Kaip biure be sienų apsaugoti savo kompiuterį?

Kas ketvirtoje šalies įmonėje darbuotojai linkę išsinešti darbo kompiuterius į namus ir dirbti neformalioje aplinkoje. Tokia darbo praktika jau kuris laikas populiarėja ne tik užsienio, bet ir Lietuvos kapitalo įmonėse, tačiau specialistai pastebi, kad iš biuro išsinešti kompiuteriai patenka į specifinės rizikos zoną.

„2018 m. kovo mėnesį atliktas įmonių tyrimas atskleidė, kad 24 proc. įmonių darbuotojai linkę išsinešti darbo kompiuterius į namus ir darbus atlikti ten, kur jiems patogu. Pasaulinės tendencijos taip pat rodo, kad tai lankstus ir ypač jaunesniems darbuotojams itin patrauklus darbo būdas, kartais taikomas net kaip motyvacinė priemonė. Tiesa, taip išauga ir rizika sudaužyti, apipilti ar kitaip sugadinti darbui skirtą kompiuterį. Ir dažnu atveju tai gali reikšti ne tik brangiai kainuojantį įrenginio remontą, bet ir įmonės veiklai kritiškai svarbios informacijos praradimą“, – sako draudimo bendrovės BTA Žalų reguliavimo departamento direktorė Karolina Karpova.

Apklausos duomenimis, mobilaus biuro praktika labiau paplitusi tarp šalyje veikiančių užsienio kapitalo įmonių: 36 proc. jų vadovų nurodo, kad darbuotojai darbo kompiuterius nešasi namo.

Ilgametė draudikų praktika patvirtina, kad dažniausiai darbo reikmėms naudojami kompiuteriai, mobilieji telefonai ar kiti išmanieji įrenginiai tiesiog dūžta arba yra apliejami įvairiais skysčiais. Vidutinės žalos tokiais atvejais siekia 500 eurų.

„Žinoma, ir biure niekas nėra apsaugotas nuo galimų pavojų dirbant su įmonės elektroniniais prietaisais. Pasitaiko kompiuterį aplieti kava ar netyčia sudaužyti mobilųjį telefoną, tačiau namuose rizikų visgi yra daugiau, ypač turint omenyje, kad tik nedidelė dalis žmonių namuose turi įsirengę tinkamas darbo vietas, atribotas nuo įvairių buitinių veiklų. Pripažinkime, kur kas dažniau dirbama tiesiog virtuvėje ar patogiai įsitaisius ant sofos“, – pastebi K.Karpova.

Jos teigimu, pasitaiko atvejų, kai darbui naudojami įrenginiai dūžta ar genda ne tik dėl neapdairumo, bet ir dėl jauniausių šeimos narių ar net namuose laikomų augintinių išdaigų.

„Dirbant namuose tikrai nutinka visko: mobilus telefonas gali tiesiog iškristi iš rankų ir sudužti, bėgdamas pro šalį vaikas gali užkliudyti kompiuterį, o jis, nukritęs ant žemės nebeveiks. Praktikoje pasitaikė atvejų, kai telefonas nebeveikė po to, kai įkrito į gaminamus šaltibarščius. Tai rodo, kad pagunda namuose viską daryti vienu metu: valgyti, gerti, dirbti, yra labai didelė“, – vardija K.Karpova.

Visgi dažniausia ne tik gedimų, bet ir svarbios informacijos praradimo priežastis yra skysčių išsiliejimas ant elektronikos prietaisų. Ir tokie gedimai ne visada atsiskleidžia iš karto.

„Kai visas kompiuteris užliejamas kava, arbata ar vandeniu, jis gali iš karto nustoti veikti. Tačiau jei, tarkime, ant klaviatūros patenka nedidelis ar vos pastebimas kiekis gazuotų saldintų gėrimų, saldžios kavos ar arbatos, gedimai iš pirmo žvilgsnio gali būti ir nepastebimi. Tačiau dėl ištirpusio cukraus ir susidariusio rūgštingumo kompiuterio klaviatūra tiesiog genda pamažu“, – aiškina K.Karpova.

Dar vienas elektroninei įrangai itin pavojingas skystis – sūrus jūros vanduo.

„Tai natūraliausias gamtos produktas, tačiau patekęs ant jūsų kompiuterio ar telefono tampa vienu iš skysčių, kuris labiausiai kenkia elektronikos prietaisams. Todėl važiuojant prie jūros darbus vertėtų pamiršti, o darbui skirtus mobiliuosius įrenginius geriau palikite biure“, – sako specialistė.

Specialistė taip pat rekomenduoja iš anksto imtis papildomų saugumo priemonių svarbiems duomenims apsaugoti.

„Svarbu iš anksto pagalvoti, kaip saugoti reikalingus duomenis. USB atmintinės, elektroninio pašto serveriai, išoriniai kietieji diskai, debesų technologijos gali būti tos priemonės, kurios padės apsaugoti reikiamą informaciją. Turėkite omenyje, jog informacija gali dingti išsaugojus ją ir išorinėse laikmenose, tad patartina ją nuo vagysčių, praradimo ar sunaikinimo saugoti keliose virtualiose saugyklose. Šiuo atveju būtina užsitikrinti galimybę, kad darbuotojas turėtų visas sąlygas išsaugoti svarbią informaciją, tokiu būdu apsaugodamas ją nuo nenumatytų rizikos faktorių“, – pataria ekspertė.

• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148