Kibernetiniai nusikaltimai: kaip jų išvengti?

Praėjusiais metais Lietuvos Respublikos nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys CERT-LT apdorojo 10 proc. daugiau incidentų nei 2016 metais. Tyrimai rodo, kad daugiau nei trys ketvirtadaliai įmonių organizuotą kibernetinį nusikalstamumą įvardija kaip didžiausius iššūkius.

Išlaidos, patiriamos dėl šių nusikaltimų, spėjama, per pastaruosius penkerius metus išaugs dvigubai. Ar galime apsisaugoti nuo kibernetinių atakų, ar yra šviesa tunelio gale?

Jungtinės Karalystės duomenų valdymo bendrovė „Callcredit“ apklausė 100 sukčiavimo prevencijos profesionalų, iš kurių daugiau nei trečdalis (36 proc.) prisipažino, kad per pastaruosius metus jų įmonės susidūrė su kibernetinio sukčiavimo atvejais. Negana to, iš apklaustų 2 tūkst. vartotojų beveik 75 proc. mano, kad kibernetiniai nusikaltėliai yra vienu žingsniu priekyje nei įmonės, kurios siekia nuo jų apsisaugoti.

Ar galime tai išspręsti?

Akivaizdu, kad naujos kartos kibernetinėms atakoms reikia naujos kartos ir pažangesnių priemonių. Kas tai galėtų būti?

„Daugelis mūsų klientų veikia itin konkurencingose rinkose. Taigi siekiame sukurti naujos kartos įrankius, kurie užtikrins didesnį aiškumą ir konkurencinį pranašumą, kartu suteikiant galimybes teikti geresnes paslaugas savo klientams“, – teigia Mark Davison, „Callcredit“ Duomenų analizės strategijos ir inovacijų departamento vadovas.

„Callcredit“ atliko metus trukusį savaime besimokančių sistemų (angl. machine learning) testą, kuriame buvo nagrinėti įvairūs galimi scenarijai: nuo potencialiai apgaulingų programų nustatymo iki tikslių perrašytų taisyklių prognozuojant klientų polinkį mokėtis skolas. Tyrimas patvirtino sistemos mokymosi tikslias prognozavimo galimybes ir gebėjimą tiksliai nustatyti galimus veikimo modelius.

Specialistas paaiškina, kad savaime besimokančios sistemos yra dirbtinio intelekto šaka, kuri leidžia kompiuteriams, naudojant algoritmus, analizuoti didelius duomenų kiekius ir atrasti naujus ryšius, santykius ar paslėptus modelius, tendencijas. Identifikuoti veikimo modeliai gali būti panaudojami prognozuojant ar sprendžiant įvairias su duomenų panaudojimu susijusias problemas.

Išmaniems nusikaltimams sustabdyti būtini išmanūs sprendimai

Bene dažniausias sukčiavimo prevencijos specialistų nurodomas atvejis, kada naujausios ir patikimiausios technologijos padeda užbėgti galimiems sukčiavimo atvejams už akių yra klientų identifikavimas. Siekis užtikrinti patikimą ir saugų tapatybės nustatymo būdą yra kiekvieno verslo dėmesio centre, ypač turint omenyje, kad vis daugiau jo vykdoma internetinėje erdvėje.

Itin plačiai viešojoje erdvėje nuskambantys kibernetinių nusikaltimų atvejai Lietuvoje ar pasaulyje skatina verslą susirūpinti sukčiavimo prevencija ir įvertinti, kokią didelę žalą tokie atvejai gali turėti jų reputacijai ir pačiam verslui.

„Suprantama, kad revoliucija greitai neįvyks, tačiau įmonės turi adaptuotis, prisiderinti prie esamos situacijos ir tobulinti savo naudojamas technologijas. Pastebime, kad įmonės pradeda diegti balso atpažinimo technologijas, dirbtinį intelektą ir besimokančias sistemas. Vis ryškesnė yra tendencija naudoti įvairiapusį tapatybės nustatymo mechanizmą. Pavyzdžiui, derinti tradicinius metodus, tokius kaip internetinė bankininkystė, elektroninio pašto adreso patvirtinimas, su tokiais kaip vartotojų elgesio ar lokacijos duomenys“, – pažymi M. Davison.

Savaime besimokančių sistemų poreikis tik augs

„Callcredit“ atliktas tyrimas rodo, kad šiemet, palyginti su praėjusiais metais, savaime besimokančias sistemas kovoje su kibernetiniais nusikaltimais planuoja naudoti net dvigubai daugiau sukčiavimo prevencijos profesionalų. Taigi savaime besimokančių sistemų ir išmanių sprendimų poreikis tik auga.

„Tyrimai aiškiai rodo įmonių ketinimą pereiti prie pažangesnių sukčiavimo prevencijos technologijų, visgi kol kas dauguma jų dar naudoja įprastas technologijas. Tačiau pastebime, kad verslas supranta, jog naujosios technologijos tokios kaip balso atpažinimas, dirbtinis intelektas ar savaime besimokančios sistemos yra pažangesnės, saugesnės ir sunkiau įveikiamos internetinių sukčių. Taigi po truputį tam yra skiriamas ir didesnis dėmesys, ir investicijos“, – priduria ekspertas.

Kaip pastebi specialistas, savaime besimokančios sistemos, besiremdamos duomenimis ir išskirdamos pasikartojančius modelius padeda verslui priimti sprendimus. Jos taip pat gali padėti indikuoti atvejus, kai pasikartojantys modeliai neveikia. Tai padeda atrasti silpnąsias spragas ir galimus sukčiavimus ar pažeidimus bei užkirsti jiems kelią.

• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147