iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija
Naujienos

Sveikesnio maisto beieškant: koks ir kodėl?

2017-11-09 16:40:38

Sveikatinimo produktai – mažai girdėtas, tačiau organizmui itin naudingas maistas.

„Maximos“ pardavimų duomenys rodo, kad lietuviai pradeda maitintis sveikiau.

Dietologė ir maisto tinklaraštininkė pataria– rinkdamiesi, ką valgyti neikime į kraštutinumus.

Ne retas savimi pradeda rūpintis tada, kai suserga ar organizmas ima siųsti signalus, kad jam kažko trūksta. Žinomo tinklaraščio apie mitybą ir sportą „Ona būk plona“ autorė Justina Jarutė sako, kad sveika gyvensena, subalansuota mityba ir aktyvus gyvenimo būdas turėtų būti mūsų kasdienybė, o ne kraštutinumas į kurį puolama tik pradėjus skųstis sveikata. Tada prasidėjus šaltajam metų laikui nereikės maitintis vien citrina ar česnakais, ligos užklups kur kas rečiau, o mes jausimės žvalūs, kupini jėgų ir energijos. O viena pagrindinių priemonių – sveika ir subalansuota mityba, praturtinta produktais, turtingais baltymais, probiotikais, skaidulomis ir kt. Jai antrina ir ietuvos dietologų draugijos ir Lietuvos antsvorio ir nutukimo prevencijos asociacijos „Lobesity“ prezidentė, gydytoja dietologė dr. Rūta Petereit akcentuojanti sveikatinimo produktus.

„Sveikatinimo produktai – ne tik gausūs baltymais, angliavandeniais ar riebalais, bet ir skaidulinėmis medžiagomis. Tyrimai rodo, kad lietuviams būtent ir trūksta skaidulinių medžiagų, taip pat gerųjų bakterijų, nes vis mažiau žmonių renkasi duonos ir pieno produktus, galvodami, kad duona storina, vengdami sudėtinių angliavandenių. Tai laikyčiau klaida. Duona su sėlenomis, sėklomis ar grūdais bei košės yra būtinos mūsų organizmui. Tačiau čia svarbiausia skaityti etiketes – 100 g duonos neturėtų būti daugiau kaip 5 g pridėtinių cukrų, taip pat vertėtų rinktis kuo mažiau apdorotus produktus. Tas pats galioja ir pieno produktams. Pieno suaugę žmonės gali ir nevartoti, tačiau būtina vartoti rūgštaus pieno produktus: jogurtą su gerosiomis bakterijomis, pasukas ar kefyrą. Šie produktai atstato mikrofloros balansą, reguliuoja organizmo rūgštingumą, stiprina imunitetą, šalina toksinus, reguliuoja virškinimą. Žinoma, visuomet naudinga pasitarti su specialistais“, – aiškina gydytoja dietologė dr. Rūta Petereit.

Modelis, mitybos tinklaraštininkė J. Jarutė taip pat teigia, kad maistas turėtų būti įvairus ir turtingas maistinėmis medžiagomis, o rinkdamiesi, ką valgyti, o ko ne, žmonės neturėtų nueiti į kraštutinumus.

„Mano tinklaraštyje žmonės dažnai rašo, kad sveikai maitintis neįmanoma. Esą šiandien nebėra produktų be cukraus, sveiko maisto pasirinkimas sudėtingas ir ilgai trunkantis procesas. Tačiau viskas kur kas paprasčiau – mūsų įpročiai yra neteisingi, o pasirinkimus dažniausiai nulemia skubėjimas ir intuityvus apsipirkimas – perkame tai, ko nori akys, o ne tai, ko reikia ir kas sveika bei naudinga mūsų organizmui. Todėl dažnas pasirenka žalią ar rožinį kefyrą vietoje natūralaus balto, košes perka ne neapdorotas, o greito paruošimo ir kt. Taip pat dažnai eliminuoja daugelį produktų dėl drastiškų dietų ar įsitikinimų, internete rastos informacijos, kad jie kenkia, tačiau tai ne visada tiesa”, – pasakoja J. Jarutė.

Sveikatai naudingi produktai – kasdienio vartojimo prekės

Europos Komisija yra sudariusi išsamų naudingųjų medžiagų ir produktų, kurių vartojimas daro teigiamą įtaką žmogaus organizmui, sąrašą. Jame nurodoma, kad baltymai, kurių turi mėsa, žuvis, riešutai, pieno produktai ir pupelės, padeda palaikyti normalią kaulų būklę ir raumenų masės augimą.

Pieno produktuose, neriebiame jogurte, kiaušiniuose, riešutuose, duonos produktuose, žuvyje, vištienoje randamas cinkas padeda palaikyti normalią odos, nagų, plaukų ir kaulų būklę, prisideda prie normalios imuninės sistemos veiklos ir ląstelių apsaugos.

Geležis, kurios yra mėsoje, riešutuose ir sėklose, ankštiniuose augaluose, daržovėse, granatuose, padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą ir energijos apykaitą, deguonies pernešimą organizme, taip pat mažina nuovargį.

Kaulams, dantims, raumenims, nervų ir virškinimo sistemoms svarbaus kalcio galima gauti iš pieno produktų, kiaušinių, avižų, grikių, žuvies, šviežių žalumynų ir vaisių. O imuninės sistemos sargas, vitaminas C, randamas erškėtuogėse, aktinidijose, petražolėse, paprikoje, įvairiuose kopūstuose, papajose, ananasuose, kiviuose, manguose, apelsinuose ir citrinose.

Svarbu skaityti etiketes

Tad geriau jaustis ir gauti organizmui svarbių medžiagų bei stiprinti imunitetą galima tiesiog renkantis teisingus maisto produktus.

„Rūpinamės, kad mūsų pirkėjai galėtų rinktis iš itin plataus ir įvairaus asortimento. Tuo pačiu labai rimtai žiūrime į sveikatai palankesnių prekių pasiūlą, ją nuolat atnaujiname, plečiame. Todėl mūsų parduotuvėse gausu duonos gaminių, praturtintų sėlenomis, grūdais ar vaisiais, pieno produktų, savo sudėtyje turinčių probiotikų, vietinių ir egzotinių vaisių ir daržovių, riešutų ir kt. Taip pat jau pagamintų „Meistro kokybės“ kulinarijos ar konditerijos gaminių. Kaip sveikesnius pasirinkimus galėčiau išskirti mėsos ar paukštienos gaminius su sumažintu druskos kiekiu, šokoladinį tortą be miltų, duoneles, savo sudėtyje turinčias daug nesočiųjų riebalų, mažai cukrų, skaidulinių medžiagų bei OMEGA-3 riebalų rūgščių. Kad pirkėjams būtų paprasčiau šiuos gaminius rasti, šie mūsų parduotuvėse pažymėti šūkiu „Gyvenkime sveikiau“, – sako Vilma Drulienė, „Maximos“ pirkimų departamento direktorė.

Tai, kad vis daugiau žmonių renkasi sveikatai naudingesnius produktus, rodo ir „Maximos“ pardavimų duomenys. Pavyzdžiui, mėsos su sumažintu druskos kiekiu pardavimai per nepilnus šiuos metus jau pusantro karto viršijo visų 2016 metų pardavimus, bemielės duonelės paklausa nuo šių metų pradžios išaugo beveik dvigubai.

„Pirkėjai mielai renkasi ne tik jau paruoštus gaminius, bet ir ingredientus jiems pasigaminti. Sparčiai populiarėja sėklos, sėlenos, kruopos. Pavyzdžiui, avižų sėlenas šiemet rinkosi dvigubai daugiau pirkėjų nei per visus praėjusius metus. Asortimentą tik pernai metų pabaigoje papildžiusios duonos su kanapių sėklomis į savo pirkinių krepšelius šiemet įsidėjo daugiau nei dvigubai, per 33 tūkst. pirkėjų“, – dalinasi V. Drulienė.

Europos Komisijos Reglamente atkreipiamas dėmesys ir į avižų, miežių grūdų, kviečių sėlenų, rugių skaidulinių medžiagų naudą virškinimui. Jų galima gauti valgant vaisius, daržoves ar viso grūdo dalių turinčius kepinius, pavyzdžiui, pilnagrūdę duoną ar duoną su dribsniais, kruopomis, sėklomis.

„Maximos“ parduotuvėse tokie kepiniai gaminami čia pat, vietoje, taigi pirkėjai juos gali įsigyti dar šiltus. Jų asortimente yra net 9 skirtingos rūšys. Duonelėse yra mažiau cukrų, nėra glitimo, pridėtinių mielių. Taip pat kepamos viso grūdo, duonos su dribsniai ir netgi su sojų ir sorų kruopomis.

Sveikos ir subalansuotos mitybos principai

„Lobesity“ asociacijos prezidentė dr. Rūta Petereit teigia, kad sveikos mitybos racionas priklauso nuo žmogaus amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo ir sveikatos, tačiau bendrieji subalansuotos mitybos principai galėtų būti tokie:

- Per dieną reikėtų suvalgyti ne mažiau kaip 400 g įvairių daržovių. Labai svarbu neužsiciklinti ties vienomis daržovėmis, o per savaitę suvartoti skirtingų spalvų daržovių. Šiuo metu gausu sezoninių daržovių: cukinijų, moliūgų, burokėlių, brokolių, kopūstų ir pan.
- Bent du kartus per dieną reikėtų valgyti maisto produktus, turinčius daug skaidulinių medžiagų. Tai košės, duona su grūdais, sėklomis ar sėlenomis.
- Bent vieną kartą per dieną suvalgyti natūraliai raugintų pieno produktų, pvz., jogurto su lakto bakterijomis. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į pridėtinius cukrus ir rinktis su kuo mažesniu jų kiekiu.
- OMEGA-3 riebalai pasižymi antioksidacinėmis savybėmis ir būtini mūsų mityboje. Pagrindinis jos šaltinis yra riebi žuvis. Tai tunas, lašiša, skumbrė. Žuvis būtinai turi būti mūsų mityboje bent du kartus per savaitę.
- Per dieną rekomenduojama suvalgyti 15-30 g riešutų. Reikėtų rinktis skirtingų rūšių, nes juose yra skirtingų mūsų organizmui naudingų medžiagų. Taip pat riešutai yra labai kaloringi, todėl jų suvalgomas kiekis turėtų būti saikingas.
- Paskutinis valgymas turėtų būti iki 19-20 valandos.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų el. paštas:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
iliustracija2018-12-17 15:33:40

Dirbtinis intelektas leis neregiams „pamatyti“ emocijas

Balsu mes perduodame tik apie trečdalį visos informacijos. Didelę dalį komunikacinių žinučių žmonės vieni kitiems perduoda ne balsu, o emocijas atspindinčiomis veido mimikomis ar rankų judesiais. Aklieji ir silpnaregiai taip komunikuoti negali.
iliustracija2018-12-17 15:28:13

Laikrodžių gamintojas „Fitbit“ pristato pažangius atnaujinimus

Fitbit“ pristato atnaujinimus: „Fitbit OS 3.0“. „Fitbit“ programėlių galeriją papildys net 10 pasaulyje pripažintų sveikatos ir fitneso programėlių, kurios sinchronizuosis su Fitbit kaupiamais duomenimis ir pateiks gilias, personalizuotas įžvalgas. Taip pat sukurta patogi prieiga prie duomenų „Fitbit“ bendruomenės programėlių kūrėjams.
iliustracija2018-12-17 15:24:10

Lietuva pasirengusi deryboms su kaimynais dėl nuolatinio laiko pasirinkimo

Europos Sąjungai (ES) ketinant atsisakyti sezoninio laiko keitimo, Lietuva yra pasirengusi svarstyti būsimo nuolatinio – vasaros ar žiemos – laiko pasirinkimą su kaimyninėmis valstybėmis.
iliustracija2018-12-14 12:34:38

5 dalykai, kuriuos turite žinoti apie modernių namų gyventoją – rekuperatorių

Žiemai vis drąsiau žnaibant mums skruostus tikru naujakurių galvosūkiu tampa drėgmės lygis namuose ir namų vėdinimas. Vieni jų kaip tik šiuo metu planuoja užbaigti vidaus apdailą, kiti, jau įsikūrę, po vėsesnės nakties rytą pasitinka aprasojusiais ar net iš vidaus apšalusiais langais.
iliustracija2018-12-14 12:28:14

Plėšiko nesėkmė: naikindamas įkalčius, sunaikino ir grobį

Praeivę apiplėšęs 30-metis radviliškietis ne tik moteriai padarė žalos, bet ją patyrė ir pats - naikindamas įkalčius, per žioplumą sudegino ir grobį. Gruodžio 7-osios rytas į darbą skubančiai 63 metų Radviliškio gyventojai buvo nenusisekęs.
iliustracija2018-12-14 12:23:55

Vaikų vaizduotę lavina LNDT kūrybinės dirbtuvės „Knyga be paveikslėlių“

Lavinti vaikų vaizduotę, skatinti juos skaityti ir laisvai reikšti savo mintis – tokie yra kūrybinių dirbtuvių „Knyga be paveikslėlių“ kūrėjų tikslai. Lietuvos nacionalinio dramos teatro įgyvendinamas projektas, skirtas 5–9 metų vaikams ir vyksta įvairiose Lietuvos mokyklose arba vaikų dienos centruose.
iliustracija2018-12-14 12:21:33

Būsto įperkamumas Vilniuje − vienas aukščiausių istorijoje

„Swedbank“ ekonomistų vertinimu, pastaruoju metu būsto rinka buvo gana aktyvi, tačiau naujų butų segmente buvo stebimi ir sulėtėjimo ženklai. Didelė butų pasiūla atnešė į Vilniaus naujų butų rinką ir kainų korekcijų. Kaip tai paveikė gyventojų galimybes įpirkti būstą ir kokios tendencijos būsto rinkoje vyraus kitąmet?
iliustracija2018-12-14 12:16:44

Bankai daugiau skolino ir daugiau uždirbo, laukiama konkurencijos pokyčių

Mūsų šalyje veikiantys bankai ir filialai šių metų trečiojo ketvirčio pabaigoje klientams buvo paskolinę beveik 1,2 mlrd. Eur daugiau nei prieš metus. Į rinką ateinantys specializuoti bankai teikia lūkesčių dėl stiprėsiančios konkurencijos.
iliustracija2018-12-14 12:05:09

5 namų vietos, kuriose per šventes vaikų tyko didžiausi pavojai

Neįprastai daug laisvų dienų per didžiąsias metų šventes daugelį nuteikia optimistiškai, tačiau draudikai perspėja, kad ilgas šventinis laikotarpis gali pažerti papildomų rizikų – laisvu laiku besidžiaugiantys ir įsidūkę vaikai net ir namų aplinkoje patiria skaudžias traumas bei gali atsidurti ligoninės priimamajame.
iliustracija2018-12-14 12:02:47

Vilniuje bus įrengta apie 60 elektromobilių įkrovimo stotelių

Daugiausiai elektromobilių turinti sostinė plečia infrastruktūrą – jau kitąmet sostinėje bus įrengtos 59 didelės galios elektromobilių įkrovimo stotelės, kurių daugumoje vos per 30 minučių bus galima pasikrauti elektra varomą automobilį.
iliustracija2018-12-14 11:56:30

5 šių laikų inovacijos, kurių mūsų seneliai net negalėjo įsivaizduoti

Dar prieš kelis šimtmečius kelionės po vandeniu, skrydžiai lėktuvu ar tuo labiau į kosmosą buvo laikomi ne kuo kitu, o fantastika. Prancūzų autorių Žiulį Verną galime vadinti ne tik rašytoju, bet ir pranašu, nes technologijos, aprašomos jo knygose, anksčiau laikytos tik kūrybiškais pramanais.
iliustracija2018-12-14 11:41:22

5 išmanūs patarimai, kaip paprasčiau pasiruošti Kalėdoms

Gruodžiui įpusėjus, gatvėse prasidėjo spūstys, darbų, kuriuos reikia atlikti iki Kalėdų, tik daugėja, o dovanų paieškoms skirtas laikas – trumpėja. Tačiau viso šio prieššventinio streso išvengti gali padėti išmaniosios programėlės.
iliustracija2018-12-14 11:38:46

Išmaniosios programėlės gali išnykti – kas taps jų įpėdiniu?

Prasidėjęs išmaniųjų telefonų bumas kartu su savimi į pasaulį atnešė ir įrenginiams skirtas programėles. Kai atrodė, kad jos vis labiau skverbiasi į mūsų kasdienybę ir yra nepakeičiamos įvairiose gyvenimiškose situacijose, ėmė daugėti ženklų, kad greitai mobiliųjų aplikacijų gali ir nebelikti.
iliustracija2018-12-14 11:35:27

Savivaldybėms – ES lėšos nemokamo belaidžio interneto ryšio zonoms

Devyniolika Lietuvos savivaldybių, suskubusių atsiliepti į pirmąjį Europos Komisijos (EK) iniciatyvos „WiFi4EU“ kvietimą, galės pasinaudoti 15 tūkst. eurų vertės čekiais belaidžio interneto ryšio zonoms viešosiose erdvėse įrengti.
iliustracija2018-12-12 07:55:24

Įsigaliojo Reglamentas dėl nepagrįsto geografinio blokavimo

Nuo š. m. gruodžio 3 d. įsigaliojo ir buvo pradėtos taikyti 2018 m. vasario 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2018/302 dėl nepagrįsto geografinio blokavimo ir kitų diskriminavimo dėl klientų pilietybės, gyvenamosios vietos arba įsisteigimo vietos vidaus rinkoje problemos sprendimo (toliau – Reglamentas) nuostatos.
iliustracija2018-12-11 14:24:34

Startuolių idėjų tendencijos – kur link keliauja inovatyvūs verslininkai

Visas pasaulis šiandien išgyvena didžiulį informacinių technologijų ir dirbtinio intelekto skverbimąsi į verslo aplinką – automatizuojami procesai ar balsu valdomi įrankiai yra šių dienų tendencija.
iliustracija2018-12-11 14:21:02

Lietuva vis dar išlieka valstybe – importuotoja

Visos trys Baltijos valstybės gali pasidžiaugti išaugusiomis tarptautinės prekybos apimtimis, tačiau visos jos išlieka valstybėmis – importuotojomis. Tai rodo naujausi Bloomberg agentūros duomenys.
iliustracija2018-12-11 14:17:02

4 didžiausios baimės dėl pinigų: įveikti jas nėra sudėtinga

Visame pasaulyje vienas didžiausių nerimo šaltinių yra baimė dėl pinigų ir finansinio stabilumo. Lietuva – ne išimtis. Tačiau, ekspertų teigimu, keli paprasti sprendimai gali padėti šias baimes greitai įveikti ir jaustis ramiau dėl savo ateities.
iliustracija2018-12-11 14:15:03

Perkantiems būstą: į kokį investuoti, kad būtų paprasta parduoti po 10 metų?

„Pirkdami būstą gyventojai turėtų pagalvoti apie jo vertę ir likvidumą ateityje. Ar prireikus parduoti, bus galima tai padaryti greitai ir paprastai, ar vertė nebus nukritusi dėl priežasčių, kurias galima ir netgi reikėtų numatyti dar prieš įsigyjant turtą“.
iliustracija2018-12-11 14:06:47

Ar jūsų namų elektronika efektyviai naudoja energiją?

Patarimai, kaip teisingai išsirinkti prietaisus namams. Vienas iš svarbiausių faktorių, į kurį būtina atsižvelgti renkantis namų elektroniką, yra šių prietaisų energijos vartojimo efektyvumas.
iliustracija2018-12-07 17:41:17

Realybė virtuali, jos vaisiai - realūs

Pastaruoju metu du dideli architektūriniai projektai Neries krantinėje Vilniuje vienas po kito užplaukė ant klampaus teisinio reguliavimo seklumų ir su trenksmu atsimušė į visuomenės pasipriešinimo uolas. Užstos naujas objektas vertingą vaizdą ar neužstos, jį gadins ar negadins?
iliustracija2018-12-07 17:37:42

Lietuvos robotikos industrija pasiruošusi augimo šuoliui

Robotikos ir skaitmenizacijos aktualijoms Lietuvoje skirtoje spaudos konferencijoje „Inovatyvi Lietuva: mokslo-verslo sprendimai ir žvilgsnis į 2019-uosius“ pristatyti naujausi Lietuvos verslo ir mokslo vystomi ir jau taikomi inovatyvūs produktai bei sprendimai.
iliustracija2018-12-06 17:05:01

Ekonomika auga, tačiau lietuviai skolinasi vis daugiau

Po ilgo ekonomikos kilimo laikotarpio išaugo europiečių santaupos, tačiau padidėjo ir įsiskolinimai. Vis daugiau žmonių vargsta: kas penktam europiečiui tenka skolintis, kad galėtų apmokėti sąskaitas. Ši grupė nuo 15 % prieš trejus metus 2018 m. padidėjo iki 20 %.
iliustracija2018-12-06 16:56:27

LRTK aptartos priemonės neteisėtam televizijos programų priėmimui užkirsti

2018 m. gruodžio 6 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – LRTK) iniciatyva įvyko diskusija dėl priemonių neteisėtam televizijos programų priėmimo užkirtimui Lietuvos teritorijoje.
iliustracija2018-12-06 12:21:48

Gyvūnams padedančios technologijos: nuo išmanaus antkaklio iki virtualios tvoros

Daiktų internetas, vis labiau keičiantis žmogaus kasdienybę, keliasi ir gyvūnijos pasaulį. Įvairūs sprendimai, naudojantys tarpusavyje susietus įrenginius, jau dabar padeda šeimininkams geriau perprasti savo augintinius, o mokslininkams – išsaugoti nykstančias faunos rūšis.
iliustracija2018-12-06 12:01:24

Maisto pristatymo į namus platforma nuspės pati, kiek lietuviai norės valgyti

Maisto rinkos tyrimų bendrovės „Technomic“ duomenimis, net 86 proc. vartotojų visame pasaulyje bent kartą per mėnesį užsisako maisto į namus. Trečdalis vartotojų renkasi maisto pristatymą į namus dažniau, nei tą darė prieš metus.
iliustracija2018-12-06 11:41:54

Pirmą kartą bus galima pamatyti didžiausią Lietuvoje rastą aukso lobį

Pirmą kartą Lietuvoje bus eksponuojamas mūsų šalyje rastas didžiausias aukso lobis. Paslaptimis ir legendomis apipintas radinys vienai dienai sugrįžta ten, kur buvo rastas – į Šilalės kraštą. Prieš 92 metus Nasvytalių kaime (Kvėdarnos sen., Šilalės r.) atsitiktinai atkastas lobis yra saugomas Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje.
iliustracija2018-12-04 10:01:44

4 žingsniai, kad šventinės siuntos laiku pasiektų adresatus

Kai oras pakvimpa mandarinais ir imbieriniais sausainiais, gatvės nušvinta lempučių girliandomis, o į pašto skyrius ima plūsti siuntos, galima oficialiai paskelbti – Kalėdų maratonas prasidėjo.
iliustracija2018-12-04 09:39:09

Mobiliųjų atsiskaitymų banga: kas užtikrina saugumą?

Jei staiga prireikė pervesti giminaičiui ar draugui pinigų, susimokėti mokesčius ir apmokėti kitas sąskaitas ar nusprendėme čia ir dabar kažką įsigyti internetu, dažniausiai griebiamės išmaniojo telefono.
iliustracija2018-12-04 09:36:31

Generiniai vaistai: mitai ir tikrovė

Lietuvoje generiniai vaistai yra apipinti nepagrįstais mitais, sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) direktoriaus pavaduotoja Neringa Bernotienė. Pasak jos, metas atsikratyti abejonių ir vaistus vartoti racionaliau.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.