iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija
Naujienos

Dalijimosi ekonomika: yra sričių, kur lenkiame net švedus

2018-03-06 21:52:07

Kas trečias 18-35 metų lietuvis per pastaruosius metus bent kartą naudojosi dalijimosi ekonomikos paslaugomis, rodo naujausias tyrimas. Su naujomis technologijomis užaugusi tūkstantmečio arba Y karta ir skaitmeninė transformacija yra dalijimosi ekonomikos garvežys, žadantis šiai rinkai didžiulį potencialą.

Lietuviai mielai perka ir naudoja daiktus iš antrų rankų – per pastaruosius metus bent vieną naudotą daiktą įsigijo kas antras Lietuvos gyventojas. Be to, esame imlūs naujovėms bei įvairioms paslaugoms, kurios teikiamos panaudojant naujas technologijas: pavyzdžiui, muzikos bei filmų internetu platformomis „Spotify“, „Netflix” ir kt. naudojasi ketvirtadalis gyventojų arba kas antras 18-35 metų lietuvis, priskiriamas Y arba tūkstantmečio kartai (ang. „millennials”).

Tokias tendencijas atskleidė bendrovės „Spinter tyrimai“ šių metų sausio mėnesį atliktas reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas, kurį inicijavo informacinių technologijų bendrovė „Tieto Lietuva“ ir bankas „Swedbank“.

Senos ir naujos paslaugos, kurias įgalino naujos technologijos

Pasak „Swedbank“ vyresniosios ekonomistės Lauros Galdikienės, dalijimosi ekonomika dar vadinama bendro vartojimo ekonomika: tai rinka, kur tarp žmonių vyksta prekyba daiktais, jų nuoma, skolinami pinigai bei dalijamasi prekėmis bei paslaugomis.

„Dalijimosi ekonomika nėra naujas reiškinys, tačiau naujos technologijos ir skaitmeninė transformacija jam suteikė naują impulsą: ši rinka šiuo metu sparčiai auga visoje Europoje. „PwC“ prognozėmis, dalijimosi ekonomikos sandoriai ir pajamos Europoje iki 2025 metų gali išaugti 20 kartų bei pasiekti atitinkamai 570 mlrd. ir 83 mlrd. eurų“, – pažymėjo L. Galdikienė.

„Tieto Lietuva“ vadovas Tomas Vitkus pastebi, kad internetas ir naujų technologijų sprendimai, kurių dėka vartotojas gali greitai, patogiai ir kada nori pasinaudoti norima paslauga, suteikė dalijimosi ekonomikai galingą postūmį: naujų skaitmeninių verslų dėka dabar galima vos per kelias minutes išsinuomoti automobilį ar dviratį, išmainyti bei parduoti naudotus drabužius ar pasinaudoti kažkieno tuščiu būstu savo atostogoms bet kuriame pasaulio kampelyje, tad žmonėms atsivėrė labai daug galimybių – dalintis daiktais ir paslaugomis tapo greita ir labai paprasta.

„Vykstant skaitmeninei transformacijai ir verslui prisitaikant prie pasikeitusių vartotojų poreikių gimė visiškai naujos paslaugos, tokios kaip „Uber“, „Airbnb“, „Spotify“ ar „Vinted“. Iš esmės jas sukūrė patys šiuolaikiniai vartotojai, kurie nori visas paslaugas gauti greitai ir patogiai per savo telefoną ar kompiuterį. Šie pokyčiai daro didelę įtaką visai rinkai – paslaugos, kurios neprisitaikys prie šių tendencijų ir neužtikrins paprasto paslaugos prieinamumo vartotojui, ilgainiui turėtų tiesiog išnykti“, – teigia IT bendrovės „Tieto Lietuva“ vadovas T. Vitkus.

Su technologijomis užaugę jauni žmonės – rinkos varomoji jėga

Šiuo metu Lietuvoje gyvena daugiau nei 631 tūkst. 18-35 metų žmonių. Tai vadinamoji tūkstantmečio karta, kuri užaugo su naujomis technologijomis, tad, pasak tyrimo iniciatorių, nereikėtų stebėtis, kad būtent ši visuomenės dalis yra didžiausia dalijimosi ekonomikos varomoji jėga.

„Atlikto tyrimo duomenimis, bent kartą per pastaruosius 12 mėnesių dalijimosi ekonomikos paslaugomis naudojosi 20 proc. visų Lietuvos gyventojų, o tarp jaunų žmonių nuo 18 iki 35 metų ši dalis siekia 32 proc., – komentavo „Swedbank“ ekonomistė L. Galdikienė. – Panašias tendencijas matome ir Švedijoje, kur jauni žmonės taip pat yra pagrindiniai dalijimosi ekonomikos paslaugų vartotojai. Ten yra didesnis šių paslaugų išsivystymas ir jos įvairesnės, gyventojų skaitmeninis raštingumas yra aukštesnis, turi įtakos ir įvairūs socialiniai veiksniai. Todėl jei Lietuvoje turime 32 proc. siekiantį jaunų žmonių dalyvavimą dalijimosi ekonomikoje, tai Švedijoje jis šiuo metu siekia 51 proc.“

Tiesa, nors pagal bendrą vartotojų skaičių nuo švedų kol kas atsiliekame, kai kuriose atskirose paslaugų kategorijose juos jau netgi lenkiame. „Lygindami šio tyrimo duomenis su panašiu sociologiniu tyrimu, atliktu „Tieto“ korporacijos ir „HUI Research“ Švedijoje, mes matome, kad lietuviams yra labiau įprasta dalintis savo daiktais su kitais žmonėmis per „Facebook“ grupes ir kitas internetines platformas: tą praktikuoja 35 proc. 18-35 metų lietuvių ir tik 24 proc. švedų. Lietuviai kiek daugiau naudojasi ir pavėžėjų, dalijimosi automobiliais ar dviračiais paslaugomis“, – atkreipia dėmesį „Tieto Lietuva“ vadovas T. Vitkus.

Didėja žmonių sąmoningumas, nenorima apsikrauti daiktais

Pasak ekonomistės L. Galdikienės, dar prieš kelis dešimtmečius mes neturėjome pasirinkimo: jei norėjome naudotis kokiu nors daiktu, beveik visada turėjome jį pirkti, nes kitų galimybių nebuvo. Jei kalbame apie daiktus, kurie mums yra reikalingi nuolat (kaip, pvz., skalbyklė ar dulkių siurblys), ir dabar juos tiesiog įsigyti dažniausiai yra ir patogiau, ir paprasčiau.

„Tačiau kartu yra daugybė daiktų, kuriais mes naudojamės pakankamai retai, kad būtų verta juos pirkti. Šią priežastį kaip pagrindinę, kuri juos skatina naudotis dalijimosi ekonomikos paslaugomis, nurodo 88 proc. Lietuvos gyventojų. Kiti motyvai taip pat logiški: galimybė naudotis daiktu ar paslauga būtent tada, kai to labiausiai reikia, patogus ir greitas pristatymas į namus, galimybė pasinaudoti aukštos kokybės daiktu pigiau, nei jį perkant, arba tiesiog nenoras apsikrauti daiktais, kuriems neretai stokojoma ir vietos”, – teigė ji.

Tūkstantmečio karta šiuo metu sudaro daugiau nei trečdalį 18-64 metų Lietuvos gyventojų, tačiau Eurostatas prognozuoja, kad po dešimtmečio pilnametystės sulaukę su naujosiomis technologijomis užaugę asmenys (Y ir po jų einanti Z karta) kartu sudarys daugiau nei pusę darbingo amžiaus gyventojų. Švedų „HUI Research“ vertinimu, žvelgiant globaliu mastu dar iki 2025 metų 75 proc. visų suaugusių darbingo amžiaus gyventojų sudarys tūkstantmečio kartos atstovai bei jaunesni žmonės, kurie ir yra dalijimosi ekonomikos garvežys. Teigiama, kad ši kartų kaita reiškia didžiulį dalijimosi ekonomikos potencialą bei naujų verslo modelių atsiradimo galimybes.

„Tikėtina, jog dalijimosi ekonomika ir jos inovatyvios, nusistovėjusias žaidimo taisykles griaunančios įmonės kels vis daugiau konkurencinių iššūkių tradiciniams verslams, veikiantiems tiek apdirbamojoje gamyboje, tiek paslaugų sektoriuje, - vertino ekonomistė L. Galdikienė. – Dalijimosi ekonomika vis labiau keis ir darbo rinką – suteiks jai lankstumo, tačiau kartu tai gali reikšti ir sumenkusį darbuotojų finansinį saugumą. Šie iššūkiai reguliuotojus bei politikos formuotojus gali skatinti riboti tokių įmonių veiklą. Taigi pernelyg didelis reguliavimas ateityje turėtų būti vienas pagrindinių iššūkių spartesnei dalijimosi ekonomikos plėtrai.“

Švedijos patirtis rodo, kad dalijimosi ekonomika yra sparčiai auganti tendencija ir T. Vitkus neabejoja, kad ir mes turime visas galimybes dar šį dešimtmetį pasiekti Skandinavijos lygį. „Lietuva eina kartu su vakarietiškomis tendencijomis ir akivaizdu, kad dalijimosi ekonomika turi dideles perspektyvas ir mūsų šalyje. Tuo labiau kad dar turime daug erdvės plėtoti esamas paslaugas bei atrasti naujas nišas, per technologijas toliau skatinti paprastesnį paslaugų prieinamumą. Turime ir stiprią technologinę bazę, gabius žmones, kurių dėka ir čia, Lietuvoje, galime kurti inovacijas“, – apibendrino T. Vitkus.

„Tieto Lietuva“ vadovas prognozuoja, kad netolimoje ateityje net ir tokia sritis, kaip energetika, gali tapti dalijimosi ekonomikos dalimi: „Manau, perspektyva yra labai aiški: plintant mažosioms elektrinėms ir buitiniams akumuliatoriams elektros energijos vartotojai jau gali patys gaminti ir saugoti elektros energiją, o tai ilgainiui ves prie dar didesnės elektros energijos sistemos decentralizacijos – elektros prekybininkai turės pateikti patogias priemones visiems norintiems prekiauti energija“, – teigė T. Vitkus.

Naudojimasis dalijimosi ekonomikos paslaugomis (18-35 metai)
LIETUVA ŠVEDIJA

Muzikos ir filmų internetu platformos (pvz., „Spotify“, „Netflix”) 51 % 84 %

Dalinimasis daiktais per „Facebook” grupes ir kt. interneto platformas 35 % 24 %

Pavežėjimo paslaugos (pvz., „Uber”, „Taxify”) 27 % 23 %

Dalijimosi dviračiais paslaugos 16 % 9 %

Dalijimosi automobiliais paslaugos 11 % 8 %

Apgyvendinimo paslaugos (pvz., „Airbnb”) 11 % 19 %

Šaltinis: „Spinter tyrimai“ (Lietuva), „Tieto“/ „HUI Research“ (Švedija)

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų el. paštas:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
iliustracija2018-04-21 19:27:07

Kas pavojingiau: dirbtinis intelektas ar duonos skrudintuvas?

Artinantis naujai dirbtinio intelekto bangai, kuri, kaip baiminamasi, pasiglemš žmonių darbo vietas, o dar vėlesniais etapais apskritai ims kelti grėsmę žmogui, vis dažniau pasirodo tyrimai, kurie tai paneigia.
iliustracija2018-04-21 19:21:37

Išrinktos geriausios jaunuolių idėjos. Kiek iš jų taps startuoliais šiemet?

Finišą pasiekė jau antrą kartą Lietuvoje įgyvendinama jaunimo verslumo skatinimo programa „Futurepreneurs“. Finalinio renginio metu 12 „Futurepreneurs“ komandų pristatė savo verslo idėjas – būsimus startuolius.
iliustracija2018-04-21 19:08:36

Vyrai iš Marso, moterys iš technologijų?

Kasmet Lietuvoje vien informacinių technologijų (IT) srityje sukuriama 2 tūkst. naujų darbo vietų, tačiau moterys šioje srityje sudaro tik apie 25 proc. darbuotojų. Europos Sąjungos vidurkis dar prastesnis, vos 17 proc.
iliustracija2018-04-21 19:03:48

Valstybei efektyviau tarnaus nuo politinių ciklų nepriklausomos įmonės

Siekiant, kad valstybės kontroliuojamos įmonės būtų valdomos efektyviau ir duotų didesnę grąžą mokesčių mokėtojams, Susisiekimo ministerija siūlys keisti penkių savo reguliavimo srities valstybės įmonių teisinę formą.
iliustracija2018-04-21 18:59:12

Kaip išsirinkti belaides bėgimui skirtas ausines?

Daugelis neįsivaizduoja bėgimo ar kitos sporto rūšies be muzikos. Varle.lt ausinių specialistų teigimu, belaidės ausinės populiarumu rinkoje džiaugiasi jau kurį laiką ir ypač šio produkto paklausa išauga šiltuojo sezono metu.
iliustracija2018-04-21 18:53:58

Blockchain centre vėl renkasi lyderiai iš viso pasaulio

Finansų technologijų sektorius ir blockchain technologija tampa nauja Lietuvos vizitine kortele. Per mažiau nei pusantrų metų lietuvių kilmės startuoliai, pirminio kriptovaliutų siūlymo (angl. ICO – initial coin offering) būdu surinkę 450 milijonus eurų investicijų, ir šių metų sausio pabaigoje Vilniuje atsidaręs „Blockchain Centras“ garsina Lietuvą.
iliustracija2018-04-21 18:43:31

Lietuviai sparčiu internetu didžiuojasi labiau nei pasiekimais krepšinyje

Krepšinis vadinamas antrąja Lietuvos religija, užtat valstybės atkūrimo šimtmetį švenčiančios Lietuvos gyventojai labiau nei mūsų krepšininkų pasiekimais pasaulyje didžiuojasi sparčiu interneto ryšiu. Krepšinis Lietuvoje žaidžiamas bemaž šimtmetį, o prie interneto mūsų šalis prisijungė tik 1991-aisiais.
iliustracija2018-04-17 13:26:21

Ką daryti, kad pirkėjai nenustotų pirkti jūsų el. parduotuvėje?

Nors prekybos el. parduotuvėse tempai auga, „DPD grupės“ vykdytos apklausos duomenimis, artimiausiu metu nustoti pirkti tam tikrų kategorijų prekes svarsto 40 proc. internete apsiperkančių lietuvių. Dėl kokių priežasčių tai svarstoma ir ką daryti, kad el. parduotuvės neprarastų klientų?
iliustracija2018-04-13 16:01:48

Psichologė: „Nėra būdo pasiruošti onkologinės ligos diagnozei“

Onkologinę patirtį turinčius pacientus ir jų artimuosius konsultuojanti psichologė Lina Šopienė pastebi, jog susitaikymas su savo ar artimojo liga reikalauja daug jėgų ir laiko, tačiau laiku suteikta psichologinė pagalba daugeliui padeda įveikti skausmingus išgyvenimus bei iš naujo atrasti gyvenimo prasmę.
iliustracija2018-04-12 20:21:47

Kibernetiniai nusikaltimai: kaip jų išvengti?

Praėjusiais metais Lietuvos Respublikos nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys CERT-LT apdorojo 10 proc. daugiau incidentų nei 2016 metais. Tyrimai rodo, kad daugiau nei trys ketvirtadaliai įmonių organizuotą kibernetinį nusikalstamumą įvardija kaip didžiausius iššūkius.
iliustracija2018-04-12 20:19:14

IT darbuotojų stoka Lietuvai gali baigtis senkančiomis investicijomis

Nedidėjant informacinių technologijų (IT) specialistų kiekiui, Lietuvai kyla rizika pralošti konkurencinę kovą dėl užsienio investicijų, tikina ekspertai. Anot jų, specialistų trūkumas rinkoje jau dabar kai kurių paslaugų ir produktų kainas neadekvačiai kelia į viršų.
iliustracija2018-04-12 20:16:49

V. Sutkus. Lietuvos radijo ir televizijos centrui būtinos permainos

Valstybės valdomos įmonės, žinoma, yra svarbios šalies ūkiui. Džiaugiamės sėkmingai persitvarkiusiomis energetikos bendrovėmis, pozityvūs sprendimai buvo priimti efektyvinant miškų urėdijas. Tačiau tebėra ant permainų slenksčio įstrigusių įmonių, sulaukiančių vis dažnesnės kritikos, kurią lemia iš praeities paveldėtos ydingos tikslų formavimo ir veiklos valdymo praktikos.
iliustracija2018-04-11 20:34:08

„Barbora“ žengia į Latvijos rinką

Elektroninės prekybos maisto ir kasdienėmis prekėmis startuolį „Barbora“ Lietuvoje valdanti bendrovė „Radas“ įsigijo MAXIMOS elektroninės prekybos verslą Latvijoje. Nuo balandžio 11 d. prekyba maistu ir kasdienėmis prekėmis Rygoje bei aplinkiniuose rajonuose bus vykdoma „Barbora“ vardu.
iliustracija2018-04-11 20:26:48

Kas šiemet karaliaus lietuvių šiltnamiuose ir daržuose?

Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ klientai ruošdamiesi prasidedančiam sodininkystės sezonui pavasarį kasmet nuperka bemaž 3,5 mln. pakelių įvairių augalų sėklų. Aktyvi sėklų prekyba rodo, kad šiųmetė pavasarinė sėja jau įsismarkauja.
iliustracija2018-04-11 20:22:54

Estijoje kol kas net negalvojama pereiti prie žemyninės Europos tinklų

Bendrovės „Enefit Energiatootmine“ – Estijos pagrindinės energetikos gamybos, Narvos elektrinių – vadovas Tynu Aas, komentuodamas Baltijos šalių vadovų planus iki 2025 metų sinchronizuoti elektros tinklus su žemyninės Europos tinklais.
iliustracija2018-04-11 20:11:09

Dainius Leonavičius su „Hyundai i30N“ bandys sulaužyti „Press ralio“ taisyklę

Daugiau nei dvi dešimtis metų vykstantis „Press ralis“ turi ne vieną ilgametį gerbėją, skubantį pateikti registracijos paraišką kone tą pačią akimirką, kai tik tai įmanoma. Vienas tokių – Dainius Leonavičius, laidos „Ne vienas kelyje“ vedėjas.
iliustracija2018-04-11 20:06:14

Rokas Baciuška dalyvaus 2018-ųjų Europos ralikroso čempionate

Trumpu, tačiau labai efektingu pasirodymu Europos ralikroso čempionate („Euro RX“) 2017-aisiais nustebinęs tauragiškis Rokas Baciuška šiemet grįžta į žvyro ir asfalto trasas. Tik ne dvejiems etapams, kaip 2017-aisiais, o visam sezonui.
iliustracija2018-04-11 20:00:46

„Huawei P20 lite“ – jaunesnysis flagmanų brolis dinamiškiems profesionalams

Prieš keletą savaičių Paryžiuje savo pažangiausius P20 serijos flagmanus pristačiusi Kinijos technologijų gamintoja „Huawei“ pirkėjams turi paruošusi daugiau pasiūlymų.
iliustracija2018-04-11 16:06:48

6 įrenginiai, kuriuos būtina turėti verslo kelionėse

Verslo kelionės gali virsti tikru iššūkiu. Ypač, jei joms nesate tinkamai pasirengę. Pavyzdžiui, jei laukiate skambučio iš svarbaus kliento, o aplink nėra nė vieno elektros lizdo arba lėktuve bandote susikaupti, bet šalia garsiai savo mintis reiškia kitas keleivis.
iliustracija2018-04-10 18:25:17

Žaibas kirto į gyvenąmąjį namą

Vakar šalį užklupusi perkūnija pridarė nemažai nuostolių. Pirmąjį šiais metais gaisrą žaibo iškrova sukėlė Vilniuje. Čia liepsnojo 2-jų aukštų gyvenamasis namas. Žaibas nepagailėjo kamino, o name išsilydė visa elektros instaliacija, sprogo viduje esantys elektros jungikliai, pažeistas vandentiekis.
iliustracija2018-04-10 11:47:15

Žaidimai: industrija, kurioje lietuviams labai gerai sekasi

Dešimtys žaidimų kūrėjų iš visos Europos, sėkmingiausių studijų iš Lietuvos, Latvijos atstovai, savo žaidimais jau atkreipę į save dėmesį pasaulyje. Tarptautinis BLON animacijos ir videožaidimų festivalis šį savaitgalį uostamiestyje jau ketvirtą kartą suburs visus, kurie neįsivaizduoja savo gyvenimo, ar laisvalaikio be žaidimų.
iliustracija2018-04-10 11:36:02

5 patarimai, kaip tapti sėkmingu finansininku

Geras finansininkas – tai ne tik puikus analitikas, bet ir finansų vadovas, gebantis planuoti finansinę veiklą, modeliuoti investavimo, finansinių išteklių pritraukimo ir kitus finansų valdymo sprendimus bei juos sėkmingai įgyvendinti.
iliustracija2018-04-10 11:15:49

3 patarimai, kaip patiekti maistą ir sužavėti svečius

Maistas – kone svarbiausias mūsų palydovas, be kurio neįsivaizduojame nei savo kasdienybės, nei šventinių akimirkų. Vis labiau vertiname patiekalus, džiuginančius ne tik skrandį, bet ir akis, o vaizdo, skonio bei aromato derinys – jau tapo įprastu kriterijumi ko ne kiekvieniems pietums ar vakarienei.
iliustracija2018-04-10 08:23:02

Akina saulė: kokios gudrybės padėtų vairuotojams?

Skaisti pavasario saulė po žiemos teikia ne vien geras emocijas – akinantys jos spinduliai gatvėse tampa tikru iššūkiu vairuotojams. Draudikai įspėja apie pastarosiomis savaitėmis išaugusį avarijų skaičių keliuose, kurių priežastimi yra į akis spiginanti saulė.
iliustracija2018-04-10 08:15:55

Kaip lietuviškoje žemėje auga daržovės „užsienietės“?

Citrininiai agurkai, spagetinės cukinijos, raguotieji melionai, drambliniai česnakai, baltos ananasinės braškės, įvairiaspalvės bulvės... tai tik dalis egzotinių daržovių veislių, auginamų Kauno rajono žemėje.
iliustracija2018-04-09 17:15:57

Magnetinio rezonanso tomografija: mokėti ar ne?

Už magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimą privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems (PSD) Lietuvos gyventojams sumoka ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis.
iliustracija2018-04-09 17:09:04

Alergologė pataria, kaip tvarkyti namus, kad nepažadintume alergijos

Pavasaris ne vienam siejasi ne su žaluma ir užplūdusia šiluma, o su bėgančia nosimi, sunkiu kvėpavimu ir dirglia oda. Taip paūmėjusi alergija praneša apie save. Alergologai skaičiuoja, kad per kelis dešimtmečius sergančiųjų alergijomis skaičius išaugo dešimtimis kartų ir dabar neigiamų reakcijų į aplinką turi kas penktas žmogus.
iliustracija2018-04-09 17:06:06

„Bitė“ įsigijo technologijų bendroves „Stream Networks“ ir „LATNET Serviss“

Telekomunikacijų bendrovė „Bitė Latvija“ užbaigė Latvijos technologijų bendrovės „Stream Networks“ ir jos antrinės įmonės „LATNET Serviss“ įsigijimą. Sandorį patvirtino Latvijos konkurencijos taryba. Abi šios bendrovės savo veiklą tęs „Bitės“ grupėje.
iliustracija2018-04-09 17:01:36

Derybos dėl Lietuvos narystės EBPO baigtos

Pirmadienis, balandžio 9 d. (Paryžius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generaliniu sekretoriumi Angeliu Gurria ir dalyvavo EBPO Tarybos sesijoje, kur formaliai buvo baigtos derybos dėl mūsų šalies narystės šioje organizacijoje.
iliustracija2018-04-09 16:57:40

Lietuvos bankas pritaikys „blockchain“ galimybes

VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra ir Lietuvos bankas pasirašė projekto finansavimo ir administravimo sutartį. Į projektą „LBChain“ platformos-paslaugos sukūrimas“, pagal Europos Sąjungos struktūrinių fondų priemonę „Ikiprekybiniai pirkimai LT“, bus investuojama 762 tūkst. Eur.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.