Naujausios protingų namų tendencijos: jau netrukus „susikalbėsime“

Netrukus Lietuvoje bus pristatyta dar tik bandoma balsu valdoma išmaniųjų namų sistema. Kol kas jos veikimas lietuvių kalba išlieka komplikuotas, tačiau šią problemą sprendžiantys inovatoriai neabejoja – kai atsiras tokia galimybė, rinka apsivers iškart ir neatpažįstamai.

Kaip keisis mūsų namai artimiausiais metais ir į ką investuoti norintiems gyventi tikrai moderniai?

Rinka, auganti ne procentais, o kartais

Jungiklių ir protingų namų sistemų centro „JUNG Vilnius“ direktorius Raimundas Skurdenis teigia, jog pagrindinė pastarųjų metų namų tendencija – visi įprasti daiktai, pradedant skalbimo mašina ir baigiant durų skambučiu, tampa išmanūs. Šis technologijų vystymasis ne vien atveria daugiau galimybių namų gyventojams, bet ir patiems gamintojams, kurie gali efektyviau, t. y. nuotoliniu būdu, šalinti bet kokius sutrikimus.

„Kad buities, pramoginių ar kitos paskirties prietaisų valdymas taps išmanus buvo galima nuspėti labai nesunkiai. Tačiau šiam procesui spartėjant ryški kita tendencija – vietoje dešimties pavieniui veikiančių prietaisų stengiamasi sukurti bendrą sistemą, kuria būtų įmanoma per vieną įrankį valdyti visus namus“, – teigia R. Skurdenis.

Itin daug investicijų užsienio rinkose sulaukia valdymo balsu sistemos. Tarptautinėje didžiausioje elektros inžinerijos ir pastatų automatikos parodoje „Light + Building“ Frankfurte bent 70 procentų iš 2700 dalyvių demonstravo prietaisų ir kitų įrenginių valdymą balsu. Nors dar visai neseniai į tokias inovacijas gamintojai žvelgė labiau kaip į trumpalaikį žmonių įgeidį, nei naudingą funkciją, „Amazon Alexa“ ir „Google Home“ atėjimas į rinką susilaukė milžiniškos sėkmės.

„Anglakalbėse šalyse balsu valdomų namų rinka kasmet auga ne procentais, o kartais. Ir tai nėra vien protingų namų valdymas – per tuos pačius balso asistentus galima užsisakyti picą, paskambinti draugams, išsikviesti „Uber“ ir sužinoti naujienas. Tokių sistemų populiarumas auga taip greitai, jog per kelis metus jos turėtų tapti visiškai įprastomis“, – pasakoja neseniai iš „Light + Building“ parodos sugrįžęs R. Skurdenis.

Parodoje prašnekins šviestuvus

Lietuva šiuo klausimu yra ne itin patogioje padėtyje – balso valdymo sistemos privalo atpažinti paliepimus nuo aplinkos garsų ir kitos žmonių kalbos, o tam būtinos sudėtingos programavimo sistemos, daugybė valandų duomenų bei milijoninės investicijos. Lietuvos rinka tam tiesiog per maža.

„Kol kas Lietuvoje kalbantys protingi namai yra embriono stadijoje – iki pardavimui paruošto produkto dar reikės ilgokai luktelėti. Kita vertus, matome, kad yra nuo ko atsispirti ir tobulėti. Jei lietuviai namuose norėtų kalbėti angliškai, valdyti prietaisus balsu galėtų jau dabar – lietuviškų analogų dar teks palaukti, bet jie pakeliui“, – aiškina R. Skurdenis.

Didžiausioje Baltijos šalių statybų parodoje „Resta“ jungiklių ir protingų namų sistemų centras „JUNG Vilnius“ pristatys pirmąsias kalbančių namų funkcijas – dalyviai galės lietuviškai balsu įjungti ir išjungti šviesas. Nors triukšminga paroda tam nėra pati patogiausia vieta, išmaniųjų namų specialistai bandys įrodyti, jog toks veikimo principas įmanomas, o ateityje jis tik tobulės.

„Didžiulį pranašumą mažesnėse šalyse įgaus tie gamintojai, kurie sugalvos, kaip išspręsti kalbos dilemą – anglakalbių valstybių patirtis leidžia neabejoti, kad kai atsiras tikrai kokybiškas gaminys, žmonės noriai į jį investuos“, – tikina R. Skurdenis.

Tendencijas formuoja bendri standartai

Be protingų namų tendencijų, pokyčiai skinasi kelius ir į paprasčiausių elektros lizdų bei šviestuvų gamybą – kol kai kurios technologijos apima vis daugiau funkcijų, kasdien naudojamų namų įrenginių valdymas, priešingai, darosi vis paprastesnis.

To pavyzdys – „Plug & Go“ sistema. Ši veikia pagal kliento užsakymą iš anksto surinkus kištukinius lizdus, jungiklius ir adapterius. Tuomet vartotojas gauna jau sudėtą ir net gamykloje testus praėjusį pusgaminį, kurį instaliuodamas elektrikas sugaišta triskart mažiau laiko. Analogiškai veikia ir „Plug & Light” lizdas, prie kurio šviestuvas tvirtinamas tiesiog magnetu. Taip elegantiško dizaino šviestuvai gali būti nesunkiai pritvirtinti prie pat lovos ar darbo stalo.

„Didžiulis tiek protingų namų, tiek ir jame esančių įrenginių pranašumas – konkretūs standartai, pagal kuriuos sistema yra įdiegta, ir jos vientisumas, – sako „JUNG Vilnius“ direktorius. – Ir nors tarsi nukrypta nuo idėjos valdyti mūsų protingus namus balsu, idėja yra tokia pati – tai suderinamumas. Nesvarbu, ar prietaisai turi vis daugiau funkcijų, ar, priešingai, darosi vis paprastesni, svarbiausia tendencija yra lengvas valdymas ir paprastas suderinimas su likusiais namais.“

Tuo tarpu vienodi diegimo standartai užtikrina galutinio vartotojo saugumą bei tinkamo aptarnavimo garantiją, nes tampa nebesvarbu, koks elektrikas ar sistemos diegėjas dirbo – svarbu, kad pagal konkretų standartą, kurį išmano ir kiti specialistai.

Domisi ne vien inovacijomis, bet ir dizainu

Skurdenis pabrėžia, jog tobulėjant technologijoms gyventojams tampa nebepriimtina turėti funkcionalius, tačiau akį rėžiančius namų apyvokos daiktus: „Iš esmės namų vidus jau ne vienerius metus juda panašia kryptimi: išmaniosios technologijos, valdymo paprastumas ir naudotojų rūpesčių mažinimas. Todėl skirtumu kartais tampa ne tiek skirtingų produktų techninės specifikacijos, kiek jų dizainas“.

„JUNG Vilnius“ vadovas išskiria tokias pasaulyje pastaruoju metu populiarėjančias sistemas kaip „Siedle Axiom“ telefonspynės ar „FanCoil“ ventiliatorių temperatūros reguliavimo valdikliai: pirmuoju atveju prietaisas turi platų HD ekraną, iš kurio valdoma ne vien telefonspynė, bet ir visas išmanusis namas. Tuo tarpu „FanCoil“ valdiklio atveju atvirkščiai – ekranas minimalus bei labai paprastai suvokiamomis funkcijomis.

„Namų ateitis yra išmani, tačiau ne tokia, kokią matome filmuose. Kad ir kiek protingų funkcijų įgautų mūsų būstas, žmonės vis tiek norės ne futuristinio ekranų ir mygtukų miško, o aplinkos, kur detalės dera viena su kita. Šį elementą gamintojai kartais pamiršta“, – teigia specialistas.

Šias ir kitas naujoves jungiklių ir protingų namų sistemų centras „JUNG Vilnius“ pristatys didžiausioje Baltijos šalių statybų parodoje „Resta“ parodų ir kongresų centre „Litexpo“ balandžio 25-28 dienomis.

• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.
• Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas.
• Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai.
• „Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147