra išleidžiami nuolat, o gaunamos tik žinios ir pažinimas, tačiau tos žinios gali būti ekonomiškai efektyvios. Mokslas generuoja inovacijas, technologijas, bet tai yra tik dalis tų išlaidų“, – sako prof. A. Ragauskas.

A. Ragausko teigimu, mokslininko profesija turi aiškią vietą tiek ekonomikoje, tiek visuomeniniuose reikaluose ir yra gerbiama, nes ši profesija itin svarbi žmonijos išlikimui ir ateičiai.

„Mokslas yra profesionalų užsiėmimas, tad stereotipus reikėtų užmiršti. Šitą planetą mes baigiame „suvalgyti“, o ji mums taip pat „atsidėkoja“ – tornadai, uraganai, Napo slėnis, geriausias vynuogynas Kalifornijoj sudegęs gaisruose, Lietuva skęsta. Ši planeta baigiasi, mums reikės iškeliauti į kitas planetas su visu savo genofondu, o kas tą padarys? Mokslas ir technologijos, taigi supraskim, kad stereotipai čia seniai negalioja“, – sako A. Ragauskas.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų el. paštas:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
iliustracija2018-06-15 21:12:58

Kaip socialiniuose tinkluose sukurti turinį, kuris patrauktų kitų dėmesį?

Kaip socialiniuose tinkluose sukurti turinį, kuris patrauktų kitų dėmesį? Kyla klausimas, kaip socialinių tinklų žvaigždės sukuria tobulas nuotraukas ar video filmukus, sulaukiančius šimtų tūkstančių paspaudimų patinka? Negana to, tinklaraštininkai, blogeriai ir kiti aktyviai socialinėje medijoje veikiantys asmenys iš to dar ir užsidirba.
iliustracija2018-06-15 21:04:56

Atostogos. Ko dar nežinojome?

Prasidėjus vasarai, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) vis dažniau gauna paklausimų, susijusių su kasmetinėmis atostogomis. Todėl VDI specialistai primena pagrindines nuostatas.
iliustracija2018-06-15 21:00:55

Technologijų integracija svarbi nuo įmonės įkūrimo pradžios

Pirmuosius veiklos metus skaičiuojantis nepriklausomas dujų tiekėjas „Achema Gas Trade“ veiklą pradėjo sukūręs inovatyvią klientų dujų suvartojimo deklaravimo sistemą. Sistemos kūrimas tapo viena iš pirmų naujos bendrovės investicijų – į išskirtinę technologiją.
iliustracija2018-06-15 20:59:11

„Tele2“ tyrimas: moterys išmanesnės nei vyrai?

Technologijų lyderės „Tele2“ užsakymu atlikta internetinė gyventojų apklausa atskleidė, kad 92 proc. Lietuvos gyventojų turi išmaniuosius telefonus. Tuo tarpu ketvirtadalis apklaustųjų vis dar naudojasi ir mygtukiniais telefonais. Juos, tyrimo duomenimis, dažniau renkasi vyrai.
iliustracija2018-06-15 20:57:16

Kiek kainuoja blogas dizainas?

Šiuolaikinės interneto svetainės bei mobiliosios aplikacijos tampa vis labiau kompleksiškos ir interaktyvios. Maža to, dėl milžiniško technologinio proveržio naudotojai tapo itin išrankūs. Tai didelis iššūkis elektroninės prekybos srityje, nes naudotojo patirtis (UX) ir patogumas tampa bene svarbiausiais faktoriais sėkmingai veiklai vykdyti ir siekti aukščiausių rezultatų.
iliustracija2018-06-15 20:49:53

Darbuotojai, kuriems darbo ieškoti nereikia

Lietuvoje formuojasi tam tikros specialistų ir vadovų kategorijos, kurioms darbo ieškoti nereikia – jie kiekvieną savaitę gauna po kelis pasiūlymus prisijungti prie naujų darbdavių. Kai kurių sričių IT specialistai pripažįsta net nespėjantys įvertinti visų gautų pasiūlymų, tad yra priversti dalį jų atmesti net neperžiūrėję.
iliustracija2018-06-15 20:43:59

Jau metus ES naršome kaip namuose – vartojimas rekordiškas, paslaugos vėl pigs

Technologijų lyderė „Tele2“ dar labiau mažina paslaugų kainas keliaujantiems Europos Sąjungos šalyse. Lygiai prieš metus, įssigaliojus ES reglamentui, operatoriaus klientai jau mokėjo iki 20 kartų pigiau – todėl, kaip rodo statistika, naršė keliolika kartų daugiau.
iliustracija2018-06-15 20:40:21

Telefonas vaikui – atsakingas momentas tėvams. Kaip nesuklysti?

Šiandien be telefono savo gyvenimo jau neįsivaizduoja ne tik suaugusieji, bet ir vaikai. Tyrimai rodo, kad pirmąjį asmeninį telefoną vaikai gauna būdami maždaug 6–7 metų, kuomet ruošiasi žengti pirmuosius žingsnius mokykloje.
iliustracija2018-06-15 20:38:28

5 patarimai, kaip nenusivilti orų prognoze

Gyvenant šalyje, kur orų prognozė – bene trečioji valstybinė religija (po krepšinio), noras žinoti tiksliausias orų prognozes – būtinybė. Kita vertus, orų prognozavimas yra tapęs savitu Lietuvos folkloru, kai žadami vieni orai, o sulaukiama visiškai priešingų arba būsimi orai įvardijami taip, kad niekas dorai nesupranta, ar lis, ar snigs.
iliustracija2018-06-12 12:16:30

Televizorius sporto rungtynėms žiūrėti: kaip išsirinkti?

Artėjant pasaulio futbolo čempionatui pastebimas televizorių paklausos didėjimas. Natūralu, nes sirgaliai nori įsigyti įrangą, kuri leistų pajusti tikrąją rungtynių atmosferą. Tokia pat paklausa jaučiama ir krepšinio sezono metu, vykstant olimpinėms žaidynėms ir pan.
iliustracija2018-06-09 18:10:46

Maudynių sezonas: pasitikrinkite, ar jūsų išmanusis yra atsparus vandeniui

Vasariški orai ir vėl džiugina, todėl savaitgalį daugelis leis prie vandens telkinių. Technologijų lyderė „Tele2“ pastebi, kad nors daugelis išmaniųjų jau yra atsparūs vandeniui, tačiau jų skendimas vis dar yra viena iš dažniausių telefonų gedimo priežasčių šiltuoju metu laiku.
iliustracija2018-06-08 09:38:50

Vasarinis peršalimas: nesuklyskite manydami, kad jums alergija

Kaltė dėl tokių simptomų, kaip čiaudulys ar tekanti nosis, vasarą dažniausiai suverčiama įvairioms alergijoms. Iš tiesų, dėl žydinčios gamtos pavasarį ir vasarą alergijų mastas gerokai išauga, tačiau, užėjus karščiams, šie simptomai gali signalizuoti ir apie vasaros peršalimą.
iliustracija2018-06-08 09:33:18

4-oji pramonės revoliucija: kokios darbuotojų savybės bus reikalingos?

Pasaulio ekonomikos forumas vis garsiau kalba apie 4-ąją pramonės revoliuciją. Numatoma, jog žmogų, atliekantį įprastus ir kasdieninius darbus, įvairiose srityse vis daugiau keis mašinos.
iliustracija2018-06-08 09:27:30

Dūmų detektorių montavimas: kokių klaidų nedaryti

Nuo šių metų gegužės 1-os dienos didelė dalis Lietuvos gyventojų stengiasi užtikrinti, kad jų namuose būtų dūmų detektorius. Kita vertus, kaip teigia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM specialistai, dūmų detektoriaus įsigijimas ir patikrinimų baimė neturėtų būti vieninteliai dalykai, į kuriuos reikėtų kreipti dėmesį.
iliustracija2018-06-08 09:25:05

Paskelbtas dujotiekių tarp Lenkijos ir Lietuvos statybos darbų pirkimas

AB „Amber Grid“ birželio 7 d. paskelbė tarptautinį pirkimą įsigyti statybos darbus dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) projekto daliai Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pirkimas vykdomas skelbiamų derybų būdu.
iliustracija2018-06-08 09:17:13

Švaresni degalai: ar Kalifornijos pavyzdys užkrės likusį pasaulį?

Į gatves, taip pat – ir Lietuvoje, vis dažniau išriedantys elektromobiliai pastaruoju metu reguliariai minimi diskutuojant tiek apie švarią energetiką, tiek ir apie transporto sektoriuje vykstančius pokyčius. Akivaizdu, tiek gyventojams, tiek ir verslo įmonėms rūpinantis supančia aplinka, pasikeitimai neišvengiami.
iliustracija2018-06-06 14:25:18

BDAR: 5 klaidingi mitai apie pirkėjų duomenis

Nors Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) įsigaliojo daugiau nei prieš savaitę, daugumai interneto vartotojų iki šiol kyla neaiškumų ir nepagrįstų baimių, kaip yra tvarkoma jų asmeninė informacija.
iliustracija2018-06-06 14:19:54

„Google“ programuotojų komanda atvyksta į Vilnių

10 Europos šalių ir 14 miestų. Tiek vietų šią vasarą aplankys „Google“ programuotojų komanda, kuri su savo spalvingu autobusu užsuks į universitetų miestelius ir technologijų parkus. Šių vizitų metu bus pristatomi įvairūs mokymai programuotojams ir startuoliams.
iliustracija2018-06-06 14:16:34

Tausoti gamtą padeda ir išmanieji telefonai

Kiekvienais metais birželio 5-ąją,kaip ir visas pasaulis, minime Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną. Ši diena skirta paskatinti aplinkos apsaugą visame pasaulyje ir parodyti, kad prie gamtos išsaugojimo gali prisidėti kiekvienas žmogus.
iliustracija2018-06-01 18:57:08

Brangsta beveik viskas, išskyrus techniką

Vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje kyla bene sparčiausiai Europoje, rodo statistikos agentūros „Eurostat“ duomenys. Tačiau išlaikyti balansą padeda stabilios ir netgi mažėjančios technikos kainos elektroninės prekybos sektoriuje.
iliustracija2018-06-01 18:52:53

Kodėl stipriosios lyties atstovai vis dar gėdijasi šnekėti apie vyrų ligas

Nors viešoje erdvėje atrodo, kad stipriosios lyties atstovai nesibaido sveiko gyvenimo būdo revoliucijos, apsilankymų vaistinėse ir medicinos klinikose pasak specialistų, ženkliai nedaugėja, o vyrų sergamumas ir mirtingumas vis dar išlieka didelis.
iliustracija2018-06-01 18:43:19

„Bitė“ išplėtė savo tinklą į vieną interneto centrų Europoje – Amsterdamą

Išmanius sprendimus kurianti bendrovė „Bitė Lietuva” toliau plečia savo tarptautinių jungčių, leidžiančių iš Lietuvos pasiekti užsienyje esančius tinklalapius ir kitą turinį, žemėlapį. Jame atsirado nauja 10 Gb/s jungtis su Amsterdamu – vienu pagrindinių interneto mazgų Europoje.
iliustracija2018-06-01 18:41:00

Dovanokite tėčiui tai, ką jis tikrai norėtų gauti

Artėjant Tėvo dienai artimieji ima dažniau žvalgytis po lentynas, kuriose – su vyriškais pomėgiais susijusios prekės. „Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė teigia, kad pirmąjį birželio sekmadienį tėčius ir senelius malonu nustebinti ne tik gėlės žiedu, bet ir įdomia knyga.
iliustracija2018-06-01 18:35:02

LOGIN 2018 jau kitą savaitę: penki pranešimai, kuriuos ilgai atsiminsite

Ateinantį ketvirtadienį Vilniuje startuoja tarptautinis inovacijų festivalis LOGIN 2018, į Lietuvos sostinę priviliojęs aibę visame pasaulyje žinomų ekspertų, kurie dalinsis vertingomis technologijų, kūrybiškumo ir verslo sričių įžvalgomis.
iliustracija2018-05-31 18:43:38

Užvestą automobilį pavogęs pasvalietis juo džiaugėsi neilgai

Panevėžio apylinkės prokuratūroje baigtas ikiteisminis tyrimas dėl kuriozinės automobilio vagystės. Kaltinimai pareikšti Pasvalio rajono gyventojui, vos prieš dvi savaites iki vagystės paleistam iš įkalinimo įstaigos. Jei vyras teismo bus pripažintas kaltu dėl nuvaryto automobilio, jam gresia vėl netekti laisvės.
iliustracija2018-05-31 18:35:24

Lietuvių atostogos: išleidžia daugiau, vyksta toliau, už jas sumoka vėliau

Vyresnei lietuvių kartai įprastą atostogų standartą, tai yra vasaras soduose ar Palangoje, pakeitus poilsinėms–pažintinėms kelionėms į svečias šalis, kelionių organizatoriai fiksuoja kasmet didėjančią šių kelionių paklausą ir vis didesnę joms skiriamą pinigų sumą.
iliustracija2018-05-31 18:30:24

Registrų centro sistemų gedimai paralyžiuoja NT sandorių tvirtinimą

Dėl valstybinės įmonės „Registrų centras“ palaikomos informacinės sistemos gedimų notarai negali atlikti dalies savo pareigų ir teikti paslaugas klientams, konstatuoja Lietuvos notarų rūmai.
iliustracija2018-05-31 18:27:18

Patarimai, kaip protingai išsirinkti elektrinį paspirtuką

Vaikams elektrinis paspirtukas – tai labai kieta pramoga ir šiuolaikiška alternatyva dviračiui, o suaugusiems – tai puiki miesto transporto priemonė: patogi, patikima, greita ir manevringa. Žinoma, tokia transporto priemone elektrinis paspirtukas yra tada, kai yra tinkamai pasirinktas.
iliustracija2018-05-31 18:21:08

Susitarimas kūrėjams per 9 metus atneš 22 mln. eurų

Lietuvos retransliuotojus vienijančios organizacijos – Lietuvos kabelinės televizijos asociacija ir Lietuvos telekomunikacijų operatorių asociacija – ir autorių teises ginančios Kolektyvinio administravimo asociacijos AVAKA, LATGA ir AGATA pasirašė ilgalaikį bendradarbiavimo susitarimą.
iliustracija2018-05-31 18:13:10

Y ir Z kartos: kaip namus tvarko jaunuoliai, kurie „nemoka“ tvarkytis?

Jie turi bėdų, kai reikia išvirti kiaušinį. Jiems sudėtinga ilgiau išlaikyti dėmesį ar kartoti tą patį rutininį veiksmą. Bet jie neskirsto buities darbų į moteriškus ar vyriškus, todėl jiems nėra problemų lyginti drabužių ar išnešti šiukšles.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.