Naujienos

Mitai ir baimės dėl medicininės apšvitos poveikio: kodėl (ne)verta baimintis?

2018-04-27 20:48:32

Dalį pacientų glumina gydytojų siuntimai atlikti radiologinį tyrimą ar kitos rūšies diagnostines procedūras. Esą dažni apsilankymai kosmines laboratorijas primenančiuose kabinetuose ypač kenkia sveikatai.

Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai ramina – rizikos dėl spinduliuotės sukeltų sveikatos sutrikimų atmesti negalima, tačiau dažnai radiologiniai tyrimai leidžia diagnozuoti ankstyvuosius sunkių ligų požymius.

Pagrindo nerimauti dėl patiriamos apšvitos nėra ir medicinos darbuotojams, dirbantiems spindulinės medicinos srityje, jeigu naudojamos specialios apsaugos priemonės – pirštinės, prijuostės, antkakliai, pirštinės, akiniai bei stacionari įranga, apsauganti nuo jonizuojančiosios spinduliuotės.

Apie radiacinį foną, spinduliuotės poveikį individui, apsaugą ir medicinos fiziką pasakojo KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) profesorė Diana Adlienė.

Jonizuojančioji spinduliuotė – gyvenimo dalis

Žodžio „radiacija“ lietuviškas atitikmuo yra „spinduliuotė“. Ji charakterizuojama kaip dalelių srautas ar elektromagnetinės bangos.

„Taip jau susiklostė, kad žodis „radiacija“ dažniausiai yra siejamas su jonizuojančiąja spinduliuote“, – teigia mokslininkė, paaiškindama, kad ši geba jonizuoti medžiagos, su kuria sąveikauja, atomus ir molekules.

Jonizuojančioji spinduliuotė yra neišvengiama mūsų gyvenimo dalis. Spinduliuotė mus pasiekia iš kosmoso antrinės spinduliuotės – elektronų, gama kvantų, neutronų, mezonų – pavidalu. Ją nulemia pirminės spinduliuotės, suformuotos vykstant dinaminiams procesams saulėje ir tarplanetinėje erdvėje, sąveikos su atmosferos atomais ir molekulėmis.

Skverbdamasi per medžiagą spinduliuotė silpsta, prarasdama savo energiją. Energijos pernešimo ir silpimo procesai įvairios medžiagose vyksta skirtingai. Ne išimtis ir biologiniai audiniai.

Anot profesorės, šios savybės leidžia jonizuojančiąją spinduliuotę panaudoti spindulinėje medicinoje, tačiau būtina nepamiršti – net menkiausias jonizuojančiosios spinduliuotės poveikis gyvam organizmui sukelia ląstelių spindulinius pažeidimus. Tokiu būdu atsiranda rizika susirgti onkologinėmis ligomis.

Pagrindinis parametras vertinant pažeidimų riziką yra sugertoji dozė. Apšvitos dozė matuojama sivertais (Sv). D. Adlienė atkreipia dėmesį, kad visai nekenksmingos apšvitos dozės nėra.

Apšvitos dozės šaltiniai – gamta ir technologijos

Vertinant bendrą metinę apšvitą, atsižvelgiama tiek į gamtinių, tiek į technogeninių ar medicinos šaltinių įtaką. Vidutinis radiacinis fonas, vadinamoji dozės galia, Lietuvoje svyruoja nuo 50 iki 120 nanosivertų (nSv/h).

Profesorė D. Adlienė pateikia palyginimą. 2016 m. prie antrojo Fukušimos Daiichi atominės elektrinės bloko Japonijoje, patyrusio branduolinę avariją per žemės drebėjimą ir cunamį 2011 m., mokslininkei pavyko užfiksuoti dozės galią, kurią sudarė 47 mikrosivertai per valandą (μSv/h).

Metinės apšvitos dozės darbuotojams ir gyventojams reglamentuotos Lietuvos higienos normas apibrėžiančiuose dokumentuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro.

Metinė apšvitos dozė dėl gamtinių šaltinių gyventojams negali viršyti 1 milisiverto (mSv) per 1 metus, darbuotojams nustatyta leistina apšvitos dozė – 50 mSv per 1 metus.

Kosminės spinduliuotės dozė tenkanti vienam gyventojui sudaro apie 14 proc. iš visų šaltinių gaunamos dozės, kitaip tariant – 0,38 milisiverto (mSv).

Kosminės spinduliuotės intensyvumas priklauso nuo aukščio virš Žemės paviršiaus: kuo aukščiau, tuo ji intensyvesnė. Skrendant lėktuvu didesniame negu 10 km aukštyje, lėktuvo personalą ir keleivius veikiančios spinduliuotės dozės galia gali būti 30-40 kartų didesnė už esančią Žemėje. Kuo ilgesnis skrydis – tuo didesnė gaunama papildoma apšvitos dozė.

Nemažą indėlį į apšvitos dozę įneša radionuklidų spinduliuotė, sklindanti iš Žemės gelmių skylant radioaktyviems elementams. O ir patys radionuklidai į organizmą gali patekti su maistu ir geriamuoju vandeniu.

Tačiau didžiausia gamtinės apšvitos dalis – apie 30 proc. visos apšvitos – siejama su radonu (222Rn), kuris yra dujinis radioaktyvaus radžio (226Ra) skilimo produktas, galintis kauptis uždarose patalpose.

Radonas į organizmą patenka kvėpuojant, o jo skilimo produktai žmogų švitina iš vidaus, sukeldami pavojų susirgti kvėpavimo takų ir plaučių vėžiu.

Medicinės apšvitos dalis didėja

D. Adlienė nurodo ryškią medicininės apšvitos didėjimo tendenciją. Ši pastaraisiais metais sudaro beveik trečdalį metinės apšvitos dozės. Medicininė apšvita siejama su įvairių spinduliuotės rūšių panaudojimu vizualizuojant pacientų anatomines struktūras bei nustatant ir lokalizuojant ligos arba pažeidimų židinius.

Šiuolaikinėse medicininėse vaizdinimo technologijose naudojama tiek jonizuojančioji, tiek nejonizuojančioji spinduliuotė. Rentgenografija, rentgenoskopija, kompiuterinė tomografija (CT), branduolinėje medicina, įskaitant pozitronų emisijos tomografiją (PET) ir pavienių fotonų tomografiją (SPECT) yra siejamos su jonizuojančiąja spinduliuote. Vaizdinimas naudojant branduolių magnetinio rezonanso reiškinį (MRI) bei mechanines bangas (US) yra lygiaverčiai diagnostikos metodai.

„Nors nejonizuojančioji spinduliuotė nesukelia tokių pakitimų ląstelėse kaip jonizuojančioji, tačiau vaizdinimo metodas kiekvienam pacientui parenkamas individualiai. Taip siekiama, kad procedūros nauda pacientui būtų didesnė už žalą“, – sako mokslininkė.

Ji pastebi, kad pastaruoju metu vis plačiau taikoma vaizdų, gautų skirtingais metodais, sutapdinimo metodika, išryškinanti sveikatos problemas.

Medicininei apšvitai atskiros dozių ribos nėra taikomos. Pacientams yra nustatyti rekomenduojamieji apšvitos lygiai, kurie neturėtų būti viršijami.

„Medicininė apšvita, be abejo, priklauso nuo paciento biometrinių duomenų, tiriamojo audinio ar organo lokacijos bei technologinių parametrų“, – teigia D. Adlienė.

Mažiausias apšvitos dozes pacientas gauna rentgenografinių tyrimų metu. Pavyzdžiui, atliekant krūtinės ląstos rentgenografiją, pacientas gauna apšvitą, kuri prilyginama 3 dienų gamtinei apšvitai (0,02 mSv;).

Atliekant galvos rentgenografiją gaunama 11 dienų gamtinė apšvita (0,02 mSv;), pilvo ir krūtininės stuburo dalies – 4 mėnesių (po 0,7 mSv ), dubens rentgenografija prilygsta pusmečiui (1 mSv ).

Didžiausios apšvitos dozės gaunamos kompiuterinės tomografijos metu. Galvos kompiuterinė tomografijos vidutinė dozė – 2,3 mSv (1 metai), krūtinės ląstos – 8 mSv (3,6 metų), pilvo ar dubens – 10 mSv (4,5 metų).

D. Adlienė perspėja, kad kompiuterinės tomografijos procedūromis piktnaudžiauti neverta.

„Ydinga manyti, kad atlikus Rentgeno diagnostinę procedūrą, pacientas „sukaupia“ Rentgeno spindulius ir pats tampa spinduliuotės šaltiniu“, – akcentuoja mokslininkė.

Ji paaiškina, kad fizikine prasme Rentgeno spinduliai yra elektromagnetinės bangos, kurios perneša energiją. Matoma ultravioletinė šviesa yra tos pačios prigimties, tik ilgesnės elektromagnetinės bangos.

D. Adlienė juokauja: „Juk dieną pasilepinę saulės spinduliais netampame mažomis saulutėmis, galinčiomis šviesti naktį?“.

Kauno fizikų indėlis į radiacinės saugos vystymą

D. Adlienė vadovauja mokslininkų grupei, kuriai pavyko sukurti ir patentuoti optiškai skaidrų nanostruktūrizuotą polimerinį nanokompozitą, pasižymintį reikalingomis rentgenoabsorbcinėmis savybėmis.

Naujos sudėties medžiaga buvo panaudota kaip užpildas gaminant gaminant bešvinio radioapsauginio ekrano prototipą, kuris buvo testuotas klinikinėje aplinkoje.

Radioapsauginiai ekranai yra privalomas elementas vykdant radiologines procedūras. Visa bėda, kad jų gamybai naudojamas švinas, kuris yra toksiškas.

„Švino ir švino junginių naudojimą įvairios paskirties, tame tarpe ir medicininės, prietaisuose riboja Europos Komisijos direktyvos, todėl išradėjai aktyviai ieško medžiagų kompozicijų, galinčių pakeisti švinuotus gaminius“, – sako KTU mokslininkė.

Su jonizuojančiosios spinduliuotės taikymu medicinoje siejama medicinos fiziko profesija. Lietuvoje vienintelis KTU rengia šios srities specialistus, o unikali magistrantūros studijų programa „Medicinos fizika“ yra pripažįstama tarptautinėje erdvėje ir yra įtraukta į Pasaulinės medicinos fizikų organizacijos (IOMP) parengtą akredituotų studijų programų sąrašą.

Programa vykdoma anglų kalba, vienas semestras yra skirtas studijoms klinikinėje aplinkoje, magistro baigiamieji projektai yra siejami su konkrečių gydymo įstaigų suformuluotų užduočių sprendimu.

Šiuo metu studijuojančiųjų ar baigusiųjų šią programą geografija gana plati. Medicinos fizikų keliai iš Kauno veda į Indiją, Japoniją, Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Libaną, Turkiją, Bulgariją, Portugaliją.

Ši naujiena peržiūrėta 3324 kartus. Komentuojame:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2024-03-19 10:18:35

Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?

Šiltuoju metų laiku įprastai tikimės sulaukti mažesnių sąskaitų už dujas, šiluminę ar elektros energiją. Vis dėlto kartais sąskaitos ne mažėja, o priešingai – išauga.
       2024-03-18 11:21:18

Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius

Atėjus pavasariui vairuotojų gyvenimą kartina duobės mūsų šalies gatvėse ir keliuose. Pataikius į duobę kartais pakanka pakeisti padangą, tačiau dažnai transporto priemonę, deja, tenka gabenti į remonto dirbtuves.
       2024-03-15 16:47:59

ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?

Šią savaitę Europos Parlamentas (EP) vienbalsiai patvirtino taisyklių rinkinį, kuris reguliuos dirbtinio intelekto (DI) įrankius, įskaitant „Google Gemini“ ir „ChatGPT“.
       2024-03-15 15:20:11

Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją

Aviacijos specialistai skaičiuoja, kad kasmet lėktuvais skrenda apie 4,5 mlrd. žmonių. Be to, šios transporto priemonės kasmet pergabena apie 60 mln. tonų krovinių. Šie skaičiai, ko gero, būtų dar didesni, jeigu ne aviaciją kiek pristabdžiusi pandemija.
       2024-03-15 14:32:47

Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) 2023 m. atliko mobiliosios interneto prieigos paslaugų kokybės rodiklių įvertinimo matavimus Lietuvos teritorijoje veikiančiuose operatorių UAB „Bitė Lietuva“, Telia Lietuva, AB, UAB „Tele2“ tinkluose.
       2024-03-12 13:43:04

Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa

Odos niežulys – itin varginantis pojūtis, galintis kilti dėl pačių įvairiausių veiksnių. Dažnai visai nesudėtinga atpažinti jo priežastį, pavyzdžiui, reakciją į vabzdžio įkandimą, tačiau pasitaiko, kad niežulys nepraeina net nesant jokiems matomiems odos pakitimams.
       2024-03-12 13:38:53

Žvejyba – ar tikrai verta?

Žvejyba nėra tik žuvų gaudymas; tai laisvalaikio praleidimo būdas, aistra ir veikla, kuri turi gilią reikšmę daugeliui žmonių visame pasaulyje. Nuo ramybės akimirkų, praleistų prie vandens, iki didžiulio džiaugsmo, kurį suteikia didelio laimikio sugavimas. Žvejyba teikia daugybę patirčių, kurios praturtina tiek protą, tiek sielą.
       2024-03-12 12:50:01

Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai

Profesionaliojo scenos meno vertinimo komisija iš 93-ių pateiktų pasiūlymų išrinko „Auksinių scenos kryžių“ nominantus už 2023 m. kūrybą pagal atskiras kategorijas.
       2024-03-08 18:44:44

FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams

Finansų ministerija pristatė parengtas azartinių lošimų įstatymo (ALĮ) pataisas, kuriomis reikšmingai didinamos baudos azartinių lošimų organizatoriams už įstatymo reikalavimų nevykdymą.
       2024-03-08 10:16:10

Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?

Kelionių organizatoriai pastebi, kad kasmet vis daugiau vyresniosios kartos atstovų nori pažinti pasaulį ir leidžiasi atostogauti į svečias šalis. „Tez Tour“ atlikto visuomenės tyrimo duomenimis, 55 metų ir vyresni asmenys sudaro apie 20 proc. visų keliautojų.
       2024-03-07 20:15:00

„Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą

„Bitė Lietuva“ stabdo 4G namų maršrutizatorių prekybą. Vietoje jų naujieji 5G įrenginiai, kurie padės naudotis dar spartesniu ir stabilesniu internetu. Naudojantys 4G maršrutizatorius pokyčio nepajaus, pasak ekspertų, naujieji įrenginiai suteiks 10 kartų greitesnį internetą bei atvers galimybes naudotis naujomis paslaugomis.
       2024-03-07 20:09:02

Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau

Didžioji dalis mūsų įpročių yra įgyjami dar vaikystėje, todėl labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų.
       2024-03-07 13:40:46

Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto praėjusiais metais pateiktais duomenimis, Lietuvoje net ketvirtadalis žmonių kenčia nuo nugaros ar kaklo skausmų, o beveik vienas iš penkių – nuo rankų, kojų skausmo.
       2024-03-07 13:00:00

Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai

Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu.
       2024-03-06 16:40:13

„Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus

Didžiausiai Baltijos šalyse žaliosios elektros gamintojai Latvijos energetikos grupei „Latvenergo“ priklausanti bendrovė „Elektrum Lietuva“ neaudituotais duomenimis pernai gavo 357 mln. eurų pajamų ir uždirbo 3,3 mln. eurų grynojo pelno – atitinkamai 1,7 ir 5 kartus daugiau negu 2022 m.
       2024-03-06 16:30:24

Pajamų deklaravimas ir įmokos „Sodrai“: ką svarbu žinoti

Prasidėjus pajamų deklaravimui, savarankiškai dirbantys gyventojai turėtų prisiminti, kad nuo uždirbtų ir deklaruotų pajamų taip pat reikia sumokėti ir socialinio draudimo bei sveikatos draudimo įmokas.
       2024-03-06 16:24:50

Šį delikatesą valgė dar pirmykščiai žmonės: jis turi unikalią dietinę savybę

Austrės – visais laikais Europos didikų mėgtas delikatesas, neseniai iš naujo atrastas ir Lietuvoje. Savo išskirtiniu, vandenynu alsuojančiu skoniu jos papuošia dažną šventę ar draugų susibūrimą.
       2024-03-05 19:54:51

Palygino Baltijos šalių gyventojų taupymo ir apsipirkimo įpročius

„Rimi“ duomenimis, per praėjusius metus tinklo parduotuvėse visoje Lietuvoje parduota beveik 1 715 tonų nukainotų maisto produktų su besibaigiančio galiojimo terminu. „Rimi Lietuva“ generalinis direktorius Vaidas Lukoševičius sako, kad tokia iniciatyva padėjo pirkėjams ženkliai sutaupyti.
       2024-03-05 17:28:21

Mūsų augintiniams tai nepatiks: MWC parodoje pristatyti net du šunys-robotai

Dirbtiniam intelektui (DI) kasdien kėsinantis į mūsų darbo vietą, ją „prarasti“ iškilo grėsmė ir mūsų šuniui. Neseniai pasibaigusioje „Mobile World Congress“ (MWC) parodoje net dvi kompanijos pristatė augintinius robotus, kurie ne tik atlieka triukus, bet ir leidžiasi paglostomi.
       2024-03-05 17:22:30

Tokia sriuba – tikra oranžinės spalvos terapija: šildo skrandį ir kelia nuotaiką

Kai beveik pusmetį gyvename pilkoje darganoje, pasiilgstame spalvų ne tik aprangoje, interjere, bet ir lėkštėse. Todėl tokie ryškūs patiekalai, kaip oranžinė sriuba iš batatų bei morkų, suvilios net nemėgstančius tradicinių sriubų.
       2024-03-05 14:44:32

Ekspertas pataria, kaip valyti plokščiaekranį televizorių

Kadangi naujausiuose televizoriuose įdiegtos pažangiausios technologijos, norint mėgautis išskirtine vaizdo kokybe, labai svarbu, kad ekranas būtų švarus. Kartais dulkės ir dėmės gadina vaizdo kokybę, todėl būtina nuolat valyti ekraną.
       2024-03-05 11:09:56

Dirbtinis intelektas. Kaip nuo jo apsisaugoti kūrėjams?

Pastaraisiais metais kūrybinėse industrijose kilo rimtų neramumų dėl dirbtinio intelekto (DI) panaudojimo. Holivudą sukrėtė galingas aktorių ir scenaristų streikas, dėl kurio studijos buvo priverstos sustabdyti daugumos pagrindinių projektų įgyvendinimą.
       2024-03-05 10:45:01

Gauti šių medžiagų vaikams yra gyvybiškai svarbu

Dauguma tėvų žino: kalcis gyvybiškai svarbus sveikiems vaikų dantims ir stipriems kaulams. Tačiau šis mineralas taip pat nepakeičiamas nervų, kraujotakos ir širdies sistemų veiklai, medžiagų apykaitos procesui.
       2024-03-04 17:18:30

Kodėl Grenlandijos gyventojai beveik neserga širdies ligomis: tai žuvis

Nors lašišą dažniausiai kepame, o rūkyta arba sūdyta keliauja ant sumuštinukų, galima pasilepinti ir gardžiomis salotomis, kurios tikrai papuoš šventės ar savaitgalio stalą.
       2024-03-04 12:26:29

Ką daryti norint išlaikyti savo nekilnojamojo turto vertę

Beveik 60 proc. visų Lietuvos gyventojų gyvena daugiabučiuose namuose ir jame esantis butas, dažniausiai, yra vienintelis nekilnojamasis turtas, kuris jiems priklauso. Kokia bus jo vertė priklauso ne tik nuo buto, bet ir viso daugiabučio, techninės būklės.
       2024-03-04 12:21:10

„Tele2“ su senosios kartos 3G ryšiu atsisveikins iki 2025-ųjų pabaigos

Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ savo tinkle pradeda senosios kartos 3G ryšio išjungimą. Su nebeaktualiu 3G ryšiu visiškai bus atsisveikinta iki 2025 m. pabaigos.
       2024-03-03 13:39:10

Trys technologijų tendencijos, kurios keičia mūsų gyvenimo būdą

Įsibėgėjant XXI amžiui, inovatyvių technologijų įgalinimas iš naujo apibrėžia mūsų kasdienio gyvenimo būdą ir įpročius. Naujovių horizonte išsiskiria trys tendencijos, kurios iš esmės pakeis mūsų santykį su mus supančiu pasauliu:
       2024-03-03 09:21:18

Artėja kompensacijų metas už saulės elektrinių sukauptą perteklių

Dalis „Ignitis“ privačių ir verslo klientų, įsigijusių saulės elektrines nutolusiuose parkuose ar įsirengusių jas ant stogo, pagamino daugiau elektros energijos nei reikia jų individualiems ar verslo poreikiams.
       2024-03-01 21:00:10

Kokie naudoti automobiliai labiausiai domino pirkėjus 2023-aisiais?

Naudotų automobilių rinka nėra vis dar nėra skaidri ir prireiks daug laiko pokyčiams, todėl automobilių defektai vis dar slepiami, o rida ir toliau klastojama.
       2024-02-28 18:37:46

„Hanner“ statomam viešbučiui Venecijoje atsirinko Lietuvos gamintojus

Nekilnojamojo turto plėtros kompanija „Hanner“ į Venecijoje statomo viešbučio „Hampton by Hilton“ projektą įtraukė ir lietuviškų kompanijų. Viešbutyje jau montuojami šalies gamintojo „Aluvesto“ langai, o kambariuose bus naudojami Kaune pagaminti „Fitsout“ baldai ir interjero elementai.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.