iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija
Naujienos

Šiuolaikinis mokslininkas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

2017-10-23 16:20:42

Mokslininko portretas dažnai suvokiamas stereotipiškai – tarp knygų ar mėgintuvėlių laboratorijoje užsidaręs fanatikas ir ribotą socialinį gyvenimą gyvenantis intravertas.

Pasak Lietuvos mokslo ir verslo atstovų, toks įsivaizdavimas jau tapęs atgyvena, nes šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių.

Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) profesoriaus Sigito Tamulevičiaus, per pastaruosius 20 metų akivaizdžiai keitėsi tiek stereotipai, vyraujantys viešojoje erdvėje, tiek pati visuomenė. Tad šiuolaikinis mokslininkas negali būti inertiškas ar nereaguojantis į besikeičiančią aplinką ir visuomenės poreikius, mat pagrindinė jo užduotis – surasti reikalingą finansavimą mokslinei idėjai realizuoti.

„Iki nepriklausomybės apie mokslininko profesiją vyravo toks pasakymas: „Kelios minutės gėdos ginantis disertaciją, o po to esi aprūpintas visam gyvenimui“. Suprask, pasistengi per gynimą, o vėliau stabilumas garantuotas. Šiais laikais mokslininkai, kurie nori būti aktyvūs, nuolat ieško galimybių, dalyvauja socialiniuose procesuose, privalo konkuruoti su kitais mokslininkais ir įrodyti, jog jo idėja yra geresnė nei kitų. Ne tik stereotipai, bet ir realybė keičiasi“, – akcentuoja S. Tamulevičius.

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkė dr. Milena Medineckienė antrina: mokslininko darbas – tai daug daugiau nei vien moksliniai tyrimai.

„Mokslininko profesijai būtinas sugebėjimas reikšti mintis raštu ir žodžiu, mokslinių straipsnių skaitymas ir rašymas, mokslinės konferencijos, partnerių paieška, darbas prie projektų, dėstymas universitete bei dalyvavimas akademinėje ir visuomeninėje veikloje, – vardija M. Medineckienė ir pabrėžia, jog šis veiklų sąrašas neturėtų priklausyti nuo mokslininko amžiaus. – Geri mokslininkai keliauja bei rašo publikacijas ir būdami jau pensinio amžiaus, tai puiki galimybė išlaikyti budrų protą iki gilios senatvės“.

Tiesa, S. Tamulevičius pripažįsta, kad kitus interesus šiuolaikiniai mokslininkai dažniausiai turi aukoti. „Kūryba ir nuolatinis domėjimasis savo sritimi taip įtraukia, kad kitoms veiklos lieka mažai laiko. Tikram mokslininkui jo darbas yra hobis“, – sako KTU Medžiagų mokslo instituto direktorius.

Pasak jo, svarbiausios savybės kiekvienam mokslininkui – smalsumas, nuolatinis domėjimasis naujovėmis, pasiekimais artimose srityje ir visiškas atsidavimas savo darbui: „Turi nuolat gyventi tuo, ką darai, tobulėti ir mokytis. Kuomet dirbi mokslinį darbą, mokaisi visą gyvenimą, šis aspektas nesikeičia visais laikais“.

Mokslininkų žodį visuomenė vertina

Pirmosios robotikos įmonės Lietuvoje „Rubedo Sistemos“ bendrasteigėjas Linas Vaitulevičius sako, jog Lietuvai oficialiai deklaruojant padidintą dėmesį žinių ekonomikai, turėtų daugėti ir verslų, kurie savo vertės pasiūlymus grindžia naujausiomis mokslo žiniomis.

„Palankiausiai į mokslą žiūri tie verslai, kurie siekia gaminti aukštos pridėtinės vertės produkciją. Paprastai, tam reikalingos gilios specialiosios žinios, o tai – mokslininkų arkliukas“, – teigia L. Vaitulevičius.

Pasak jo, visuomenės požiūris į mokslą ir mokslininkus yra teigiamas, tačiau kartais būna gana paradoksalus.

„Mokslininkų klausomasi, jie cituojami, o mokslinių tyrimų išvados pateikiamos kaip galutinis ir neatremiamas argumentas. Pastebėjau tokį paradoksą: iš vienos pusės, visuomenė nepakankamai vertina patį mokslinį metodą, antra vertus, nekritiškai vertina mokslinę produkciją, kurią suskumba laikyti paskutine tiesos instancija,“ – pastebi L. Vaitulevičius.

Mokslininko karjerą renkasi ne kiekvienas

KTU biomedicininę inžineriją studijuojanti Birutė Paliakaitė sako, jog jaunųjų mokslininkų trūkumas Lietuvoje juntamas. Studentė pasakoja, jog pati mokslu susidomėjo dar mokykloje, o Biomedicininės inžinerijos institute dirbantys kolegos parodė, kuo mokslas yra žavus.

Šiais metais magistrantei už mokslinį darbą „Arterijų būklės vertinimas kūno kompozicijos svarstyklėmis“ buvo paskirta Lietuvos mokslų akademijos premija.

„Kelerius metus praleidusi tarp patyrusių ir jaunų mokslininkų supratau, jog ši profesija išsiskiria savo laisve. Kiekvienas mokslininkas gali koncentruotis į jam aktualiausius dalykus, keisti savo tyrimų lauką, rinktis problemų sprendimo būdus. Be to, mintis, jog savo darbu galima nors ir maža dalelyte prisidėti prie žmogaus pažangos ir žinių praplėtimo, labai žavi“, – pasakoja B. Paliakaitė.

Vis dėlto kalbant apie mokslininko profesijos prestižą, vienas iš rodiklių, pasak S. Tamulevičiaus, yra stojančiųjų į doktorantūros studijas skaičius, o konkursai šiuo metu nėra dideli.

„Tai iš dalies ir parodo visuomenės požiūrį į mokslininko darbą, taigi mokslininko autoritetas yra šiek tiek kritęs. Vyresnių žmonių vertinime dominuoja pagarba moksliniam darbui. Jaunesni žmonės ko gero žiūri pragmatiškiau ir mato tą dalį, kuri yra reali – atlyginimai nėra dideli, tad daug kas nesieja savo ateities su mokslininko karjera dėl šios priežasties“, – pastebi pašnekovas.

Finansinį aspektą išskiria ir M. Medineckienė. Pasak jos, nors naujausių technologijų dėka jaunus žmones lengviau pasiekia jiems priimtina, suprantama informacija ir mokslas populiarėja, kalbant apie mokslininko profesijos prestižą Lietuvoje neišvengiamai iškyla ir finansiniai klausimai.

Vis dėlto L. Vaitulevičius įsitikinęs, jog mokslininko prestižas tik didės, o šio proceso tendencijos jau dabar yra akivaizdžios. „Mažai kas abejoja, kad ateities valiuta bus žinios, todėl mokslininkai turi puikią startinę poziciją. Jei galėčiau atsukti laiką atgal, turbūt pabandyčiau tapti mokslininku“, – prisipažįsta verslininkas.

Itin vertina jaunimą

Profesoriaus S. Tamulevičiaus teigimu, jaunimo tarpe susidomėjimas fiziniais, technologiniais mokslais tiek prieš 20 metų, tiek dabar yra juntamas, o teisingai nukreipus jaunąją kartą ji puikiausiai galės konkuruoti Europos mokslo erdvėje.

„Su jaunimu dirbti labai smagu, jie atviri naujovėms, greitai įsisavina informacines technologijas, programinę įrangą, vyresnės kartos mokslininkai šioje veikloje šiek tiek pralošia“, – pastebi profesorius.

Medineckienė, kalbėdama apie jaunuosius mokslininkus pabrėžia, jog naujoji karta pasižymi ambicingumu, drąsa ir pasitikėjimu savimi.

„Pastebėjau, jog jaunimui pakovoti už save ir atstovėti savo poziciją įvairiose situacijose tampa lengviau ne tik dėl to, jog šiais laikais operuojama dideliu kiekiu informacijos ir žinių, bet ir todėl, kad jaunų žmonių nuomonė Lietuvoje jau perėjo į daug aukštesnį lygį. Juos gerbia, įsiklauso į jų nuomonę ir leidžia pasisakyti aukščiausiu politiniu lygmeniu“, – sako jaunųjų mokslininkų atstovė.

Galimybės Lietuvoje – sudėtinga, bet įmanoma

Tamulevičiaus teigimu, pasiryžusiems ir norintiems savo ateitį sieti su mokslininko karjera galimybių užsidirbti tikrai yra, tik reikia daugiau paplušėti.

„Mokslininkai, kurie yra labai aktyvūs, sugeba dalyvauti įvairiose projektinėse veiklose, gauna finansavimą ir gali puikiai dirbti mokslinį darbą Lietuvoje, tik tam reikia intensyvaus darbo“, – sako profesorius.

Jis pabrėžia, jog būtina įvertinti ir kitus aspektus, nes techninės galimybės vystyti mokslinę veiklą Lietuvoje daugumoje sričių yra išskirtinai geros, o paskutiniu metu vyriausybės įgyvendintos politikos mokslo srityje dėka veikiantys penki mokslo, studijų ir verslo slėniai suteikia labai daug galimybių.

„Mūsų institute jau trečią kartą per bendrą projektą atvažiuoja tyrėjai iš Japonijos atlikti mokslinių eksperimentų. Įranga ir siūlomos paslaugos Europos kompetencijos centrų įvardijamos kaip lygiavertės, jomis gali naudotis tiek įmonės, tiek tyrėjai. Jaunimui, matančiam save moksle, siūlyčiau pasidomėti aplinka, kurioje norėtų veikti ir savo akimis pamatyti, kokios yra galimybės“, – ragina KTU profesorius.

Mokslas išgelbės pasaulį?

KTU mokslininkas, atradėjas, Sveikatos telematikos mokslo instituto direktorius, profesorius Arminas Ragauskas įsitikinęs, jog dar niekada nebuvo tiek daug mokslininkų profesionalų, kiek jų yra dabar, o investicija į mokslinius tyrimus – tai investicija į žmonijos vystymąsi.

„Moksliniai tyrimai yra išlaidos, nes pinigai yra išleidžiami nuolat, o gaunamos tik žinios ir pažinimas, tačiau tos žinios gali būti ekonomiškai efektyvios. Mokslas generuoja inovacijas, technologijas, bet tai yra tik dalis tų išlaidų“, – sako prof. A. Ragauskas.

A. Ragausko teigimu, mokslininko profesija turi aiškią vietą tiek ekonomikoje, tiek visuomeniniuose reikaluose ir yra gerbiama, nes ši profesija itin svarbi žmonijos išlikimui ir ateičiai.

„Mokslas yra profesionalų užsiėmimas, tad stereotipus reikėtų užmiršti. Šitą planetą mes baigiame „suvalgyti“, o ji mums taip pat „atsidėkoja“ – tornadai, uraganai, Napo slėnis, geriausias vynuogynas Kalifornijoj sudegęs gaisruose, Lietuva skęsta. Ši planeta baigiasi, mums reikės iškeliauti į kitas planetas su visu savo genofondu, o kas tą padarys? Mokslas ir technologijos, taigi supraskim, kad stereotipai čia seniai negalioja“, – sako A. Ragauskas.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų el. paštas:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
iliustracija2018-08-16 08:41:15

Iš sodybų vagia net maistą: 5 patarimai, kaip apsisaugoti nuo vagių

Vasarą sodybose ir sodų bendrijose verdantis gyvenimas privilioja ir ilgapirščius – bendrovė „Lietuvos draudimas“ šiemet fiksuoja dešimtadaliu daugiau vagysčių iš vasarnamių negu prieš metus.
iliustracija2018-08-16 08:29:49

Norintiems sutaupyti: 4 patarimai, kaip sunaudoti mažiau duomenų

Nors anksčiau ryšio operatorių planų kaina labiau priklausė nuo suteikiamų minučių bei SMS skaičiaus, dabartinių sąskaitų dydžius dažniau nulemia išnaršytų duomenų kiekis. Technologijų lyderė „Tele2“ pataria, ką daryti, kad numatytų gigabaitų užtektų, o papildomus jų paketus tektų užsisakinėti kuo rečiau.
iliustracija2018-08-16 08:26:45

Į didžiausio Lietuvoje duomenų centro statybas „Baltneta“ investuoja 3 mln. eurų

Bendrovė „Baltnetos komunikacijos“ pradėjo Vilniuje esančio Liepkalnio duomenų centro plėtrą, į kurią numatyta investuoti apie 3 mln. eurų.
iliustracija2018-08-16 08:24:25

Telefonų istorija: 7 telefonai, kurie paliko didžiausią pėdsaką

1983 m. metais pasirodė pirmas mobilusis telefonas. Šiandien, praėjus 35-iems metams po jo atsiradimo, šis įrenginys gerokai pasikeitė. Dabar jį vadiname išmaniuoju telefonu, kartais jis vargiai telpa mūsų kelnių kišenėje, o telefonu atliekamos funkcijos dažnai prilygsta toms, kurias anksčiau darydavome vien kompiuteriais.
iliustracija2018-08-16 08:21:53

Vaikų rankose nukenčia kas dešimtas išmanusis įrenginys

Atsidūrę vaikų rankose ar netyčia pasipainioję jų kelyje skyla, dūžta, būna sulaužomi ar apliejami 1 iš 10 išmaniųjų įrenginių. Draudikai atkreipia dėmesį, kad iš dalies ar net negrįžtamai įrenginius vaikai sugadina visiškai netyčia, o dažniausias įrenginių pažeidimas – dužęs ekranas.
iliustracija2018-08-09 17:25:32

„Tele2“ jau skyrė kompensacijas savo klientams

Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ praneša, kad rugpjūčio 3–4 d. užsienyje buvusiems ir tarptinklinio ryšio paslauga negalėjusiems pasinaudoti klientams kompensacijos jau skirtos. Nuo šiandien dovanų nemokamus 20 GB gavo ir visi Lietuvoje buvę klientai, mokantys pagal sąskaitas.
iliustracija2018-07-31 11:34:57

Nuo telefono iki išmanaus muzikos grotuvo: 5 patarimai melomanams

Muzika – neatsiejama gyvenimo dalis. Apie tai liudija ir dažnas mieste sutiktas praeivis, žingsniuojantis į ritmą su ausinėmis. Bet ką daryti, kai muzika norisi pasidalinti su kitais, susėdus prie ežero ar laukiant, kol draugai „grilins“ vakarienę?
iliustracija2018-07-27 08:02:33

Kaip išrinkti telefoną senjorui: klaidos, kurių geriau vengti

Laikai, kai senjorai pirkdavo tik mygtukinius mobiliuosius telefonus, skirtus vien skambinti, baigiasi. Specialistai pastebi, kad vis daugiau vyresnio amžiaus klientų renkasi išmaniuosius įrenginius, tačiau jiems kelia kiek kitokius reikalavimus.
iliustracija2018-07-27 07:59:58

„Smart-ID“ peržengė milijono vartotojų ribą

Prieš pusantrų metų pasiūlyta elektronine identifikacijos sistema „Smart-ID“, kurią sukūrė estų bendrovė „SK ID Solutions“, Baltijos šalyse jau naudojasi per milijoną vartotojų, iš kurių daugiau kaip trečdalis – Lietuvoje. „SK ID Solutions“ unikalų identifikacijos sprendimą „Smart-ID“ visoms Baltijos šalims pristatė 2017 m. vasarį.
iliustracija2018-07-04 10:34:45

Lietuvos nacionalinio dramos teatro „Tartiufas“ ruošiasi į Avinjoną

Liepos 17–21 dienomis Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „Tartiufas“, kurį režisavo Oskaras Koršunovas, bus parodytas viename seniausių ir labiausiai vertinamų Europoje Avinjono teatro festivalyje. Ši Molière‘o komedija įtraukta į pagrindinę festivalio programą, kurioje pristatomi garsiausių pasaulio režisierių darbai.
iliustracija2018-07-04 10:29:57

Susisiekimo ministerija pataria: pirkdami naudotą automobilį rinkitės atidžiai

Statistika rodo, kad naudoti automobiliai Lietuvoje kasmet sudaro apie 80–90 proc. visų pirmą kartą įregistruojamų lengvųjų transporto priemonių. Atsižvelgdama į šią tendenciją, Susisiekimo ministerija ragina gyventojus perkant naudotą automobilį rinktis itin atidžiai ir atkreipia dėmesį į saugaus eismo ekspertų patarimus.
iliustracija2018-07-04 10:24:34

Vytis jau kyla Kauno pilies kieme

Penktadienio rytą, lydint policijos eskortui, Kauno pilies prieigas pasiekė iš Ukrainos atvežta Laisvės kario skulptūra. Daugiau kaip 3 tonas sveriantis bronzinis kūrinys žurnalistų ir smalsių kauniečių akivaizdoje trumpam buvo pastatytas ant jam skirto pjedestalo.
iliustracija2018-07-04 10:14:15

Prognozės: 2023-aisiais penktadalis pasaulio gyventojų naudosis 5G

Pirmieji 5G ryšio komerciniai tinklai pradės veikti jau šių metų pabaigoje, o iki 2023-ųjų maždaug 20 proc. planetos gyventojų galės naudotis šia technologija. Tokios prognozės pateikiamos naujausioje kompanijos „Ericsson“ ataskaitoje.
iliustracija2018-07-01 17:38:44

Buto remontas vasarą: rizikuojate permokėti ir pervargti

Atėjus vasarai ir atostogų metui, dažnas iš mūsų nusprendžia dalį jų skirti namų remontui. Kartais tam paaukojamas ir visas suplanuotas poilsis, nesirūpinant gera savijauta. Specialistų teigimu, šis sprendimas gali kenkti ne tik jūsų sveikatai ar santykiams su artimaisiais, bet ir finansinei gerovei.
iliustracija2018-06-30 11:16:29

„Kantar TNS": futbolo čempionatas žiūrovus traukė net labiau nei „Panorama"

Pasaulio futbolo čempionatas jau netrukus įpusės ir „Kantar TNS" duomenimis, kol kas žiūrimiausios rungtynės siekė 7,5 proc. reitingą - o tai lenkia tokias populiarias nacionalinio transliuotojo laidas kaip „Panorama" ar „Dėmesio centre". Geriausi rungtynių reitingai pateko į mėnesio televizijų laidų TOP penketuką.
iliustracija2018-06-30 11:08:41

„Husqvarna“ žvelgia į ateitį: vejas miestuose prižiūrės skraidantys robotai

Prognozuojama, kad iki 2030 m. gyventojų skaičius miestuose visame pasaulyje sparčiai augs, kartu juose plėsis ir žalių zonų bei parkų teritorijos. Švedų kompanija „Husqvarna“ sukūrė skraidančios robotų vejapjovių sistemos koncepciją, kuri miestų parkų ir kitų žalių erdvių priežiūrą ateityje perkels į visiškai kitą tvarumo, saugumo ir efektyvumo lygmenį.
iliustracija2018-06-30 11:01:21

Pagalba keleiviui norint gauti kompensaciją už atšauktą ar atidėtą skrydį

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodo vis daugiau informacijos apie atšauktus ar atidėtus skrydžius, taigi Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba primena, kad kiekvienas vartotojas turi teisę reikalauti kompensacijos už dėl atšaukto ar atidėto skrydžio patirtus nepatogumus.
iliustracija2018-06-30 10:57:13

Kelių kokybės audito rezultatai: be defektų – tik 4 iš 33 kelių

Susisiekimo ministerijos iniciatyva atliktas šalies valstybinės reikšmės kelių kokybės auditas atskleidė realią situaciją, piktnaudžiavimo ir pažeidimų mastą. Ištyrus 33 skirtingus kelius nustatyta, kad kokybės reikalavimų neatitinka beveik 90 proc. tirtų kelių.
iliustracija2018-06-30 10:53:02

Robotai atima darbo vietas. Bet ar iš tikrųjų žmonės turi dirbti?

Ketvirtoji pramonės revoliucija, apimanti dirbtinį intelektą, debesų kompiuteriją, be žmogaus įsikišimo veikiančias gamyklas-robotus, tampa neįtikėtinai skambančia realybe ir keičia tiek pačią gamybą, tiek darbo rinką.
iliustracija2018-06-30 10:46:46

Seimas leido prekiauti kai kuriais vaistais parduotuvėse

Seimas priėmė Farmacijos įstatymo pakeitimus (projektas Nr. XIIIP-1744(3), pagal kuriuos nuo kitų metų pradžios leista nereceptinius vaistus parduoti ne tik vaistinėse, bet ir kitose vietose, pavyzdžiui, prekybos centruose, degalinėse, kitose mažmeninės prekybos vietose.
iliustracija2018-06-30 10:41:28

Filmavimas išmaniuoju telefonu: kaip sukurti tobulą vasaros atostogų filmuką?

Įsisiūbavus vasarai sunku susilaikyti neišsitraukus savo išmaniojo telefono ir neįamžinus akimirkų iš kelionių, pramogų ar tiesiog atostogų. Dėl to su šiuo metų laiku pagausėja viena už kitą gražesnių ar egzotiškesnių nuotraukų virtinė, kuriose figūruoja ananasai, palmės, ežerai, jūros ir, kaip taisyklė, geras oras.
iliustracija2018-06-30 10:33:34

Liko 48 valandos: ar jau turite naują SIM mobiliajam parašui?

Liepos 1 d. Europos Sąjungoje, taip pat ir Lietuvoje, įsigalios atnaujinti pasirašymo elektroninėje erdvėje reikalavimai. Tam, kad paslauga būtų galima naudotis be trikdžių, technologijų lyderė „Tele2“ ragina mobiliojo parašo naudotojus nedelsti ir pasikeisti SIM korteles naujomis.
iliustracija2018-06-30 10:28:52

3 klausimai, kuriuos turite užduoti sau pirkdami televizorių sporto žiūrėjimui

Pasaulio futbolo čempionatas pačiame įkarštyje, tad nenuostabu, kad milijonai žmonių visame pasaulyje neatsitraukdami stebi kiekvienas varžybas. Esate sporto fanatikas, tačiau rungtynių metu negalite būti stadione ir čempionatą žiūrite per televizorių?
iliustracija2018-06-28 08:52:56

Lietuvos bankas įspėja: plinta naujas sukčiavimo būdas

Lietuvos banko duomenimis, vis dažniau pasitaiko apgautų gyventojų, kurie patiria nuostolių prekiaudami rizikingomis finansinėmis priemonėmis, o vėliau kreipiasi į bankus dėl MasterCard kortelėmis atliktų mokėjimų atšaukimo, taip siekdami susigrąžinti prarastus pinigus.
iliustracija2018-06-26 12:53:06

„Regitra": automobilį registruoti savo vardu būtina per 10 dienų

Ką tik įsigijote automobilį? „Regitra" primena, kad jį reikia perregistruoti savo vardu per 10 kalendorinių dienų po to, kai jį pardavęs asmuo pranešė apie pasikeitusį savininką. To nepadarius per nustatytą terminą, automobilio leidimas dalyvauti viešajame eisme yra sustabdomas.
iliustracija2018-06-26 12:48:28

Pirmasis lietuvio automobilis: kada, koks ir už kieno pinigus?

Pirmasis automobilis daugeliui vairuotojų turi ne tik praktinę, bet ir simbolinę reikšmę. Po kurio laiko į jį žvelgiama su nostalgija, prisimenamas pirkimo jaudulys ir džiugios pirmųjų kelionių akimirkos. Kokius automobilius perka, kiek ir kieno pinigų jiems išleidžia, vairuotojai atsakė „Mini“ užsakymu atliktoje apklausoje.
iliustracija2018-06-26 12:43:13

4 „iPhone“ sėkmės priežastys

„iPhone“ flagmanai brangesni už artimiausio konkurento naujausią įrenginį, tačiau jų pardavimams tai neturi jokios įtakos – jie nuolatos auga. Populiariausiutelefonu pasaulyje šių metų pirmąjį ketvirtį tapo būtent prabangusis „iPhone X“. Tad kur slypi „Apple“ išmaniųjų populiarumo paslaptis?
iliustracija2018-06-26 12:40:05

Pirkti elektroninėse parduotuvėse skatina nemokamas pristatymas

Europos šalių gyventojai, paprašyti įvardyti 3 pagrindinius kriterijus, kurie juos skatina pirkti el. parduotuvėse, svarbiausiu įvardijo nemokamą prekių pristatymą. Jis aktualus 40 proc. apklausos, atliktos įmonės „DPD“ užsakymu, respondentų.
iliustracija2018-06-26 12:36:34

Kodėl išmanusis telefonas svarbiau nei burė?

Atėjus vasarai atsiveria visa gausybė pramogų, kurios kitais metų laikais neprieinamos arba ne tokios smagios. Vasara itin dosni mėgstantiems leisti vakarus ar net savaitgalius prie ežerų, pasiilgstantiems kiek vėsokos Baltijos jūros ar negalintiems be Lietuvos upių ir baidarių.
iliustracija2018-06-22 11:36:01

Fotografijos evoliucija: kokį pėdsaką joje paliko išmanieji telefonai

Prieš 170 metų atsiradus pirmosioms fotografijos užuomazgoms, tikriausiai niekas nesitikėjo, kad įprastas fotoaparatu daromas nuotraukas kažkada ims keisti nuotraukos, darytos išmaniaisiais telefonais. Tačiau skaičiuojama, kad šiuo metu jais kasdien padaroma apie 1,8 mlrd. naujų nuotraukų.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.