iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija
Naujienos

Robotai atima darbo vietas. Bet ar iš tikrųjų žmonės turi dirbti?

2018-06-30 10:53:02

Ketvirtoji pramonės revoliucija, apimanti dirbtinį intelektą, debesų kompiuteriją, be žmogaus įsikišimo veikiančias gamyklas-robotus, tampa neįtikėtinai skambančia realybe ir keičia tiek pačią gamybą, tiek darbo rinką.

Kokį vaidmenį ketvirtojoje pramonės revoliucijoje atlieka iš gamybos procesų išstumtas žmogus? Anot Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslo ir inovacijų prorektoriaus prof. habil. dr. Antano Čenio, tai svarbiausias klausimas, kurį žmonija sprendžia nuo pat pramonės atsiradimo, nuo luditų judėjimo ir kilusių nuogąstavimų, ką žmonės veiks, jei juos pakeis mašinos.

„Bet pagalvokime – ar iš tikrųjų žmogus turi dirbti? Darbą mes dabar priimame kaip natūralų, savaime suprantamą dalyką, studijuojame universitete, kad gautume gerą darbą. Bet geriau pagalvojus, ar mes tikrai norime darbo? Dažniausiai norime uždarbio, o ne darbo. Žinoma, darbas pats savaime turi žavesio ne tik dėl uždirbamų pinigų, nes nėra paprasta rasti užsiėmimą, kuris būtų įdomus. Tačiau dabar mes gyvename tam, kad dirbtume. O gal turėtume dirbti, tarkime, tik dvi valandas, kad galėtume gyventi?“, – kelia klausimą VGTU prorektorius. Su juo kalbamės apie tai, kokį vaidmenį ketvirtojoje pramonės revoliucijoje atlieka žmogus, kokią reikšmę čia įgyja aukštasis mokslas ir kur Lietuvos vieta ketvirtosios pramonės revoliucijos kontekste.

Kokį vaidmenį ketvirtojoje pramonės revoliucijoje atlieka žmogus?

Jei pažvelgtume į žmonijos patirtį, pamatytume, kad nė viena iki šiol įvykusi pramonės revoliucija visiškai nepakeitė ir neišstūmė žmogaus, o tik suteikė jam kitą vaidmenį. Jei jums reikia iškasti pamatus, atvažiuoja ekskavatorius ir vos per kelias valandas atlieka visą darbą. Tuo tarpu anksčiau žmonės kasdavo kastuvais ir užtrukdavo labai ilgai. Taigi žmonių darbas neišnyko, tik jo specifika pakito.

O iš kitos pusės – ar iš tikrųjų žmogus turi dirbti? Jei žvelgtume filosofiškai, žmonija jau išgyveno panašų laikotarpį. Prisiminkime senovės Graikiją. Joje vergai buvo tie „robotai“, kurie dirbo visus darbus, tuo tarpu piliečiai žiemą filosofavo, rašė eiles, užsiėmė politika, o vasarą kariavo. Tai, kaip gyvename dabar, yra mūsų įpročių rezultatas, esame taip išauklėti ir išmokyti.

Jei žmogus ketvirtojoje pramonės revoliucijoje vis tik lieka, ar įžvelgiate kokių kitų pavojų?

Mano nuomone, kyla daug rimtesnis pavojus – reikia vis protingesnių darbuotojų ir kuo toliau, tuo mažiau reikalinga nekvalifikuota darbo jėga, nes ji yra lengviausiai pakeičiama visų naujų automatizuotų robotų.

Tiesa, nepanašu, kad išnyks profesijos, kurių atstovai tiesiogiai bendrauja su žmonėmis, pavyzdžiui, slaugytojai, padavėjai ar pan. Žinoma, kavinėje ar ligoninėje maistą tikrai galėtų paduoti robotai, bet nesu tikras, ar mums tai patiktų. Šiuose ir panašiuose darbuose svarbiausias išlieka socialinis vaidmuo – bendravimas, žmogiškas kontaktas, supratimas, užuojauta.

Tačiau visais kitais atvejais automatizacijos sukeltas fizinio darbo poreikio mažėjimas veda į visuomenės išsisluoksniavimą. Atsiranda meritokratija, tai yra iškyla talentingiausi, gabiausi, įgiję geriausią kvalifikaciją, kompetenciją ir pan. asmenys. Tai nėra paveldima, kaip aristokratija, tačiau panašumų rasti galima. Meritokratijos atveju išsilavinusių tėvų vaikai turės daugiau galimybių stoti į universitetus ir gauti gerus darbus, o tiems, kurių tėvai buvo neišsilavinę, aukštojo mokslo pasiekti bus gerokai sunkiau. Taigi, visuomenės susisluoksniavimas gana akivaizdus. Iš istorijos gerai žinome, kad panašios situacijos dažnai baigiasi revoliucija.

Užsiminėte apie aukštąjį mokslą. Koks jo vaidmuo ketvirtojoje pramonės revoliucijoje?

Mano nuomone, per ketvirtąją pramonės revoliuciją aukštojo mokslo reikšmė tik dar labiau išaugs, ir ateityje užtikrintą ateitį bei gerus darbus turės tik gerai išsilavinę žmonės. Nebėra taip svarbu išmokti valdyti prietaisus ar gamybines stakles, nes tų staklių po kelerių metų tiesiog nebeliks, bus kas nors naujo ir tobulesnio. Kur kas svarbiau yra įgyti tvirtus pagrindus, tokį išsilavinimą, kuris padėtų prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančios aplinkos. Ne veltui didžiųjų tarptautinių įmonių atstovai, atvykę į Lietuvą, pirmiausia dairosi į universitetus ir klausia, kiek mes ruošiame jiems reikalingų specialistų. Išsilavinimas ketvirtosios pramonės revoliucijos aplinkoje yra esminis.

Dėl šios priežasties sakyti, kad Lietuvoje turime per daug universitetų studentų, mano nuomone, nėra teisinga. Aš suprantu, kad mūsų užduotis yra išlaikyti bei kelti mokslo kokybę ir vertę, bet kartu turėtume stengtis, jog Lietuvoje būtų kuo daugiau išsilavinusių žmonių. Vakarų valstybėse egzistuoja kriterijus, kuris parodo išsilavinimo politikos sėkmę: juo matuojama, kiek studentų, kurių tėvai nestudijavo universitete, įstojo į universitetus. Tai rodo socialinį mobilumą ir demonstruoja, kad išsilavinimo politika veikia taip, kad suteikia progą tiems vaikams, kurie neturėjo išskirtinių galimybių lankyti būrelių, papildomų pamokų, kurie nebuvo nuo mažens ruošiami studijoms universitete, įgyti aukštąjį išsilavinimą. Ir mes turėtume padaryti viską, kad kuo daugiau mūsų šalies žmonių įgytų gerą išsilavinimą, o vidutinis visuomenės išsilavinimo lygis būtų kuo aukštesnis.

Kur Lietuvos vieta ketvirtosios pramonės revoliucijos kontekste?

Svarbu paminėti, kad egzistuoja dvi ketvirtosios pramonės revoliucijos pusės: įrankių kūrimas ir įrankių naudojimas. Tuos įrankius kuriant mes galime dalyvauti tik kaip grandinės dalis, nes mūsų, kaip mažos šalies, resursai neprilygsta didžiosioms šalims. Tačiau mes galime aktyviai panaudoti jau sukurtus naujus įrankius. Čia keliamas svarbiausias uždavinys – neatsilikti nuo pasaulinių tendencijų, būti efektyviems ir greitiems. Priešingu atveju mūsų gamyba taps neefektyvi, žmonės gaus labai mažą atlygį, kad būtų galima konkuruoti rinkoje, ir tada mes visiškai atsiliksime.

Lietuvai ne taip svarbu sukurti ką nors visiškai naują, ką vėliau naudotų visi kiti. Tačiau labai svarbu tuo, kas jau padaryta ir sukurta, pasinaudoti kuo greičiau ir efektyviau. O čia vėl grįžtame prie aukštojo mokslo svarbos. Universitetai turi sugebėti savo studentams pateikti tai, kas dabar pasaulyje atsiranda naujausio ir geriausio, mokyti naudotis moderniausiomis technologijomis, kad Lietuva galėtų pasinaudoti tuo, ką kuria pasaulis. Kuo greičiau tai bus daroma, tuo mūsų šalis bus efektyvesnė ir stipresnė.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų el. paštas:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
iliustracija2018-09-20 08:47:08

Perkate naują išmanųjį laikrodį? Viskas, į ką turite atkreipti dėmesį

Ant sporto entuziastų ir mėgėjų riešų besipuikuojančių išmaniųjų laikrodžių pasirinkimas itin platus, o kur dar jų siūlomų funkcijų gausa. Miego bei streso stebėsena, kalorijų ir žingsnių skaičiavimas, įvairios sveikatingumo programos, galimybė atsiliepti į skambučius ir kitos funkcijos bei techninės galimybės.
iliustracija2018-09-20 08:32:45

„RENAULT Z35.2“ savavaldis elektromobilis: pristatymo paslaugų vizija

Skaičiuojama, kad sparčiai didėjant urbanizacijai iki 2030 metų daugiau kaip 70 % pasaulio gyventojų gyvens miestuose ir metropoliuose, todėl užtikrinti miestų gyventojų mobilumą reikia vis pažangesnių sprendimų.
iliustracija2018-09-19 21:35:25

36 metai po pirmojo „emodžio“: 5 faktai, kurių galbūt nežinojote

Lygiai prieš 36 metus šiandien JAV profesorius ir kompiuterių mokslininkas Scottas Fahlmanas savo elektroniniame laiške pirmą kartą panaudojo šypsenėlės simbolį – „: - )“. Taip pat jis panaudojo ir kitą gerai žinomą simbolį – „: - (“.
iliustracija2018-09-16 19:31:10

Pradedamas retransliuoti kanalas „Current Time (Nastojaščeje Vremia)“

Penktadienį 15 val. Vilniaus televizijos bokšte, dalyvaujant Lietuvos užsienio reikalų ministrui ir JAV ambasadorei, oficialiai pradėta JAV "Current Time (Настоящее время)" televizijos transliacija.
iliustracija2018-09-15 09:07:06

Vilnius privažiavo sankryžą: ar pasuksime Maskvos, ar Kopenhagos keliu?

Automobilių skaičius Lietuvoje nuolat auga, o eismas – intensyvėja. Vien Vilniaus gatvėse darbo dienomis galima suskaičiuoti per 340 tūkst. automobilių. Taip pat 90 proc. paros dauguma šių automobilių laikomi specialiai jiems išbetonuotose miesto vietose.
iliustracija2018-09-15 08:59:22

Briuselyje atvertas kelias oficialiai pradėti Baltijos šalių sinchronizaciją

Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija, kartu su tvirta Europos Komisijos parama, toliau kryptingai žengia įgyvendindamos strateginį viso regiono energetinio saugumo projektą – Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizaciją su kontinentine Europa.
iliustracija2018-09-13 16:35:42

Programuotojų dieną – mitybos patarimai dirbantiems protinį darbą

Įtemptas analitinis ar kūrybinis darbas reikalauja tiek fizinių, tiek emocinių resursų, ypač, jei valandų valandas tenka praleisti nejudrioje pozicijoje, susikoncentravus į kompiuterio ekraną. Tokia situacija – dažno IT specialisto kasdienybė, ilgainiui tampanti iššūkiu jo organizmui.
iliustracija2018-09-07 16:34:18

Kaip išmaniosios technologijos gali padėti mokytis jūsų vaikui?

Prasidėjus naujiems mokslo metams, namuose vėl užvirė ginčai su vaikais dėl nepadarytų namų darbų ar neperskaitytų knygų? Ar žinojote, kad puikus būdas motyvuoti, ugdyti bei lavinti vaikus gali būti ir išmaniosios technologijos?
iliustracija2018-08-28 10:17:06

Optimizuojamas keleivių vežimas traukiniais: veš ir autobusai

Siekdama optimizuoti keleivių vežimą traukiniais ir mažinti dėl šių paslaugų patiriamus nuostolius, Susisiekimo ministerija siūlo vietiniais traukinių maršrutais keleivius vežti kombinuotuoju būdu, pasitelkiant ir autobusus.
iliustracija2018-08-28 10:13:20

Galvosūkis darbdaviams: kaip motyvuoti Y kartos darbuotojus?

Laikai, kuomet darbdavys rinkosi darbuotoją – jau praeityje. Šiais laikais atranka yra abipusė: kol įmonė ieško nepriekaištingo kandidato, pastarasis matuojasi, ar įmonė jam tinka. Todėl personalo specialistai susiduria su esminiu klausimu: kas motyvuoja išrankiuosius Y kartos atstovus?
iliustracija2018-08-28 09:46:18

Technologijų amžiuje neleiskite vaikų smegenims aptingti

Nėra tvirto sutarimo, kaip vadinti vaikus, gimusius po 2010 metų. Vieni juos dar priskiria Z kartai, kiti šiuos vaikus vadina Alfa karta. Šios kartos vaikai neįsivaizduoja gyvenimo be technologijų ir interneto.
iliustracija2018-08-27 09:36:26

Tyrimas: Lietuvos vyrai pirkimo aistrą tenkina dažniau nei moterys

Lietuvoje kas trečias žmogus, užsukęs į parduotuvę, patikusius daiktus perka spontaniškai. Tyrimai rodo, kad pirkimo aistrai dažniau nei moterys pasiduoda vadovaujančias pareigas užimantys vyrai. Psichoterapeuto tvirtinimu, toks elgesys rodo didelį Lietuvos žmonių užimtumą, atsakomybių darbe krūvį bei nemažą laisvų pinigų kiekį.
iliustracija2018-08-27 09:31:34

Kelionės: iš kokių įpročių jau išaugome ir kaip prisivijome vakariečius?

Daugelis atostogas, keliones priskiria prie geriausių gyvenimo akimirkų. Vis dėlto jei pats atostogų ir kelionių kaip malonumo ir geros pramogos faktas – nekvestionuojamas, tai pačios atostogų formos keičiasi taip, kad net istorinių nuotraukų ieškoti nebereikia.
iliustracija2018-08-27 09:26:14

5 dalykai, kurių nebedarome atsiradus išmaniosioms technologijoms

Ar pagalvojate, kaip technologijos pakeitė jūsų gyvenimo būdą mažiau nei per 20 metų? Šiandien kai kurie iš mūsų net nežino ir neįsivaizduoja, ką reiškia nors vieną dieną gyventi be išmaniojo telefono, kompiuterio ar kitų naujausių įrenginių.
iliustracija2018-08-27 09:23:21

Grybų sezonas: kaip po baravyku nepalikti naujo „iPhone“?

Baigiantis vasarai vieni braukia liūdesio ašarą, o kiti jau trina rankomis, nes nenumaldomai artėja grybų karštinė. Ruošiantis rudens pradžiai ir grybų antplūdžiui, kaip įprasta, tikrinama, ar ne kiauros pintinės, prisimenami grybų pavadinimai bei naršomi atokesnių miškų žemėlapiai.
iliustracija2018-08-27 09:20:24

Tingėjimo nauda: tampame laimingesniais žmonėmis ir ramesniais klientais?

Sėkmingo žmogaus paveikslas šiandien piešiamas kaip veiklaus, skubančio ir daug dirbančio individo. Neretai klaidingai teigiama, kad tik šie būdo bruožai atneša laimę: kuo daugiau dirbsi ir kuo mažiau ilsėsiesi, tuo labiau (kada nors) džiaugsiesi gyvenimu.
iliustracija2018-08-27 09:14:44

Vadovų įrašai „Facebook“ – neišnaudota kovos su fake news priemonė

Remiantis konsultacijų įmonės „Brandfog“ tyrimo duomenimis, net 82 proc. žmonių labiau pasitiki įmone, kurios vadovai socialiniame tinkle „Facebook“ dalinasi savo įžvalgomis ir komentarais. Deja, Lietuvoje dar ne visi vadovai į šį soc. tinklą žiūri kaip į būtinybę ir rimčiau vertina tik „LinkedIn“.
iliustracija2018-08-22 12:50:35

5 sėkmingiausi Lietuvoje gimę IT išradimai

Lietuva neretai vadinama informacinių technologijų (IT) valstybe – šalyje daugybė užsienio investuotojų įsteigtų klientų aptarnavimo centrų, programuotojų biurų. Tačiau lietuviai nėra tie, kurie tik priima užsienio investicijas – jie patys kuria ateities technologijas.
iliustracija2018-08-22 12:47:04

Išmanusis laikrodis su GPS funkcija – ramybė dėl vaikų saugumo. Kaip išsirinkti?

Patarimai, kaip protingai išsirinkti išmanųjį laikrodį vaikui. Išmanieji laikrodžiai savo išvaizda primena tradicinius laikrodžius, tačiau pasižymi kur kas platesniu įdomiu funkcionalumu.
iliustracija2018-08-22 12:22:07

Skaitmeninė antžeminė TV nesiruošia užleisti pozicijų?

„Telia Lietuva“ AB nusprendė nutraukti kurį laiką teiktą mokamos skaitmeninės antžeminės televizijos paslaugą ir rugpjūčio pradžioje išplatino žiniasklaidoje pranešimus, esą „daugiau nei 10 metų Lietuvoje veikusi skaitmeninė antžeminė (DVB-T) televizija – pakeliui į muziejų”.
iliustracija2018-08-22 12:15:54

Asmens duomenys: kaip programišiai juos pavagia ir kaip nuo to apsisaugoti?

Vis dažniau pasigirstant apie programišių atakas ne vien prieš įmones, bet ir prieš tokius pasaulinės svarbos politinius įvykius kaip JAV prezidento rinkimai, natūralu klausti – ar saugūs kiekvieno mūsų duomenys?
iliustracija2018-08-20 07:35:02

VMI atnaujins elektroninio deklaravimo sistemą (EDS)

2018 m. rugpjūčio 16 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, kad pasirašyta sutartis su UAB „NRD“, kuri jungtinės veiklos sutarties pagrindu kartu su UAB „NFQ Technologies“ laimėjo viešojo pirkimo konkursą dėl elektroninio deklaravimo sistemos (EDS) plėtojimo.
iliustracija2018-08-20 07:28:53

Reikalinga slauga: ką būtina žinoti?

Slaugos poreikis Lietuvoje didėja, tad sunkiai sergantys mūsų šalies gyventojai jiems reikalingas slaugos paslaugas gali gauti ne tik ligoninėje, poliklinikoje, bet savo pačių namuose. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai primena, ką būtina žinoti apie slaugos paslaugas, kurias gali gauti privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti (PSD) žmonės.
iliustracija2018-08-20 07:23:06

5 filmai, kurie leis pasijusti, lyg patys dalyvautumėte veiksme

Vienas galingiausių įrankių kino filmų režisierių rankose neabejotinai yra spalvos. Jos gali ne tik padėti geriau atsiskleisti aktorių kuriamiems personažams, išryškinti net menkiausias detales, bet ir sukurti ypatingą nuotaiką.
iliustracija2018-08-16 08:41:15

Iš sodybų vagia net maistą: 5 patarimai, kaip apsisaugoti nuo vagių

Vasarą sodybose ir sodų bendrijose verdantis gyvenimas privilioja ir ilgapirščius – bendrovė „Lietuvos draudimas“ šiemet fiksuoja dešimtadaliu daugiau vagysčių iš vasarnamių negu prieš metus.
iliustracija2018-08-16 08:29:49

Norintiems sutaupyti: 4 patarimai, kaip sunaudoti mažiau duomenų

Nors anksčiau ryšio operatorių planų kaina labiau priklausė nuo suteikiamų minučių bei SMS skaičiaus, dabartinių sąskaitų dydžius dažniau nulemia išnaršytų duomenų kiekis. Technologijų lyderė „Tele2“ pataria, ką daryti, kad numatytų gigabaitų užtektų, o papildomus jų paketus tektų užsisakinėti kuo rečiau.
iliustracija2018-08-16 08:26:45

Į didžiausio Lietuvoje duomenų centro statybas „Baltneta“ investuoja 3 mln. eurų

Bendrovė „Baltnetos komunikacijos“ pradėjo Vilniuje esančio Liepkalnio duomenų centro plėtrą, į kurią numatyta investuoti apie 3 mln. eurų.
iliustracija2018-08-16 08:24:25

Telefonų istorija: 7 telefonai, kurie paliko didžiausią pėdsaką

1983 m. metais pasirodė pirmas mobilusis telefonas. Šiandien, praėjus 35-iems metams po jo atsiradimo, šis įrenginys gerokai pasikeitė. Dabar jį vadiname išmaniuoju telefonu, kartais jis vargiai telpa mūsų kelnių kišenėje, o telefonu atliekamos funkcijos dažnai prilygsta toms, kurias anksčiau darydavome vien kompiuteriais.
iliustracija2018-08-16 08:21:53

Vaikų rankose nukenčia kas dešimtas išmanusis įrenginys

Atsidūrę vaikų rankose ar netyčia pasipainioję jų kelyje skyla, dūžta, būna sulaužomi ar apliejami 1 iš 10 išmaniųjų įrenginių. Draudikai atkreipia dėmesį, kad iš dalies ar net negrįžtamai įrenginius vaikai sugadina visiškai netyčia, o dažniausias įrenginių pažeidimas – dužęs ekranas.
iliustracija2018-08-09 17:25:32

„Tele2“ jau skyrė kompensacijas savo klientams

Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ praneša, kad rugpjūčio 3–4 d. užsienyje buvusiems ir tarptinklinio ryšio paslauga negalėjusiems pasinaudoti klientams kompensacijos jau skirtos. Nuo šiandien dovanų nemokamus 20 GB gavo ir visi Lietuvoje buvę klientai, mokantys pagal sąskaitas.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.