iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija
Naujienos

Mitai ir baimės dėl medicininės apšvitos poveikio: kodėl (ne)verta baimintis?

2018-04-27 20:48:32

Dalį pacientų glumina gydytojų siuntimai atlikti radiologinį tyrimą ar kitos rūšies diagnostines procedūras. Esą dažni apsilankymai kosmines laboratorijas primenančiuose kabinetuose ypač kenkia sveikatai.

Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai ramina – rizikos dėl spinduliuotės sukeltų sveikatos sutrikimų atmesti negalima, tačiau dažnai radiologiniai tyrimai leidžia diagnozuoti ankstyvuosius sunkių ligų požymius.

Pagrindo nerimauti dėl patiriamos apšvitos nėra ir medicinos darbuotojams, dirbantiems spindulinės medicinos srityje, jeigu naudojamos specialios apsaugos priemonės – pirštinės, prijuostės, antkakliai, pirštinės, akiniai bei stacionari įranga, apsauganti nuo jonizuojančiosios spinduliuotės.

Apie radiacinį foną, spinduliuotės poveikį individui, apsaugą ir medicinos fiziką pasakojo KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) profesorė Diana Adlienė.

Jonizuojančioji spinduliuotė – gyvenimo dalis

Žodžio „radiacija“ lietuviškas atitikmuo yra „spinduliuotė“. Ji charakterizuojama kaip dalelių srautas ar elektromagnetinės bangos.

„Taip jau susiklostė, kad žodis „radiacija“ dažniausiai yra siejamas su jonizuojančiąja spinduliuote“, – teigia mokslininkė, paaiškindama, kad ši geba jonizuoti medžiagos, su kuria sąveikauja, atomus ir molekules.

Jonizuojančioji spinduliuotė yra neišvengiama mūsų gyvenimo dalis. Spinduliuotė mus pasiekia iš kosmoso antrinės spinduliuotės – elektronų, gama kvantų, neutronų, mezonų – pavidalu. Ją nulemia pirminės spinduliuotės, suformuotos vykstant dinaminiams procesams saulėje ir tarplanetinėje erdvėje, sąveikos su atmosferos atomais ir molekulėmis.

Skverbdamasi per medžiagą spinduliuotė silpsta, prarasdama savo energiją. Energijos pernešimo ir silpimo procesai įvairios medžiagose vyksta skirtingai. Ne išimtis ir biologiniai audiniai.

Anot profesorės, šios savybės leidžia jonizuojančiąją spinduliuotę panaudoti spindulinėje medicinoje, tačiau būtina nepamiršti – net menkiausias jonizuojančiosios spinduliuotės poveikis gyvam organizmui sukelia ląstelių spindulinius pažeidimus. Tokiu būdu atsiranda rizika susirgti onkologinėmis ligomis.

Pagrindinis parametras vertinant pažeidimų riziką yra sugertoji dozė. Apšvitos dozė matuojama sivertais (Sv). D. Adlienė atkreipia dėmesį, kad visai nekenksmingos apšvitos dozės nėra.

Apšvitos dozės šaltiniai – gamta ir technologijos

Vertinant bendrą metinę apšvitą, atsižvelgiama tiek į gamtinių, tiek į technogeninių ar medicinos šaltinių įtaką. Vidutinis radiacinis fonas, vadinamoji dozės galia, Lietuvoje svyruoja nuo 50 iki 120 nanosivertų (nSv/h).

Profesorė D. Adlienė pateikia palyginimą. 2016 m. prie antrojo Fukušimos Daiichi atominės elektrinės bloko Japonijoje, patyrusio branduolinę avariją per žemės drebėjimą ir cunamį 2011 m., mokslininkei pavyko užfiksuoti dozės galią, kurią sudarė 47 mikrosivertai per valandą (μSv/h).

Metinės apšvitos dozės darbuotojams ir gyventojams reglamentuotos Lietuvos higienos normas apibrėžiančiuose dokumentuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro.

Metinė apšvitos dozė dėl gamtinių šaltinių gyventojams negali viršyti 1 milisiverto (mSv) per 1 metus, darbuotojams nustatyta leistina apšvitos dozė – 50 mSv per 1 metus.

Kosminės spinduliuotės dozė tenkanti vienam gyventojui sudaro apie 14 proc. iš visų šaltinių gaunamos dozės, kitaip tariant – 0,38 milisiverto (mSv).

Kosminės spinduliuotės intensyvumas priklauso nuo aukščio virš Žemės paviršiaus: kuo aukščiau, tuo ji intensyvesnė. Skrendant lėktuvu didesniame negu 10 km aukštyje, lėktuvo personalą ir keleivius veikiančios spinduliuotės dozės galia gali būti 30-40 kartų didesnė už esančią Žemėje. Kuo ilgesnis skrydis – tuo didesnė gaunama papildoma apšvitos dozė.

Nemažą indėlį į apšvitos dozę įneša radionuklidų spinduliuotė, sklindanti iš Žemės gelmių skylant radioaktyviems elementams. O ir patys radionuklidai į organizmą gali patekti su maistu ir geriamuoju vandeniu.

Tačiau didžiausia gamtinės apšvitos dalis – apie 30 proc. visos apšvitos – siejama su radonu (222Rn), kuris yra dujinis radioaktyvaus radžio (226Ra) skilimo produktas, galintis kauptis uždarose patalpose.

Radonas į organizmą patenka kvėpuojant, o jo skilimo produktai žmogų švitina iš vidaus, sukeldami pavojų susirgti kvėpavimo takų ir plaučių vėžiu.

Medicinės apšvitos dalis didėja

D. Adlienė nurodo ryškią medicininės apšvitos didėjimo tendenciją. Ši pastaraisiais metais sudaro beveik trečdalį metinės apšvitos dozės. Medicininė apšvita siejama su įvairių spinduliuotės rūšių panaudojimu vizualizuojant pacientų anatomines struktūras bei nustatant ir lokalizuojant ligos arba pažeidimų židinius.

Šiuolaikinėse medicininėse vaizdinimo technologijose naudojama tiek jonizuojančioji, tiek nejonizuojančioji spinduliuotė. Rentgenografija, rentgenoskopija, kompiuterinė tomografija (CT), branduolinėje medicina, įskaitant pozitronų emisijos tomografiją (PET) ir pavienių fotonų tomografiją (SPECT) yra siejamos su jonizuojančiąja spinduliuote. Vaizdinimas naudojant branduolių magnetinio rezonanso reiškinį (MRI) bei mechanines bangas (US) yra lygiaverčiai diagnostikos metodai.

„Nors nejonizuojančioji spinduliuotė nesukelia tokių pakitimų ląstelėse kaip jonizuojančioji, tačiau vaizdinimo metodas kiekvienam pacientui parenkamas individualiai. Taip siekiama, kad procedūros nauda pacientui būtų didesnė už žalą“, – sako mokslininkė.

Ji pastebi, kad pastaruoju metu vis plačiau taikoma vaizdų, gautų skirtingais metodais, sutapdinimo metodika, išryškinanti sveikatos problemas.

Medicininei apšvitai atskiros dozių ribos nėra taikomos. Pacientams yra nustatyti rekomenduojamieji apšvitos lygiai, kurie neturėtų būti viršijami.

„Medicininė apšvita, be abejo, priklauso nuo paciento biometrinių duomenų, tiriamojo audinio ar organo lokacijos bei technologinių parametrų“, – teigia D. Adlienė.

Mažiausias apšvitos dozes pacientas gauna rentgenografinių tyrimų metu. Pavyzdžiui, atliekant krūtinės ląstos rentgenografiją, pacientas gauna apšvitą, kuri prilyginama 3 dienų gamtinei apšvitai (0,02 mSv;).

Atliekant galvos rentgenografiją gaunama 11 dienų gamtinė apšvita (0,02 mSv;), pilvo ir krūtininės stuburo dalies – 4 mėnesių (po 0,7 mSv ), dubens rentgenografija prilygsta pusmečiui (1 mSv ).

Didžiausios apšvitos dozės gaunamos kompiuterinės tomografijos metu. Galvos kompiuterinė tomografijos vidutinė dozė – 2,3 mSv (1 metai), krūtinės ląstos – 8 mSv (3,6 metų), pilvo ar dubens – 10 mSv (4,5 metų).

D. Adlienė perspėja, kad kompiuterinės tomografijos procedūromis piktnaudžiauti neverta.

„Ydinga manyti, kad atlikus Rentgeno diagnostinę procedūrą, pacientas „sukaupia“ Rentgeno spindulius ir pats tampa spinduliuotės šaltiniu“, – akcentuoja mokslininkė.

Ji paaiškina, kad fizikine prasme Rentgeno spinduliai yra elektromagnetinės bangos, kurios perneša energiją. Matoma ultravioletinė šviesa yra tos pačios prigimties, tik ilgesnės elektromagnetinės bangos.

D. Adlienė juokauja: „Juk dieną pasilepinę saulės spinduliais netampame mažomis saulutėmis, galinčiomis šviesti naktį?“.

Kauno fizikų indėlis į radiacinės saugos vystymą

D. Adlienė vadovauja mokslininkų grupei, kuriai pavyko sukurti ir patentuoti optiškai skaidrų nanostruktūrizuotą polimerinį nanokompozitą, pasižymintį reikalingomis rentgenoabsorbcinėmis savybėmis.

Naujos sudėties medžiaga buvo panaudota kaip užpildas gaminant gaminant bešvinio radioapsauginio ekrano prototipą, kuris buvo testuotas klinikinėje aplinkoje.

Radioapsauginiai ekranai yra privalomas elementas vykdant radiologines procedūras. Visa bėda, kad jų gamybai naudojamas švinas, kuris yra toksiškas.

„Švino ir švino junginių naudojimą įvairios paskirties, tame tarpe ir medicininės, prietaisuose riboja Europos Komisijos direktyvos, todėl išradėjai aktyviai ieško medžiagų kompozicijų, galinčių pakeisti švinuotus gaminius“, – sako KTU mokslininkė.

Su jonizuojančiosios spinduliuotės taikymu medicinoje siejama medicinos fiziko profesija. Lietuvoje vienintelis KTU rengia šios srities specialistus, o unikali magistrantūros studijų programa „Medicinos fizika“ yra pripažįstama tarptautinėje erdvėje ir yra įtraukta į Pasaulinės medicinos fizikų organizacijos (IOMP) parengtą akredituotų studijų programų sąrašą.

Programa vykdoma anglų kalba, vienas semestras yra skirtas studijoms klinikinėje aplinkoje, magistro baigiamieji projektai yra siejami su konkrečių gydymo įstaigų suformuluotų užduočių sprendimu.

Šiuo metu studijuojančiųjų ar baigusiųjų šią programą geografija gana plati. Medicinos fizikų keliai iš Kauno veda į Indiją, Japoniją, Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Libaną, Turkiją, Bulgariją, Portugaliją.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų el. paštas:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
iliustracija2018-11-14 08:30:46

Moderni technologija panaikina kurtumą, bet girdėti tenka mokytis

Kochlearinė implantacija (klausos implantacija) yra pažangiausias būdas pasaulyje spręsti kurtumo problemas. Teoriškai modernūs implantai galėtų visiškai panaikinti klausos negalią ir kurtumą, deja, pasitaiko atvejų, kai fiziologiškai atkūrus gebėjimą girdėti pacientas vis tiek negirdi, nekalba.
iliustracija2018-11-14 08:21:02

„Smart-ID“ jau aukščiausio lygio el. parašas – jį pripažįsta visa ES

Elektroninio tapatybės patvirtinimo įrankio „Smart-ID“ el. parašas pasiekė aukščiausią saugumo lygį – QES. Nuo šiol jis yra lygiavertis ranka rašytam parašui, t. y. vartotojai, naudodamiesi „Smart-ID“ programėle, gali teisėtai pasirašyti bet kokius elektroninius dokumentus ir jie pripažįstami visoje ES.
iliustracija2018-11-14 08:17:59

Kaip sutaupyti apsiperkant internete?

Vis populiarėjant internetinei prekybai, dažnas tokių parduotuvių klientas ieško įvairiausių būdų sutaupyti ir gauti kokybišką prekę. Ekspertų teigimu, tai nėra sudėtinga, tačiau reikia investuoti šiek tiek laiko ir pastangų.
iliustracija2018-11-14 08:15:45

Ar ateityje maistą į namus pristatinės robotai?

Maisto pristatymo industrija sparčiai plečiasi visame pasaulyje, o restoranų patiekalai vis dažniau keliauja į vartotojų namus. Liis Ristal, Suomijos startuolio „Wolt“ vadovė Baltijos šalims sako, kad maisto į namus pristatymo rinka pritraukia beveik pusę maisto technologijoms skirtų investicijų visoje Europoje.
iliustracija2018-11-14 08:13:13

Planšetinis kompiuteris švenčia pilnametystę: kas pasikeitė per 18 metų?

2000 metai, lapkričio 12 diena. Vakar, prieš 18 metų, Kompanijos „Microsoft“ įkūrėjas Bilas Geitsas pirmą kartą viešai pademonstravo įrenginio „Microsoft Tablet PC“ prototipą.
iliustracija2018-11-09 16:51:22

Prasideda ligų sezonas. Kaip gauti išmoką už sveikti skirtas dienas?

Vėstant orams „Sodra“ sulaukė gyventojų, kurie domisi ligos išmokomis, antplūdžio. Vis dėlto, vienintelė vieta, kur žmogui reikėtų apsilankyti susirgus – gydytojo kabinetas, o pateikti prašymą ligos išmokai gauti galima tiesiog išmaniuoju telefonu, net ir neišėjus iš namų. Tad galima ramiai sveikti.
iliustracija2018-11-09 16:47:08

Artėja vėsesnių orų banga: kaip užtikrinti didesnę šilumą namuose

Šiltu rudeniu šiemet mėgaujamės pakankamai ilgai, tačiau jau netruks žada ateiti žiemiškesnių orų banga: kai kurie prognozių portalai jau nuo kitos savaitės pabaigos naktimis prognozuoja neigiamą temperatūrą, vis žemiau termometrų stulpeliai kils ir dieną.
iliustracija2018-11-09 16:39:35

Vilnietė patyrė, ką reiškia ieškoti darbo sulaukus daugiau nei 50 metų

Dažnai girdime istorijas, kad vyresni nei 50 metų žmonės Lietuvoje yra tarsi „nurašyti“ – jie neretai jaučiasi nuvertinti, nereikalingi ir ignoruojami darbdavių. Sutikusi pasidalinti savo istorija 62 metų vilnietė Vitalija Glambokienė tai patvirtina.
iliustracija2018-11-08 08:26:59

Geriau apsidrausti, nei vėliau gailėtis: 4 patarimai duomenų saugumui užtikrinti

Duomenų saugumas bei privatumas yra vieni didžiausių 21-ojo amžiaus iššūkių. Tai iliustruoja vis dažniau pasirodančios naujienos iš viso pasaulio apie įvykdytas didelio masto kibernetines atakas bei milijonų žmonių asmeninių duomenų vagystes.
iliustracija2018-11-07 16:23:52

Kinijos nacionalinės televizijos dėmesys Lietuvos gamintojams

Lapkričio 5-10 dienomis Šanchajuje vyksta Tarptautinė Kinijos importo paroda „China international import expo 2018“, sukvietusi ne tik gamintojus iš viso pasaulio, bet ir svarbius Europos Sąjungos bei kitų šalių vadovus.
iliustracija2018-11-07 16:14:51

Naujieji troleibusai jau atvyksta į Vilnių

Sostinėje vis daugėjant naujųjų autobusų, kurių važiuoja jau 242, pradedamas ir troleibusų parko atnaujinimas. Šiandien į Vilnių atkeliavo pirmas naujasis „Solaris Trollino 12“ žemagrindis troleibusas, kuris jau kitą savaitę išvažiuos į gatves, papildydamas 19 maršrutą.
iliustracija2018-11-07 16:05:38

Filmavimas ir fotografavimas dronais: kas leidžiama ir kas draudžiama?

Šiemet įsigaliojusios griežtesnės duomenų apsaugos taisyklės liečia ne tik verslą ir valstybines įstaigas, tvarkančias asmens duomenis, bet ir daugelį kitų sričių, tarp jų – pastaruoju metu itin išpopuliarėjusį vaizdo fiksavimą bepiločiais orlaiviais-dronais.
iliustracija2018-11-06 09:34:13

Lietuvos eksportui į Kiniją - aukščiausia politinė parama

Pirmadienis, lapkričio 5 d. (Šanchajus, Kinija). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Kinijos Prezidentu Xi Jinpingu. Dvišalio susitikimo tikslas - pačiu aukščiausiu politiniu lygiu nubrėžti naujas Lietuvos ir Kinijos ekonominio bendradarbiavimo gaires.
iliustracija2018-11-06 09:27:14

Kokių sveikatos sutrikimų turintys vaikai negali būti priimami į ugdymo įstaigas

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasirašė įsakymą, kuriuo atnaujinama higienos norma, numatanti, kokių sveikatos sutrikimų požymių turintys vaikai negali būti priimami į priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo įstaigas.
iliustracija2018-11-06 09:15:28

„Uber“ Vilniuje pristato „Uber Select“ paslaugą

„Uber“ sostinėje pristato naują paslaugą – „Uber Select“, su kuria bus galima išsikviesti naujesnius ir erdvesnius automobilius. Paslauga Vilniuje pradeda veikti nuo šio pirmadienio 13 val. Nauja paslauga suteiks tas pačias saugias, patikimas ir nebrangias, tik dar komfortiškesnes ir kokybiškesnes keliones.
iliustracija2018-11-03 14:57:59

Interaktyvūs priekiniai ir galiniai žibintai pakels ateities saugumo standartą

Inovatyvioji „Volkswagen“ šviesų sistema padeda gerinti saugumą bei tuo pačiu suteikia galimybę transporto priemonėms suteikti individualumo. Tarptautinėse dirbtuvėse „Volkswagen“ šiuo metu demonstruoja, kaip apšvietimo sistemos ateityje dar labiau padidins saugumą.
iliustracija2018-11-03 14:51:28

Kriptovaliutos - ateities valiutos ar grėsmė ekonomikai ir vartotojams?

Pavojingos, nestabilios, naudojamos nusikaltėlių ir netgi... nelegalios - tokie priekaištai dažniausiai taikomi kriptovaliutoms. Vis dėlto susidomėjimas jomis vis didėja. Sandoriai tampa vis skaidresni, o pasaulinės korporacijos planuoja įvesti savo skaitmenines valiutas ir atpažinimo raktus.
iliustracija2018-11-03 14:44:44

Klausimai, kuriuos būtina užduoti renkantis naująjį telefoną

„Business Insider“ statistika rodo, kad žmonės savo išmanųjį telefoną keičia į naują beveik kas dvejus metus. Visgi šiandien, norint išsirinkti naują išmanųjį pagalbininką, tą padaryti nėra lengva.
iliustracija2018-11-03 14:38:11

Paprasti triukai, kurie jus pavers išmaniųjų telefonų guru

Ar esate tikri, kad žinote visas savo turimo išmaniojo telefono valdymo gudrybes ir ypatumus? Kaip aktyvuoti svečio rėžimą telefone arba kaip vienu metu filmuoti ir fotografuoti? Patikėkite, jūsų telefonas gali tai ir dar daugiau.
iliustracija2018-11-03 14:32:40

Inovatyvūs algoritmai prognozuos vartotojų įpročius

Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) ir Belgijos kapitalo įmonė UAB „Sentiance Baltics“, Lietuvoje įkūrusi antrinę įmonę, pasirašė projekto „Žmogaus elgsenos prognozavimo technologijos sukūrimui skirti moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra“ sutartį.
iliustracija2018-11-03 14:28:44

Mokėjimų ateitis – kada piniginė kišenėje taps nebereikalinga?

Technologijų raida neišvengiamai keičia ne tik būdus, kuriais bendraujame ar naudojamės įvairiomis paslaugomis, tačiau ir tai, kaip už jas atsiskaitome, atliekame mokėjimus ar kitas finansines operacijas.
iliustracija2018-10-30 15:27:43

Ko reikėtų vengti verslo susitikimų metu? Penkios etiketo taisyklės

Susitikimai, susirinkimai ar spontaniškos diskusijos ganėtinai dažnai į vieną erdvę suburia kolegas ir verslo partnerius. Tačiau, kaip ir gyvenime, taip ir darbinėje aplinkoje privaloma vadovautis keliomis paprastomis elgesio normomis, kurios padidins jūsų ir bendradarbių produktyvumą susirinkimų metu.
iliustracija2018-10-28 15:03:25

Mokestinė sistema keičiasi, bet ar tai padės smulkiajam verslui kitąmet?

Nuo kitų metų darbuotojo ir darbdavio mokesčiai SODRAI bus sujungti ir tai turės teigiamos įtakos nedideliam verslui, tačiau rimtesnių pokyčių, mažinančių mokesčių naštą smulkiesiems ir vidutiniams verslininkams, dar reikės palaukti.
iliustracija2018-10-28 14:48:55

Naminis maistas – 5 gaminimo namuose privalumai

Kiekvienas iš mūsų tikrai esame bent kartą mėgavęsi gardžia vakariene su savo artimaisiais. Sklindantis šviežio maisto kvapas sužadina ne tik apetitą, bet ir jaukius prisiminimus. Turėdami vis daugiau darbų ir mažiau laiko, renkamės valgyti kavinėse ar restoranuose mieste.
iliustracija2018-10-28 14:37:11

Tūkstančiai Lietuvoje veikiančių įmonių permoka už elektros energiją

Nors Lietuvoje veikiančios verslo įmonės jau daugiau kaip penkerius metus gali pirkti elektros energiją laisvojoje rinkoje, maždaug 30 tūkst. jų vis dar pasikliauja garantiniu tiekimu. Tačiau neseniai pasikeitus garantinio tiekimo kainos apskaičiavimo tvarkai, jos kiekvieną mėnesį už elektros energiją moka kintančias sumas.
iliustracija2018-10-28 14:24:19

Kartų kaita miegamuosius rajonus verčia aktyviai gyvenamaisiais

Daugiau gyventojų nei Šiaulių ir Panevėžio miestai kartu sudėjus skaičiuojantys Vilniaus miegamieji mikrorajonai keičia savo veidą. Pirmoji pokyčių banga nuvilnijo atgavus nepriklausomybę, ženklindama sparčią miesto plėtrą, senus daugiabučių rajonus atgaivina ir sparti renovacija.
iliustracija2018-10-28 14:09:04

SGD terminalui „Independence“ – ketveri: kokios naudos jis davė gyventojams?

Šį šeštadienį sukanka lygiai ketveri metai, kai pro Klaipėdos uosto vartus įplaukė suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) laivas-saugykla „Independence“, užtikrinęs Lietuvai galimybę dujų įsigyti konkurencingomis rinkos kainomis.
iliustracija2018-10-28 13:49:57

Vaikai peršalimo ligomis serga dažniau nei suaugusieji: kaip neužsikrėsti?

Jei peršalimo ir gripo simptomai pasireiškia vienam, gana greitai čiaudėti ir šnypšti nosį pradeda ir kolegos ar artimieji. Ypač greitai virusai pagauna mažuosius, ikimokyklinio amžiaus vaikus, todėl neretai peršalimo sezonas darželiuose pasijunta itin stipriai.
iliustracija2018-10-28 13:37:51

LNDT dramaturgijos festivalis „Versmė" - jau lapkričio 2-9 dienomis

Lapkričio 2-9 dienomis Lietuvos nacionaliniame dramos teatre vyks šiuolaikinės dramaturgijos festivalis „Versmė". Iš nacionalinio tapęs tarptautiniu šiemet festivalis lankytojus kviečia į penkių pjesių skaitymus, du eskizų pristatymus, filmo peržiūrą ir į kolektyvinį monologą. Visi renginiai nemokami.
iliustracija2018-10-28 13:33:06

Tinkamas metastazavusio krūties vėžio gydymas – tai pinigų taupymas

Krūties vėžys – dažniausias moterų onkologinis susirgimas. Todėl daugelis jų galėtų pasakyti – taip, šia liga sirgo ar serga mano draugė, mama, teta, kolegė. Tokia situacija paskatino 25 žinomas Lietuvos moteris tapti metastazavusiu krūties vėžiu sergančiųjų užtarėjomis, advokatėmis, ambasadorėmis.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.