iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija
Naujienos

Šiuolaikinis mokslininkas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

2017-10-23 16:20:42

Mokslininko portretas dažnai suvokiamas stereotipiškai – tarp knygų ar mėgintuvėlių laboratorijoje užsidaręs fanatikas ir ribotą socialinį gyvenimą gyvenantis intravertas.

Pasak Lietuvos mokslo ir verslo atstovų, toks įsivaizdavimas jau tapęs atgyvena, nes šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių.

Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) profesoriaus Sigito Tamulevičiaus, per pastaruosius 20 metų akivaizdžiai keitėsi tiek stereotipai, vyraujantys viešojoje erdvėje, tiek pati visuomenė. Tad šiuolaikinis mokslininkas negali būti inertiškas ar nereaguojantis į besikeičiančią aplinką ir visuomenės poreikius, mat pagrindinė jo užduotis – surasti reikalingą finansavimą mokslinei idėjai realizuoti.

„Iki nepriklausomybės apie mokslininko profesiją vyravo toks pasakymas: „Kelios minutės gėdos ginantis disertaciją, o po to esi aprūpintas visam gyvenimui“. Suprask, pasistengi per gynimą, o vėliau stabilumas garantuotas. Šiais laikais mokslininkai, kurie nori būti aktyvūs, nuolat ieško galimybių, dalyvauja socialiniuose procesuose, privalo konkuruoti su kitais mokslininkais ir įrodyti, jog jo idėja yra geresnė nei kitų. Ne tik stereotipai, bet ir realybė keičiasi“, – akcentuoja S. Tamulevičius.

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkė dr. Milena Medineckienė antrina: mokslininko darbas – tai daug daugiau nei vien moksliniai tyrimai.

„Mokslininko profesijai būtinas sugebėjimas reikšti mintis raštu ir žodžiu, mokslinių straipsnių skaitymas ir rašymas, mokslinės konferencijos, partnerių paieška, darbas prie projektų, dėstymas universitete bei dalyvavimas akademinėje ir visuomeninėje veikloje, – vardija M. Medineckienė ir pabrėžia, jog šis veiklų sąrašas neturėtų priklausyti nuo mokslininko amžiaus. – Geri mokslininkai keliauja bei rašo publikacijas ir būdami jau pensinio amžiaus, tai puiki galimybė išlaikyti budrų protą iki gilios senatvės“.

Tiesa, S. Tamulevičius pripažįsta, kad kitus interesus šiuolaikiniai mokslininkai dažniausiai turi aukoti. „Kūryba ir nuolatinis domėjimasis savo sritimi taip įtraukia, kad kitoms veiklos lieka mažai laiko. Tikram mokslininkui jo darbas yra hobis“, – sako KTU Medžiagų mokslo instituto direktorius.

Pasak jo, svarbiausios savybės kiekvienam mokslininkui – smalsumas, nuolatinis domėjimasis naujovėmis, pasiekimais artimose srityje ir visiškas atsidavimas savo darbui: „Turi nuolat gyventi tuo, ką darai, tobulėti ir mokytis. Kuomet dirbi mokslinį darbą, mokaisi visą gyvenimą, šis aspektas nesikeičia visais laikais“.

Mokslininkų žodį visuomenė vertina

Pirmosios robotikos įmonės Lietuvoje „Rubedo Sistemos“ bendrasteigėjas Linas Vaitulevičius sako, jog Lietuvai oficialiai deklaruojant padidintą dėmesį žinių ekonomikai, turėtų daugėti ir verslų, kurie savo vertės pasiūlymus grindžia naujausiomis mokslo žiniomis.

„Palankiausiai į mokslą žiūri tie verslai, kurie siekia gaminti aukštos pridėtinės vertės produkciją. Paprastai, tam reikalingos gilios specialiosios žinios, o tai – mokslininkų arkliukas“, – teigia L. Vaitulevičius.

Pasak jo, visuomenės požiūris į mokslą ir mokslininkus yra teigiamas, tačiau kartais būna gana paradoksalus.

„Mokslininkų klausomasi, jie cituojami, o mokslinių tyrimų išvados pateikiamos kaip galutinis ir neatremiamas argumentas. Pastebėjau tokį paradoksą: iš vienos pusės, visuomenė nepakankamai vertina patį mokslinį metodą, antra vertus, nekritiškai vertina mokslinę produkciją, kurią suskumba laikyti paskutine tiesos instancija,“ – pastebi L. Vaitulevičius.

Mokslininko karjerą renkasi ne kiekvienas

KTU biomedicininę inžineriją studijuojanti Birutė Paliakaitė sako, jog jaunųjų mokslininkų trūkumas Lietuvoje juntamas. Studentė pasakoja, jog pati mokslu susidomėjo dar mokykloje, o Biomedicininės inžinerijos institute dirbantys kolegos parodė, kuo mokslas yra žavus.

Šiais metais magistrantei už mokslinį darbą „Arterijų būklės vertinimas kūno kompozicijos svarstyklėmis“ buvo paskirta Lietuvos mokslų akademijos premija.

„Kelerius metus praleidusi tarp patyrusių ir jaunų mokslininkų supratau, jog ši profesija išsiskiria savo laisve. Kiekvienas mokslininkas gali koncentruotis į jam aktualiausius dalykus, keisti savo tyrimų lauką, rinktis problemų sprendimo būdus. Be to, mintis, jog savo darbu galima nors ir maža dalelyte prisidėti prie žmogaus pažangos ir žinių praplėtimo, labai žavi“, – pasakoja B. Paliakaitė.

Vis dėlto kalbant apie mokslininko profesijos prestižą, vienas iš rodiklių, pasak S. Tamulevičiaus, yra stojančiųjų į doktorantūros studijas skaičius, o konkursai šiuo metu nėra dideli.

„Tai iš dalies ir parodo visuomenės požiūrį į mokslininko darbą, taigi mokslininko autoritetas yra šiek tiek kritęs. Vyresnių žmonių vertinime dominuoja pagarba moksliniam darbui. Jaunesni žmonės ko gero žiūri pragmatiškiau ir mato tą dalį, kuri yra reali – atlyginimai nėra dideli, tad daug kas nesieja savo ateities su mokslininko karjera dėl šios priežasties“, – pastebi pašnekovas.

Finansinį aspektą išskiria ir M. Medineckienė. Pasak jos, nors naujausių technologijų dėka jaunus žmones lengviau pasiekia jiems priimtina, suprantama informacija ir mokslas populiarėja, kalbant apie mokslininko profesijos prestižą Lietuvoje neišvengiamai iškyla ir finansiniai klausimai.

Vis dėlto L. Vaitulevičius įsitikinęs, jog mokslininko prestižas tik didės, o šio proceso tendencijos jau dabar yra akivaizdžios. „Mažai kas abejoja, kad ateities valiuta bus žinios, todėl mokslininkai turi puikią startinę poziciją. Jei galėčiau atsukti laiką atgal, turbūt pabandyčiau tapti mokslininku“, – prisipažįsta verslininkas.

Itin vertina jaunimą

Profesoriaus S. Tamulevičiaus teigimu, jaunimo tarpe susidomėjimas fiziniais, technologiniais mokslais tiek prieš 20 metų, tiek dabar yra juntamas, o teisingai nukreipus jaunąją kartą ji puikiausiai galės konkuruoti Europos mokslo erdvėje.

„Su jaunimu dirbti labai smagu, jie atviri naujovėms, greitai įsisavina informacines technologijas, programinę įrangą, vyresnės kartos mokslininkai šioje veikloje šiek tiek pralošia“, – pastebi profesorius.

Medineckienė, kalbėdama apie jaunuosius mokslininkus pabrėžia, jog naujoji karta pasižymi ambicingumu, drąsa ir pasitikėjimu savimi.

„Pastebėjau, jog jaunimui pakovoti už save ir atstovėti savo poziciją įvairiose situacijose tampa lengviau ne tik dėl to, jog šiais laikais operuojama dideliu kiekiu informacijos ir žinių, bet ir todėl, kad jaunų žmonių nuomonė Lietuvoje jau perėjo į daug aukštesnį lygį. Juos gerbia, įsiklauso į jų nuomonę ir leidžia pasisakyti aukščiausiu politiniu lygmeniu“, – sako jaunųjų mokslininkų atstovė.

Galimybės Lietuvoje – sudėtinga, bet įmanoma

Tamulevičiaus teigimu, pasiryžusiems ir norintiems savo ateitį sieti su mokslininko karjera galimybių užsidirbti tikrai yra, tik reikia daugiau paplušėti.

„Mokslininkai, kurie yra labai aktyvūs, sugeba dalyvauti įvairiose projektinėse veiklose, gauna finansavimą ir gali puikiai dirbti mokslinį darbą Lietuvoje, tik tam reikia intensyvaus darbo“, – sako profesorius.

Jis pabrėžia, jog būtina įvertinti ir kitus aspektus, nes techninės galimybės vystyti mokslinę veiklą Lietuvoje daugumoje sričių yra išskirtinai geros, o paskutiniu metu vyriausybės įgyvendintos politikos mokslo srityje dėka veikiantys penki mokslo, studijų ir verslo slėniai suteikia labai daug galimybių.

„Mūsų institute jau trečią kartą per bendrą projektą atvažiuoja tyrėjai iš Japonijos atlikti mokslinių eksperimentų. Įranga ir siūlomos paslaugos Europos kompetencijos centrų įvardijamos kaip lygiavertės, jomis gali naudotis tiek įmonės, tiek tyrėjai. Jaunimui, matančiam save moksle, siūlyčiau pasidomėti aplinka, kurioje norėtų veikti ir savo akimis pamatyti, kokios yra galimybės“, – ragina KTU profesorius.

Mokslas išgelbės pasaulį?

KTU mokslininkas, atradėjas, Sveikatos telematikos mokslo instituto direktorius, profesorius Arminas Ragauskas įsitikinęs, jog dar niekada nebuvo tiek daug mokslininkų profesionalų, kiek jų yra dabar, o investicija į mokslinius tyrimus – tai investicija į žmonijos vystymąsi.

„Moksliniai tyrimai yra išlaidos, nes pinigai yra išleidžiami nuolat, o gaunamos tik žinios ir pažinimas, tačiau tos žinios gali būti ekonomiškai efektyvios. Mokslas generuoja inovacijas, technologijas, bet tai yra tik dalis tų išlaidų“, – sako prof. A. Ragauskas.

A. Ragausko teigimu, mokslininko profesija turi aiškią vietą tiek ekonomikoje, tiek visuomeniniuose reikaluose ir yra gerbiama, nes ši profesija itin svarbi žmonijos išlikimui ir ateičiai.

„Mokslas yra profesionalų užsiėmimas, tad stereotipus reikėtų užmiršti. Šitą planetą mes baigiame „suvalgyti“, o ji mums taip pat „atsidėkoja“ – tornadai, uraganai, Napo slėnis, geriausias vynuogynas Kalifornijoj sudegęs gaisruose, Lietuva skęsta. Ši planeta baigiasi, mums reikės iškeliauti į kitas planetas su visu savo genofondu, o kas tą padarys? Mokslas ir technologijos, taigi supraskim, kad stereotipai čia seniai negalioja“, – sako A. Ragauskas.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų el. paštas:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
iliustracija2018-01-18 21:47:59

Paroda „CES 2018": išmanioji namų technika leis daugiau dėmesio skirti sau

Pasaulinėje technologijų parodoje „CES" kompanijos pristato inovatyviausius savo produktus, prie kurių dirbo visus metus. Šie produktai rodo tendencijas, kaip gyvensime ateityje. Šiemetinėje parodoje kompanija „Samsung" pristatė namų ūkio technologijų naujienas.
iliustracija2018-01-18 21:41:48

Kėdainių arenoje ir sporto centre vyko jaunių krepšinio turnyras „Arena Cup“

Sausio 5–7 dienomis Kėdainių arenoje bei Kėdainių sporto centre vyko berniukų (2004 ir 2006 gimusių) krepšinio turnyras „Arena Cup“. Jame dalyvavo 280 krepšininkų iš 6 Lietuvos miestų: Kėdainių, Jonavos, Panevėžio, Kauno, Vilniaus bei Šiaulių.
iliustracija2018-01-18 21:35:56

Nacionalinio kino populiarumas auga

Šalies kino teatruose praeitais metais lankėsi daugiau žiūrovų, išaugo ir bendrosios pajamos. Tačiau svarbiausia žinia analizuojant 2017 m. statistinius duomenis - nacionalinis kinas sulaukia vis didesnio Lietuvos žiūrovų dėmesio.
iliustracija2018-01-18 21:29:45

Vairuotojai bendrauja ne žodžiais, o posūkio signalais

„Regitra": eisme vairuotojai tarpusavyje nuolatos bendrauja, taip pranešdami apie savo ketinimus. Posūkiuose viena svarbiausių tokios komunikacijos priemonių - posūkio signalo rodymas. Šis veiksmas turi būti atliekamas laiku, kad kiti eismo dalyviai iš anksto galėtų planuoti savo elgesį kelyje.
iliustracija2018-01-18 21:20:55

„Brexit": JK vyriausybės prioritetai kelia nerimą europarlamentarams

Antradienį Strasbūre surengtoje diskusijoje europarlamentarai pripažino, kad „Brexit" derybose pasiekta daug pažangos, tačiau pažymėjo, kad sunkiausias derybų etapas dar tik prasideda.
iliustracija2018-01-18 21:17:02

Elektros energijos kainos didėjo visame regione

Praėjusią savaitę, sausio 8 - 14 d., visose „Nord Pool" biržos prekybos zonose kainos didėjo ir sistemos kaina kilo 15 proc. Sistemos kainos augimą lėmė 6 proc. padidėjusi paklausa Šiaurės ir Baltijos šalyse ir sumažėjusi vėjo generacija.
iliustracija2018-01-18 21:09:03

Nepažinta Afrika lietuvės rašytojos akimis

Ką tik knygynuose pasirodžiusi Viktorijos Prėskienytės-Diawaros apsakymų knyga „Bėgimas į nežinią. Afrikietiški pasakojimai"- iš tiesų unikali mūsų šiuolaikinėje literatūroje. Jos autorė daugiau kaip tris dešimtmečius praleido Afrikoje ir yra puikiai susipažinusi su Malio kultūra, istorija bei kasdienio šios šalies gyvenimo subtilybėmis.
iliustracija2018-01-18 21:07:09

Lietuvos magistralėse įrengiami kintamos informacijos kelio ženklai

Susisiekimo ministerija informuoja, kad magistralėje A2 Vilnius–Panevėžys (95,88 km ir 110,31 km) pradeda veikti du naujai įrengti kintamos informacijos kelio ženklai. Toks pažangus eismo valdymo būdas, kai leistinas greitis ribojamas pagal susidariusią situaciją, Lietuvos keliuose įdiegtas iš viso dešimtyje vietų.
iliustracija2018-01-18 21:03:34

Trūksta energijos – galbūt vartojate per mažai vandens?

Vangumas ir noras dieną praleisti lovoje nebūtinai tinginystės ar artėjančio gripo požymis – galbūt jūs tiesiog suvartojate per mažai vandens? Apie galimą skysčių trūkumą liudija ir daugiau nemalonių požymių, tokių, kaip suprastėjęs virškinimas, raumenų tempimas ar galvos skausmas.
iliustracija2018-01-18 21:00:29

Ant užšalusių vandens telkinių pramogaukite saugiai

Lietuvoje įsitvirtinus šaltiems žiemiškiems orams, žmonės skuba džiaugtis aktyviu poilsiu ant ledo. Nors kai kurios savivaldybės gyventojams įrengia čiuožyklas, nemažai žmonių šaltomis žiemos dienomis susirenka pramogauti ant užšalusių vandens telkinių.
iliustracija2018-01-18 20:57:50

Su startuolių viza į Lietuva atvykęs kinas kuria finansinį startuolį „PanPay"

Beveik prieš metus Lietuvoje startavusi užsienio talentų pritraukimo į Lietuvą programa „Startup visa" įsibėgėjo. Norinčiųjų atvykti į Lietuvą kurti inovatyvius verslus geografija driekiasi nuo Kinijos iki Jungtinių Valstijų, o verslo idėjos prilygsta garsiems pasauliniams verslo modeliams.
iliustracija2018-01-18 20:50:18

Ateina tikra žiema: 4 įpročiai, kuriuos pakeitus avaringumas keliuose sumažėtų

Spustelėjęs šaltis ir iškritęs sniegas prognozės – ženklas vairuotojams, kad prasideda tikra žiema. Didžiausios šalyje draudimo bendrovės „Lietuvos draudimo“ skambučių centras šiandien sningant registruoja apie 13 proc. išaugusį transporto žalų skaičių.
iliustracija2018-01-18 20:45:50

Vyriausybė patvirtino naują kompensuojamųjų vaistų kainodarą

Ministrų kabinetas pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlomam naujam vaistų kainodaros projektui, kuriuo būtų reguliuojamos kompensuojamųjų vaistų priemokos. Tai reiškia, kad įvedama maksimali priemoka arba vadinamosios priemokų „lubos" už kompensuojamuosius vaistus.
iliustracija2018-01-18 20:44:11

Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo darbai vyksta saugiai ir pagal grafiką

Vyriausybėje svarstyta Ignalinos atominės elektrinės (AE) eksploatavimo nutraukimo 2018 m. darbų programa, pagal kurią šiemet turėtų būti skirta 65,64 mln. eurų ES paramos. Lietuva yra įsipareigojusi projekto finansavimui skirti 14 proc. nacionalinių lėšų.
iliustracija2018-01-18 20:34:52

Didžiausią grąžą pensijų kaupimo dalyviams 2017 m. uždirbo akcijų pensijų fondai

Lietuvoje veikiančių pensijų fondų vidutinė grąža buvo teigiama: per metus II pakopos pensijų fondų vienetų vertė vidutiniškai pakilo 4,51, III pakopos - 5,19 proc. Didžiausią grąžą dalyviams pelnė akcijų pensijų fondai.
iliustracija2018-01-18 20:32:25

Automobilių padangas kurianti mokslininkė renkasi dviratį

Felicitas Broemmel nėra tipiškas žmogus, tačiau Lietuvoje tokia moteris, be abejonės, atrodytų dar keisčiau. Įsivaizduotume ją prie galingos mašinos vairo, įkūnijančią jėgą ir net agresiją. Tačiau, padangų gamintojui „Dunlop“ dirbanti mokslininkė netgi nevairuoja nuosavo automobilio – vietoje jo renkasi dviratį.
iliustracija2018-01-18 20:21:52

Europos reikalų komitetas: Europoje gali tekti spręsti labai sudėtingą klausimą

Dar 2015 m. lapkričio mėn. Europos Komisija (EK) atkreipė dėmesį į Lenkijoje vykstančius ginčus dėl Konstitucinio Teismo (KT) sudėties ir dėl jo pirmininko ir pirmininko pavaduotojo įgaliojimų mažinimo.
iliustracija2018-01-18 20:19:05

Europos Komisija teikia siūlymus dėl lankstesnio PVM tarifų nustatymo

Šiandien Europos Komisija pateikė siūlymus dėl taisyklių, kuriomis siekiama leisti valstybėms narėms lanksčiau nustatyti PVM tarifus ir sukurti geresnę mokestinę aplinką MVĮ.
iliustracija2018-01-18 20:06:23

Specialistų patarimai: kaip tinkamai pasiruošti slidinėjimo sezonui

Slidinėjimo sezonui įsibėgėjant, specialistai pastebi, kad retas aktyvaus laisvalaikio entuziastas šaltojo laikotarpio atostogoms ruošiasi tinkamai. Tai padidina traumų, ligų ar kitų nemalonumų riziką, kuri gali sugadinti žiemos atostogas.
iliustracija2018-01-18 19:59:59

Kaip turėtų atrodyti žiemiška kelionės vaistinėlė?

Pagalvojus apie galimas žiemos atostogų traumas, greičiausiai pirma į galvą šaunanti mintis – kaulų lūžiai. Juk pastaraisiais metais Lietuvos gyventojai itin pamėgo keliauti slidinėti.
iliustracija2018-01-18 19:56:17

„Medų valgyti nesveika? Taip nusikalbėti gali tik mažai proto turintis žmogus.“

Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) doc. Algirdas Amšiejus daugeliui yra pažįstamas kaip charizmatiškas, viešojoje erdvėje patarimų ir aštrių komentarų nešykštintis sodininkas profesionalas.
iliustracija2018-01-18 19:49:12

Kaip išsirinkti tinkamiausias ausines? Atsakykite į tris klausimus

Muzikos mėgėjams, žaidėjams, sportuojantiems ar tiesiog kalbantiems telefonu automobilyje – ausinės yra nepamainomos. Jos naudojamos įvairaus amžiaus klausytojų: nuo mažiausiųjų, niūniuojančių mėgstamų animacinių filmų dainas, iki verslo pasaulio žmonių, kurie telefonu darbus aptaria su partneriais iš viso pasaulio.
iliustracija2018-01-18 19:41:20

Ekspertai pataria: lauke minusas? Apsaugokite telefono bateriją

Užklupęs šaltis dažnam reiškia ne tik šiltesnius rūbus, varvančias nosis, bet ir netikėtai išsikraunantį išmanųjį telefoną. Ką daryti, kad telefonas žvarbiu oru nebekvailiotų ir turėdamas 60 proc. baterijos netikėtai neišsijungtų?
iliustracija2018-01-18 19:38:54

Šiemetinės Alpės – pavojingos kaip niekada

Žiemos pramogų mėgėjų rojumi vadinamuose Alpių kalnuose – sniego lavinų grėsmė. Sausio pradžioje Europoje praūžusi audra Eleanor bei intensyvus snygis joms sudarė palankias sąlygas, o milžiniškas sniego sluoksnis jau buvo paralyžiavęs kai kuriuos kurortus, įkalindamas juose vietinius gyventojus bei turistus.
iliustracija2018-01-18 19:35:23

Kelionė į Hamburgą: išpardavimų rojus, žuvų aukcionas ir „The Beatles“

Sausis puikus ne tik apsipirkti, bet ir pakeliauti. Jau įpratome, kad Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, naujų metų pradžioje pasipila nuolaidos ir išpardavimai. Jei norite didesnės prekių įvairovės ir dar dosnesnių pasiūlymų, keliaukite apsipirkti į Vokietiją.
iliustracija2018-01-18 19:31:18

Kibernetinių nusikaltimų centre – išmanieji telefonai

Dauguma žmonių kasdien ir nepaisydami savo buvimo vietos išmaniaisiais telefonais jungiasi prie skirtingų platformų ar svetainių. Šis rankos delne telpantis įrenginys leidžia nustatyti tapatybę – duomenys į jį atkeliauja akimirksniu. Tačiau ar šie asmens duomenys telefone yra apsaugoti?
iliustracija2018-01-18 19:27:41

4 programėlės, praversiančioms auginantiems šunis

Ar pasivaikščiojimai yra pakankamai ilgi, mityba tikrai visavertė ir kaip šunį pagaliau išmokyti nebelipti ant sofos? Panašūs klausimai apie šėrimą, dresūrą ir kitokią priežiūrą iškyla ne vienam keturkojo augintojui.
iliustracija2018-01-18 19:15:56

Vaikų žaidimai lauke reikalingi ir žiemą: idėjos, ką veikti

Kai lauke žvarbu ar pagaliau pasninga – pats metas su vaikais susiruošti į gamtą. Žiemą lauke galima nuveikti daugybę įdomių dalykų – net įprastas kiemas gali tapti nuotaikingų žaidimų ir atradimų vieta.
iliustracija2018-01-18 19:12:10

Lietuvoje jau sodinami egzotiniai pomidorai, juos užmegzti padės kamanės

Įpusėjusi žiema jau rodosi visu gražumu, o Lietuvoje tuo tarpu vyksta neregėti dalykai. Kol pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Kauno sodinami egzotiniai pomidorai, šalies gyventojai vidury žiemos džiaugiasi vasara kvepiančiais trumpavaisiais agurkais.
iliustracija2018-01-18 19:06:28

Sinchronizacija su Europos tinklais: Lietuva sutaupys daugiau nei 19 mln. eurų

Ruošiantis elektros tinklų sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, Lietuvoje esančias tiekimo linijas prižiūrinčioms įmonėms pavyko rasti sprendimą, sutaupysiantį daugiau nei 19 mln. eurų.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.