iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija
Naujienos

Neapsisprendžiate, kuriame miesto rajone gyventi? Patarti gali mokslininkai

2018-01-10 19:14:52

Ieškote būsto. Nuvykote jo apžiūrėti, susipažinote su savininkais, tačiau nesate tikri, ar bus saugu tamsiu paros metu pareiti namo nuo autobuso stotelės. Ką darote? Tikriausiai apklausiate gyventojus, tyrinėjate aplinką ir, vadovaudamiesi patirtimi, priimate sprendimą.

Kokia tikimybė, kad jis bus teisingas? Kita situacija. Mieste nusprendžiama statyti paminklą, įvyksta konkursas. Išsirenkamas paminklas. Ar jis bus lankomas? Jei taip, kokių žmonių? Kokiais tikslais? Kaip išrinkti tinkamiausią jam vietą ? Abiem atvejais gali pagelbėti mokslininkai.

Šiandien skaitmeninius įrankius naudojame kone kiekviename žingsnyje – nuo maisto užsisakymo, lėktuvo bilietų generavimo iki automobilio parkavimo. Skaitmenizuojamas ir miestas – ne tik teikiamos paslaugos, bet ir kita informacija. Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėjai kuria lengvai vartojamą programą, kuri pateiks suprantamą vaizdinę informaciją apie miesto erdves, taip palengvindama diskusiją dėl vienokio ar kitokio jų panaudojimo.

„Mūsų kuriamą modelį galima naudoti patiems įvairiausiems tikslams, pavyzdžiui, siekiant nustatyti, kuriose erdvėse nusikalstamumas didesnis, kurios iš jų yra labiau lankomos žmonių, kur vertėtų statyti paminklą, kad jis būtų matomas, kaip reikėtų pertvarkyti erdvinę struktūrą, siekiant „paslėpti“ tam tikrus objektus“, – teigia Kęstutis Zaleckis, KTU Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) profesorius.

KTU tyrėjai urbanistinei struktūrai analizuoti pritaikė jau egzistuojantį erdvės sintaksės metodą. Jie sujungė keletą rodiklių į skaitomumo indeksą, kuris atsižvelgia ir į tai, kaip žmogus suvokia erdvę, ir kaip joje juda.

Remiantis originalia koncepcija KTU mokslininkai patobulino esamą modelį, kurio pagrindu šiuo metu kuriama programa, leisianti sudėtingus duomenis paversti lengvai suprantama vaizdine informacija. Be to, metodas, prie kurio dirba ir architektai, ir programuotojai, yra normalizuotas – tai yra, leidžia lyginti skirtingus miestus iš viso pasaulio, vieno miesto gerąją patirtį panaudoti kitame mieste.

Leidžia prognozuoti nusikalstamumo lygį

„Žmonės erdvę suvokia ne tik ją stebėdami, bet ir joje judėdami. Ir nors 100-200 metrų atstumą teisingai įvertinti nesudėtinga, toks vertinimas išsikreipia, jei tenka pasukti už kampo. Aplinkos psichologai teigia, jog jei žmogus pasuka keletą kartų, jam atrodo, jog vieta toliau nuo pradinio taško, nei yra realybėje“, – aiškina K. Zaleckis.

KTU tyrėjai remiasi matematine grafų teorija, tačiau ji pritaikyta socialiniams tikslams – siekiant nustatyti, kaip vyksta gyvenimas gatvėse, atskleisti socialinius kultūrinius modelius. Mokslininkų kuriamas ir tobulinamas originalus skaitomumo indeksas atsižvelgia į tai, kurias erdves žmogus suvokia (t. y., „skaito“) geriau, kurias – mažiau.

„Mažiau „skaitomose“ erdvėse žmogus nesijaučia saugus. Jos yra mažiau matomos, jas sunkiau pasiekti – arba yra didesnis atstumas nuo visų kitų erdvių, arba daugiau posūkių. Jose esančiuose pastatuose mažai langų ir durų. Tokiose erdvėse nusikalstamumas gali būti didesnis, jos netraukia žmonių bendroms veikloms“, – teigia K. Zaleckis.

Beje, pasak profesoriaus, prasčiausiai „skaitomi“ yra daugiabučių rajonai. Nors juose esančiuose pastatuose netrūksta durų ir langų, atstumai tarp jų dideli, o socialinė erdvė (mieste ji yra apie 30-50 metrų) praktiškai išnyksta.

Daugiabučių rajonai – uždelsto veikimo bomba

Daugiabučių rajonai kenčia ir nuo nuolatinio tranzito – daugeliu atveju, visi kiemai pereinami.

„Žmogui labai svarbu žinoti, kad kažkas priklauso tik jam, jaustis šeimininku. Mes norime turėti savo teritoriją, kurioje jaučiamės saugūs. Vienas iš sprendimų galėtų būti prižiūrimi daugiabučių kiemai, rodantys, kad kažkam ši aplinka rūpi. Pavyzdžiui, JAV įprasta priešais namą turėti ne tvorą, o prižiūrimą pievelę. Tai – ženklas, kad teritorija turi šeimininką“, – mano K. Zaleckis.

K. Zaleckio teigimu, dideli Lietuvos miestų daugiabučių rajonai (Kaune juose gyvena apie 30 proc. gyventojų) – tai tarsi tiksinti bomba. Jei gyvenimo kokybė bus nepatenkinama, ekonomiškai pajėgesni žmonės iš jų kelsis į priemiesčius, o daugiabučių rajonai taps savotiška „prieblandos zona“.

„Pavienių namų renovacija čia nepadės. Reikia kompleksinės šių rajonų pertvarkos, apimančios ir teritoriją, ir architektūrinius sprendimus. Pavyzdžiui, gyventojams galėtų būti siūlomi įvairių tipų būstai: penthauzai, kotedžai, sublokuoti namai ar kiti variantai“, – teigia KTU mokslininkas.

Senamiestyje gyvenimas vyksta kitaip nei naujamiestyje

KTU mokslininkai erdvių skaitomumo metodiką kuria pradžioje remdamiesi Kauno duomenimis. Lyginant, pavyzdžiui, Kauno senamiesčio ir naujamiesčio gatvių gyvybingumą galima pastebėti, jog tarpukariu Kauno senamiestyje buvo geriausiai „skaitomos“ ir, tikėtina, didžiausius žmonių srautus pritraukdavo ne gatvės, o aikštės – Rotušės aikštė, buvusi žuvų turgaus vieta (dabar – M. Valančiaus gatvės skverelis).

Tai atitinka viduramžiško miestų logiką – gatvės juose siauros, sukuriančios uždaro miesto įspūdį, o miesto galios simboliai (rotušė, prekybiniai pastatai) statomi aikštėse.

„Diskusijose su kolegomis pastebime, kad architektūrinio paveldo aprašai neretai yra pernelyg statiški – pavyzdžiui, senamiestyje draudžiantys keisti pastatų aukštį ar tūrį, tačiau neatsižvelgiantys į tai, kad miestas yra gyvas, jame vyksta judėjimas. Gatvių išplatinimas senamiestyje – pavyzdžiui, palyginti naujai iškirsta Kauno Birštono, išplatinta Gertrūdos gatvė gali kur kas labiau pakeisti miesto funkciją nei pastatų aukštis. Taip senamiestis tampa panašus į naujamiestį ir praranda savitumą“, – teigia K. Zaleckis.

Pertvarkius gatvių struktūrą išryškėtų kultūros paveldas

Naujamiestyje svarbiausios yra gatvės – gyvenimas vyksta jose, svarbios gatvių sankirtos. Tačiau mokslininkas pastebi, jog sovietmečiu pakito ir šio rajono gyvenimas.

„Sovietmečiu, panaikinus privačią nuosavybę, erdvės šalia pastatų tapo pusiau viešomis, pusiau privačiomis – jose gali judėti kaip nori. Tranzitinis judėjimas atitraukia žmonių srautus iš pagrindinės gatvės. Pavyzdžiui, šiandien Kaune bandoma Laisvės alėją gaivinti renovacijomis, nauja danga, tačiau daugiau dėmesio reikėtų skirti chaotiškos kvartalų, esančių greta, struktūros sutvarkymui“, – įsitikinęs K. Zaleckis.

Norint atgaivinti Kauno tarpukario modernizmą, kuris tampa žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, mokslininkų nuomone, reikėtų uždaryti kai kuriuos tranzitinius praėjimus. Jie rekomenduotų atkurti tarpukariu egzistavusius modernistine architektūra apstatytus nepraeinamus pasažus. Juose vyktų gyvenimas, tačiau pagrindinė gatvė išliktų svarbiausia naujamiesčio gyvybės arterija.

Ir Kaunui, ir Neapoliui

KTU profesorius K. Zaleckis džiaugiasi tuo, kad Lietuvoje atsiranda viešuoju interesu pagrįsta diskusija dėl miesto erdvių planavimo ir pradedama suprasti jos svarba. Jis mato svarbų mokslininkų vaidmenį šioje diskusijoje, kurioje dalyvauja administratoriai, politikai, miesto planuotojai, bendruomenė. KTU tyrėjų kuriama programa, susisteminanti ir vizualiai pateikianti informaciją, gali tapti svarbiu skaitmeniniu ateities miesto planavimo įrankiu.

„Dėl mūsų šalies istorijos Lietuvoje senųjų miesto gyventojų nėra daug. Lietuviai, ko gero, nė nežino, kaip gyventi mieste. Jie neturi miesto viešųjų erdvių naudojimo tradicijų“, – mano K. Zaleckis.

Pasak tyrėjo, turint vaizdinę informaciją iš ankstesnių laikotarpių (pavyzdžiui, archyvuose saugoma nemažai XX a. pradžios ir vidurio Lietuvos nuotraukų) ir lyginant ją su dabartine situacija, galima semtis idėjų miestų renovacijoms. Siekiant gyvenimui prikelti tam tikrus miesto kvartalus, pritraukti miesto gyventojus ir svečius į kultūros paveldo vietas, suintensyvinti, ar, atvirkščiai, susilpninti praeivių srautą vienoje ar kitoje gatvėje, verta atsižvelgti ir į istorinę perspektyvą.

„Mūsų kuriamu modeliu ypač domisi mūsų partneriai italai – jie norėtų jį pritaikyti Neapolio miesto erdvių planavimui“, – teigia KTU profesorius.

KTU SAF tyrėjai bendradarbiauja su Londono universiteto koledžo (UCL Institute for Sustainable Heritage, The Bartlett, UCL Faculty of the Built Environment Jungtinė Karalystė), Delfto, Neapolio universitetų mokslininkais. Be to, KTU mokslininkai rengia projektą ir kartu su Kauno Europos kultūros sostinės „Kaunas 2022“ komanda, turinčia tikslą viešinti Kauno tarpukario modernizmo paveldą.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų el. paštas:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
iliustracija2018-01-18 21:47:59

Paroda „CES 2018": išmanioji namų technika leis daugiau dėmesio skirti sau

Pasaulinėje technologijų parodoje „CES" kompanijos pristato inovatyviausius savo produktus, prie kurių dirbo visus metus. Šie produktai rodo tendencijas, kaip gyvensime ateityje. Šiemetinėje parodoje kompanija „Samsung" pristatė namų ūkio technologijų naujienas.
iliustracija2018-01-18 21:41:48

Kėdainių arenoje ir sporto centre vyko jaunių krepšinio turnyras „Arena Cup“

Sausio 5–7 dienomis Kėdainių arenoje bei Kėdainių sporto centre vyko berniukų (2004 ir 2006 gimusių) krepšinio turnyras „Arena Cup“. Jame dalyvavo 280 krepšininkų iš 6 Lietuvos miestų: Kėdainių, Jonavos, Panevėžio, Kauno, Vilniaus bei Šiaulių.
iliustracija2018-01-18 21:35:56

Nacionalinio kino populiarumas auga

Šalies kino teatruose praeitais metais lankėsi daugiau žiūrovų, išaugo ir bendrosios pajamos. Tačiau svarbiausia žinia analizuojant 2017 m. statistinius duomenis - nacionalinis kinas sulaukia vis didesnio Lietuvos žiūrovų dėmesio.
iliustracija2018-01-18 21:29:45

Vairuotojai bendrauja ne žodžiais, o posūkio signalais

„Regitra": eisme vairuotojai tarpusavyje nuolatos bendrauja, taip pranešdami apie savo ketinimus. Posūkiuose viena svarbiausių tokios komunikacijos priemonių - posūkio signalo rodymas. Šis veiksmas turi būti atliekamas laiku, kad kiti eismo dalyviai iš anksto galėtų planuoti savo elgesį kelyje.
iliustracija2018-01-18 21:20:55

„Brexit": JK vyriausybės prioritetai kelia nerimą europarlamentarams

Antradienį Strasbūre surengtoje diskusijoje europarlamentarai pripažino, kad „Brexit" derybose pasiekta daug pažangos, tačiau pažymėjo, kad sunkiausias derybų etapas dar tik prasideda.
iliustracija2018-01-18 21:17:02

Elektros energijos kainos didėjo visame regione

Praėjusią savaitę, sausio 8 - 14 d., visose „Nord Pool" biržos prekybos zonose kainos didėjo ir sistemos kaina kilo 15 proc. Sistemos kainos augimą lėmė 6 proc. padidėjusi paklausa Šiaurės ir Baltijos šalyse ir sumažėjusi vėjo generacija.
iliustracija2018-01-18 21:09:03

Nepažinta Afrika lietuvės rašytojos akimis

Ką tik knygynuose pasirodžiusi Viktorijos Prėskienytės-Diawaros apsakymų knyga „Bėgimas į nežinią. Afrikietiški pasakojimai"- iš tiesų unikali mūsų šiuolaikinėje literatūroje. Jos autorė daugiau kaip tris dešimtmečius praleido Afrikoje ir yra puikiai susipažinusi su Malio kultūra, istorija bei kasdienio šios šalies gyvenimo subtilybėmis.
iliustracija2018-01-18 21:07:09

Lietuvos magistralėse įrengiami kintamos informacijos kelio ženklai

Susisiekimo ministerija informuoja, kad magistralėje A2 Vilnius–Panevėžys (95,88 km ir 110,31 km) pradeda veikti du naujai įrengti kintamos informacijos kelio ženklai. Toks pažangus eismo valdymo būdas, kai leistinas greitis ribojamas pagal susidariusią situaciją, Lietuvos keliuose įdiegtas iš viso dešimtyje vietų.
iliustracija2018-01-18 21:03:34

Trūksta energijos – galbūt vartojate per mažai vandens?

Vangumas ir noras dieną praleisti lovoje nebūtinai tinginystės ar artėjančio gripo požymis – galbūt jūs tiesiog suvartojate per mažai vandens? Apie galimą skysčių trūkumą liudija ir daugiau nemalonių požymių, tokių, kaip suprastėjęs virškinimas, raumenų tempimas ar galvos skausmas.
iliustracija2018-01-18 21:00:29

Ant užšalusių vandens telkinių pramogaukite saugiai

Lietuvoje įsitvirtinus šaltiems žiemiškiems orams, žmonės skuba džiaugtis aktyviu poilsiu ant ledo. Nors kai kurios savivaldybės gyventojams įrengia čiuožyklas, nemažai žmonių šaltomis žiemos dienomis susirenka pramogauti ant užšalusių vandens telkinių.
iliustracija2018-01-18 20:57:50

Su startuolių viza į Lietuva atvykęs kinas kuria finansinį startuolį „PanPay"

Beveik prieš metus Lietuvoje startavusi užsienio talentų pritraukimo į Lietuvą programa „Startup visa" įsibėgėjo. Norinčiųjų atvykti į Lietuvą kurti inovatyvius verslus geografija driekiasi nuo Kinijos iki Jungtinių Valstijų, o verslo idėjos prilygsta garsiems pasauliniams verslo modeliams.
iliustracija2018-01-18 20:50:18

Ateina tikra žiema: 4 įpročiai, kuriuos pakeitus avaringumas keliuose sumažėtų

Spustelėjęs šaltis ir iškritęs sniegas prognozės – ženklas vairuotojams, kad prasideda tikra žiema. Didžiausios šalyje draudimo bendrovės „Lietuvos draudimo“ skambučių centras šiandien sningant registruoja apie 13 proc. išaugusį transporto žalų skaičių.
iliustracija2018-01-18 20:45:50

Vyriausybė patvirtino naują kompensuojamųjų vaistų kainodarą

Ministrų kabinetas pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlomam naujam vaistų kainodaros projektui, kuriuo būtų reguliuojamos kompensuojamųjų vaistų priemokos. Tai reiškia, kad įvedama maksimali priemoka arba vadinamosios priemokų „lubos" už kompensuojamuosius vaistus.
iliustracija2018-01-18 20:44:11

Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo darbai vyksta saugiai ir pagal grafiką

Vyriausybėje svarstyta Ignalinos atominės elektrinės (AE) eksploatavimo nutraukimo 2018 m. darbų programa, pagal kurią šiemet turėtų būti skirta 65,64 mln. eurų ES paramos. Lietuva yra įsipareigojusi projekto finansavimui skirti 14 proc. nacionalinių lėšų.
iliustracija2018-01-18 20:34:52

Didžiausią grąžą pensijų kaupimo dalyviams 2017 m. uždirbo akcijų pensijų fondai

Lietuvoje veikiančių pensijų fondų vidutinė grąža buvo teigiama: per metus II pakopos pensijų fondų vienetų vertė vidutiniškai pakilo 4,51, III pakopos - 5,19 proc. Didžiausią grąžą dalyviams pelnė akcijų pensijų fondai.
iliustracija2018-01-18 20:32:25

Automobilių padangas kurianti mokslininkė renkasi dviratį

Felicitas Broemmel nėra tipiškas žmogus, tačiau Lietuvoje tokia moteris, be abejonės, atrodytų dar keisčiau. Įsivaizduotume ją prie galingos mašinos vairo, įkūnijančią jėgą ir net agresiją. Tačiau, padangų gamintojui „Dunlop“ dirbanti mokslininkė netgi nevairuoja nuosavo automobilio – vietoje jo renkasi dviratį.
iliustracija2018-01-18 20:21:52

Europos reikalų komitetas: Europoje gali tekti spręsti labai sudėtingą klausimą

Dar 2015 m. lapkričio mėn. Europos Komisija (EK) atkreipė dėmesį į Lenkijoje vykstančius ginčus dėl Konstitucinio Teismo (KT) sudėties ir dėl jo pirmininko ir pirmininko pavaduotojo įgaliojimų mažinimo.
iliustracija2018-01-18 20:19:05

Europos Komisija teikia siūlymus dėl lankstesnio PVM tarifų nustatymo

Šiandien Europos Komisija pateikė siūlymus dėl taisyklių, kuriomis siekiama leisti valstybėms narėms lanksčiau nustatyti PVM tarifus ir sukurti geresnę mokestinę aplinką MVĮ.
iliustracija2018-01-18 20:06:23

Specialistų patarimai: kaip tinkamai pasiruošti slidinėjimo sezonui

Slidinėjimo sezonui įsibėgėjant, specialistai pastebi, kad retas aktyvaus laisvalaikio entuziastas šaltojo laikotarpio atostogoms ruošiasi tinkamai. Tai padidina traumų, ligų ar kitų nemalonumų riziką, kuri gali sugadinti žiemos atostogas.
iliustracija2018-01-18 19:59:59

Kaip turėtų atrodyti žiemiška kelionės vaistinėlė?

Pagalvojus apie galimas žiemos atostogų traumas, greičiausiai pirma į galvą šaunanti mintis – kaulų lūžiai. Juk pastaraisiais metais Lietuvos gyventojai itin pamėgo keliauti slidinėti.
iliustracija2018-01-18 19:56:17

„Medų valgyti nesveika? Taip nusikalbėti gali tik mažai proto turintis žmogus.“

Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) doc. Algirdas Amšiejus daugeliui yra pažįstamas kaip charizmatiškas, viešojoje erdvėje patarimų ir aštrių komentarų nešykštintis sodininkas profesionalas.
iliustracija2018-01-18 19:49:12

Kaip išsirinkti tinkamiausias ausines? Atsakykite į tris klausimus

Muzikos mėgėjams, žaidėjams, sportuojantiems ar tiesiog kalbantiems telefonu automobilyje – ausinės yra nepamainomos. Jos naudojamos įvairaus amžiaus klausytojų: nuo mažiausiųjų, niūniuojančių mėgstamų animacinių filmų dainas, iki verslo pasaulio žmonių, kurie telefonu darbus aptaria su partneriais iš viso pasaulio.
iliustracija2018-01-18 19:41:20

Ekspertai pataria: lauke minusas? Apsaugokite telefono bateriją

Užklupęs šaltis dažnam reiškia ne tik šiltesnius rūbus, varvančias nosis, bet ir netikėtai išsikraunantį išmanųjį telefoną. Ką daryti, kad telefonas žvarbiu oru nebekvailiotų ir turėdamas 60 proc. baterijos netikėtai neišsijungtų?
iliustracija2018-01-18 19:38:54

Šiemetinės Alpės – pavojingos kaip niekada

Žiemos pramogų mėgėjų rojumi vadinamuose Alpių kalnuose – sniego lavinų grėsmė. Sausio pradžioje Europoje praūžusi audra Eleanor bei intensyvus snygis joms sudarė palankias sąlygas, o milžiniškas sniego sluoksnis jau buvo paralyžiavęs kai kuriuos kurortus, įkalindamas juose vietinius gyventojus bei turistus.
iliustracija2018-01-18 19:35:23

Kelionė į Hamburgą: išpardavimų rojus, žuvų aukcionas ir „The Beatles“

Sausis puikus ne tik apsipirkti, bet ir pakeliauti. Jau įpratome, kad Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, naujų metų pradžioje pasipila nuolaidos ir išpardavimai. Jei norite didesnės prekių įvairovės ir dar dosnesnių pasiūlymų, keliaukite apsipirkti į Vokietiją.
iliustracija2018-01-18 19:31:18

Kibernetinių nusikaltimų centre – išmanieji telefonai

Dauguma žmonių kasdien ir nepaisydami savo buvimo vietos išmaniaisiais telefonais jungiasi prie skirtingų platformų ar svetainių. Šis rankos delne telpantis įrenginys leidžia nustatyti tapatybę – duomenys į jį atkeliauja akimirksniu. Tačiau ar šie asmens duomenys telefone yra apsaugoti?
iliustracija2018-01-18 19:27:41

4 programėlės, praversiančioms auginantiems šunis

Ar pasivaikščiojimai yra pakankamai ilgi, mityba tikrai visavertė ir kaip šunį pagaliau išmokyti nebelipti ant sofos? Panašūs klausimai apie šėrimą, dresūrą ir kitokią priežiūrą iškyla ne vienam keturkojo augintojui.
iliustracija2018-01-18 19:15:56

Vaikų žaidimai lauke reikalingi ir žiemą: idėjos, ką veikti

Kai lauke žvarbu ar pagaliau pasninga – pats metas su vaikais susiruošti į gamtą. Žiemą lauke galima nuveikti daugybę įdomių dalykų – net įprastas kiemas gali tapti nuotaikingų žaidimų ir atradimų vieta.
iliustracija2018-01-18 19:12:10

Lietuvoje jau sodinami egzotiniai pomidorai, juos užmegzti padės kamanės

Įpusėjusi žiema jau rodosi visu gražumu, o Lietuvoje tuo tarpu vyksta neregėti dalykai. Kol pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Kauno sodinami egzotiniai pomidorai, šalies gyventojai vidury žiemos džiaugiasi vasara kvepiančiais trumpavaisiais agurkais.
iliustracija2018-01-18 19:06:28

Sinchronizacija su Europos tinklais: Lietuva sutaupys daugiau nei 19 mln. eurų

Ruošiantis elektros tinklų sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, Lietuvoje esančias tiekimo linijas prižiūrinčioms įmonėms pavyko rasti sprendimą, sutaupysiantį daugiau nei 19 mln. eurų.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.