Naujienos

Dalijimosi ekonomika: yra sričių, kur lenkiame net švedus

2018-03-06 21:52:07

Kas trečias 18-35 metų lietuvis per pastaruosius metus bent kartą naudojosi dalijimosi ekonomikos paslaugomis, rodo naujausias tyrimas. Su naujomis technologijomis užaugusi tūkstantmečio arba Y karta ir skaitmeninė transformacija yra dalijimosi ekonomikos garvežys, žadantis šiai rinkai didžiulį potencialą.

Lietuviai mielai perka ir naudoja daiktus iš antrų rankų – per pastaruosius metus bent vieną naudotą daiktą įsigijo kas antras Lietuvos gyventojas. Be to, esame imlūs naujovėms bei įvairioms paslaugoms, kurios teikiamos panaudojant naujas technologijas: pavyzdžiui, muzikos bei filmų internetu platformomis „Spotify“, „Netflix” ir kt. naudojasi ketvirtadalis gyventojų arba kas antras 18-35 metų lietuvis, priskiriamas Y arba tūkstantmečio kartai (ang. „millennials”).

Tokias tendencijas atskleidė bendrovės „Spinter tyrimai“ šių metų sausio mėnesį atliktas reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas, kurį inicijavo informacinių technologijų bendrovė „Tieto Lietuva“ ir bankas „Swedbank“.

Senos ir naujos paslaugos, kurias įgalino naujos technologijos

Pasak „Swedbank“ vyresniosios ekonomistės Lauros Galdikienės, dalijimosi ekonomika dar vadinama bendro vartojimo ekonomika: tai rinka, kur tarp žmonių vyksta prekyba daiktais, jų nuoma, skolinami pinigai bei dalijamasi prekėmis bei paslaugomis.

„Dalijimosi ekonomika nėra naujas reiškinys, tačiau naujos technologijos ir skaitmeninė transformacija jam suteikė naują impulsą: ši rinka šiuo metu sparčiai auga visoje Europoje. „PwC“ prognozėmis, dalijimosi ekonomikos sandoriai ir pajamos Europoje iki 2025 metų gali išaugti 20 kartų bei pasiekti atitinkamai 570 mlrd. ir 83 mlrd. eurų“, – pažymėjo L. Galdikienė.

„Tieto Lietuva“ vadovas Tomas Vitkus pastebi, kad internetas ir naujų technologijų sprendimai, kurių dėka vartotojas gali greitai, patogiai ir kada nori pasinaudoti norima paslauga, suteikė dalijimosi ekonomikai galingą postūmį: naujų skaitmeninių verslų dėka dabar galima vos per kelias minutes išsinuomoti automobilį ar dviratį, išmainyti bei parduoti naudotus drabužius ar pasinaudoti kažkieno tuščiu būstu savo atostogoms bet kuriame pasaulio kampelyje, tad žmonėms atsivėrė labai daug galimybių – dalintis daiktais ir paslaugomis tapo greita ir labai paprasta.

„Vykstant skaitmeninei transformacijai ir verslui prisitaikant prie pasikeitusių vartotojų poreikių gimė visiškai naujos paslaugos, tokios kaip „Uber“, „Airbnb“, „Spotify“ ar „Vinted“. Iš esmės jas sukūrė patys šiuolaikiniai vartotojai, kurie nori visas paslaugas gauti greitai ir patogiai per savo telefoną ar kompiuterį. Šie pokyčiai daro didelę įtaką visai rinkai – paslaugos, kurios neprisitaikys prie šių tendencijų ir neužtikrins paprasto paslaugos prieinamumo vartotojui, ilgainiui turėtų tiesiog išnykti“, – teigia IT bendrovės „Tieto Lietuva“ vadovas T. Vitkus.

Su technologijomis užaugę jauni žmonės – rinkos varomoji jėga

Šiuo metu Lietuvoje gyvena daugiau nei 631 tūkst. 18-35 metų žmonių. Tai vadinamoji tūkstantmečio karta, kuri užaugo su naujomis technologijomis, tad, pasak tyrimo iniciatorių, nereikėtų stebėtis, kad būtent ši visuomenės dalis yra didžiausia dalijimosi ekonomikos varomoji jėga.

„Atlikto tyrimo duomenimis, bent kartą per pastaruosius 12 mėnesių dalijimosi ekonomikos paslaugomis naudojosi 20 proc. visų Lietuvos gyventojų, o tarp jaunų žmonių nuo 18 iki 35 metų ši dalis siekia 32 proc., – komentavo „Swedbank“ ekonomistė L. Galdikienė. – Panašias tendencijas matome ir Švedijoje, kur jauni žmonės taip pat yra pagrindiniai dalijimosi ekonomikos paslaugų vartotojai. Ten yra didesnis šių paslaugų išsivystymas ir jos įvairesnės, gyventojų skaitmeninis raštingumas yra aukštesnis, turi įtakos ir įvairūs socialiniai veiksniai. Todėl jei Lietuvoje turime 32 proc. siekiantį jaunų žmonių dalyvavimą dalijimosi ekonomikoje, tai Švedijoje jis šiuo metu siekia 51 proc.“

Tiesa, nors pagal bendrą vartotojų skaičių nuo švedų kol kas atsiliekame, kai kuriose atskirose paslaugų kategorijose juos jau netgi lenkiame. „Lygindami šio tyrimo duomenis su panašiu sociologiniu tyrimu, atliktu „Tieto“ korporacijos ir „HUI Research“ Švedijoje, mes matome, kad lietuviams yra labiau įprasta dalintis savo daiktais su kitais žmonėmis per „Facebook“ grupes ir kitas internetines platformas: tą praktikuoja 35 proc. 18-35 metų lietuvių ir tik 24 proc. švedų. Lietuviai kiek daugiau naudojasi ir pavėžėjų, dalijimosi automobiliais ar dviračiais paslaugomis“, – atkreipia dėmesį „Tieto Lietuva“ vadovas T. Vitkus.

Didėja žmonių sąmoningumas, nenorima apsikrauti daiktais

Pasak ekonomistės L. Galdikienės, dar prieš kelis dešimtmečius mes neturėjome pasirinkimo: jei norėjome naudotis kokiu nors daiktu, beveik visada turėjome jį pirkti, nes kitų galimybių nebuvo. Jei kalbame apie daiktus, kurie mums yra reikalingi nuolat (kaip, pvz., skalbyklė ar dulkių siurblys), ir dabar juos tiesiog įsigyti dažniausiai yra ir patogiau, ir paprasčiau.

„Tačiau kartu yra daugybė daiktų, kuriais mes naudojamės pakankamai retai, kad būtų verta juos pirkti. Šią priežastį kaip pagrindinę, kuri juos skatina naudotis dalijimosi ekonomikos paslaugomis, nurodo 88 proc. Lietuvos gyventojų. Kiti motyvai taip pat logiški: galimybė naudotis daiktu ar paslauga būtent tada, kai to labiausiai reikia, patogus ir greitas pristatymas į namus, galimybė pasinaudoti aukštos kokybės daiktu pigiau, nei jį perkant, arba tiesiog nenoras apsikrauti daiktais, kuriems neretai stokojoma ir vietos”, – teigė ji.

Tūkstantmečio karta šiuo metu sudaro daugiau nei trečdalį 18-64 metų Lietuvos gyventojų, tačiau Eurostatas prognozuoja, kad po dešimtmečio pilnametystės sulaukę su naujosiomis technologijomis užaugę asmenys (Y ir po jų einanti Z karta) kartu sudarys daugiau nei pusę darbingo amžiaus gyventojų. Švedų „HUI Research“ vertinimu, žvelgiant globaliu mastu dar iki 2025 metų 75 proc. visų suaugusių darbingo amžiaus gyventojų sudarys tūkstantmečio kartos atstovai bei jaunesni žmonės, kurie ir yra dalijimosi ekonomikos garvežys. Teigiama, kad ši kartų kaita reiškia didžiulį dalijimosi ekonomikos potencialą bei naujų verslo modelių atsiradimo galimybes.

„Tikėtina, jog dalijimosi ekonomika ir jos inovatyvios, nusistovėjusias žaidimo taisykles griaunančios įmonės kels vis daugiau konkurencinių iššūkių tradiciniams verslams, veikiantiems tiek apdirbamojoje gamyboje, tiek paslaugų sektoriuje, - vertino ekonomistė L. Galdikienė. – Dalijimosi ekonomika vis labiau keis ir darbo rinką – suteiks jai lankstumo, tačiau kartu tai gali reikšti ir sumenkusį darbuotojų finansinį saugumą. Šie iššūkiai reguliuotojus bei politikos formuotojus gali skatinti riboti tokių įmonių veiklą. Taigi pernelyg didelis reguliavimas ateityje turėtų būti vienas pagrindinių iššūkių spartesnei dalijimosi ekonomikos plėtrai.“

Švedijos patirtis rodo, kad dalijimosi ekonomika yra sparčiai auganti tendencija ir T. Vitkus neabejoja, kad ir mes turime visas galimybes dar šį dešimtmetį pasiekti Skandinavijos lygį. „Lietuva eina kartu su vakarietiškomis tendencijomis ir akivaizdu, kad dalijimosi ekonomika turi dideles perspektyvas ir mūsų šalyje. Tuo labiau kad dar turime daug erdvės plėtoti esamas paslaugas bei atrasti naujas nišas, per technologijas toliau skatinti paprastesnį paslaugų prieinamumą. Turime ir stiprią technologinę bazę, gabius žmones, kurių dėka ir čia, Lietuvoje, galime kurti inovacijas“, – apibendrino T. Vitkus.

„Tieto Lietuva“ vadovas prognozuoja, kad netolimoje ateityje net ir tokia sritis, kaip energetika, gali tapti dalijimosi ekonomikos dalimi: „Manau, perspektyva yra labai aiški: plintant mažosioms elektrinėms ir buitiniams akumuliatoriams elektros energijos vartotojai jau gali patys gaminti ir saugoti elektros energiją, o tai ilgainiui ves prie dar didesnės elektros energijos sistemos decentralizacijos – elektros prekybininkai turės pateikti patogias priemones visiems norintiems prekiauti energija“, – teigė T. Vitkus.

Naudojimasis dalijimosi ekonomikos paslaugomis (18-35 metai)
LIETUVA ŠVEDIJA

Muzikos ir filmų internetu platformos (pvz., „Spotify“, „Netflix”) 51 % 84 %

Dalinimasis daiktais per „Facebook” grupes ir kt. interneto platformas 35 % 24 %

Pavežėjimo paslaugos (pvz., „Uber”, „Taxify”) 27 % 23 %

Dalijimosi dviračiais paslaugos 16 % 9 %

Dalijimosi automobiliais paslaugos 11 % 8 %

Apgyvendinimo paslaugos (pvz., „Airbnb”) 11 % 19 %

Šaltinis: „Spinter tyrimai“ (Lietuva), „Tieto“/ „HUI Research“ (Švedija)

Komentuojame šią naujieną:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2024-03-28 13:42:30

Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą

Nors Lietuvos įstatymai įpareigoja vairuotojus kas 2 metus atlikti automobilio techninę apžiūrą, 2023 m. „Transekstos“ duomenimis, net 26 proc. automobilių savininkų pernai vėlavo tai padaryti.
       2024-03-28 13:39:30

Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?

„Siūlome nemokamai mokytis anglų kalbos ir šokių“ – toks, atrodytų, nekaltas skelbimas internete tapo lemtingu net apie 50 merginų Lietuvoje. Už „nemokamas“ pamokas jos galiausiai priverstos atsiskaityti priverstiniu darbu striptizo klube.
       2024-03-28 12:30:19

Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys

Stalo žaidimai – tai ne tik puikus būdas praleisti laiką su šeima, bet ir galimybė mokytis bei tobulėti. Nuo senovės Egipto ir Mesopotamijos laikų žmonės rinkdavosi prie bendro stalo žaisti žaidimus, kurie lavintų protą, strateginį mąstymą ir socialinius įgūdžius.
       2024-03-27 16:28:16

Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą

Dienoms iki Velykų sparčiai tirpstant ir šventei neišvengiamai artėjant, daugelis sprendžiame dilemą, ką gaminti ir kokiomis vaišėmis nustebinti artimuosius. Visuomet pravers, jei išsisaugosime greitai paruošiamų užkandžių receptų.
       2024-03-27 09:58:27

Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?

Nors šiandien didelę dalį naudojamo transporto vis dar sudaro benzininiai ar dyzeliniai automobiliai, perėjimas prie aplinką tausojančių elektromobilių įgauna vis didesnį pagreitį.
       2024-03-27 09:50:59

4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą

Ar kada nors pagalvojote, kad įmanoma padidinti saugumą, palengvinti savo buitį ir dar sumažinti sąskaitas už elektrą? Aktyviai tobulinamos išmaniosios sistemos ne tik padeda siekti šių tikslų, bet ir nereikalauja daug investicijų, o jų nauda pajuntama gana greitai.
       2024-03-27 09:39:24

Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti

„Didelę dalį iš „tėvų mokyklos“ į baseiną ateinančių vaikų plaukti tiesiog mokome iš naujo, „nuo nulio“. Tėčiai, mamos, seneliai ir kiti artimieji, net jei yra labai geri plaukikai, mokydami yra linkę daryti klaidų, kurios gali būti lemtingos vandenyje“.
       2024-03-27 09:32:07

Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną

Kiekviena darbo diena, per kurią nepriimami sprendimai mažinti naftos degalų vartojimą transporto sektoriuje, Lietuvos biudžetui tiesiogiai reiškia apie 1 mln. eurų praradimų – negautų pajamų ir atsiradusių papildomų išlaidų.
       2024-03-27 09:26:50

Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV

2024-uosius rinka pradėjo optimistinėmis nuotaikomis: tiek rinkos dalyviai, tiek paskolų turintys gyventojai ir verslai nekantrauja, kada gi pasaulio centriniai bankai pirmą kartą sumažins bazinę palūkanų normą.
       2024-03-26 09:27:44

„Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks

Mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ tinkle jau pradėjo veikti pirmieji dvylikos simbolių telefono numeriai. Atsižvelgiant į šalyje atsiradusį naujų telefono numerių stygių, galimybę naudoti dvylikaženklius numerius pasiūlė Lietuvos Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT).
       2024-03-22 17:06:36

Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?

Vanduo – svarbiausias gyvybės šaltinis žemėje, sudarantis net 60–75 proc. žmogaus kūno masės. Sertifikuota vandens someljė Aistė Miliūtė pabrėžia, kad vandenyje esantys mineralai – organizmo trąšos, kurios būtinos kiekvienam žmogui.
       2024-03-21 18:33:11

Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?

Finansinės institucijos ir elektroninis verslas nuolat tobulina sistemų saugumą, aktyviai užsiima vartotojų informacinio raštingumo edukacija, o auganti dirbtinio intelekto (DI) pažanga sparčiai prisideda prie inovatyvių verslo sprendimų.
       2024-03-20 17:40:16

Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?

Pavasaris pasižymi ne tik ilgesnėmis dienomis ar šiltesniu oru, bet ir gausesniu žiedadulkių bei kitų ore tvyrančių alergenų kiekiu. Sezoninės alergijos dėl savo simptomų dažnai maišomos su peršalimo ligomis arba gripu, tačiau vaistininkai perspėja, kad būtina žinoti, nuo ko gydomasi.
       2024-03-20 17:21:02

Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“

Pranešama, kad Ukrainos tarptautiniai kanalai „Freedom“ ir „Dom“, transliuojantys iš „Eutelsat HotBird“ palydovo, buvo užstrigę.
       2024-03-19 16:58:06

Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus

Lietuvoje reguliariai vykdomos civilinės saugos pratybos, gamtos stichijos – tai kelios priežastys, dėl kurių šalies gyventojai į mobiliuosius telefonus gauna informacinius perspėjimo pranešimus.
       2024-03-19 10:18:35

Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?

Šiltuoju metų laiku įprastai tikimės sulaukti mažesnių sąskaitų už dujas, šiluminę ar elektros energiją. Vis dėlto kartais sąskaitos ne mažėja, o priešingai – išauga.
       2024-03-18 11:21:18

Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius

Atėjus pavasariui vairuotojų gyvenimą kartina duobės mūsų šalies gatvėse ir keliuose. Pataikius į duobę kartais pakanka pakeisti padangą, tačiau dažnai transporto priemonę, deja, tenka gabenti į remonto dirbtuves.
       2024-03-15 16:47:59

ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?

Šią savaitę Europos Parlamentas (EP) vienbalsiai patvirtino taisyklių rinkinį, kuris reguliuos dirbtinio intelekto (DI) įrankius, įskaitant „Google Gemini“ ir „ChatGPT“.
       2024-03-15 15:20:11

Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją

Aviacijos specialistai skaičiuoja, kad kasmet lėktuvais skrenda apie 4,5 mlrd. žmonių. Be to, šios transporto priemonės kasmet pergabena apie 60 mln. tonų krovinių. Šie skaičiai, ko gero, būtų dar didesni, jeigu ne aviaciją kiek pristabdžiusi pandemija.
       2024-03-15 14:32:47

Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) 2023 m. atliko mobiliosios interneto prieigos paslaugų kokybės rodiklių įvertinimo matavimus Lietuvos teritorijoje veikiančiuose operatorių UAB „Bitė Lietuva“, Telia Lietuva, AB, UAB „Tele2“ tinkluose.
       2024-03-12 13:43:04

Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa

Odos niežulys – itin varginantis pojūtis, galintis kilti dėl pačių įvairiausių veiksnių. Dažnai visai nesudėtinga atpažinti jo priežastį, pavyzdžiui, reakciją į vabzdžio įkandimą, tačiau pasitaiko, kad niežulys nepraeina net nesant jokiems matomiems odos pakitimams.
       2024-03-12 13:38:53

Žvejyba – ar tikrai verta?

Žvejyba nėra tik žuvų gaudymas; tai laisvalaikio praleidimo būdas, aistra ir veikla, kuri turi gilią reikšmę daugeliui žmonių visame pasaulyje. Nuo ramybės akimirkų, praleistų prie vandens, iki didžiulio džiaugsmo, kurį suteikia didelio laimikio sugavimas. Žvejyba teikia daugybę patirčių, kurios praturtina tiek protą, tiek sielą.
       2024-03-12 12:50:01

Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai

Profesionaliojo scenos meno vertinimo komisija iš 93-ių pateiktų pasiūlymų išrinko „Auksinių scenos kryžių“ nominantus už 2023 m. kūrybą pagal atskiras kategorijas.
       2024-03-08 18:44:44

FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams

Finansų ministerija pristatė parengtas azartinių lošimų įstatymo (ALĮ) pataisas, kuriomis reikšmingai didinamos baudos azartinių lošimų organizatoriams už įstatymo reikalavimų nevykdymą.
       2024-03-08 10:16:10

Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?

Kelionių organizatoriai pastebi, kad kasmet vis daugiau vyresniosios kartos atstovų nori pažinti pasaulį ir leidžiasi atostogauti į svečias šalis. „Tez Tour“ atlikto visuomenės tyrimo duomenimis, 55 metų ir vyresni asmenys sudaro apie 20 proc. visų keliautojų.
       2024-03-07 20:15:00

„Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą

„Bitė Lietuva“ stabdo 4G namų maršrutizatorių prekybą. Vietoje jų naujieji 5G įrenginiai, kurie padės naudotis dar spartesniu ir stabilesniu internetu. Naudojantys 4G maršrutizatorius pokyčio nepajaus, pasak ekspertų, naujieji įrenginiai suteiks 10 kartų greitesnį internetą bei atvers galimybes naudotis naujomis paslaugomis.
       2024-03-07 20:09:02

Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau

Didžioji dalis mūsų įpročių yra įgyjami dar vaikystėje, todėl labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų.
       2024-03-07 13:40:46

Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto praėjusiais metais pateiktais duomenimis, Lietuvoje net ketvirtadalis žmonių kenčia nuo nugaros ar kaklo skausmų, o beveik vienas iš penkių – nuo rankų, kojų skausmo.
       2024-03-07 13:00:00

Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai

Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu.
       2024-03-06 16:40:13

„Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus

Didžiausiai Baltijos šalyse žaliosios elektros gamintojai Latvijos energetikos grupei „Latvenergo“ priklausanti bendrovė „Elektrum Lietuva“ neaudituotais duomenimis pernai gavo 357 mln. eurų pajamų ir uždirbo 3,3 mln. eurų grynojo pelno – atitinkamai 1,7 ir 5 kartus daugiau negu 2022 m.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.