iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija
Naujienos

Šiuolaikinis mokslininkas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

2017-10-23 16:20:42

Mokslininko portretas dažnai suvokiamas stereotipiškai – tarp knygų ar mėgintuvėlių laboratorijoje užsidaręs fanatikas ir ribotą socialinį gyvenimą gyvenantis intravertas.

Pasak Lietuvos mokslo ir verslo atstovų, toks įsivaizdavimas jau tapęs atgyvena, nes šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių.

Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) profesoriaus Sigito Tamulevičiaus, per pastaruosius 20 metų akivaizdžiai keitėsi tiek stereotipai, vyraujantys viešojoje erdvėje, tiek pati visuomenė. Tad šiuolaikinis mokslininkas negali būti inertiškas ar nereaguojantis į besikeičiančią aplinką ir visuomenės poreikius, mat pagrindinė jo užduotis – surasti reikalingą finansavimą mokslinei idėjai realizuoti.

„Iki nepriklausomybės apie mokslininko profesiją vyravo toks pasakymas: „Kelios minutės gėdos ginantis disertaciją, o po to esi aprūpintas visam gyvenimui“. Suprask, pasistengi per gynimą, o vėliau stabilumas garantuotas. Šiais laikais mokslininkai, kurie nori būti aktyvūs, nuolat ieško galimybių, dalyvauja socialiniuose procesuose, privalo konkuruoti su kitais mokslininkais ir įrodyti, jog jo idėja yra geresnė nei kitų. Ne tik stereotipai, bet ir realybė keičiasi“, – akcentuoja S. Tamulevičius.

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkė dr. Milena Medineckienė antrina: mokslininko darbas – tai daug daugiau nei vien moksliniai tyrimai.

„Mokslininko profesijai būtinas sugebėjimas reikšti mintis raštu ir žodžiu, mokslinių straipsnių skaitymas ir rašymas, mokslinės konferencijos, partnerių paieška, darbas prie projektų, dėstymas universitete bei dalyvavimas akademinėje ir visuomeninėje veikloje, – vardija M. Medineckienė ir pabrėžia, jog šis veiklų sąrašas neturėtų priklausyti nuo mokslininko amžiaus. – Geri mokslininkai keliauja bei rašo publikacijas ir būdami jau pensinio amžiaus, tai puiki galimybė išlaikyti budrų protą iki gilios senatvės“.

Tiesa, S. Tamulevičius pripažįsta, kad kitus interesus šiuolaikiniai mokslininkai dažniausiai turi aukoti. „Kūryba ir nuolatinis domėjimasis savo sritimi taip įtraukia, kad kitoms veiklos lieka mažai laiko. Tikram mokslininkui jo darbas yra hobis“, – sako KTU Medžiagų mokslo instituto direktorius.

Pasak jo, svarbiausios savybės kiekvienam mokslininkui – smalsumas, nuolatinis domėjimasis naujovėmis, pasiekimais artimose srityje ir visiškas atsidavimas savo darbui: „Turi nuolat gyventi tuo, ką darai, tobulėti ir mokytis. Kuomet dirbi mokslinį darbą, mokaisi visą gyvenimą, šis aspektas nesikeičia visais laikais“.

Mokslininkų žodį visuomenė vertina

Pirmosios robotikos įmonės Lietuvoje „Rubedo Sistemos“ bendrasteigėjas Linas Vaitulevičius sako, jog Lietuvai oficialiai deklaruojant padidintą dėmesį žinių ekonomikai, turėtų daugėti ir verslų, kurie savo vertės pasiūlymus grindžia naujausiomis mokslo žiniomis.

„Palankiausiai į mokslą žiūri tie verslai, kurie siekia gaminti aukštos pridėtinės vertės produkciją. Paprastai, tam reikalingos gilios specialiosios žinios, o tai – mokslininkų arkliukas“, – teigia L. Vaitulevičius.

Pasak jo, visuomenės požiūris į mokslą ir mokslininkus yra teigiamas, tačiau kartais būna gana paradoksalus.

„Mokslininkų klausomasi, jie cituojami, o mokslinių tyrimų išvados pateikiamos kaip galutinis ir neatremiamas argumentas. Pastebėjau tokį paradoksą: iš vienos pusės, visuomenė nepakankamai vertina patį mokslinį metodą, antra vertus, nekritiškai vertina mokslinę produkciją, kurią suskumba laikyti paskutine tiesos instancija,“ – pastebi L. Vaitulevičius.

Mokslininko karjerą renkasi ne kiekvienas

KTU biomedicininę inžineriją studijuojanti Birutė Paliakaitė sako, jog jaunųjų mokslininkų trūkumas Lietuvoje juntamas. Studentė pasakoja, jog pati mokslu susidomėjo dar mokykloje, o Biomedicininės inžinerijos institute dirbantys kolegos parodė, kuo mokslas yra žavus.

Šiais metais magistrantei už mokslinį darbą „Arterijų būklės vertinimas kūno kompozicijos svarstyklėmis“ buvo paskirta Lietuvos mokslų akademijos premija.

„Kelerius metus praleidusi tarp patyrusių ir jaunų mokslininkų supratau, jog ši profesija išsiskiria savo laisve. Kiekvienas mokslininkas gali koncentruotis į jam aktualiausius dalykus, keisti savo tyrimų lauką, rinktis problemų sprendimo būdus. Be to, mintis, jog savo darbu galima nors ir maža dalelyte prisidėti prie žmogaus pažangos ir žinių praplėtimo, labai žavi“, – pasakoja B. Paliakaitė.

Vis dėlto kalbant apie mokslininko profesijos prestižą, vienas iš rodiklių, pasak S. Tamulevičiaus, yra stojančiųjų į doktorantūros studijas skaičius, o konkursai šiuo metu nėra dideli.

„Tai iš dalies ir parodo visuomenės požiūrį į mokslininko darbą, taigi mokslininko autoritetas yra šiek tiek kritęs. Vyresnių žmonių vertinime dominuoja pagarba moksliniam darbui. Jaunesni žmonės ko gero žiūri pragmatiškiau ir mato tą dalį, kuri yra reali – atlyginimai nėra dideli, tad daug kas nesieja savo ateities su mokslininko karjera dėl šios priežasties“, – pastebi pašnekovas.

Finansinį aspektą išskiria ir M. Medineckienė. Pasak jos, nors naujausių technologijų dėka jaunus žmones lengviau pasiekia jiems priimtina, suprantama informacija ir mokslas populiarėja, kalbant apie mokslininko profesijos prestižą Lietuvoje neišvengiamai iškyla ir finansiniai klausimai.

Vis dėlto L. Vaitulevičius įsitikinęs, jog mokslininko prestižas tik didės, o šio proceso tendencijos jau dabar yra akivaizdžios. „Mažai kas abejoja, kad ateities valiuta bus žinios, todėl mokslininkai turi puikią startinę poziciją. Jei galėčiau atsukti laiką atgal, turbūt pabandyčiau tapti mokslininku“, – prisipažįsta verslininkas.

Itin vertina jaunimą

Profesoriaus S. Tamulevičiaus teigimu, jaunimo tarpe susidomėjimas fiziniais, technologiniais mokslais tiek prieš 20 metų, tiek dabar yra juntamas, o teisingai nukreipus jaunąją kartą ji puikiausiai galės konkuruoti Europos mokslo erdvėje.

„Su jaunimu dirbti labai smagu, jie atviri naujovėms, greitai įsisavina informacines technologijas, programinę įrangą, vyresnės kartos mokslininkai šioje veikloje šiek tiek pralošia“, – pastebi profesorius.

Medineckienė, kalbėdama apie jaunuosius mokslininkus pabrėžia, jog naujoji karta pasižymi ambicingumu, drąsa ir pasitikėjimu savimi.

„Pastebėjau, jog jaunimui pakovoti už save ir atstovėti savo poziciją įvairiose situacijose tampa lengviau ne tik dėl to, jog šiais laikais operuojama dideliu kiekiu informacijos ir žinių, bet ir todėl, kad jaunų žmonių nuomonė Lietuvoje jau perėjo į daug aukštesnį lygį. Juos gerbia, įsiklauso į jų nuomonę ir leidžia pasisakyti aukščiausiu politiniu lygmeniu“, – sako jaunųjų mokslininkų atstovė.

Galimybės Lietuvoje – sudėtinga, bet įmanoma

Tamulevičiaus teigimu, pasiryžusiems ir norintiems savo ateitį sieti su mokslininko karjera galimybių užsidirbti tikrai yra, tik reikia daugiau paplušėti.

„Mokslininkai, kurie yra labai aktyvūs, sugeba dalyvauti įvairiose projektinėse veiklose, gauna finansavimą ir gali puikiai dirbti mokslinį darbą Lietuvoje, tik tam reikia intensyvaus darbo“, – sako profesorius.

Jis pabrėžia, jog būtina įvertinti ir kitus aspektus, nes techninės galimybės vystyti mokslinę veiklą Lietuvoje daugumoje sričių yra išskirtinai geros, o paskutiniu metu vyriausybės įgyvendintos politikos mokslo srityje dėka veikiantys penki mokslo, studijų ir verslo slėniai suteikia labai daug galimybių.

„Mūsų institute jau trečią kartą per bendrą projektą atvažiuoja tyrėjai iš Japonijos atlikti mokslinių eksperimentų. Įranga ir siūlomos paslaugos Europos kompetencijos centrų įvardijamos kaip lygiavertės, jomis gali naudotis tiek įmonės, tiek tyrėjai. Jaunimui, matančiam save moksle, siūlyčiau pasidomėti aplinka, kurioje norėtų veikti ir savo akimis pamatyti, kokios yra galimybės“, – ragina KTU profesorius.

Mokslas išgelbės pasaulį?

KTU mokslininkas, atradėjas, Sveikatos telematikos mokslo instituto direktorius, profesorius Arminas Ragauskas įsitikinęs, jog dar niekada nebuvo tiek daug mokslininkų profesionalų, kiek jų yra dabar, o investicija į mokslinius tyrimus – tai investicija į žmonijos vystymąsi.

„Moksliniai tyrimai yra išlaidos, nes pinigai yra išleidžiami nuolat, o gaunamos tik žinios ir pažinimas, tačiau tos žinios gali būti ekonomiškai efektyvios. Mokslas generuoja inovacijas, technologijas, bet tai yra tik dalis tų išlaidų“, – sako prof. A. Ragauskas.

A. Ragausko teigimu, mokslininko profesija turi aiškią vietą tiek ekonomikoje, tiek visuomeniniuose reikaluose ir yra gerbiama, nes ši profesija itin svarbi žmonijos išlikimui ir ateičiai.

„Mokslas yra profesionalų užsiėmimas, tad stereotipus reikėtų užmiršti. Šitą planetą mes baigiame „suvalgyti“, o ji mums taip pat „atsidėkoja“ – tornadai, uraganai, Napo slėnis, geriausias vynuogynas Kalifornijoj sudegęs gaisruose, Lietuva skęsta. Ši planeta baigiasi, mums reikės iškeliauti į kitas planetas su visu savo genofondu, o kas tą padarys? Mokslas ir technologijos, taigi supraskim, kad stereotipai čia seniai negalioja“, – sako A. Ragauskas.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų el. paštas:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
iliustracija2018-12-07 17:41:17

Realybė virtuali, jos vaisiai - realūs

Pastaruoju metu du dideli architektūriniai projektai Neries krantinėje Vilniuje vienas po kito užplaukė ant klampaus teisinio reguliavimo seklumų ir su trenksmu atsimušė į visuomenės pasipriešinimo uolas. Užstos naujas objektas vertingą vaizdą ar neužstos, jį gadins ar negadins?
iliustracija2018-12-07 17:37:42

Lietuvos robotikos industrija pasiruošusi augimo šuoliui

Robotikos ir skaitmenizacijos aktualijoms Lietuvoje skirtoje spaudos konferencijoje „Inovatyvi Lietuva: mokslo-verslo sprendimai ir žvilgsnis į 2019-uosius“ pristatyti naujausi Lietuvos verslo ir mokslo vystomi ir jau taikomi inovatyvūs produktai bei sprendimai.
iliustracija2018-12-06 17:05:01

Ekonomika auga, tačiau lietuviai skolinasi vis daugiau

Po ilgo ekonomikos kilimo laikotarpio išaugo europiečių santaupos, tačiau padidėjo ir įsiskolinimai. Vis daugiau žmonių vargsta: kas penktam europiečiui tenka skolintis, kad galėtų apmokėti sąskaitas. Ši grupė nuo 15 % prieš trejus metus 2018 m. padidėjo iki 20 %.
iliustracija2018-12-06 16:56:27

LRTK aptartos priemonės neteisėtam televizijos programų priėmimui užkirsti

2018 m. gruodžio 6 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – LRTK) iniciatyva įvyko diskusija dėl priemonių neteisėtam televizijos programų priėmimo užkirtimui Lietuvos teritorijoje.
iliustracija2018-12-06 12:21:48

Gyvūnams padedančios technologijos: nuo išmanaus antkaklio iki virtualios tvoros

Daiktų internetas, vis labiau keičiantis žmogaus kasdienybę, keliasi ir gyvūnijos pasaulį. Įvairūs sprendimai, naudojantys tarpusavyje susietus įrenginius, jau dabar padeda šeimininkams geriau perprasti savo augintinius, o mokslininkams – išsaugoti nykstančias faunos rūšis.
iliustracija2018-12-06 12:01:24

Maisto pristatymo į namus platforma nuspės pati, kiek lietuviai norės valgyti

Maisto rinkos tyrimų bendrovės „Technomic“ duomenimis, net 86 proc. vartotojų visame pasaulyje bent kartą per mėnesį užsisako maisto į namus. Trečdalis vartotojų renkasi maisto pristatymą į namus dažniau, nei tą darė prieš metus.
iliustracija2018-12-06 11:41:54

Pirmą kartą bus galima pamatyti didžiausią Lietuvoje rastą aukso lobį

Pirmą kartą Lietuvoje bus eksponuojamas mūsų šalyje rastas didžiausias aukso lobis. Paslaptimis ir legendomis apipintas radinys vienai dienai sugrįžta ten, kur buvo rastas – į Šilalės kraštą. Prieš 92 metus Nasvytalių kaime (Kvėdarnos sen., Šilalės r.) atsitiktinai atkastas lobis yra saugomas Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje.
iliustracija2018-12-04 10:01:44

4 žingsniai, kad šventinės siuntos laiku pasiektų adresatus

Kai oras pakvimpa mandarinais ir imbieriniais sausainiais, gatvės nušvinta lempučių girliandomis, o į pašto skyrius ima plūsti siuntos, galima oficialiai paskelbti – Kalėdų maratonas prasidėjo.
iliustracija2018-12-04 09:39:09

Mobiliųjų atsiskaitymų banga: kas užtikrina saugumą?

Jei staiga prireikė pervesti giminaičiui ar draugui pinigų, susimokėti mokesčius ir apmokėti kitas sąskaitas ar nusprendėme čia ir dabar kažką įsigyti internetu, dažniausiai griebiamės išmaniojo telefono.
iliustracija2018-12-04 09:36:31

Generiniai vaistai: mitai ir tikrovė

Lietuvoje generiniai vaistai yra apipinti nepagrįstais mitais, sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) direktoriaus pavaduotoja Neringa Bernotienė. Pasak jos, metas atsikratyti abejonių ir vaistus vartoti racionaliau.
iliustracija2018-12-04 09:32:28

Skalbimo mašinos ir indaplovės gali pridaryti netikėtų nuostolių

Nepakeičiama pagalbininkė buityje skalbimo mašina ar indaplovė, tinkamai neprižiūrėta, gali sukelti tūkstantinę žalą. Netikėtai pratekėjęs vanduo gali pakenkti grindims, baldams ar padaryti žalos kaimynams, o nuostoliai gali siekti nuo kelių šimtų iki 20 tūkst. eurų.
iliustracija2018-12-01 10:16:12

Baltijos šalys įsilieja į vieningą ES energetikos rinką

Taip teigia energetikos ekspertas Nilsas von Hinten-Reedas. Baltijos šalys vis dar lieka Europos Sąjungos (ES) „energetinėmis salomis“, tačiau statomos dujotiekių jungtys su Lenkija ir Suomija suteikia Lietuvai, Latvijai ir Estijai perspektyvą dar labiau diversifikuoti tiekimą ir dujas pirkti konkurencingomis kainomis.
iliustracija2018-12-01 08:35:34

Kiekvienas asmuo turi galimybę pasitikrinti narystę politinėje partijoje

Teisingumo ministerija, gavusi Seimo narių Audroniaus Ažubalio ir Lauryno Kasčiūno prašymą išsiaiškinti faktinį politinės partijos Rusų aljansas narių skaičių, atkreipia piliečių dėmesį, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi galimybę pasitikrinti, ar jis priklauso politinei partijai.
iliustracija2018-12-01 08:23:02

Į pagrindinės Lietuvos Kalėdų eglės įžiebimo šventę - viešuoju transportu

Jau šiandien, gruodžio 1 d., 19 val. sostinės širdyje - Katedros aikštėje - vilniečiai ir miesto svečiai rinksis į pagrindinės Lietuvos Kalėdų eglės įžiebimą. Vilniaus miesto savivaldybė iki aikštės kviečia atvykti viešuoju transportu ar pėsčiomis.
iliustracija2018-12-01 07:48:41

5 patarimai, kaip į savo racioną įtraukti daugiau baltymų

Bene visiems teko girdėti apie sportininkus, besistengiančius suvartoti kuo daugiau baltymų ir tokiu būdu auginančius raumenų masę. Tačiau sveikos mitybos specialistų teigimu, baltymai, kaip statybinė organizmo medžiaga, itin naudingi ne tik sportuojantiems.
iliustracija2018-12-01 07:41:43

Rašymas balsu arba apie ką rašytojai svajoja susilaužę ranką?

Pagalvoję apie rašymą šiandien daugelis mintyse išgirstame kompiuterio klaviatūros skrebenimo garsą. Rašyti kompiuteriu tapo taip įprasta, kad ilgesnio teksto užrašymą kitokiu būdu turbūt jau sunkiai beįsivaizduojame.
iliustracija2018-12-01 07:25:58

Perspėjimas žvejams: ant ledo galima žvejoti tik įsitikinus jo saugumu

Atvėsus orams ir užšalus sekliesiems šalies vandens telkiniams, aplinkosaugininkai primena žvejams mėgėjams, kad privalu laikytis žvejybos ant ledo reikalavimų ir elgtis atsakingai.
iliustracija2018-11-30 19:27:35

Vilnius skelbia švenčių pradžią – jau rytoj į gatves išriedės Kalėdų traukinukas

Artėjant gražiausioms metų šventėms į sostinės gatves išriedės linksmasis Kalėdų traukinukas. Šiais metais šventiniu maršrutu keliaus balta ir auksine spalva pasiruošęs traukinukas, atkeliavęs į Vilnių iš Belgijos.
iliustracija2018-11-30 11:39:35

Paskelbtos galutinės elektros energijos ir gamtinių dujų kainos gyventojams

Tarptautinėse rinkose išaugus energijos išteklių kainoms, didėja ir galutinės elektros energijos ir gamtinių dujų kainos gyventojams. „Lietuvos energijos tiekimo" (LET) skaičiavimu, dėl kainų pokyčių statistinio namų ūkio išlaidos už dujas ir elektrą per mėnesį gali padidėti apie 2,5 euro.
iliustracija2018-11-30 11:34:24

„Regitra": gajus mitas, kad pagrindinė eismo įvykių priežastis - įgūdžių stoka

Šiandien, lapkričio 30 d., Kaune vykstančioje tarptautinėje eismo psichologų konferencijoje „Regitros" atstovas Saulius Šuminas pabrėžė, jog tam, kad į eismą patektų tinkamai pasirengę jauni vairuotojai, turime skirti daugiau dėmesio jų elgsenai.
iliustracija2018-11-30 11:13:56

Tamsus paros metas: kaip išvengti filmo „Vienas namuose“ scenarijaus?

Belaukiant Kalėdų ir mintyse jau besirengiant žiūrėti kultiniu šios šventės filmu tapusį „Vienas namuose“, pravartu prisiminti ir kitą šio filmo akcentą – ilgapirščius.
iliustracija2018-11-30 11:08:24

El. parduotuvių skaičius Lietuvoje sparčiai auga

Augant internetinės prekybos rinkos apimtims, Lietuvoje sparčiai didėja ir elektroninių parduotuvių skaičius. Internetoparduotuves.lt duomenimis, spalio mėnesį šalyje jau veikė virš 600 internetinių parduotuvių, kai dar prieš porą mėnesių buvo suskaičiuojama apie 400.
iliustracija2018-11-30 11:05:15

5 išmaniojo telefono savybės, kurios leis pasijusti profesionaliu fotografu

Ne paslaptis, kad, norint užfiksuoti stulbinantį kadrą, vis dažniau pasitelkiame ne fotoaparatą, o į delną telpantį įrenginį – išmanųjį telefoną.
iliustracija2018-11-30 08:37:28

Sulaikyta, ko gero, vyriausia sostinėje narkotikų prekeivė pravarde „Bobutė"

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai su įkalčiais sulaikė narkotikų prekeivę ir narkotikų pirkėją.
iliustracija2018-11-30 08:26:16

Kai daiktu šeimininkas nesirūpina, jis visada parūpsta ilgapirščiams

Lapkričio 26-osios vakare Joniškyje, Sodų g., gyvenantis vyras, išėjęs į kiemą, negalėjo patikėti savo akimis - nebebuvo jo automobilio SEAT ALHAMBRA, kurio vertė 2000 eurų. Nukentėjusiojo teigimu, dar prieš pusvalandį automobilis stovėjo kieme, o paskui netikėtai ėmė ir dingo.
iliustracija2018-11-30 08:12:18

LNDT spektaklis „Lokis“ rodomas Madride

Keturiais „Auksiniais scenos kryžiais“ apdovanotas Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „Lokis“ gruodžio 1 ir 2 dienomis bus pristatytas 36-ajame Madrido rudens festivalyje „Festival de Otono“.
iliustracija2018-11-30 08:08:18

Riešo lūžius patyrusiems pacientams gydytojas traumatologas turi svarbią žinią

Nepasisaugojo eidamas apšalusiu šaligatviu, paslydo, o krisdamas bandė pasiremti rankomis, rezultatas – lūžęs riešas. Toks scenarijus praėjusį savaitgalį ištiko ne vieną dešimtį vilniečių ar sostinės svečių.
iliustracija2018-11-30 08:03:26

Trys pagrindiniai peršalimo simptomai: kaip išvengti komplikacijų?

Temperatūrai kritus žemiau nulio, vis daugiau žmonių kreipiasi į gydymo įstaigas ar skuba į vaistines skųsdamiesi bendraisiais peršalimo simptomais. Dažniausiai peršalus pažeidžiami kvėpavimo takai, tad apie kimbančią ligą greitai praneša gerklės skausmas, kosulys ar sloga.
iliustracija2018-11-30 07:58:53

Spalį vėjo jėgainėse – 20 proc. elektros energijos gamybos šuolis

Dešimtąjį metų mėnesį Lietuvoje veikiantys vėjo jėgainių parkai ir toliau didino elektros energijos gamybos apimtis. Spalį, palyginti su rugsėju, pagamintos elektros energijos kiekis ūgtelėjo penktadaliu.
iliustracija2018-11-30 07:54:46

Mokslininkas iš JAV atskleidė 5 kibernetinio saugumo mitus

Sparti technologijų plėtra atnešė ne tik milžinišką naudą. Siekiant apsaugoti šalių kibernetinę erdvę, aktualus tampa ir kibernetinio saugumo klausimas bene sparčiausiai tobulėjančioje debesų kompiuterijos srityje.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.