iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija
Naujienos

Neapsisprendžiate, kuriame miesto rajone gyventi? Patarti gali mokslininkai

2018-01-10 19:14:52

Ieškote būsto. Nuvykote jo apžiūrėti, susipažinote su savininkais, tačiau nesate tikri, ar bus saugu tamsiu paros metu pareiti namo nuo autobuso stotelės. Ką darote? Tikriausiai apklausiate gyventojus, tyrinėjate aplinką ir, vadovaudamiesi patirtimi, priimate sprendimą.

Kokia tikimybė, kad jis bus teisingas? Kita situacija. Mieste nusprendžiama statyti paminklą, įvyksta konkursas. Išsirenkamas paminklas. Ar jis bus lankomas? Jei taip, kokių žmonių? Kokiais tikslais? Kaip išrinkti tinkamiausią jam vietą ? Abiem atvejais gali pagelbėti mokslininkai.

Šiandien skaitmeninius įrankius naudojame kone kiekviename žingsnyje – nuo maisto užsisakymo, lėktuvo bilietų generavimo iki automobilio parkavimo. Skaitmenizuojamas ir miestas – ne tik teikiamos paslaugos, bet ir kita informacija. Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėjai kuria lengvai vartojamą programą, kuri pateiks suprantamą vaizdinę informaciją apie miesto erdves, taip palengvindama diskusiją dėl vienokio ar kitokio jų panaudojimo.

„Mūsų kuriamą modelį galima naudoti patiems įvairiausiems tikslams, pavyzdžiui, siekiant nustatyti, kuriose erdvėse nusikalstamumas didesnis, kurios iš jų yra labiau lankomos žmonių, kur vertėtų statyti paminklą, kad jis būtų matomas, kaip reikėtų pertvarkyti erdvinę struktūrą, siekiant „paslėpti“ tam tikrus objektus“, – teigia Kęstutis Zaleckis, KTU Statybos ir architektūros fakulteto (SAF) profesorius.

KTU tyrėjai urbanistinei struktūrai analizuoti pritaikė jau egzistuojantį erdvės sintaksės metodą. Jie sujungė keletą rodiklių į skaitomumo indeksą, kuris atsižvelgia ir į tai, kaip žmogus suvokia erdvę, ir kaip joje juda.

Remiantis originalia koncepcija KTU mokslininkai patobulino esamą modelį, kurio pagrindu šiuo metu kuriama programa, leisianti sudėtingus duomenis paversti lengvai suprantama vaizdine informacija. Be to, metodas, prie kurio dirba ir architektai, ir programuotojai, yra normalizuotas – tai yra, leidžia lyginti skirtingus miestus iš viso pasaulio, vieno miesto gerąją patirtį panaudoti kitame mieste.

Leidžia prognozuoti nusikalstamumo lygį

„Žmonės erdvę suvokia ne tik ją stebėdami, bet ir joje judėdami. Ir nors 100-200 metrų atstumą teisingai įvertinti nesudėtinga, toks vertinimas išsikreipia, jei tenka pasukti už kampo. Aplinkos psichologai teigia, jog jei žmogus pasuka keletą kartų, jam atrodo, jog vieta toliau nuo pradinio taško, nei yra realybėje“, – aiškina K. Zaleckis.

KTU tyrėjai remiasi matematine grafų teorija, tačiau ji pritaikyta socialiniams tikslams – siekiant nustatyti, kaip vyksta gyvenimas gatvėse, atskleisti socialinius kultūrinius modelius. Mokslininkų kuriamas ir tobulinamas originalus skaitomumo indeksas atsižvelgia į tai, kurias erdves žmogus suvokia (t. y., „skaito“) geriau, kurias – mažiau.

„Mažiau „skaitomose“ erdvėse žmogus nesijaučia saugus. Jos yra mažiau matomos, jas sunkiau pasiekti – arba yra didesnis atstumas nuo visų kitų erdvių, arba daugiau posūkių. Jose esančiuose pastatuose mažai langų ir durų. Tokiose erdvėse nusikalstamumas gali būti didesnis, jos netraukia žmonių bendroms veikloms“, – teigia K. Zaleckis.

Beje, pasak profesoriaus, prasčiausiai „skaitomi“ yra daugiabučių rajonai. Nors juose esančiuose pastatuose netrūksta durų ir langų, atstumai tarp jų dideli, o socialinė erdvė (mieste ji yra apie 30-50 metrų) praktiškai išnyksta.

Daugiabučių rajonai – uždelsto veikimo bomba

Daugiabučių rajonai kenčia ir nuo nuolatinio tranzito – daugeliu atveju, visi kiemai pereinami.

„Žmogui labai svarbu žinoti, kad kažkas priklauso tik jam, jaustis šeimininku. Mes norime turėti savo teritoriją, kurioje jaučiamės saugūs. Vienas iš sprendimų galėtų būti prižiūrimi daugiabučių kiemai, rodantys, kad kažkam ši aplinka rūpi. Pavyzdžiui, JAV įprasta priešais namą turėti ne tvorą, o prižiūrimą pievelę. Tai – ženklas, kad teritorija turi šeimininką“, – mano K. Zaleckis.

K. Zaleckio teigimu, dideli Lietuvos miestų daugiabučių rajonai (Kaune juose gyvena apie 30 proc. gyventojų) – tai tarsi tiksinti bomba. Jei gyvenimo kokybė bus nepatenkinama, ekonomiškai pajėgesni žmonės iš jų kelsis į priemiesčius, o daugiabučių rajonai taps savotiška „prieblandos zona“.

„Pavienių namų renovacija čia nepadės. Reikia kompleksinės šių rajonų pertvarkos, apimančios ir teritoriją, ir architektūrinius sprendimus. Pavyzdžiui, gyventojams galėtų būti siūlomi įvairių tipų būstai: penthauzai, kotedžai, sublokuoti namai ar kiti variantai“, – teigia KTU mokslininkas.

Senamiestyje gyvenimas vyksta kitaip nei naujamiestyje

KTU mokslininkai erdvių skaitomumo metodiką kuria pradžioje remdamiesi Kauno duomenimis. Lyginant, pavyzdžiui, Kauno senamiesčio ir naujamiesčio gatvių gyvybingumą galima pastebėti, jog tarpukariu Kauno senamiestyje buvo geriausiai „skaitomos“ ir, tikėtina, didžiausius žmonių srautus pritraukdavo ne gatvės, o aikštės – Rotušės aikštė, buvusi žuvų turgaus vieta (dabar – M. Valančiaus gatvės skverelis).

Tai atitinka viduramžiško miestų logiką – gatvės juose siauros, sukuriančios uždaro miesto įspūdį, o miesto galios simboliai (rotušė, prekybiniai pastatai) statomi aikštėse.

„Diskusijose su kolegomis pastebime, kad architektūrinio paveldo aprašai neretai yra pernelyg statiški – pavyzdžiui, senamiestyje draudžiantys keisti pastatų aukštį ar tūrį, tačiau neatsižvelgiantys į tai, kad miestas yra gyvas, jame vyksta judėjimas. Gatvių išplatinimas senamiestyje – pavyzdžiui, palyginti naujai iškirsta Kauno Birštono, išplatinta Gertrūdos gatvė gali kur kas labiau pakeisti miesto funkciją nei pastatų aukštis. Taip senamiestis tampa panašus į naujamiestį ir praranda savitumą“, – teigia K. Zaleckis.

Pertvarkius gatvių struktūrą išryškėtų kultūros paveldas

Naujamiestyje svarbiausios yra gatvės – gyvenimas vyksta jose, svarbios gatvių sankirtos. Tačiau mokslininkas pastebi, jog sovietmečiu pakito ir šio rajono gyvenimas.

„Sovietmečiu, panaikinus privačią nuosavybę, erdvės šalia pastatų tapo pusiau viešomis, pusiau privačiomis – jose gali judėti kaip nori. Tranzitinis judėjimas atitraukia žmonių srautus iš pagrindinės gatvės. Pavyzdžiui, šiandien Kaune bandoma Laisvės alėją gaivinti renovacijomis, nauja danga, tačiau daugiau dėmesio reikėtų skirti chaotiškos kvartalų, esančių greta, struktūros sutvarkymui“, – įsitikinęs K. Zaleckis.

Norint atgaivinti Kauno tarpukario modernizmą, kuris tampa žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, mokslininkų nuomone, reikėtų uždaryti kai kuriuos tranzitinius praėjimus. Jie rekomenduotų atkurti tarpukariu egzistavusius modernistine architektūra apstatytus nepraeinamus pasažus. Juose vyktų gyvenimas, tačiau pagrindinė gatvė išliktų svarbiausia naujamiesčio gyvybės arterija.

Ir Kaunui, ir Neapoliui

KTU profesorius K. Zaleckis džiaugiasi tuo, kad Lietuvoje atsiranda viešuoju interesu pagrįsta diskusija dėl miesto erdvių planavimo ir pradedama suprasti jos svarba. Jis mato svarbų mokslininkų vaidmenį šioje diskusijoje, kurioje dalyvauja administratoriai, politikai, miesto planuotojai, bendruomenė. KTU tyrėjų kuriama programa, susisteminanti ir vizualiai pateikianti informaciją, gali tapti svarbiu skaitmeniniu ateities miesto planavimo įrankiu.

„Dėl mūsų šalies istorijos Lietuvoje senųjų miesto gyventojų nėra daug. Lietuviai, ko gero, nė nežino, kaip gyventi mieste. Jie neturi miesto viešųjų erdvių naudojimo tradicijų“, – mano K. Zaleckis.

Pasak tyrėjo, turint vaizdinę informaciją iš ankstesnių laikotarpių (pavyzdžiui, archyvuose saugoma nemažai XX a. pradžios ir vidurio Lietuvos nuotraukų) ir lyginant ją su dabartine situacija, galima semtis idėjų miestų renovacijoms. Siekiant gyvenimui prikelti tam tikrus miesto kvartalus, pritraukti miesto gyventojus ir svečius į kultūros paveldo vietas, suintensyvinti, ar, atvirkščiai, susilpninti praeivių srautą vienoje ar kitoje gatvėje, verta atsižvelgti ir į istorinę perspektyvą.

„Mūsų kuriamu modeliu ypač domisi mūsų partneriai italai – jie norėtų jį pritaikyti Neapolio miesto erdvių planavimui“, – teigia KTU profesorius.

KTU SAF tyrėjai bendradarbiauja su Londono universiteto koledžo (UCL Institute for Sustainable Heritage, The Bartlett, UCL Faculty of the Built Environment Jungtinė Karalystė), Delfto, Neapolio universitetų mokslininkais. Be to, KTU mokslininkai rengia projektą ir kartu su Kauno Europos kultūros sostinės „Kaunas 2022“ komanda, turinčia tikslą viešinti Kauno tarpukario modernizmo paveldą.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų el. paštas:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
iliustracija2018-04-21 19:27:07

Kas pavojingiau: dirbtinis intelektas ar duonos skrudintuvas?

Artinantis naujai dirbtinio intelekto bangai, kuri, kaip baiminamasi, pasiglemš žmonių darbo vietas, o dar vėlesniais etapais apskritai ims kelti grėsmę žmogui, vis dažniau pasirodo tyrimai, kurie tai paneigia.
iliustracija2018-04-21 19:21:37

Išrinktos geriausios jaunuolių idėjos. Kiek iš jų taps startuoliais šiemet?

Finišą pasiekė jau antrą kartą Lietuvoje įgyvendinama jaunimo verslumo skatinimo programa „Futurepreneurs“. Finalinio renginio metu 12 „Futurepreneurs“ komandų pristatė savo verslo idėjas – būsimus startuolius.
iliustracija2018-04-21 19:08:36

Vyrai iš Marso, moterys iš technologijų?

Kasmet Lietuvoje vien informacinių technologijų (IT) srityje sukuriama 2 tūkst. naujų darbo vietų, tačiau moterys šioje srityje sudaro tik apie 25 proc. darbuotojų. Europos Sąjungos vidurkis dar prastesnis, vos 17 proc.
iliustracija2018-04-21 19:03:48

Valstybei efektyviau tarnaus nuo politinių ciklų nepriklausomos įmonės

Siekiant, kad valstybės kontroliuojamos įmonės būtų valdomos efektyviau ir duotų didesnę grąžą mokesčių mokėtojams, Susisiekimo ministerija siūlys keisti penkių savo reguliavimo srities valstybės įmonių teisinę formą.
iliustracija2018-04-21 18:59:12

Kaip išsirinkti belaides bėgimui skirtas ausines?

Daugelis neįsivaizduoja bėgimo ar kitos sporto rūšies be muzikos. Varle.lt ausinių specialistų teigimu, belaidės ausinės populiarumu rinkoje džiaugiasi jau kurį laiką ir ypač šio produkto paklausa išauga šiltuojo sezono metu.
iliustracija2018-04-21 18:53:58

Blockchain centre vėl renkasi lyderiai iš viso pasaulio

Finansų technologijų sektorius ir blockchain technologija tampa nauja Lietuvos vizitine kortele. Per mažiau nei pusantrų metų lietuvių kilmės startuoliai, pirminio kriptovaliutų siūlymo (angl. ICO – initial coin offering) būdu surinkę 450 milijonus eurų investicijų, ir šių metų sausio pabaigoje Vilniuje atsidaręs „Blockchain Centras“ garsina Lietuvą.
iliustracija2018-04-21 18:43:31

Lietuviai sparčiu internetu didžiuojasi labiau nei pasiekimais krepšinyje

Krepšinis vadinamas antrąja Lietuvos religija, užtat valstybės atkūrimo šimtmetį švenčiančios Lietuvos gyventojai labiau nei mūsų krepšininkų pasiekimais pasaulyje didžiuojasi sparčiu interneto ryšiu. Krepšinis Lietuvoje žaidžiamas bemaž šimtmetį, o prie interneto mūsų šalis prisijungė tik 1991-aisiais.
iliustracija2018-04-17 13:26:21

Ką daryti, kad pirkėjai nenustotų pirkti jūsų el. parduotuvėje?

Nors prekybos el. parduotuvėse tempai auga, „DPD grupės“ vykdytos apklausos duomenimis, artimiausiu metu nustoti pirkti tam tikrų kategorijų prekes svarsto 40 proc. internete apsiperkančių lietuvių. Dėl kokių priežasčių tai svarstoma ir ką daryti, kad el. parduotuvės neprarastų klientų?
iliustracija2018-04-13 16:01:48

Psichologė: „Nėra būdo pasiruošti onkologinės ligos diagnozei“

Onkologinę patirtį turinčius pacientus ir jų artimuosius konsultuojanti psichologė Lina Šopienė pastebi, jog susitaikymas su savo ar artimojo liga reikalauja daug jėgų ir laiko, tačiau laiku suteikta psichologinė pagalba daugeliui padeda įveikti skausmingus išgyvenimus bei iš naujo atrasti gyvenimo prasmę.
iliustracija2018-04-12 20:21:47

Kibernetiniai nusikaltimai: kaip jų išvengti?

Praėjusiais metais Lietuvos Respublikos nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys CERT-LT apdorojo 10 proc. daugiau incidentų nei 2016 metais. Tyrimai rodo, kad daugiau nei trys ketvirtadaliai įmonių organizuotą kibernetinį nusikalstamumą įvardija kaip didžiausius iššūkius.
iliustracija2018-04-12 20:19:14

IT darbuotojų stoka Lietuvai gali baigtis senkančiomis investicijomis

Nedidėjant informacinių technologijų (IT) specialistų kiekiui, Lietuvai kyla rizika pralošti konkurencinę kovą dėl užsienio investicijų, tikina ekspertai. Anot jų, specialistų trūkumas rinkoje jau dabar kai kurių paslaugų ir produktų kainas neadekvačiai kelia į viršų.
iliustracija2018-04-12 20:16:49

V. Sutkus. Lietuvos radijo ir televizijos centrui būtinos permainos

Valstybės valdomos įmonės, žinoma, yra svarbios šalies ūkiui. Džiaugiamės sėkmingai persitvarkiusiomis energetikos bendrovėmis, pozityvūs sprendimai buvo priimti efektyvinant miškų urėdijas. Tačiau tebėra ant permainų slenksčio įstrigusių įmonių, sulaukiančių vis dažnesnės kritikos, kurią lemia iš praeities paveldėtos ydingos tikslų formavimo ir veiklos valdymo praktikos.
iliustracija2018-04-11 20:34:08

„Barbora“ žengia į Latvijos rinką

Elektroninės prekybos maisto ir kasdienėmis prekėmis startuolį „Barbora“ Lietuvoje valdanti bendrovė „Radas“ įsigijo MAXIMOS elektroninės prekybos verslą Latvijoje. Nuo balandžio 11 d. prekyba maistu ir kasdienėmis prekėmis Rygoje bei aplinkiniuose rajonuose bus vykdoma „Barbora“ vardu.
iliustracija2018-04-11 20:26:48

Kas šiemet karaliaus lietuvių šiltnamiuose ir daržuose?

Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ klientai ruošdamiesi prasidedančiam sodininkystės sezonui pavasarį kasmet nuperka bemaž 3,5 mln. pakelių įvairių augalų sėklų. Aktyvi sėklų prekyba rodo, kad šiųmetė pavasarinė sėja jau įsismarkauja.
iliustracija2018-04-11 20:22:54

Estijoje kol kas net negalvojama pereiti prie žemyninės Europos tinklų

Bendrovės „Enefit Energiatootmine“ – Estijos pagrindinės energetikos gamybos, Narvos elektrinių – vadovas Tynu Aas, komentuodamas Baltijos šalių vadovų planus iki 2025 metų sinchronizuoti elektros tinklus su žemyninės Europos tinklais.
iliustracija2018-04-11 20:11:09

Dainius Leonavičius su „Hyundai i30N“ bandys sulaužyti „Press ralio“ taisyklę

Daugiau nei dvi dešimtis metų vykstantis „Press ralis“ turi ne vieną ilgametį gerbėją, skubantį pateikti registracijos paraišką kone tą pačią akimirką, kai tik tai įmanoma. Vienas tokių – Dainius Leonavičius, laidos „Ne vienas kelyje“ vedėjas.
iliustracija2018-04-11 20:06:14

Rokas Baciuška dalyvaus 2018-ųjų Europos ralikroso čempionate

Trumpu, tačiau labai efektingu pasirodymu Europos ralikroso čempionate („Euro RX“) 2017-aisiais nustebinęs tauragiškis Rokas Baciuška šiemet grįžta į žvyro ir asfalto trasas. Tik ne dvejiems etapams, kaip 2017-aisiais, o visam sezonui.
iliustracija2018-04-11 20:00:46

„Huawei P20 lite“ – jaunesnysis flagmanų brolis dinamiškiems profesionalams

Prieš keletą savaičių Paryžiuje savo pažangiausius P20 serijos flagmanus pristačiusi Kinijos technologijų gamintoja „Huawei“ pirkėjams turi paruošusi daugiau pasiūlymų.
iliustracija2018-04-11 16:06:48

6 įrenginiai, kuriuos būtina turėti verslo kelionėse

Verslo kelionės gali virsti tikru iššūkiu. Ypač, jei joms nesate tinkamai pasirengę. Pavyzdžiui, jei laukiate skambučio iš svarbaus kliento, o aplink nėra nė vieno elektros lizdo arba lėktuve bandote susikaupti, bet šalia garsiai savo mintis reiškia kitas keleivis.
iliustracija2018-04-10 18:25:17

Žaibas kirto į gyvenąmąjį namą

Vakar šalį užklupusi perkūnija pridarė nemažai nuostolių. Pirmąjį šiais metais gaisrą žaibo iškrova sukėlė Vilniuje. Čia liepsnojo 2-jų aukštų gyvenamasis namas. Žaibas nepagailėjo kamino, o name išsilydė visa elektros instaliacija, sprogo viduje esantys elektros jungikliai, pažeistas vandentiekis.
iliustracija2018-04-10 11:47:15

Žaidimai: industrija, kurioje lietuviams labai gerai sekasi

Dešimtys žaidimų kūrėjų iš visos Europos, sėkmingiausių studijų iš Lietuvos, Latvijos atstovai, savo žaidimais jau atkreipę į save dėmesį pasaulyje. Tarptautinis BLON animacijos ir videožaidimų festivalis šį savaitgalį uostamiestyje jau ketvirtą kartą suburs visus, kurie neįsivaizduoja savo gyvenimo, ar laisvalaikio be žaidimų.
iliustracija2018-04-10 11:36:02

5 patarimai, kaip tapti sėkmingu finansininku

Geras finansininkas – tai ne tik puikus analitikas, bet ir finansų vadovas, gebantis planuoti finansinę veiklą, modeliuoti investavimo, finansinių išteklių pritraukimo ir kitus finansų valdymo sprendimus bei juos sėkmingai įgyvendinti.
iliustracija2018-04-10 11:15:49

3 patarimai, kaip patiekti maistą ir sužavėti svečius

Maistas – kone svarbiausias mūsų palydovas, be kurio neįsivaizduojame nei savo kasdienybės, nei šventinių akimirkų. Vis labiau vertiname patiekalus, džiuginančius ne tik skrandį, bet ir akis, o vaizdo, skonio bei aromato derinys – jau tapo įprastu kriterijumi ko ne kiekvieniems pietums ar vakarienei.
iliustracija2018-04-10 08:23:02

Akina saulė: kokios gudrybės padėtų vairuotojams?

Skaisti pavasario saulė po žiemos teikia ne vien geras emocijas – akinantys jos spinduliai gatvėse tampa tikru iššūkiu vairuotojams. Draudikai įspėja apie pastarosiomis savaitėmis išaugusį avarijų skaičių keliuose, kurių priežastimi yra į akis spiginanti saulė.
iliustracija2018-04-10 08:15:55

Kaip lietuviškoje žemėje auga daržovės „užsienietės“?

Citrininiai agurkai, spagetinės cukinijos, raguotieji melionai, drambliniai česnakai, baltos ananasinės braškės, įvairiaspalvės bulvės... tai tik dalis egzotinių daržovių veislių, auginamų Kauno rajono žemėje.
iliustracija2018-04-09 17:15:57

Magnetinio rezonanso tomografija: mokėti ar ne?

Už magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimą privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems (PSD) Lietuvos gyventojams sumoka ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis.
iliustracija2018-04-09 17:09:04

Alergologė pataria, kaip tvarkyti namus, kad nepažadintume alergijos

Pavasaris ne vienam siejasi ne su žaluma ir užplūdusia šiluma, o su bėgančia nosimi, sunkiu kvėpavimu ir dirglia oda. Taip paūmėjusi alergija praneša apie save. Alergologai skaičiuoja, kad per kelis dešimtmečius sergančiųjų alergijomis skaičius išaugo dešimtimis kartų ir dabar neigiamų reakcijų į aplinką turi kas penktas žmogus.
iliustracija2018-04-09 17:06:06

„Bitė“ įsigijo technologijų bendroves „Stream Networks“ ir „LATNET Serviss“

Telekomunikacijų bendrovė „Bitė Latvija“ užbaigė Latvijos technologijų bendrovės „Stream Networks“ ir jos antrinės įmonės „LATNET Serviss“ įsigijimą. Sandorį patvirtino Latvijos konkurencijos taryba. Abi šios bendrovės savo veiklą tęs „Bitės“ grupėje.
iliustracija2018-04-09 17:01:36

Derybos dėl Lietuvos narystės EBPO baigtos

Pirmadienis, balandžio 9 d. (Paryžius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generaliniu sekretoriumi Angeliu Gurria ir dalyvavo EBPO Tarybos sesijoje, kur formaliai buvo baigtos derybos dėl mūsų šalies narystės šioje organizacijoje.
iliustracija2018-04-09 16:57:40

Lietuvos bankas pritaikys „blockchain“ galimybes

VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra ir Lietuvos bankas pasirašė projekto finansavimo ir administravimo sutartį. Į projektą „LBChain“ platformos-paslaugos sukūrimas“, pagal Europos Sąjungos struktūrinių fondų priemonę „Ikiprekybiniai pirkimai LT“, bus investuojama 762 tūkst. Eur.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.