Vaistai nėra ta prekė, kurią galima pirkti bet kaip ir bet kur

Jau nuo poryt grįžtant iš ne Europos Sąjungos (ES) šalių - Rusijos, Baltarusijos, Kaliningrado srities, Kinijos ir pan. - bus galima įvežti, parsivežti, o tai pat ir parsisiųsti mažiau vaistų savoms reikmėms.

Naudos iš naujos tvarkos, tikimasi, dvejopos: mažesnių nelegalios prekybos vaistiniais preparatais Lietuvoje mastų ir dėl to skaidresnės šalies ekonomikos, taip pat rinkoje sumažėjusio sveikatai galimai pavojingų vaistų kiekio.

Pagal nuo lapkričio 1 d. įsigaliojančią naują tvarką, fizinis asmuo, atvykdamas į Lietuvą iš ne ES šalių, turi teisę individualioms reikmėms vaistų įsivežti ne daugiau kaip 10 vaistų pakuočių vieną kartą per mėnesį (su tam tikromis išimtimis). Paštu iš ne ES šalių parsisiųsti bus galima taip pat ne daugiau kaip 10 vaistų pakuočių ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį. Jei gydymui reikia didesnio vaistų kiekio, asmuo privalės turėti gydytojo pažymą ir pažymos galiojimo laikotarpis turės būti nepasibaigęs. Tuo tarpu į kitą valstybę individualioms reikmėms galima išvežti ir siųsti paštu tiek vaistų, kiek yra nusistačiusi ta valstybė.

Pirkdami vaistus ne vaistinėse, žmonės prisiima atsakomybę patys sau

„Kasmet atliekame dešimtis planinių ir tikslinių farmacinės veiklos patikrinimų. Į Vaistų kontrolės laboratoriją siunčiame ištirti įtarimų keliančių vaistinių preparatų bandinius, nagrinėjame įtariamus vaistinių preparatų kokybės defektus. Tai dalis mūsų tarnybos veiklos, kuria stengiamės užtikrinti, kad Lietuvos žmones pasiektų tik kokybiški ir saugūs vaistai. Tačiau kontroliuoti galime tik legaliai veikiančias ir farmacinės veiklos licenciją turinčias įmones. Tuo tarpu žmonės neretai vaistų įsigyja turguje, nežinia kur pirktų, kaip atvežtų, kiek laiko kažkur laikytų. Taip pat parsisiunčia iš internetinių, dažnai užsienyje veikiančių svetainių/parduotuvių, kurios nėra pažymėtos specialiu logotipu, nurodančiu, kad šioje vaistinės internetinėje svetainėje pirkti vaistus yra saugu. Ir tikrai ne visi ir visada įvertina, ar įsigytas vaistinis preparatas užtikrins reikiamą gydomąjį poveikį ir, svarbiausia, ar nepakenks labiau, nei privalėtų pagydyti", - teigia Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Inspektavimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Diana Leleckaitė.

Anot pašnekovės, neretai būna, kad tokiu būdu įsigytais vaistais nusivylę ar nepatenkinti žmonės vėliau skambina, skundžiasi, o padėti jiems galimybių nelabai yra. „Pirkdami vaistus ne vaistinėse, žmonės prisiima atsakomybę patys sau. Turgaus ar interneto prekiautojai gali tvirtinti ką tik nori apie vaisto veiksmingumą ir patikimumą, tačiau nėra garantijos, kad tai - tiesa. Vaistas gali būti pagamintas ir teisėto vaistų gamintojo, bet pakliuvęs į neteisėtą platinimo grandinę, taigi, irgi tapęs falsifikatu. Be to, vaistus, kad jie būtų kokybiški ir saugūs vartoti, būtina tinkamai gabenti ir laikyti. Turguje ar internetu įsigyto preparato tinkamumo vartoti terminas gali būti pasibaigęs, vaistas gali būti perpakuotas į kitas pakuotes, ant kurių gali būti užrašyti kiti, nauji tinkamumo vartoti terminai. Viso to žmogus pats nepatikrins", - atkreipia dėmesį D. Leleckaitė.

Patikrinimai vykdomi ir bendradarbiaujant su policija

Vien pernai Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos inspektavimo skyrius atliko 393 patikrinimus. Didžioji jų dalis buvo tiksliniai, kai į farmacines įmones, vaistines ar asmens sveikatos priežiūros įstaigas buvo vykstama dėl gautų skundų, turint ar gavus tam tikros informacijos, taip pat siekiant įvertinti, ar veiklos vietoje buvo pašalinti anksčiau užfiksuoti trūkumai. „Kasmet iš tikrinimų metu surinktų duomenų parengiame išsamią ataskaitą apie nustatytus pažeidimus. Galime pasidžiaugti, kad jų iš esmės nėra daug, farmacijos įmonės stengiasi vykdyti teisės aktų reikalavimus, užtikrinančius vaistų kokybę ir saugumą - tvirtina D. Leleckaitė. - Reguliariai bendradarbiaujame ir su policija - esant reikalui, dalyvaujame bendruose patikrinimuose kaip ekspertai, konsultuojame ar nelegalios prekybos metu konfiskuotos prekės yra vaistai, receptiniai tai ar nereceptiniai preparatai, kokioje šalyje registruoti ir pan.", - teigia Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovė.

Internetinę prekybą kontroliuoti sudėtingiau

Kaip tvirtina Lietuvos kriminalinės policijos biuras, kontroliuoti prekybos vaistais teisėtumą sunkiau, kai prekiaujama elektroniniu būdu, nes dažniausiai tokia prekyba užsiimantys asmenys siekia anonimiškumo ir todėl nenurodo duomenų, pagal kuriuos būtų galima greitai ir tiksliai nustatyti jų asmens tapatybę. Kartais atsiskaitoma elektronine valiuta bei naudojamos kitos anonimiškumo priemonės. Be to, internete pasitaiko ir fiktyvių skelbimų dėl parduodamų vaistų, kuriais iš patiklių pirkėjų siekiama išvilioti pinigų. Pagal tokius skelbimus vaistų užsisakę ir už juos iš anksto sumokėję pirkėjai taip jų ir negauna. Dažniausiai tai yra sukčiavimo (svetimo turto užvaldymo apgaule) atvejai. Kovoti su neteisėta prekyba vaistais turgavietėse yra paprasčiau, nes ten galima sulaikyti nelegaliai prekiaujančius asmenis ir nustatyti jų asmens tapatybę, operatyviai paimti iš jų nelegaliai parduodamus vaistus ir kitokius nelegalios veiklos įkalčius.

Bausti gali ir laisvės atėmimu

Už administracinius nusižengimus kaltininkai paprastai baudžiami piniginėmis baudomis. Tuo tarpu baudžiamoji atsakomybė už nelegalią prekybą vaistais ir vaistinėmis medžiagomis galima tik tuo atveju, kai prekiaujama tokiais preparatais, kurie buvo pagaminti neturint leidimo (neteisėtai) ir jeigu jų vartojimas galėjo sukelti pavojų žmogaus sveikatai ar gyvybei. Per šių metų pirmuosius devynis mėnesius minėtų nusikalstamų veikų Lietuvoje neužregistruota, o praėjusiais metais buvo užregistruotas tik vienas tokio nusikaltimo atvejis. Už šias nusikalstamas veikas griežčiausia bausmė yra laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Lietuvos kriminalinės policijos biuras atkreipia dėmesį, kad Interpolas (tarptautinė kriminalinės policijos organizacija) kasmet organizuoja tarptautinę operaciją „PANGEA", skirtą kovai su nelegalia vaistų (vaistinių preparatų) ir medicininės įrangos prekyba. Vien šį rudenį 123-ijose pasaulio šalyse, įskaitant Lietuvą, vykusios rekordinės Interpolo operacijos metu buvo sulaikyta 400 nelegalia medikamentų ir medicinos įrangos prekyba užsiimančių asmenų bei konfiskuota daugiau nei 51 mln. JAV dolerių vertės potencialiai pavojingų medikamentų. Operacijos metu pradėta daugiau nei tūkstantis tyrimų, uždarytos 3584 interneto svetainės ir sustabdytas daugiau nei 3 000 nelegalių medikamentų reklamų internete transliavimas.

• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148