„Versli Lietuva“ tyrimas: Švedija – geidžiamiausia eksportuotojų plėtros rinka

Pernai gruodžio pabaigoje „Versli Lietuva“ atliktas klientų tyrimas parodė, kad per metus pagrindinių Lietuvos įmonių eksporto plėtros rinkų penketukas nepakito, o jame geidžiamiausių rinkų pozicijas sustiprino Švedija ir Vokietija.

Sumažėjo planuojančių plėtrą į Norvegiją, tuo tarpu noras plėstis į Daniją ir Jungtinę Karalystę išliko stabilus.

„Lietuvos eksportuotojai Skandinavijos šalis laiko savo namų rinka, o Švediją išskiria kaip vieną ekonomiškai stabiliausių rinkų. Švedijos rinka yra svarbi Lietuvos baldų, inžinerinės pramonės, statybos paslaugų bei statybinių prekių gamybos sektoriams. Pastaraisiais metais Švedijos nekilnojamojo turto rinka sparčiai augo, tai lėmė ir nekilojamojo turto kainų augimą. Dėl to galėjo susidaryti besiformuojančio nekilnojamojo turto rinkos burbulo įspūdis. Šiuo metu vykstančios kainų korekcijos yra laikinos ir netrukus stabilizuosis. Todėl Lietuvos eksportuotojai situacijos nedramatizuoja ir nekeičia savo planų plėstis į vieną turtingiausių ES ekonomikų“, – sako Vadimas Ivanovas, „Versli Lietuva“ vyriausiasis analitikas.

V. Ivanovo teigimu, jei būsto kainos kristų ilgesnį laikotarpį, tai pastebimai paveiktų privatųjį vartojimą ir investicijas į būstą. „Tačiau stiprus Švedijos pramonės sektorius ir auganti eksporto paklausa bei palanki globalių veiksnių konjunktūra turėtų kompensuoti neigiamą nekilnojamo turto rinkos poveikį investicijoms į būstą ir privačiam vartojimui“, – pažymi jis.

„Versli Lietuva“ klientų tyrimas atskleidžia, kad 2018-2019 metais dauguma (38 proc.) Lietuvos eksportuotojų planuoja plėtrą į Švediją, 31 proc. – į Vokietiją, 29 proc. – į Daniją, 29 proc. – į Norvegiją ir 27 proc. – į Jungtinę Karalystę. Po pagrindinių eksporto plėtros šalių penketuko, kurio sudėtis nepakito per metus, toliau seka Baltijos šalys. Iš tolimesnių rinkų šiais metais net kas penktas Lietuvos eksportuotojas norėtų patekti į Jungtinių Valstijas, kas dešimtas – į Kinijos rinką.

Tyrimo duomenimis, 2017 metais pusė Lietuvos eksportuotojų, kurie naudojosi „Versli Lietuva“ teikiamomis eksporto plėtros paslaugomis, žengė į naujas rinkas. Pernai pagrindinė Lietuvos įmonių nauja eksporto rinka buvo Vokietija (23 proc.), toliau sekėsi įžengti į Estiją (16 proc.), Jungtinę Karalystę (13 proc.), Lenkiją (13 proc.), Jungtines Valstijas (10 proc.), Norvegiją (10 proc.), Prancūziją (10 proc.), Švediją (10 proc.) ir kt.

„Beveik du trečdaliai mūsų klientų pasisako, kad mūsų teikiamos su eksporto plėtra susijusios paslaugos padeda gerinti jų eksporto rezultatus. Beveik kas penktas eksportuotojas sutinka, kad padedant „Versliai Lietuvai“ pavyko sudaryti kontraktus su užsienio partneriais, o sudarytų kontraktų vidurkis siekia per 37 tūkst. eurų. Didžioji dalis pirminių kontraktų nėra dideli ir siekia iki 10 tūkst. eurų, bet praėjusiais metais yra buvę atvejų, kai padėjome eksportuotojams sudaryti ir iki 150 tūkst. eurų siekiančius kontraktus. Mūsų pagalba sudaryti kontraktai yra pirmas žingsnis tolimesnėse derybose dėl bandomosios gamybos arba pirmųjų užsakymų, kurių skaičius ateityje nuosekliai auga. Tai pasiekti eksportuotojams pavyksta dalyvaujant tarptautinėse parodose su nacionaliniu stendu, naudojantis eksportuotojų duomenų baze, plečiant kompetencijas „Versli Lietuva“ organizuojamuose renginiuose“, – sako Aivaras Knieža, „Versli Lietuva“ Eksporto departamento vadovas.

Šiemet „Versli Lietuva“ ketina ne tik tęsti jau pasitvirtinusias veiklas, bet pristatyti ir naujas paslaugas, kurios prisidės prie Lietuvos įmonių konkurencingumo didinimo ir eksporto augimo.

„Versli Lietuva“ klientų pasitenkinimo tyrimą 2017 m. gruodžio mėnesį atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.

• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148