iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija
Naujienos

Sveikesnio maisto beieškant: koks ir kodėl?

2017-11-09 16:40:38

Sveikatinimo produktai – mažai girdėtas, tačiau organizmui itin naudingas maistas.

„Maximos“ pardavimų duomenys rodo, kad lietuviai pradeda maitintis sveikiau.

Dietologė ir maisto tinklaraštininkė pataria– rinkdamiesi, ką valgyti neikime į kraštutinumus.

Ne retas savimi pradeda rūpintis tada, kai suserga ar organizmas ima siųsti signalus, kad jam kažko trūksta. Žinomo tinklaraščio apie mitybą ir sportą „Ona būk plona“ autorė Justina Jarutė sako, kad sveika gyvensena, subalansuota mityba ir aktyvus gyvenimo būdas turėtų būti mūsų kasdienybė, o ne kraštutinumas į kurį puolama tik pradėjus skųstis sveikata. Tada prasidėjus šaltajam metų laikui nereikės maitintis vien citrina ar česnakais, ligos užklups kur kas rečiau, o mes jausimės žvalūs, kupini jėgų ir energijos. O viena pagrindinių priemonių – sveika ir subalansuota mityba, praturtinta produktais, turtingais baltymais, probiotikais, skaidulomis ir kt. Jai antrina ir ietuvos dietologų draugijos ir Lietuvos antsvorio ir nutukimo prevencijos asociacijos „Lobesity“ prezidentė, gydytoja dietologė dr. Rūta Petereit akcentuojanti sveikatinimo produktus.

„Sveikatinimo produktai – ne tik gausūs baltymais, angliavandeniais ar riebalais, bet ir skaidulinėmis medžiagomis. Tyrimai rodo, kad lietuviams būtent ir trūksta skaidulinių medžiagų, taip pat gerųjų bakterijų, nes vis mažiau žmonių renkasi duonos ir pieno produktus, galvodami, kad duona storina, vengdami sudėtinių angliavandenių. Tai laikyčiau klaida. Duona su sėlenomis, sėklomis ar grūdais bei košės yra būtinos mūsų organizmui. Tačiau čia svarbiausia skaityti etiketes – 100 g duonos neturėtų būti daugiau kaip 5 g pridėtinių cukrų, taip pat vertėtų rinktis kuo mažiau apdorotus produktus. Tas pats galioja ir pieno produktams. Pieno suaugę žmonės gali ir nevartoti, tačiau būtina vartoti rūgštaus pieno produktus: jogurtą su gerosiomis bakterijomis, pasukas ar kefyrą. Šie produktai atstato mikrofloros balansą, reguliuoja organizmo rūgštingumą, stiprina imunitetą, šalina toksinus, reguliuoja virškinimą. Žinoma, visuomet naudinga pasitarti su specialistais“, – aiškina gydytoja dietologė dr. Rūta Petereit.

Modelis, mitybos tinklaraštininkė J. Jarutė taip pat teigia, kad maistas turėtų būti įvairus ir turtingas maistinėmis medžiagomis, o rinkdamiesi, ką valgyti, o ko ne, žmonės neturėtų nueiti į kraštutinumus.

„Mano tinklaraštyje žmonės dažnai rašo, kad sveikai maitintis neįmanoma. Esą šiandien nebėra produktų be cukraus, sveiko maisto pasirinkimas sudėtingas ir ilgai trunkantis procesas. Tačiau viskas kur kas paprasčiau – mūsų įpročiai yra neteisingi, o pasirinkimus dažniausiai nulemia skubėjimas ir intuityvus apsipirkimas – perkame tai, ko nori akys, o ne tai, ko reikia ir kas sveika bei naudinga mūsų organizmui. Todėl dažnas pasirenka žalią ar rožinį kefyrą vietoje natūralaus balto, košes perka ne neapdorotas, o greito paruošimo ir kt. Taip pat dažnai eliminuoja daugelį produktų dėl drastiškų dietų ar įsitikinimų, internete rastos informacijos, kad jie kenkia, tačiau tai ne visada tiesa”, – pasakoja J. Jarutė.

Sveikatai naudingi produktai – kasdienio vartojimo prekės

Europos Komisija yra sudariusi išsamų naudingųjų medžiagų ir produktų, kurių vartojimas daro teigiamą įtaką žmogaus organizmui, sąrašą. Jame nurodoma, kad baltymai, kurių turi mėsa, žuvis, riešutai, pieno produktai ir pupelės, padeda palaikyti normalią kaulų būklę ir raumenų masės augimą.

Pieno produktuose, neriebiame jogurte, kiaušiniuose, riešutuose, duonos produktuose, žuvyje, vištienoje randamas cinkas padeda palaikyti normalią odos, nagų, plaukų ir kaulų būklę, prisideda prie normalios imuninės sistemos veiklos ir ląstelių apsaugos.

Geležis, kurios yra mėsoje, riešutuose ir sėklose, ankštiniuose augaluose, daržovėse, granatuose, padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą ir energijos apykaitą, deguonies pernešimą organizme, taip pat mažina nuovargį.

Kaulams, dantims, raumenims, nervų ir virškinimo sistemoms svarbaus kalcio galima gauti iš pieno produktų, kiaušinių, avižų, grikių, žuvies, šviežių žalumynų ir vaisių. O imuninės sistemos sargas, vitaminas C, randamas erškėtuogėse, aktinidijose, petražolėse, paprikoje, įvairiuose kopūstuose, papajose, ananasuose, kiviuose, manguose, apelsinuose ir citrinose.

Svarbu skaityti etiketes

Tad geriau jaustis ir gauti organizmui svarbių medžiagų bei stiprinti imunitetą galima tiesiog renkantis teisingus maisto produktus.

„Rūpinamės, kad mūsų pirkėjai galėtų rinktis iš itin plataus ir įvairaus asortimento. Tuo pačiu labai rimtai žiūrime į sveikatai palankesnių prekių pasiūlą, ją nuolat atnaujiname, plečiame. Todėl mūsų parduotuvėse gausu duonos gaminių, praturtintų sėlenomis, grūdais ar vaisiais, pieno produktų, savo sudėtyje turinčių probiotikų, vietinių ir egzotinių vaisių ir daržovių, riešutų ir kt. Taip pat jau pagamintų „Meistro kokybės“ kulinarijos ar konditerijos gaminių. Kaip sveikesnius pasirinkimus galėčiau išskirti mėsos ar paukštienos gaminius su sumažintu druskos kiekiu, šokoladinį tortą be miltų, duoneles, savo sudėtyje turinčias daug nesočiųjų riebalų, mažai cukrų, skaidulinių medžiagų bei OMEGA-3 riebalų rūgščių. Kad pirkėjams būtų paprasčiau šiuos gaminius rasti, šie mūsų parduotuvėse pažymėti šūkiu „Gyvenkime sveikiau“, – sako Vilma Drulienė, „Maximos“ pirkimų departamento direktorė.

Tai, kad vis daugiau žmonių renkasi sveikatai naudingesnius produktus, rodo ir „Maximos“ pardavimų duomenys. Pavyzdžiui, mėsos su sumažintu druskos kiekiu pardavimai per nepilnus šiuos metus jau pusantro karto viršijo visų 2016 metų pardavimus, bemielės duonelės paklausa nuo šių metų pradžios išaugo beveik dvigubai.

„Pirkėjai mielai renkasi ne tik jau paruoštus gaminius, bet ir ingredientus jiems pasigaminti. Sparčiai populiarėja sėklos, sėlenos, kruopos. Pavyzdžiui, avižų sėlenas šiemet rinkosi dvigubai daugiau pirkėjų nei per visus praėjusius metus. Asortimentą tik pernai metų pabaigoje papildžiusios duonos su kanapių sėklomis į savo pirkinių krepšelius šiemet įsidėjo daugiau nei dvigubai, per 33 tūkst. pirkėjų“, – dalinasi V. Drulienė.

Europos Komisijos Reglamente atkreipiamas dėmesys ir į avižų, miežių grūdų, kviečių sėlenų, rugių skaidulinių medžiagų naudą virškinimui. Jų galima gauti valgant vaisius, daržoves ar viso grūdo dalių turinčius kepinius, pavyzdžiui, pilnagrūdę duoną ar duoną su dribsniais, kruopomis, sėklomis.

„Maximos“ parduotuvėse tokie kepiniai gaminami čia pat, vietoje, taigi pirkėjai juos gali įsigyti dar šiltus. Jų asortimente yra net 9 skirtingos rūšys. Duonelėse yra mažiau cukrų, nėra glitimo, pridėtinių mielių. Taip pat kepamos viso grūdo, duonos su dribsniai ir netgi su sojų ir sorų kruopomis.

Sveikos ir subalansuotos mitybos principai

„Lobesity“ asociacijos prezidentė dr. Rūta Petereit teigia, kad sveikos mitybos racionas priklauso nuo žmogaus amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo ir sveikatos, tačiau bendrieji subalansuotos mitybos principai galėtų būti tokie:

- Per dieną reikėtų suvalgyti ne mažiau kaip 400 g įvairių daržovių. Labai svarbu neužsiciklinti ties vienomis daržovėmis, o per savaitę suvartoti skirtingų spalvų daržovių. Šiuo metu gausu sezoninių daržovių: cukinijų, moliūgų, burokėlių, brokolių, kopūstų ir pan.
- Bent du kartus per dieną reikėtų valgyti maisto produktus, turinčius daug skaidulinių medžiagų. Tai košės, duona su grūdais, sėklomis ar sėlenomis.
- Bent vieną kartą per dieną suvalgyti natūraliai raugintų pieno produktų, pvz., jogurto su lakto bakterijomis. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į pridėtinius cukrus ir rinktis su kuo mažesniu jų kiekiu.
- OMEGA-3 riebalai pasižymi antioksidacinėmis savybėmis ir būtini mūsų mityboje. Pagrindinis jos šaltinis yra riebi žuvis. Tai tunas, lašiša, skumbrė. Žuvis būtinai turi būti mūsų mityboje bent du kartus per savaitę.
- Per dieną rekomenduojama suvalgyti 15-30 g riešutų. Reikėtų rinktis skirtingų rūšių, nes juose yra skirtingų mūsų organizmui naudingų medžiagų. Taip pat riešutai yra labai kaloringi, todėl jų suvalgomas kiekis turėtų būti saikingas.
- Paskutinis valgymas turėtų būti iki 19-20 valandos.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų el. paštas:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
iliustracija2018-09-20 08:47:08

Perkate naują išmanųjį laikrodį? Viskas, į ką turite atkreipti dėmesį

Ant sporto entuziastų ir mėgėjų riešų besipuikuojančių išmaniųjų laikrodžių pasirinkimas itin platus, o kur dar jų siūlomų funkcijų gausa. Miego bei streso stebėsena, kalorijų ir žingsnių skaičiavimas, įvairios sveikatingumo programos, galimybė atsiliepti į skambučius ir kitos funkcijos bei techninės galimybės.
iliustracija2018-09-20 08:32:45

„RENAULT Z35.2“ savavaldis elektromobilis: pristatymo paslaugų vizija

Skaičiuojama, kad sparčiai didėjant urbanizacijai iki 2030 metų daugiau kaip 70 % pasaulio gyventojų gyvens miestuose ir metropoliuose, todėl užtikrinti miestų gyventojų mobilumą reikia vis pažangesnių sprendimų.
iliustracija2018-09-19 21:35:25

36 metai po pirmojo „emodžio“: 5 faktai, kurių galbūt nežinojote

Lygiai prieš 36 metus šiandien JAV profesorius ir kompiuterių mokslininkas Scottas Fahlmanas savo elektroniniame laiške pirmą kartą panaudojo šypsenėlės simbolį – „: - )“. Taip pat jis panaudojo ir kitą gerai žinomą simbolį – „: - (“.
iliustracija2018-09-16 19:31:10

Pradedamas retransliuoti kanalas „Current Time (Nastojaščeje Vremia)“

Penktadienį 15 val. Vilniaus televizijos bokšte, dalyvaujant Lietuvos užsienio reikalų ministrui ir JAV ambasadorei, oficialiai pradėta JAV "Current Time (Настоящее время)" televizijos transliacija.
iliustracija2018-09-15 09:07:06

Vilnius privažiavo sankryžą: ar pasuksime Maskvos, ar Kopenhagos keliu?

Automobilių skaičius Lietuvoje nuolat auga, o eismas – intensyvėja. Vien Vilniaus gatvėse darbo dienomis galima suskaičiuoti per 340 tūkst. automobilių. Taip pat 90 proc. paros dauguma šių automobilių laikomi specialiai jiems išbetonuotose miesto vietose.
iliustracija2018-09-15 08:59:22

Briuselyje atvertas kelias oficialiai pradėti Baltijos šalių sinchronizaciją

Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija, kartu su tvirta Europos Komisijos parama, toliau kryptingai žengia įgyvendindamos strateginį viso regiono energetinio saugumo projektą – Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizaciją su kontinentine Europa.
iliustracija2018-09-13 16:35:42

Programuotojų dieną – mitybos patarimai dirbantiems protinį darbą

Įtemptas analitinis ar kūrybinis darbas reikalauja tiek fizinių, tiek emocinių resursų, ypač, jei valandų valandas tenka praleisti nejudrioje pozicijoje, susikoncentravus į kompiuterio ekraną. Tokia situacija – dažno IT specialisto kasdienybė, ilgainiui tampanti iššūkiu jo organizmui.
iliustracija2018-09-07 16:34:18

Kaip išmaniosios technologijos gali padėti mokytis jūsų vaikui?

Prasidėjus naujiems mokslo metams, namuose vėl užvirė ginčai su vaikais dėl nepadarytų namų darbų ar neperskaitytų knygų? Ar žinojote, kad puikus būdas motyvuoti, ugdyti bei lavinti vaikus gali būti ir išmaniosios technologijos?
iliustracija2018-08-28 10:17:06

Optimizuojamas keleivių vežimas traukiniais: veš ir autobusai

Siekdama optimizuoti keleivių vežimą traukiniais ir mažinti dėl šių paslaugų patiriamus nuostolius, Susisiekimo ministerija siūlo vietiniais traukinių maršrutais keleivius vežti kombinuotuoju būdu, pasitelkiant ir autobusus.
iliustracija2018-08-28 10:13:20

Galvosūkis darbdaviams: kaip motyvuoti Y kartos darbuotojus?

Laikai, kuomet darbdavys rinkosi darbuotoją – jau praeityje. Šiais laikais atranka yra abipusė: kol įmonė ieško nepriekaištingo kandidato, pastarasis matuojasi, ar įmonė jam tinka. Todėl personalo specialistai susiduria su esminiu klausimu: kas motyvuoja išrankiuosius Y kartos atstovus?
iliustracija2018-08-28 09:46:18

Technologijų amžiuje neleiskite vaikų smegenims aptingti

Nėra tvirto sutarimo, kaip vadinti vaikus, gimusius po 2010 metų. Vieni juos dar priskiria Z kartai, kiti šiuos vaikus vadina Alfa karta. Šios kartos vaikai neįsivaizduoja gyvenimo be technologijų ir interneto.
iliustracija2018-08-27 09:36:26

Tyrimas: Lietuvos vyrai pirkimo aistrą tenkina dažniau nei moterys

Lietuvoje kas trečias žmogus, užsukęs į parduotuvę, patikusius daiktus perka spontaniškai. Tyrimai rodo, kad pirkimo aistrai dažniau nei moterys pasiduoda vadovaujančias pareigas užimantys vyrai. Psichoterapeuto tvirtinimu, toks elgesys rodo didelį Lietuvos žmonių užimtumą, atsakomybių darbe krūvį bei nemažą laisvų pinigų kiekį.
iliustracija2018-08-27 09:31:34

Kelionės: iš kokių įpročių jau išaugome ir kaip prisivijome vakariečius?

Daugelis atostogas, keliones priskiria prie geriausių gyvenimo akimirkų. Vis dėlto jei pats atostogų ir kelionių kaip malonumo ir geros pramogos faktas – nekvestionuojamas, tai pačios atostogų formos keičiasi taip, kad net istorinių nuotraukų ieškoti nebereikia.
iliustracija2018-08-27 09:26:14

5 dalykai, kurių nebedarome atsiradus išmaniosioms technologijoms

Ar pagalvojate, kaip technologijos pakeitė jūsų gyvenimo būdą mažiau nei per 20 metų? Šiandien kai kurie iš mūsų net nežino ir neįsivaizduoja, ką reiškia nors vieną dieną gyventi be išmaniojo telefono, kompiuterio ar kitų naujausių įrenginių.
iliustracija2018-08-27 09:23:21

Grybų sezonas: kaip po baravyku nepalikti naujo „iPhone“?

Baigiantis vasarai vieni braukia liūdesio ašarą, o kiti jau trina rankomis, nes nenumaldomai artėja grybų karštinė. Ruošiantis rudens pradžiai ir grybų antplūdžiui, kaip įprasta, tikrinama, ar ne kiauros pintinės, prisimenami grybų pavadinimai bei naršomi atokesnių miškų žemėlapiai.
iliustracija2018-08-27 09:20:24

Tingėjimo nauda: tampame laimingesniais žmonėmis ir ramesniais klientais?

Sėkmingo žmogaus paveikslas šiandien piešiamas kaip veiklaus, skubančio ir daug dirbančio individo. Neretai klaidingai teigiama, kad tik šie būdo bruožai atneša laimę: kuo daugiau dirbsi ir kuo mažiau ilsėsiesi, tuo labiau (kada nors) džiaugsiesi gyvenimu.
iliustracija2018-08-27 09:14:44

Vadovų įrašai „Facebook“ – neišnaudota kovos su fake news priemonė

Remiantis konsultacijų įmonės „Brandfog“ tyrimo duomenimis, net 82 proc. žmonių labiau pasitiki įmone, kurios vadovai socialiniame tinkle „Facebook“ dalinasi savo įžvalgomis ir komentarais. Deja, Lietuvoje dar ne visi vadovai į šį soc. tinklą žiūri kaip į būtinybę ir rimčiau vertina tik „LinkedIn“.
iliustracija2018-08-22 12:50:35

5 sėkmingiausi Lietuvoje gimę IT išradimai

Lietuva neretai vadinama informacinių technologijų (IT) valstybe – šalyje daugybė užsienio investuotojų įsteigtų klientų aptarnavimo centrų, programuotojų biurų. Tačiau lietuviai nėra tie, kurie tik priima užsienio investicijas – jie patys kuria ateities technologijas.
iliustracija2018-08-22 12:47:04

Išmanusis laikrodis su GPS funkcija – ramybė dėl vaikų saugumo. Kaip išsirinkti?

Patarimai, kaip protingai išsirinkti išmanųjį laikrodį vaikui. Išmanieji laikrodžiai savo išvaizda primena tradicinius laikrodžius, tačiau pasižymi kur kas platesniu įdomiu funkcionalumu.
iliustracija2018-08-22 12:22:07

Skaitmeninė antžeminė TV nesiruošia užleisti pozicijų?

„Telia Lietuva“ AB nusprendė nutraukti kurį laiką teiktą mokamos skaitmeninės antžeminės televizijos paslaugą ir rugpjūčio pradžioje išplatino žiniasklaidoje pranešimus, esą „daugiau nei 10 metų Lietuvoje veikusi skaitmeninė antžeminė (DVB-T) televizija – pakeliui į muziejų”.
iliustracija2018-08-22 12:15:54

Asmens duomenys: kaip programišiai juos pavagia ir kaip nuo to apsisaugoti?

Vis dažniau pasigirstant apie programišių atakas ne vien prieš įmones, bet ir prieš tokius pasaulinės svarbos politinius įvykius kaip JAV prezidento rinkimai, natūralu klausti – ar saugūs kiekvieno mūsų duomenys?
iliustracija2018-08-20 07:35:02

VMI atnaujins elektroninio deklaravimo sistemą (EDS)

2018 m. rugpjūčio 16 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad pasirašyta sutartis su UAB „NRD“, kuri jungtinės veiklos sutarties pagrindu kartu su UAB „NFQ Technologies“ laimėjo viešojo pirkimo konkursą dėl elektroninio deklaravimo sistemos (EDS) plėtojimo.
iliustracija2018-08-20 07:28:53

Reikalinga slauga: ką būtina žinoti?

Slaugos poreikis Lietuvoje didėja, tad sunkiai sergantys mūsų šalies gyventojai jiems reikalingas slaugos paslaugas gali gauti ne tik ligoninėje, poliklinikoje, bet savo pačių namuose. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai primena, ką būtina žinoti apie slaugos paslaugas, kurias gali gauti privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti (PSD) žmonės.
iliustracija2018-08-20 07:23:06

5 filmai, kurie leis pasijusti, lyg patys dalyvautumėte veiksme

Vienas galingiausių įrankių kino filmų režisierių rankose neabejotinai yra spalvos. Jos gali ne tik padėti geriau atsiskleisti aktorių kuriamiems personažams, išryškinti net menkiausias detales, bet ir sukurti ypatingą nuotaiką.
iliustracija2018-08-16 08:41:15

Iš sodybų vagia net maistą: 5 patarimai, kaip apsisaugoti nuo vagių

Vasarą sodybose ir sodų bendrijose verdantis gyvenimas privilioja ir ilgapirščius – bendrovė „Lietuvos draudimas“ šiemet fiksuoja dešimtadaliu daugiau vagysčių iš vasarnamių negu prieš metus.
iliustracija2018-08-16 08:29:49

Norintiems sutaupyti: 4 patarimai, kaip sunaudoti mažiau duomenų

Nors anksčiau ryšio operatorių planų kaina labiau priklausė nuo suteikiamų minučių bei SMS skaičiaus, dabartinių sąskaitų dydžius dažniau nulemia išnaršytų duomenų kiekis. Technologijų lyderė „Tele2“ pataria, ką daryti, kad numatytų gigabaitų užtektų, o papildomus jų paketus tektų užsisakinėti kuo rečiau.
iliustracija2018-08-16 08:26:45

Į didžiausio Lietuvoje duomenų centro statybas „Baltneta“ investuoja 3 mln. eurų

Bendrovė „Baltnetos komunikacijos“ pradėjo Vilniuje esančio Liepkalnio duomenų centro plėtrą, į kurią numatyta investuoti apie 3 mln. eurų.
iliustracija2018-08-16 08:24:25

Telefonų istorija: 7 telefonai, kurie paliko didžiausią pėdsaką

1983 m. metais pasirodė pirmas mobilusis telefonas. Šiandien, praėjus 35-iems metams po jo atsiradimo, šis įrenginys gerokai pasikeitė. Dabar jį vadiname išmaniuoju telefonu, kartais jis vargiai telpa mūsų kelnių kišenėje, o telefonu atliekamos funkcijos dažnai prilygsta toms, kurias anksčiau darydavome vien kompiuteriais.
iliustracija2018-08-16 08:21:53

Vaikų rankose nukenčia kas dešimtas išmanusis įrenginys

Atsidūrę vaikų rankose ar netyčia pasipainioję jų kelyje skyla, dūžta, būna sulaužomi ar apliejami 1 iš 10 išmaniųjų įrenginių. Draudikai atkreipia dėmesį, kad iš dalies ar net negrįžtamai įrenginius vaikai sugadina visiškai netyčia, o dažniausias įrenginių pažeidimas – dužęs ekranas.
iliustracija2018-08-09 17:25:32

„Tele2“ jau skyrė kompensacijas savo klientams

Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ praneša, kad rugpjūčio 3–4 d. užsienyje buvusiems ir tarptinklinio ryšio paslauga negalėjusiems pasinaudoti klientams kompensacijos jau skirtos. Nuo šiandien dovanų nemokamus 20 GB gavo ir visi Lietuvoje buvę klientai, mokantys pagal sąskaitas.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.