Lietuvių sukurtus žaidimus žaidžia milijonai visame pasaulyje

„Jei nežaidi žaidimų, negalėsi jų kurti“, – įsitikinęs Artūras Šlajus, vienas iš kompiuterinių žaidimų industrijos pradininkų Lietuvoje. Įmonės „Tiny Lab Productions“, įsikūrusios Kauno technologijos universiteto (KTU) startuolių inkubatoriuje „Startup Space“, bendraturtis džiaugiasi, galėdamas savo hobį paversti verslu.

Jaunųjų programuotojų komandos sukurtas vaikiškų lenktynių žaidimas išmaniesiems telefonams „Fun Kid Racing“ jau skaičiuoja per 4 milijonus parsisiuntimų.

Verslininkas, ir vis dar programuotojas, A. Šlajus teigia, jog žaidimų kūrimo verslas – tai pramogų verslas, todėl kalbų apie žaidimų „naudą“ ar „žalą“ stengiasi vengti. Kasdien kompiuterinius žaidimus žaidžiantis jų kūrėjas laiko tai savo darbo dalimi ir mano, jog jie – toks pat „pabėgimo“ būdas, kaip ir knygos.

„Nebula 44“, „Orborun“, „Fun Kid Racing“ – pagrindiniai, tačiau ne visi jaunos žaidimų kūrimo bendrovės produktai.

Video žaidimų kultūros parodoje „GameOn“ šį penktadienį, spalio 31 d., „Tiny Lab Productions“ pristatys naują strateginį žaidimą išmaniesiems „Endless Horizons“.

„Stende kviesime išbandyti naują žaidimą, galbūt net susirinksime pradinę žaidėjų bazę. Įdomi žmonių nuomonė, jų reakcijos“, – sako A. Šlajus.

Pirmasis išmaniųjų rinkoje

„Nuo vaikystės turėjau priėjimą prie vienokio ar kitokio kompiuterio“, – šypsosi A. Šlajus, kurio tėtis buvo vienas iš lietuviško kompiuterio „Santaka“ kūrėjų.

Vėliau, pradėjęs žaisti tuo metu populiarų kompiuterinį žaidimą „Warcraft3“, vaikinas su draugu sukūrė žaidimo fanų puslapį, įkūrė žaidimo serverį Lietuvoje, pradėjo kurti internetinius puslapius. Pirmąjį žaidimą – „Nebula 44“ – A. Šlajus kartu su kolega sukūrė besimokydamas universitete.

Pasak A. Šlajaus, sėkmingiausias iki šiol įmonės produktas – žaidimas išmaniesiems telefonams „Fun Kid Racing“ („FKR“) – buvo sukurtas netyčia.

„Vienas iš mūsų komandos, apsilankęs namuose, kuriuose buvo mažas vaikas, suprato, jog išmaniesiems įrenginiams pritaikytų žaidimų rinkoje nėra tokių, kurie tiktų mažiems, t. y. iki 5 metų, vaikams. Sukūrėme tokį žaidimą per porą vakarų, šiandien turime 8 jo tematinius variantus. Žaidimą yra parsisiuntę daugiau nei 4 milijonai vartotojų visame pasaulyje“, – apie netikėtai atrastą verslo nišą pasakoja A. Šlajus.

250 tūkstančių nelegalių žaidėjų Kinijoje

Pagrindinis „FKR“ žaidimo paketas vartotojams yra nemokamas, pajamas generuoja reklama. Jaunasis programuotojas-verslininkas teigia pasimokęs iš patirties.

„Pirmasis mūsų žaidimas išmaniesiems įrenginiams „Orborun“ yra mokamas. Nors vartotojai jį vertina 9 balais iš 10, pardavimai didelio pelno negeneruoja, nepaisant to, jog turime 250 tūkstančių nelegalių žaidėjų Kinijoje. Iš reklamos būtume tikrai uždirbę daugiau“, – kompiuterinių žaidimų verslo subtilybes atskleidžia žaidimų kūrimo bendrovės technikos direktorius A. Šlajus.

Pasak jo, programuoti jam įdomiau nei atlikti administracines užduotis, tačiau verslo kūrimas negąsdina. Įmonę sumanę kurti draugai pasinaudojo Mokslo inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) parama, įmonę vystė Estijos žaidimų įmonių akceleratoriuje „Game Founders“.

Šiandien „Tiny Lab Productions“ komanda baigia išaugti KTU „Startup Space“ erdves ir dairosi naujų patalpų.

Programuoti žaidimus – ne žaidimas

Paklaustas, kodėl smagu kurti kompiuterinius žaidimus, A. Šlajus pataiso: „Smagu pats rezultatas, tačiau programavimas kompiuteriniams žaidimams yra labai sudėtingas, tai – antras baisiausias darbas po programavimo mikroįrenginiams“.

Pasak jo, kurti kompiuterinius žaidimus gali tik tie, kas juos žaidžia, nes jie žiūri į žaidimą iš vartotojo pozicijos – mato, kiek patrauklus bus vienas ar kitas patobulinimas, kiek įdomūs personažai ar istorija. Žaidimų kūrėjui svarbu suprasti žaidimus, juos analizuoti, mokytis iš to, ką daro kiti, spręsti, kaip galima tai integruoti į savo darbą.

„Žmonių, kurie ieško darbo mūsų įmonėje, visada klausiu, ką jie žaidžia. Jei pasirodo, kad žmogus nemėgsta kompiuterinių žaidimų, klausiu, dėl ko jį traukia šis verslas. Iš informatikos inžinieriaus pozicijos žiūrėdamas matau, kad tikrai yra malonesnių užsiėmimų programuotojui“, – teigia A. Šlajus.

Vienas iš „pabėgimo“ būdų

„Pats žaidžiu gal net kiek per daug“, – prisipažįsta žaidimų kūrimo įmonės vienas iš įkūrėjų. Pasak jo, kompiuterinius žaidimus žaisti smagu dėl galimybės patirti kažką naujo. Būtent tokie – nustebinantys, išradingi – žaidimai A. Šlajų žavi.

„Grafika man iš tiesų nedaro didelio įspūdžio. Na, mirga lapai, tyška vanduo, ir kas? Įdomu žaisti žaidimus, kurie turi gerą istoriją, kurie perteikia tam tikras emocijas“, – pasakoja kompiuterinių žaidimų kūrėjas.

Jo teigimu, žmonės žaidžia vedini įvairių paskatų: „Yra tokių žaidėjų, kurie nori patirti įspūdžių, kiti žaisdami žaidimus bendrauja, treti siekia apdovanojimo, ketvirti – prie jų priskirčiau ir save – žaidžia tam, kad pasivaržytų su kitais“.

Bet kuriuo atveju, A. Šlajaus nuomone, žaidimas – tai toks pats atsipalaidavimo, atsitraukimo nuo pasaulio būdas, kaip ir knygos ar filmai.

Vaistas nuo patyčių

Pasak jo, ieškoti pabėgimo, atsipalaidavimo per žaidimus gali paskatinti ir patyčios mokykloje. A. Šlajaus teigimu, jei video žaidimai padeda ištverti vaikui, paaugliui sunkumus mokykloje, jie verti dėmesio.

„Mokykloje buvau mažas, storas, akiniuotas ir dar gerai mokiausi – puiki kombinacija patyčioms. Aišku, žaidžiau kompiuterinius žaidimus. Juokinga tai, kad neseniai į mūsų įmonę norėjo įsidarbinti žmogus, dėl kurio pradinėse klasėse norėjau keisti mokyklą“, – asmenine patirtimi dalijasi A. Šlajus.

Atlikta daugybė tyrimų apie žaidimų įtaką, neretai pateikiančių prieštaringas išvadas. Štai, neseniai buvo paneigta hipotezė apie tai, kad video žaidimai skatina prievartą, buvo paskelbta apie teigiamą žaidimų poveikį socialiniams įgūdžiams ir net sveikatai. Tačiau nuomonės apie video žaidimų žalą netyla.

Žaidimų kūrėjas A. Šlajus savo atstovaujamos industrijos nepervertina.

„Tai – pramoga. Jeigu kažkam ji užgožia visą gyvenimą, jei kažkas vietoje to, kad eitų į universitetą ar darbą žaidžia, tai nėra žaidimo problema, o greičiau iššūkis pačiam žmogui ar visuomenei, kuri jam nepasiūlo įdomesnės veiklos,“ – teigia įmonės „Tiny Lab Productions“ vienas iš įkūrėjų KTU absolventas A. Šlajus.

• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147