Slidinėjimo kelionių realybė: kas ketvirtas grįžta traumuotas ar susižeidęs

Sausį tris kartus padaugėja atvejų, kuomet užsienyje slidinėjantys žmonės patiria rimtus iššūkius dėl sveikatos ar nelaimingų atsitikimų. Draudikai atkreipia dėmesį, kad kas ketvirtą apsidraudusį slidinėjimo mėgėją užsienyje ištinka traumos ar nelaimingi atsitikimai.

Dešimtadalį visų žiemos laikotarpiu atlygintų kelionės draudimo žalų sudaro vaikų susirgimai ir susižeidimai.

„Statistika rodo, kad dažniausiai slidinėjant Lietuvos gyventojai patiria įvairius sumušimus. Net 28 proc. visų užfiksuotų traumų sudaro skirtingų kūno vietų sutrenkimai. Panašią dalį sudaro raiščių, raumenų, sausgyslių traumos. Dažniausiai pasitaiko raiščių patempimai ir plyšimai. Taip pat kečia ir sąnariai. Apie sąnario išnirimą signalizuoja staigus ir aštrus skausmas bei neįprasta rankų ar kojų padėtis. Didelė kraujosruva perspėja apie kur kas rimtesnę bėdą – trūkusį raištį. Aštrus, nuolatinis skausmas – dažniausias kaulo lūžio signalas“, – kalbėjo draudimo bendrovės „Gjensidige“ Vytautas Endrijaitis.

Snieglentininkai turi saugoti rankas

Pasak V. Endrijaičio, 17 proc. visų slidinėjant patirtų traumų sudaro rankos ir riešo kaulų lūžiai, 13 proc. – nugaros traumos. „Snieglentininkai dažniausiai susižaloja rankas, nugarą, o ypač – raktikaulį. Krentant dažniausiai atsiremiama rankomis arba krentama ant nugaros. Atkreipiame dėmesį, kad čiuožiant snieglente reikia itin saugoti čiurnas, jos būti standžiai įtvirtintos slidinėjimo batuose“, – teigė kelionių ir asmens žalų ekspertas.

Slidininkai traumas patiria dažniau

Draudiko teigimu, slidininkai traumas patiria dažniau nei snieglenčių mėgėjai. Be to, statistika rodo, kad didžioji dalis patyrusių sužalojimus čiuožiant slidėmis – 25-35 metų amžiaus žmonės, leidžiantis snieglente paprastai susižeidžia taip pat jaunimas. „Slidėmis leisdamiesi žmonės dažnai susižaloja kojas. Kojų kaulų lūžiai sudaro daugiau nei 10 proc. visų kalnuose įvykstančių nelaimių. Taip pat slidininkai dažnai patiria ir kelių traumas, o slidinėjimo naujokai dažnai pasitempia raiščius ar persuka blauzdas, bandydami suvaldyti padrikai šliuožiančias slides“, – aiškino V. Endrijaitis.

Slidžių lazda – taip pat pavojinga

5 proc. visų kalnuose patiriamų traumų sudaro įsipjovimai ir žaizdos. Draudimo bendrovės duomenys rodo, kad žmonės dažnai įsipjauna į aštrų slidinėjimo inventoriaus kraštą arba įsiduria slidinėjimo lazdos smaigaliu. Pasak žalų eksperto, smulkių įsipjovimų atvejais lietuviai nėra linkę kreiptis į draudimą ir, kaip praktika rodo, slidinėjant dėl kiekvieno smulkaus sužeidimo neina pas gydytojus.

Mažuosius slidininkus patikėkite instruktoriams

V.Endrijaitis atkreipė dėmesį, kad daugėja ir vaikų traumų kalnuose. „Ne tik patys vaikai, bet ir jų tėvai pervertina mažųjų slidininkų galimybes, todėl jie neretai patiria rankų ir kojų traumas. Netinkamai atsiremia ar nesuvaldo slidžių padėties. Vaikams sunkiau nei suaugusiems susikaupti, sukoncentruoti dėmesį, jie greičiau pavargsta, todėl to padariniai yra griuvimai, nusiridenimai. Taip pat praktika rodo, kad tėvai per greitai atsisako profesionalių instruktorių paslaugų, kurie moko ir prižiūri vaikų elgesį trasoje. Dažnai šio vaidmens imasi patys, tuomet daugiau sutaupo, tačiau labiau rizikuoja atžalų sveikata“, – sakė žalų ekspertas.

Taip pat pasitaiko atvejų, kai užsienyje stipriai susižeidžia ar patenka į ligoninę kartu su mažamečiu vaiku atostogaujantis vienintelis suaugęs keliautojas. „Tokiais atvejais iš Lietuvos tenka operatyviai skraidinti kitą šeimos narį, kuris pasirūpintų be suaugusiųjų priežiūros likusiu vaiku“, – teigė draudikas.

Pasak draudimo bendrovės atstovo, sveikatos problemos slidinėjant dažniausiai užklumpa labiausiai Lietuvos šeimų pamėgtuose Italijos ir Austrijos kurortuose. Juose užfiksuojama daugiau nei pusė visų nelaimių ir traumų, įvykusių slidinėjant. Italijoje mūsų šalies turistai patiria trečdalį visų traumų, Austrijoje – 27 proc., Prancūzijoje – 18 proc., Slovakijoje – 14 proc., po kelis procentus – Šveicarijoje, Čekijoje, Ukrainoje ir Vokietijoje.

3 svarbiausi patarimai, įvykus traumai kalnuose:

1. Kvieskite pagalbą. Kuo skubiau kreipkitės į artimiausią gydymo įstaigą ir užfiksuokite įvykį.

2. Stenkitės nejudėti ir traumuotą skaudančią vietą laikyti ramybės būsenoje. Kol atvyks transportas, kuriuo gelbėtojai jus gabens į gydymo įstaigą, stenkitės nejudėti, kad mažiau pažeistumėte sužalotą vietą.

3. Laukdami pagalbos šaldykite sumuštą vietą, jei žaizda nėra atvira. Jei skausmas stiprus ir sunku kentėti, malšinkite šaltomis sniego gniūžtėmis. Bus lengviau sulaukti gelbėtojų.

• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.
• Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas.
• Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai.
• „Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus.
• Pajamų deklaravimas ir įmokos „Sodrai“: ką svarbu žinoti.
• Šį delikatesą valgė dar pirmykščiai žmonės: jis turi unikalią dietinę savybę.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147