Naujienos

Kokia mūsų aplinkos užtarša ir kaip mažinti jos poveikį

2018-02-09 17:45:20

Užterštas oras, kenksmingos medžiagos, su maistu patenkančios į organizmą, dėl klimato kaitos dažnėjančios stichinės nelaimės – šių problemų nepavyks išspręsti tol, kol nesumažinsime aplinkos užtaršos.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai prof. habil. dr. Pranas Baltrėnas ir prof. dr. Edita Baltrėnaitė savo naujausiuose darbuose pristato ryškiausius dabartinės aplinkos užtaršos bruožus ir technologijas jos poveikiui aplinkai bei žmonių sveikatai mažinti.

„Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, aplinkos rizikos veiksniai sukelia apie 23 proc. mirčių ir apie 22 proc. visų sutrumpėjusio gyvenimo atvejų, – teigia prof. E. Baltrėnaitė. – Mūsų aplinkoje aptinkama vis daugiau iš žemės gelmių išgaunamų ir sveikatai pavojingų cheminių elementų: vario, chromo, švino, gyvsidabrio ir kitų. Patekę į ekosferą jie tampa judresni, kaupiasi biologiniuose objektuose (augaluose, gyvūnuose) ir neišvengiamai pasiekia žmonių organizmus.“

Pasak mokslininkės, daugiau nei 6 proc. visų Europos žemės ūkio paskirties plotų toksiškų elementų koncentracija yra didesnė už leistiną, rodo riziką aplinkai bei žmonių sveikatai. Lietuvoje tokių plotų dar daugiau – virš 10 proc.

Mokslininkai pasiūlė keletą sprendimų, kaip efektyviau vertinti žmogaus paveiktą aplinką, mažinti neigiamą taršos poveikį ir gerinti dirvožemio bei maisto kokybę. Anot jų, pirmiausia derėtų įvertinti ilgalaikės taršos susikaupimą. Šiems tyrimams labiausiai tinka tokios bioterpės kaip samanos ar pušies žievė. O siekiant mažinti dirvožemio užtaršą potencialiai toksiškais elementais labiausiai tinka sumedėjusius augalus naudojančios fitotechnologijos.

Maža to, sumedėjusių augalų biomasės liekanos yra ir puiki bioanglies gamybos žaliava. Tai heterogeninė medžiaga, kurioje gausu aromatinės anglies ir mineralų. Vos 1 proc. viso metinio augalijos paisavinamo CO2 pavertus į bioanglį, antropogeninių anglies emisijų kiekis sumažėtų 10 proc.

Iš sumedėjusių augalų biomasės pagaminta bioanglis yra apie 100 kartų stabilesnė nei gauta iš gyvulinės kilmės atliekų ar šiaudų. Terpėje, kur auga augalai, pakanka vos 1 proc. bioanglies, kad jie būtų apsaugoti ligų.

Aplinkosauginių technologijų inžineriniuose sprendimuose bioanglis konkuruoja su šiuo metu dažnai naudojama aktyvintąja anglimi, pavyzdžiui, su bioanglies pagrindo įkrova biofiltre pasiekiamas iki 90 proc. acetono ir ksileno šalinimo efektyvumas. Be to, bioanglies gamyba iš atliekų padėtų spręsti jų tvarkymo problemas.

„Didelę dalį atliekų sudaro organinės, biologiškai skylančios atliekos, pavyzdžiui, gyvulių mėšlas, maisto ir kitos atliekos. Neturėdami, kur jų dėti, žmonės kaimuose jomis teršia aplinką. Naudojant sukurtą bioreaktorių, jas galima perdirbti į dujas ir panaudoti maistui gaminti ar namams šildyti“, – teigia prof. P. Baltrėnas.

Anot jo, Ameriką siaubiantys potvyniai, gaisrai, nuošliaužos, neįprastai dideli šalčiai ar Europoje siaučiantys uraganai yra klimato kaitos, kuriai didžiausią poveikį daro klimato tarša, padariniai.

„Palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje užterštumo lygis nėra didelis. Didesnis nei vidutinis cheminių teršalų kiekis ore užfiksuotas Kėdainių, Mažeikių ir Jonavos rajonuose, o štai Akmenėje yra padidėjęs užterštumas kietosiomis dalelėmis. Tiesa, šiandien situacija geresnė nei anksčiau. Nebėra didelių įmonių, kuriose naudotos itin aplinką teršiančios technologijos. Nepriklausomoje Lietuvoje įkurtose įmonėse jau pasitelkiamos švaresnės technologijos“, – sako mokslininkas.

Jis pabrėžia, kad viena svarbiausių iš pastaraisiais metais sukurtų taršos mažinimo technologijų yra įvairūs naujos kartos oro filtrai. Vieni jų universalūs, kiti skirti naudoti specialiomis sąlygomis, pavyzdžiui, statybų aikštelėse, patalpose, kur vykdomi suvirinimo darbai.

„Ore sklandančios kietosios dalelės yra tikra žmonijos veiklos rakštis. Visi miestiečiai su jomis susiduria, ypač pavasarį. Pramonėje, ypač tose srityse, kur vyksta suvirinimo darbai, tai itin pavojinga, nes išsiskiria žmogaus sveikatai pavojingos mikroskopinio dydžio dalelės, kurias pašalinti tradiciniais oro filtrais labai sudėtinga. Vis dėlto naujosios technologijos geba pašalinti net jas, taip išvengiant žalos žmogaus sveikatai“, – dėsto pašnekovas.

Anot jo, vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių, ar naujosios užterštumo mažinimo technologijos išpopuliarės ir bus taikomos praktiškai, yra jų kaina. Lietuvos mokslininkų atlikti eksperimentai rodo, kad ją įmanoma sumažinti.

„Jau sukurtos technologijos, gebančios iš oro išvalyti neorganinius teršalus, azoto oksidus. Jos yra efektyvios, bet joms būtini aukso, sidabro, platinos ar kitų itin brangių lydinių katalizatoriai. Japonijoje ar Amerikoje tokie įrenginiai plačiai naudojami, o mūsų šalyje dėl didelės kainos – itin retai. Ieškojome būdų, kaip efektyviau panaudoti pigesnių medžiagų katalizatorius. Mūsų atlikti eksperimentai rodo, kad tai įmanoma, todėl yra vilties jau netolimoje ateityje juos plačiau pritaikyti pramonėje“, – sako prof. P. Baltrėnas.

Prof. P. Baltrėnas ir prof. E. Baltrėnaitė buvo nominuoti 2017 m. Lietuvos mokslo premijai už darbų ciklą „Aplinkos technosferos užterštumo kompleksiniai tyrimai, vertinimas, procesų modeliavimas ir aplinkosauginės technologijos“, kurį pristatė Lietuvos mokslų akademijoje.

Komentuojame šią naujieną:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2024-03-28 13:42:30

Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą

Nors Lietuvos įstatymai įpareigoja vairuotojus kas 2 metus atlikti automobilio techninę apžiūrą, 2023 m. „Transekstos“ duomenimis, net 26 proc. automobilių savininkų pernai vėlavo tai padaryti.
       2024-03-28 13:39:30

Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?

„Siūlome nemokamai mokytis anglų kalbos ir šokių“ – toks, atrodytų, nekaltas skelbimas internete tapo lemtingu net apie 50 merginų Lietuvoje. Už „nemokamas“ pamokas jos galiausiai priverstos atsiskaityti priverstiniu darbu striptizo klube.
       2024-03-28 12:30:19

Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys

Stalo žaidimai – tai ne tik puikus būdas praleisti laiką su šeima, bet ir galimybė mokytis bei tobulėti. Nuo senovės Egipto ir Mesopotamijos laikų žmonės rinkdavosi prie bendro stalo žaisti žaidimus, kurie lavintų protą, strateginį mąstymą ir socialinius įgūdžius.
       2024-03-27 16:28:16

Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą

Dienoms iki Velykų sparčiai tirpstant ir šventei neišvengiamai artėjant, daugelis sprendžiame dilemą, ką gaminti ir kokiomis vaišėmis nustebinti artimuosius. Visuomet pravers, jei išsisaugosime greitai paruošiamų užkandžių receptų.
       2024-03-27 09:58:27

Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?

Nors šiandien didelę dalį naudojamo transporto vis dar sudaro benzininiai ar dyzeliniai automobiliai, perėjimas prie aplinką tausojančių elektromobilių įgauna vis didesnį pagreitį.
       2024-03-27 09:50:59

4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą

Ar kada nors pagalvojote, kad įmanoma padidinti saugumą, palengvinti savo buitį ir dar sumažinti sąskaitas už elektrą? Aktyviai tobulinamos išmaniosios sistemos ne tik padeda siekti šių tikslų, bet ir nereikalauja daug investicijų, o jų nauda pajuntama gana greitai.
       2024-03-27 09:39:24

Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti

„Didelę dalį iš „tėvų mokyklos“ į baseiną ateinančių vaikų plaukti tiesiog mokome iš naujo, „nuo nulio“. Tėčiai, mamos, seneliai ir kiti artimieji, net jei yra labai geri plaukikai, mokydami yra linkę daryti klaidų, kurios gali būti lemtingos vandenyje“.
       2024-03-27 09:32:07

Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną

Kiekviena darbo diena, per kurią nepriimami sprendimai mažinti naftos degalų vartojimą transporto sektoriuje, Lietuvos biudžetui tiesiogiai reiškia apie 1 mln. eurų praradimų – negautų pajamų ir atsiradusių papildomų išlaidų.
       2024-03-27 09:26:50

Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV

2024-uosius rinka pradėjo optimistinėmis nuotaikomis: tiek rinkos dalyviai, tiek paskolų turintys gyventojai ir verslai nekantrauja, kada gi pasaulio centriniai bankai pirmą kartą sumažins bazinę palūkanų normą.
       2024-03-26 09:27:44

„Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks

Mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ tinkle jau pradėjo veikti pirmieji dvylikos simbolių telefono numeriai. Atsižvelgiant į šalyje atsiradusį naujų telefono numerių stygių, galimybę naudoti dvylikaženklius numerius pasiūlė Lietuvos Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT).
       2024-03-22 17:06:36

Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?

Vanduo – svarbiausias gyvybės šaltinis žemėje, sudarantis net 60–75 proc. žmogaus kūno masės. Sertifikuota vandens someljė Aistė Miliūtė pabrėžia, kad vandenyje esantys mineralai – organizmo trąšos, kurios būtinos kiekvienam žmogui.
       2024-03-21 18:33:11

Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?

Finansinės institucijos ir elektroninis verslas nuolat tobulina sistemų saugumą, aktyviai užsiima vartotojų informacinio raštingumo edukacija, o auganti dirbtinio intelekto (DI) pažanga sparčiai prisideda prie inovatyvių verslo sprendimų.
       2024-03-20 17:40:16

Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?

Pavasaris pasižymi ne tik ilgesnėmis dienomis ar šiltesniu oru, bet ir gausesniu žiedadulkių bei kitų ore tvyrančių alergenų kiekiu. Sezoninės alergijos dėl savo simptomų dažnai maišomos su peršalimo ligomis arba gripu, tačiau vaistininkai perspėja, kad būtina žinoti, nuo ko gydomasi.
       2024-03-20 17:21:02

Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“

Pranešama, kad Ukrainos tarptautiniai kanalai „Freedom“ ir „Dom“, transliuojantys iš „Eutelsat HotBird“ palydovo, buvo užstrigę.
       2024-03-19 16:58:06

Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus

Lietuvoje reguliariai vykdomos civilinės saugos pratybos, gamtos stichijos – tai kelios priežastys, dėl kurių šalies gyventojai į mobiliuosius telefonus gauna informacinius perspėjimo pranešimus.
       2024-03-19 10:18:35

Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?

Šiltuoju metų laiku įprastai tikimės sulaukti mažesnių sąskaitų už dujas, šiluminę ar elektros energiją. Vis dėlto kartais sąskaitos ne mažėja, o priešingai – išauga.
       2024-03-18 11:21:18

Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius

Atėjus pavasariui vairuotojų gyvenimą kartina duobės mūsų šalies gatvėse ir keliuose. Pataikius į duobę kartais pakanka pakeisti padangą, tačiau dažnai transporto priemonę, deja, tenka gabenti į remonto dirbtuves.
       2024-03-15 16:47:59

ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?

Šią savaitę Europos Parlamentas (EP) vienbalsiai patvirtino taisyklių rinkinį, kuris reguliuos dirbtinio intelekto (DI) įrankius, įskaitant „Google Gemini“ ir „ChatGPT“.
       2024-03-15 15:20:11

Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją

Aviacijos specialistai skaičiuoja, kad kasmet lėktuvais skrenda apie 4,5 mlrd. žmonių. Be to, šios transporto priemonės kasmet pergabena apie 60 mln. tonų krovinių. Šie skaičiai, ko gero, būtų dar didesni, jeigu ne aviaciją kiek pristabdžiusi pandemija.
       2024-03-15 14:32:47

Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) 2023 m. atliko mobiliosios interneto prieigos paslaugų kokybės rodiklių įvertinimo matavimus Lietuvos teritorijoje veikiančiuose operatorių UAB „Bitė Lietuva“, Telia Lietuva, AB, UAB „Tele2“ tinkluose.
       2024-03-12 13:43:04

Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa

Odos niežulys – itin varginantis pojūtis, galintis kilti dėl pačių įvairiausių veiksnių. Dažnai visai nesudėtinga atpažinti jo priežastį, pavyzdžiui, reakciją į vabzdžio įkandimą, tačiau pasitaiko, kad niežulys nepraeina net nesant jokiems matomiems odos pakitimams.
       2024-03-12 13:38:53

Žvejyba – ar tikrai verta?

Žvejyba nėra tik žuvų gaudymas; tai laisvalaikio praleidimo būdas, aistra ir veikla, kuri turi gilią reikšmę daugeliui žmonių visame pasaulyje. Nuo ramybės akimirkų, praleistų prie vandens, iki didžiulio džiaugsmo, kurį suteikia didelio laimikio sugavimas. Žvejyba teikia daugybę patirčių, kurios praturtina tiek protą, tiek sielą.
       2024-03-12 12:50:01

Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai

Profesionaliojo scenos meno vertinimo komisija iš 93-ių pateiktų pasiūlymų išrinko „Auksinių scenos kryžių“ nominantus už 2023 m. kūrybą pagal atskiras kategorijas.
       2024-03-08 18:44:44

FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams

Finansų ministerija pristatė parengtas azartinių lošimų įstatymo (ALĮ) pataisas, kuriomis reikšmingai didinamos baudos azartinių lošimų organizatoriams už įstatymo reikalavimų nevykdymą.
       2024-03-08 10:16:10

Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?

Kelionių organizatoriai pastebi, kad kasmet vis daugiau vyresniosios kartos atstovų nori pažinti pasaulį ir leidžiasi atostogauti į svečias šalis. „Tez Tour“ atlikto visuomenės tyrimo duomenimis, 55 metų ir vyresni asmenys sudaro apie 20 proc. visų keliautojų.
       2024-03-07 20:15:00

„Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą

„Bitė Lietuva“ stabdo 4G namų maršrutizatorių prekybą. Vietoje jų naujieji 5G įrenginiai, kurie padės naudotis dar spartesniu ir stabilesniu internetu. Naudojantys 4G maršrutizatorius pokyčio nepajaus, pasak ekspertų, naujieji įrenginiai suteiks 10 kartų greitesnį internetą bei atvers galimybes naudotis naujomis paslaugomis.
       2024-03-07 20:09:02

Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau

Didžioji dalis mūsų įpročių yra įgyjami dar vaikystėje, todėl labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų.
       2024-03-07 13:40:46

Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto praėjusiais metais pateiktais duomenimis, Lietuvoje net ketvirtadalis žmonių kenčia nuo nugaros ar kaklo skausmų, o beveik vienas iš penkių – nuo rankų, kojų skausmo.
       2024-03-07 13:00:00

Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai

Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu.
       2024-03-06 16:40:13

„Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus

Didžiausiai Baltijos šalyse žaliosios elektros gamintojai Latvijos energetikos grupei „Latvenergo“ priklausanti bendrovė „Elektrum Lietuva“ neaudituotais duomenimis pernai gavo 357 mln. eurų pajamų ir uždirbo 3,3 mln. eurų grynojo pelno – atitinkamai 1,7 ir 5 kartus daugiau negu 2022 m.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.