iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija
Naujienos

Mitai ir baimės dėl medicininės apšvitos poveikio: kodėl (ne)verta baimintis?

2018-04-27 20:48:32

Dalį pacientų glumina gydytojų siuntimai atlikti radiologinį tyrimą ar kitos rūšies diagnostines procedūras. Esą dažni apsilankymai kosmines laboratorijas primenančiuose kabinetuose ypač kenkia sveikatai.

Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai ramina – rizikos dėl spinduliuotės sukeltų sveikatos sutrikimų atmesti negalima, tačiau dažnai radiologiniai tyrimai leidžia diagnozuoti ankstyvuosius sunkių ligų požymius.

Pagrindo nerimauti dėl patiriamos apšvitos nėra ir medicinos darbuotojams, dirbantiems spindulinės medicinos srityje, jeigu naudojamos specialios apsaugos priemonės – pirštinės, prijuostės, antkakliai, pirštinės, akiniai bei stacionari įranga, apsauganti nuo jonizuojančiosios spinduliuotės.

Apie radiacinį foną, spinduliuotės poveikį individui, apsaugą ir medicinos fiziką pasakojo KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) profesorė Diana Adlienė.

Jonizuojančioji spinduliuotė – gyvenimo dalis

Žodžio „radiacija“ lietuviškas atitikmuo yra „spinduliuotė“. Ji charakterizuojama kaip dalelių srautas ar elektromagnetinės bangos.

„Taip jau susiklostė, kad žodis „radiacija“ dažniausiai yra siejamas su jonizuojančiąja spinduliuote“, – teigia mokslininkė, paaiškindama, kad ši geba jonizuoti medžiagos, su kuria sąveikauja, atomus ir molekules.

Jonizuojančioji spinduliuotė yra neišvengiama mūsų gyvenimo dalis. Spinduliuotė mus pasiekia iš kosmoso antrinės spinduliuotės – elektronų, gama kvantų, neutronų, mezonų – pavidalu. Ją nulemia pirminės spinduliuotės, suformuotos vykstant dinaminiams procesams saulėje ir tarplanetinėje erdvėje, sąveikos su atmosferos atomais ir molekulėmis.

Skverbdamasi per medžiagą spinduliuotė silpsta, prarasdama savo energiją. Energijos pernešimo ir silpimo procesai įvairios medžiagose vyksta skirtingai. Ne išimtis ir biologiniai audiniai.

Anot profesorės, šios savybės leidžia jonizuojančiąją spinduliuotę panaudoti spindulinėje medicinoje, tačiau būtina nepamiršti – net menkiausias jonizuojančiosios spinduliuotės poveikis gyvam organizmui sukelia ląstelių spindulinius pažeidimus. Tokiu būdu atsiranda rizika susirgti onkologinėmis ligomis.

Pagrindinis parametras vertinant pažeidimų riziką yra sugertoji dozė. Apšvitos dozė matuojama sivertais (Sv). D. Adlienė atkreipia dėmesį, kad visai nekenksmingos apšvitos dozės nėra.

Apšvitos dozės šaltiniai – gamta ir technologijos

Vertinant bendrą metinę apšvitą, atsižvelgiama tiek į gamtinių, tiek į technogeninių ar medicinos šaltinių įtaką. Vidutinis radiacinis fonas, vadinamoji dozės galia, Lietuvoje svyruoja nuo 50 iki 120 nanosivertų (nSv/h).

Profesorė D. Adlienė pateikia palyginimą. 2016 m. prie antrojo Fukušimos Daiichi atominės elektrinės bloko Japonijoje, patyrusio branduolinę avariją per žemės drebėjimą ir cunamį 2011 m., mokslininkei pavyko užfiksuoti dozės galią, kurią sudarė 47 mikrosivertai per valandą (μSv/h).

Metinės apšvitos dozės darbuotojams ir gyventojams reglamentuotos Lietuvos higienos normas apibrėžiančiuose dokumentuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro.

Metinė apšvitos dozė dėl gamtinių šaltinių gyventojams negali viršyti 1 milisiverto (mSv) per 1 metus, darbuotojams nustatyta leistina apšvitos dozė – 50 mSv per 1 metus.

Kosminės spinduliuotės dozė tenkanti vienam gyventojui sudaro apie 14 proc. iš visų šaltinių gaunamos dozės, kitaip tariant – 0,38 milisiverto (mSv).

Kosminės spinduliuotės intensyvumas priklauso nuo aukščio virš Žemės paviršiaus: kuo aukščiau, tuo ji intensyvesnė. Skrendant lėktuvu didesniame negu 10 km aukštyje, lėktuvo personalą ir keleivius veikiančios spinduliuotės dozės galia gali būti 30-40 kartų didesnė už esančią Žemėje. Kuo ilgesnis skrydis – tuo didesnė gaunama papildoma apšvitos dozė.

Nemažą indėlį į apšvitos dozę įneša radionuklidų spinduliuotė, sklindanti iš Žemės gelmių skylant radioaktyviems elementams. O ir patys radionuklidai į organizmą gali patekti su maistu ir geriamuoju vandeniu.

Tačiau didžiausia gamtinės apšvitos dalis – apie 30 proc. visos apšvitos – siejama su radonu (222Rn), kuris yra dujinis radioaktyvaus radžio (226Ra) skilimo produktas, galintis kauptis uždarose patalpose.

Radonas į organizmą patenka kvėpuojant, o jo skilimo produktai žmogų švitina iš vidaus, sukeldami pavojų susirgti kvėpavimo takų ir plaučių vėžiu.

Medicinės apšvitos dalis didėja

D. Adlienė nurodo ryškią medicininės apšvitos didėjimo tendenciją. Ši pastaraisiais metais sudaro beveik trečdalį metinės apšvitos dozės. Medicininė apšvita siejama su įvairių spinduliuotės rūšių panaudojimu vizualizuojant pacientų anatomines struktūras bei nustatant ir lokalizuojant ligos arba pažeidimų židinius.

Šiuolaikinėse medicininėse vaizdinimo technologijose naudojama tiek jonizuojančioji, tiek nejonizuojančioji spinduliuotė. Rentgenografija, rentgenoskopija, kompiuterinė tomografija (CT), branduolinėje medicina, įskaitant pozitronų emisijos tomografiją (PET) ir pavienių fotonų tomografiją (SPECT) yra siejamos su jonizuojančiąja spinduliuote. Vaizdinimas naudojant branduolių magnetinio rezonanso reiškinį (MRI) bei mechanines bangas (US) yra lygiaverčiai diagnostikos metodai.

„Nors nejonizuojančioji spinduliuotė nesukelia tokių pakitimų ląstelėse kaip jonizuojančioji, tačiau vaizdinimo metodas kiekvienam pacientui parenkamas individualiai. Taip siekiama, kad procedūros nauda pacientui būtų didesnė už žalą“, – sako mokslininkė.

Ji pastebi, kad pastaruoju metu vis plačiau taikoma vaizdų, gautų skirtingais metodais, sutapdinimo metodika, išryškinanti sveikatos problemas.

Medicininei apšvitai atskiros dozių ribos nėra taikomos. Pacientams yra nustatyti rekomenduojamieji apšvitos lygiai, kurie neturėtų būti viršijami.

„Medicininė apšvita, be abejo, priklauso nuo paciento biometrinių duomenų, tiriamojo audinio ar organo lokacijos bei technologinių parametrų“, – teigia D. Adlienė.

Mažiausias apšvitos dozes pacientas gauna rentgenografinių tyrimų metu. Pavyzdžiui, atliekant krūtinės ląstos rentgenografiją, pacientas gauna apšvitą, kuri prilyginama 3 dienų gamtinei apšvitai (0,02 mSv;).

Atliekant galvos rentgenografiją gaunama 11 dienų gamtinė apšvita (0,02 mSv;), pilvo ir krūtininės stuburo dalies – 4 mėnesių (po 0,7 mSv ), dubens rentgenografija prilygsta pusmečiui (1 mSv ).

Didžiausios apšvitos dozės gaunamos kompiuterinės tomografijos metu. Galvos kompiuterinė tomografijos vidutinė dozė – 2,3 mSv (1 metai), krūtinės ląstos – 8 mSv (3,6 metų), pilvo ar dubens – 10 mSv (4,5 metų).

D. Adlienė perspėja, kad kompiuterinės tomografijos procedūromis piktnaudžiauti neverta.

„Ydinga manyti, kad atlikus Rentgeno diagnostinę procedūrą, pacientas „sukaupia“ Rentgeno spindulius ir pats tampa spinduliuotės šaltiniu“, – akcentuoja mokslininkė.

Ji paaiškina, kad fizikine prasme Rentgeno spinduliai yra elektromagnetinės bangos, kurios perneša energiją. Matoma ultravioletinė šviesa yra tos pačios prigimties, tik ilgesnės elektromagnetinės bangos.

D. Adlienė juokauja: „Juk dieną pasilepinę saulės spinduliais netampame mažomis saulutėmis, galinčiomis šviesti naktį?“.

Kauno fizikų indėlis į radiacinės saugos vystymą

D. Adlienė vadovauja mokslininkų grupei, kuriai pavyko sukurti ir patentuoti optiškai skaidrų nanostruktūrizuotą polimerinį nanokompozitą, pasižymintį reikalingomis rentgenoabsorbcinėmis savybėmis.

Naujos sudėties medžiaga buvo panaudota kaip užpildas gaminant gaminant bešvinio radioapsauginio ekrano prototipą, kuris buvo testuotas klinikinėje aplinkoje.

Radioapsauginiai ekranai yra privalomas elementas vykdant radiologines procedūras. Visa bėda, kad jų gamybai naudojamas švinas, kuris yra toksiškas.

„Švino ir švino junginių naudojimą įvairios paskirties, tame tarpe ir medicininės, prietaisuose riboja Europos Komisijos direktyvos, todėl išradėjai aktyviai ieško medžiagų kompozicijų, galinčių pakeisti švinuotus gaminius“, – sako KTU mokslininkė.

Su jonizuojančiosios spinduliuotės taikymu medicinoje siejama medicinos fiziko profesija. Lietuvoje vienintelis KTU rengia šios srities specialistus, o unikali magistrantūros studijų programa „Medicinos fizika“ yra pripažįstama tarptautinėje erdvėje ir yra įtraukta į Pasaulinės medicinos fizikų organizacijos (IOMP) parengtą akredituotų studijų programų sąrašą.

Programa vykdoma anglų kalba, vienas semestras yra skirtas studijoms klinikinėje aplinkoje, magistro baigiamieji projektai yra siejami su konkrečių gydymo įstaigų suformuluotų užduočių sprendimu.

Šiuo metu studijuojančiųjų ar baigusiųjų šią programą geografija gana plati. Medicinos fizikų keliai iš Kauno veda į Indiją, Japoniją, Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Libaną, Turkiją, Bulgariją, Portugaliją.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų el. paštas:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
iliustracija2019-02-15 17:09:02

Pokalbyje su T. May – kūrybingų sprendimų dėl „Brexit“ paieška

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė telefonu kalbėjo su Jungtinės Karalystės Ministre Pirmininke Theresa May. Pokalbis įvyko JK premjerės iniciatyva. Pagrindinė pokalbio tema – šiuo metu dėl „Brexit“ susiklosčiusi situacija.
iliustracija2019-02-15 17:03:43

Prezidentė susitiko su operos karaliumi Placido Domingo

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Lietuvoje viešinčiu vienu geriausių pasaulio operos solistų Placido Domingo. Prezidentė padėkojo P. Domingo, tituluojamam operos karaliumi, už puikią dovaną Lietuvai Vasario 16-osios proga – išskirtinį koncertą Kauno „Žalgirio“ arenoje ir įteikė Trispalvę.
iliustracija2019-02-15 11:24:12

Mokytojams: kaip sveikai gyventi, nepasiduoti stresui ir jaustis gerai?

Žmogaus sveikata, savijauta, energingumas, nuotaika didžiąja dalimi priklauso nuo gyvenimo būdo. Pasak sveikatos specialistų, 20 proc. sveikatą lemia genai, 20 proc. – aplinka, 10 proc. – medicinos/sveikatos apsaugos kokybė ir net 50 proc. – mūsų pačių įpročiai, kasdieninė rutina, gyvenimo būdas.
iliustracija2019-02-15 11:21:37

Specialybė, kurios mokosi jau darželyje: ar greitai jai samdysime paauglius?

Švietimo ir informacinių technologijų centro (ITC) direktorius Vaino Brazdeikis pastebi, jog gyvename amžiuje, kuriame technologijos yra neišvengiamos ir tiesiogiai veikia švietimą. Šiuolaikinėmis technologijomis naudotis išmoksta vis jaunesni vaikai.
iliustracija2019-02-15 11:16:08

„Swedbank“: romantiškų pažinčių internete kaina gali siekti tūkstančius eurų

Virtualioje erdvėje užgimę romantiški santykiai ne visada turi laimingą tęsinį realiame gyvenime. „Swedbank“ saugumo ekspertai įspėja romantikos gerbėjus, kad maloni interneto pažintis vėliau gali virsti gerokai sumenkusia banko sąskaita.
iliustracija2019-02-15 10:18:55

RRT išmatavo: „Tele2“ internetas – sparčiausias Lietuvoje

Technologijų lyderės „Tele2“ klientai naudojasi sparčiausiu internetu. Tai paaiškėjo Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai (RRT) sausį ir vasarį atlikus pirmuosius 2019 m. matavimus šalies miestuose ir keliuose.
iliustracija2019-02-15 10:03:09

Remontas: 5 klausimai, į kuriuos turėtumėte atsakyti prieš imantis darbų

Kiekvienas daiktas ar erdvė, kuriais naudojamės, turi neišvengiamą savybę dėvėtis. Namai taip pat reikalauja nuolatinės priežiūros, o kartais kosmetinių pataisymų ar pagražinimų jau nebeužtenka.
iliustracija2019-02-15 09:52:12

Šventę siūlo kurti namuose: išskirtinės Vasario 16-osios vaišės

Šiais metais Lietuvos gimtadienis bus minimas savaitgalį, tad tai dar viena proga suteikti Vasario 16-ajai ypatingą atspalvį ir susikurti šventę namuose. Tądien prie bendro stalo galite sukviesti artimus bičiulius ir namiškius bei visus nustebinti išskirtiniais pietumis ar vakariene.
iliustracija2019-02-15 09:46:37

Prezidentė siūlo atverti visuomenei valstybės registrų duomenis

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlys į Seimo pavasario sesiją įtraukti valstybės turimų duomenų atvėrimo visuomenei iniciatyvą, kuri leis užtikrinti viešąjį interesą ir konstitucinę visuomenės teisę į informaciją, sudarys prielaidas didesniam skaidrumui.
iliustracija2019-02-15 09:40:36

Grožio kaina: iš salono – į sveikatos priežiūros įstaigą

Grožio salonų bei kirpyklų klientai po procedūrų dažniausiai jaučiasi atsinaujinę, patenkinti ir lyg ant sparnų, tačiau kai kuriais atvejais keliai iš salono veda ir tiesiai į gydytojo kabinetą. Pasak draudikų, toli gražu ne visi žino, jog grožio paslaugų specialistai visada privalo atlyginti už sveikatai padarytą žalą.
iliustracija2019-02-15 09:31:19

Uodų platinamos parazitozės dažnai lieka nediagnozuotos

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai primena, kad uodų platinamos ligos daugiau būdingos tropinio klimato šalims, bet yra ligų, paplitusių ir vidutinio klimato juostos šalyse. Tai uodų platinami encefalitai, filiariazė. Lietuvos gamtinės sąlygos taip pat tam tinkamos.
iliustracija2019-02-15 09:15:43

Visuomenės požiūris į vartotojų teisių apsaugą keičiasi

Visuomenėje paplitęs požiūris į vartotoją, kaip į silpnesniąją ir pažeidžiamą sandorio šalį, pamažu keičiasi. Šiuolaikinis vartotojas yra sumanus, kritiškai mąstantis ir lygiavertis sandorio dalyvis, o šiuolaikinis verslininkas orientuojasi ne tik į pelną, bet ir į vartotojo interesų užtikrinimą.
iliustracija2019-02-15 09:11:52

Vaikų drabužiai: viskas, ką reikia žinoti – etiketėje

Išrinkti drabužėlius savo mažyliams nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Sausį „Lidl Lietuva“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad tekstilės sudėtis turi daugiausiai įtakos renkant kūdikių drabužėlius.
iliustracija2019-02-14 15:08:58

Meilės dieną pražydo leopardinis amorfofalas

Vasario 14-ąją, meilės ir romantikos dieną, VDU Botanikos sode Kaune pražydo neromantiškai vadinami augalai. Lavongėlėmis, velnio liežuviais, gyvatės palmėmis vadinami leopardiniai amorfofalai (Amorphophallus konjac) egzotikos mėgėjus traukia dėl savo neįprastos formos ir specifinio, nemalonaus, pūvančią mėsą primenančio kvapo.
iliustracija2019-02-14 12:25:48

Pasiektas susitarimas dėl autorių teisių internete

Europos Parlamentas (EP) ir ES Taryba trečiadienį pasiekė preliminarų susitarimą dėl autorių teisių internete, kurios suteiks kūrėjams ir žiniasklaidai daugiau galimybių užsitikrinti iš interneto bendrovių teisingą atlygį už jų turinį, o kartu apsaugoti saviraiškos laisvę internete.
iliustracija2019-02-14 12:17:57

A. Armonaitė: mažesnį Seimą būtų lengviau valdyti agrokoncernams

Seimo narė Aušrinė Armonaitė teigia, kad valdančiųjų iniciatyva mažinti Seimo narių skaičių iki 121 yra pigi ,,valstiečių” prezidento rinkimų kampanijos dalis, ardanti parlamentarizmo pamatus ir galinti reikšti didesnį įtakos grupių įsigalėjimą Seime.
iliustracija2019-02-14 12:09:29

Įdomu: kaip technologijos pakeitė meilę

Šiais laikais išmaniosios technologijos ne tik padeda palaikyti romantiškus santykius, bet ir keičia antrosios pusės paieškų bei porų bendravimo tendencijas. Šv. Valentino dienos proga technologijų lyderė „Tele2“ dalijasi įdomiais faktais apie pažinčių programėles, atsakymų apie meilę paieškas internete ir jausmingą emoji kalbą.
iliustracija2019-02-14 12:04:14

Ne gydymas, o profilaktika išsaugos dantis

Dirbdama savo mylimą darbą, siekdama išlaikyti sveiką pacientų burnos ertmės būklę, Antakalnio poliklinikos burnos higienistė Asta Baronaitė nori šaukti garsiai, kad žmonės rūpindamiesi savo sveikata, suprastų, nuo ko pirmiausia turi pradėti.
iliustracija2019-02-14 11:59:24

Išmanus telefonas Valentino dienos pasimatyme: draugas ar priešas?

Valentino diena dažnai siejama su rožėmis, saldainiais ir romantiškomis vakarienėmis. Tai – žanro klasika. Tačiau ar galioja šiai dienai posakis „nėra tos progos, kuriai netiktų išmanusis telefonas?“ Ar sėdint su savo antrąja puse prie stalo taktiška išsitraukti išmanųjį telefoną?
iliustracija2019-02-13 18:54:13

Valentino dienos gudrybės: patarė, kaip skaniai nustebinti mylimą žmogų

Jei jau pasiduodame vakarietiškoms tradicijoms ir nepraleidžiame progos kartu su savo antrąja puse paminėti šv. Valentino dieną, tai kodėl gi nepatikėjus ir įvairiais prietarais, padėsiančiais tądien sutikti ypatingai? Sakoma, jog be stebuklingų burtų atrakinti mylimojo širdį gali padėti ir tam tikras maistas.
iliustracija2019-02-13 17:04:34

Policija sulaikė rekordinį kvaišalų kiekį – 1,5 tonos hašišo

Bendros Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir prokurorų operacijos metu sulaikytas rekordinis Lietuvos istorijoje kiekis narkotinių medžiagų – 1,5 tonos hašišo, kurį kontrabandos būdu buvo ketinama gabenti per Lietuvos Respublikos teritoriją į Rusijos Federaciją.
iliustracija2019-02-13 16:46:14

Alaus someljė: atsiminkite, kaip alų pateikti ir ragauti pagal etiketą

Visuotinai priimtos gero elgesio taisyklės apima daugelį gyvenimo sferų. Dažniausiai įvardijami tokie stalo etiketo akcentai, kaip tinkamai prie lėkštės padėtas peilis ir šakutė, bet pamirštama, kad gėrimų ragavimui taip pat egzistuoja tam tikros taisyklės.
iliustracija2019-02-13 16:25:57

Vyriausybė pritarė ŽŪM perkėlimui į Kauną

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) perkėlimui ir nusprendė kitų metų valstybės biudžete numatyti tam reikalingas lėšas. Vyriausybėje taip pat nuspręsta, kad perkėlus ŽŪM į Kauną, toliau bus svarstomas ir ŽŪM pavaldžių institucijų perkėlimas.
iliustracija2019-02-12 08:04:40

Apie nuosavą verslą svajoja trečdalis lietuvių: kas motyvuoja ir kas stabdo?

Daugiau nei trečdalis (38 proc.) lietuvių norėtų turėti savo verslą, o beveik pusė šalies gyventojų viena ar kita forma dirba sau, atskleidė „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Pagrindinė norinčiųjų verslauti priežastis – troškimas būti nepriklausomu nuo savo darbdavio.
iliustracija2019-02-12 07:54:51

Programišių ataką atlaikiusi „Visma Group“ IT rinkoje tapo pasauliniu pavyzdžiu

Norvegų informacinių technologijų kompanija „Visma Group“ pranešė, jog praėjusių metų rudenį programišiai bandė įsilaužti į įmonės sistemas. Su Kinijos vyriausybinėmis struktūromis siejama grupuotė atakas vykdė globaliu mastu.
iliustracija2019-02-12 07:49:42

Kaip organizacijoms efektyviau naudoti energiją?

Pasaulinis viešbučių tinklas „Hilton“ ir Airijos nacionalinė policija padidino naudojamos energijos efektyvumą 20–30 proc. – kaip tūkstančius darbuotojų turinčios organizacijoms tai pavyko? Viena svarbiausių priežasčių – energijos naudojimo standarto įdiegimas.
iliustracija2019-02-11 16:25:14

Gian Luca Demarco: Lietuva rūšiavimo srityje dar turi kur pasitempti

Sparčiai augantis žmonių vartojimas yra pagrindinė mažėjančių žemės išteklių ir jos taršos priežastis, tačiau mūsų įpročiai nėra draugiški aplinkai. Dažnai nė nesusimąstome, jog rūšiavimas yra viena svarbiausių veiklų, kuria kiekvienas galime prisidėti prie aplinkos saugojimo ir taršos mažinimo.
iliustracija2019-02-09 10:23:48

Tarptautinės picos dienos proga - 5 įdomybės, kurių galbūt nežinojote

Pica - vienas populiariausių patiekalų pasaulyje, kurį, atrodytų, mėgsta kiekvienas. Ne išimtis ir lietuviai, per pastaruosius metus picų suvartojimą vien valgant iš anksto paruoštus gaminius šalyje išauginę beveik dešimtadaliu.
iliustracija2019-02-07 13:51:50

Kaip neišmesti maisto, sutaupyti pinigų ir prisidėti prie aplinkos tausojimo?

Keičiant įpročius galima sumažinti ir išmetamo maisto kiekį, ir sutaupyti pinigų, ir prisidėti prie aplinkos tausojimo. Statistiniai duomenys rodo, kad per metus Lietuvoje vienas gyventojas išmeta daugiau nei 50 kilogramų maisto.
iliustracija2019-02-07 13:42:05

Trauktis niekur negalintis „Žalgiris“ – ryškus autsaideris Barselonoje

Kauno „Žalgirio“ padėtis – nepavydėtina. Lietuvos čempionai per paskutines septynerias rungtynes laimėjo vos vieną kartą ir jau nukrito į 13-ąją vietą Eurolygoje. Kauniečius nuo aštuntoje vietoje esančios Vitorijos „Baskonia“ ekipos skiria dvi pergalės.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.