iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija
Naujienos

Lietuvos nacionalinio dramos teatro „Tartiufas“ ruošiasi į Avinjoną

2018-07-04 10:34:45

Liepos 17–21 dienomis Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „Tartiufas“, kurį režisavo Oskaras Koršunovas, bus parodytas viename seniausių ir labiausiai vertinamų Europoje Avinjono teatro festivalyje. Ši Molière‘o komedija įtraukta į pagrindinę festivalio programą, kurioje pristatomi garsiausių pasaulio režisierių darbai.

Net penki spektakliai vyks prestižinėje „Opera Confluence“ salėje.

Šiemet Avinjono festivalyje bus parodyti 47 spektakliai iš įvairių pasaulio miestų. Oskaras Koršunovas savo kūrybą Avinjono publikai pristatys jau septintą kartą. Čia rodyti pirmieji jo spektakliai „Ten būti čia“ ir „Senė 2“, vėliau Avinjono festivalis koprodiusavo „Meistrą ir Margaritą“, „Įstabiąją ir graudžiąją Romeo ir Džuljetos istoriją“, 2001 m. buvo parodytas „Ugnies veidas“, vyko Gintaro Grajausko pjesės inscenizacija dalyvaujant prancūzų aktoriams.

Į Oskarą Koršunovą su klausimais apie „Tartiufą“ kreipėsi ir tebesikreipia kritikai, žurnalistai iš įvairių prancūziškų leidinių. Skaitytojui siūlome kai kurias pokalbių ištraukas.

Šiemet grįžtate į Avinjoną po 2003 metais parodytos „Įstabiosios ir graudžiosios Romeo ir Džuljetos istorijos“. Ką jums reiškia šis sugrįžimas po tiek metų į Avinjoną ir ką reiškia pristatyti spektaklį pagal Molière‘o o pjesę?

Su Avinjonu bendradarbiavimas prasidėjo dar 1997 m., kai parodėme pirmuosius mano spektaklius „Ten būti čia“ ir „Senė 2“. Vėliau Avinjono festivalis koprodiusavo „Meistrą ir Margaritą“, po to „Romeo ir Džuljetą“. 2001 m. mes labai sėkmingai parodėme Mariaus von Mayenburgo „Ugnies veidą“. Taigi, šeši metai, svarbiausi mano kūrybiniame kelyje.

Avinjonas atvėrė mano teatrui duris ir langus ne tik į Prancūzijos, bet ir į viso pasaulio scenas. Už tai esu labai dėkingas Bernardui Faivre d’Arcier – jis tikėjo mumis ir mus globojo. Tai buvo pati pradžia, mano teatro vaikystė. Mums buvo nelengva – tuo metu savo šalyje neturėjome nei finansavimo, nei palaikymo. Jeigu ne Avinjono festivalis, neaišku, kaip apskritai būtų susiklostęs mano likimas. Todėl sugrįžimas man yra labai simboliškas. Žinoma, „Tartiufo“ parodymas Prancūzijoje ir dar Avinjone – tai pats didžiausias išbandymas.

Kodėl iš visų Molière‘o pjesių pasirinkote būtent „Tartiufą?

Man ši Molière‘o komedija yra viena aštriausių. Istoriškai žiūrint, vargu ar atsiras koks nors kitas teatro kūrinys, sukėlęs tokią polemiką, netgi supriešinęs tuo metu dvi stipriausias jėgas Europoje – Vatikaną ir Liudviko XIV valdžią. Su tikėjimu susijusi veidmainystė yra didžiausias blogis, apie tai jau kalbėjo Kristus, apkaltindamas fariziejus. Sekuliarėjant pasauliui problema neišnyko. Atsiranda vis kitos ideologijos, kurios tampa niekšų priebėgomis. Tartiufiška matrica veikia toliau. Kuo tos ideologijos radikalesnės, tuo labiau reiškiasi tartiufai.

Gerai atsimenu komunizmo laikus ir komunistinius tartiufus. Viena vertus, tai buvo visiška paranoja, kita vertus – buvo matyti, kaip ta matrica puikiai veikia. Prieš fanatiškus moralistus nėra jokių ginklų. Tai supratę tartiufai tampa nenugalimi. Mačiau kaip po 90–tųjų metų komunistai persimetė į tikinčius arba itin liberalius, ir visi jais čia pat patikėjo. Moralizuojančiais politikais tiki visi, ir politikai tai žino. Dabar tai įgavo naują pagreitį. „Facebook“ ir kiti socialiniai tinklai tapo nauja veidmainystės arena. Man atrodo, dar niekad istorijoje tartiufai neturėjo rankose tokių ginklų kaip dabar. <...>

Ar „Tartiufas“ – tam tikra mūsų modernaus pasaulio satyra? Ar jums teatras turi turėti politinį aspektą?

Taip. Būtinai.

Ką jums reiškia kurti teatrą? Ir ypač Jūsų gimtojoje Lietuvoje?

Teatras yra mano gyvenimas. Savo gyvenimą sprendžiu teatru. Pavyzdžiui, sulaukęs keturiasdešimties stačiau „Hamletą“. Manau, kad „Hamletas“ – tai atsakomybės drama. Svarbiausia joje ne „būti ar nebūti“, o „dabar arba niekada“. Hamletas nebeturi galimybės trauktis, žaisti, repetuoti gyvenimą. Jis turi sau atsakyti, kas jis toks. Tą sau bandžiau padaryti ir aš, statydamas „Hamletą“.

Lietuvoje teatras tradiciškai vaidina svarbų vaidmenį. Šalis yra maža ir gana susitelkusi į kultūrinį vyksmą. Taigi, net ir vienas spektaklis gali daug ką įtakoti. Aš įkvėpimo semiuosi Lietuvoje. Rinktis „Tartiufą“ pastūmėjo paskutiniu metu Lietuvoje ypač klestintis politinis tartiufizmas.

Kokia svarba Jūsų spektakliuose tenka bendravimui su publika? Kokį ryšį siekiate sukurti?

Esminė. Manau, kad teatro erdvė yra ne scenoje, o žiūrovų galvose, jų vaizduotėje. Scena yra tik tramplinas ten patekti. Kurdamas negalvoju apie žiūrovus – tai įvyksta savaime. Ir, tiesą pasakius, gana tiksliai pataikau. Vėliau, rodydami spektaklius, kartu su aktoriais analizuojame žiūrovų reakcijas.

(Kalbėjosi Malika Baaziz, „Festival d‘Avignon“)

Koks Tartiufo hipokritiškumo mastas? Šeimyninis? Socialinis? Ar Jūsų Tartiufas yra įkurdintas konkrečiai Lietuvos, Europos, o gal net globaliame kontekste?

Tartiufas dabar apsigyveno ir veikia visuose lygiuose. Į mūsų namus jis ateina socialiniais tinklais pačiais įvairiausiais pavidalais.

Politinėse erdvėse jis tiesiog turškiasi. Lietuvoje mes turime savo Tartiufą – tai mūsų seimo daugumos lyderis. Yra ir mažesnių – visus juos žiūrovai atpažįsta ir juokiasi. Rytų Europoje jie apskritai žengia pergalingą žygį. Lenkija turi Jaroslavą Kačinskį. Vengrija – Orboną. Kiti laukia savo eilės. Kaip žinoma, populizmas toli gražu ne svetimas nei Putinui, nei Trumpui. Dešinieji ir kairieji radikalai yra tartiufai, jų idėjos neturi nieko bendro su racionalumu ir ekonomika, nuo kurios dabar tampame visiškai priklausomi. Taip dar niekada nebuvo. Mūsų nekratė pasaulinės ekonominės krizės. Tai buvo paskirų žmonių ir paskirų valstybių problemos. O dabar mūsų visų, netgi visos planetos likimas – vienos globalios ekonomikos rankose. Toks įspūdis, kad joje vykstančių procesų niekas nevaldo, netgi nenuspėja krizių. Taigi, atsiranda pilna moralizuojančių ir pranašaujančių tartiufų – finansinių analitikų ir taip toliau. Žinoma, jų visų skiriamasis bruožas – baisus neatitikimas tarp žodžių ir veiksmų.

Molière‘as net absoliučios valdžios akivaizdoje siekė būti nepriklausomas rašytojas ir režisierius. Jo parašyta pjesė „Tartiufas“ buvo uždrausta ir sukėlė didelį skandalą. Kaip Jūs kaip menininkas matote savo laisvę dabar?

Dėl Molière‘o laisvės būtų galima pasiginčyti, kaip ir dėl menininkų laisvės liberaliame pasaulyje. Na, bet tokių problemų, kurios dabar yra Rusijoje, Vengrijoje ar Lenkijoje, mes Lietuvoje kol kas neturime.

Kokios vaidybos reikalaujate iš savo aktorių?

Viena iš temų spektaklyje – tai pati vaidyba. Ar dar gyva Melpomenė? Ar dar įmanoma vaidyba klasikine šio meno prasme? Ar yra šiuolaikinė vaidyba, aktorius, nevaidyba, kaip su tuo sąveikauja ar koreliuoja sceninės technologijos, jos žudo ar padeda aktoriui? Kažkuria prasme Molière‘as pasirinktas ir kaip vienas svarbiausių vaidybos sampratą formavusių reiškinių.

Kokios jėgos nuvainikuoja / demaskuoja moderniuosius tartiufus? Ar šiuolaikiniai tartiufai identifikuojami taip aiškiai kaip Molière‘o laikais?

Tartiufą identifikuoti tampa vis sunkiau. Liberaliame pasaulyje jis yra hidra, kurios galvą nukirtus išauga dar dešimt galvų. Beje, viena iš teatro misijų turėtų būti jį demaskuoti. Geras teatras visais laikais buvo visų pirma moralės arbitras.

(Kalbėjosi Agnès Santi, „La Terrasse“)

Kodėl spektaklio scenografija žalia ir kaip joje vyksta veiksmas? Ariane Mnouchkine pastatė „Tartiufą“, pasitelkdama kylančio islamistų fanatizmo bangą. Ką Jūs norite demaskuoti savo versijoje?

Kontekstai man yra labai svarbūs. Visų pirma, veidmainystė – religinė, politinė – nutiesė klaidžiausius istorijos labirintus. Versalis, kurio atidarymo proga įvyko „Tartiufo“ premjera, matyt, ne man vienam asocijuojasi su prancūzišku parku ir apkarpytomis gyvatvorėmis. Kitas svarbus aspektas mums buvo virtualus pasaulis ir ekranas, tapęs naujųjų laiku altoriumi. Pradinis kompiuterio ir virtualaus pasaulio interfeisas (kitaip sakant, sąsaja) kaip tik ir buvo žalias, jeigu prisimenate, labai schemiškas, primenantis Versalio parkus. Kuriant televizinius, internetinius fake‘us kaip taisyklė taip pat naudojamas greenscreen‘as. Taip atsirado žalia – melo, paslapties ir pavojaus – spalva. Taip, matyt, archetipiškai iki šiol mūsų sąmonę veikia girios ir žalios tankmės įvaizdis.

Taip, Mnouchkine pastatė „Tartiufą“ pasitelkdama kylančio islamistų fanatizmo banga, o mes imamės „Tartiufo“ kaip atsako pasaulyje kylančiai naujojo puritonizmo ir dešiniojo populizmo bangai. Per televizijos, kompiuterių ir Iphone’ų ekranus į mus skverbiasi naujieji moralistai – tartiufai.

Atrodo, kad ketinate nustebinti prancūzų žiūrovus, įpratusius prie klasikinės Tartiufo interpretacijos?

Aš neturiu tikslo nustebinti žiūrovų. Nebent jei žiūrovas nustebtų atpažinęs Tartiufą ne kaip praeities, o kaip dabarties, jo gyvenimo personažą.

(Kalbėjosi Gilles Costaz, „Théâtral Magazine“)

„Tartiufo“ kūrybinė komanda: režisierius – Oskaras Koršunovas, scenografas – Vytautas Narbutas, kostiumų dailininkė – Sandra Straukaitė, kompozitorius – Gintaras Sodeika, choreografė – Vesta Grabštaitė, vaizdo projekcijų autorius – Algirdas Gradauskas, šviesos dailininkas – Eugenijus Sabaliauskas. Spektaklyje vaidina Nelė Savičenko, Salvijus Trepulis, Toma Vaškevičiūtė, Kęstutis Cicėnas, Agnieška Ravdo, Eimantas Pakalka, Darius Meškauskas, Giedrius Savickas, Vitalija Mockevičiūtė, Rasa Samuolytė, Remigijus Bučius, Vesta Grabštaitė, Joris Sodeika.

Pagalba priimant palydovines TV programas
paslauga
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų el. paštas:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
iliustracija2019-02-15 17:09:02

Pokalbyje su T. May – kūrybingų sprendimų dėl „Brexit“ paieška

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė telefonu kalbėjo su Jungtinės Karalystės Ministre Pirmininke Theresa May. Pokalbis įvyko JK premjerės iniciatyva. Pagrindinė pokalbio tema – šiuo metu dėl „Brexit“ susiklosčiusi situacija.
iliustracija2019-02-15 17:03:43

Prezidentė susitiko su operos karaliumi Placido Domingo

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Lietuvoje viešinčiu vienu geriausių pasaulio operos solistų Placido Domingo. Prezidentė padėkojo P. Domingo, tituluojamam operos karaliumi, už puikią dovaną Lietuvai Vasario 16-osios proga – išskirtinį koncertą Kauno „Žalgirio“ arenoje ir įteikė Trispalvę.
iliustracija2019-02-15 11:24:12

Mokytojams: kaip sveikai gyventi, nepasiduoti stresui ir jaustis gerai?

Žmogaus sveikata, savijauta, energingumas, nuotaika didžiąja dalimi priklauso nuo gyvenimo būdo. Pasak sveikatos specialistų, 20 proc. sveikatą lemia genai, 20 proc. – aplinka, 10 proc. – medicinos/sveikatos apsaugos kokybė ir net 50 proc. – mūsų pačių įpročiai, kasdieninė rutina, gyvenimo būdas.
iliustracija2019-02-15 11:21:37

Specialybė, kurios mokosi jau darželyje: ar greitai jai samdysime paauglius?

Švietimo ir informacinių technologijų centro (ITC) direktorius Vaino Brazdeikis pastebi, jog gyvename amžiuje, kuriame technologijos yra neišvengiamos ir tiesiogiai veikia švietimą. Šiuolaikinėmis technologijomis naudotis išmoksta vis jaunesni vaikai.
iliustracija2019-02-15 11:16:08

„Swedbank“: romantiškų pažinčių internete kaina gali siekti tūkstančius eurų

Virtualioje erdvėje užgimę romantiški santykiai ne visada turi laimingą tęsinį realiame gyvenime. „Swedbank“ saugumo ekspertai įspėja romantikos gerbėjus, kad maloni interneto pažintis vėliau gali virsti gerokai sumenkusia banko sąskaita.
iliustracija2019-02-15 10:18:55

RRT išmatavo: „Tele2“ internetas – sparčiausias Lietuvoje

Technologijų lyderės „Tele2“ klientai naudojasi sparčiausiu internetu. Tai paaiškėjo Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai (RRT) sausį ir vasarį atlikus pirmuosius 2019 m. matavimus šalies miestuose ir keliuose.
iliustracija2019-02-15 10:03:09

Remontas: 5 klausimai, į kuriuos turėtumėte atsakyti prieš imantis darbų

Kiekvienas daiktas ar erdvė, kuriais naudojamės, turi neišvengiamą savybę dėvėtis. Namai taip pat reikalauja nuolatinės priežiūros, o kartais kosmetinių pataisymų ar pagražinimų jau nebeužtenka.
iliustracija2019-02-15 09:52:12

Šventę siūlo kurti namuose: išskirtinės Vasario 16-osios vaišės

Šiais metais Lietuvos gimtadienis bus minimas savaitgalį, tad tai dar viena proga suteikti Vasario 16-ajai ypatingą atspalvį ir susikurti šventę namuose. Tądien prie bendro stalo galite sukviesti artimus bičiulius ir namiškius bei visus nustebinti išskirtiniais pietumis ar vakariene.
iliustracija2019-02-15 09:46:37

Prezidentė siūlo atverti visuomenei valstybės registrų duomenis

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlys į Seimo pavasario sesiją įtraukti valstybės turimų duomenų atvėrimo visuomenei iniciatyvą, kuri leis užtikrinti viešąjį interesą ir konstitucinę visuomenės teisę į informaciją, sudarys prielaidas didesniam skaidrumui.
iliustracija2019-02-15 09:40:36

Grožio kaina: iš salono – į sveikatos priežiūros įstaigą

Grožio salonų bei kirpyklų klientai po procedūrų dažniausiai jaučiasi atsinaujinę, patenkinti ir lyg ant sparnų, tačiau kai kuriais atvejais keliai iš salono veda ir tiesiai į gydytojo kabinetą. Pasak draudikų, toli gražu ne visi žino, jog grožio paslaugų specialistai visada privalo atlyginti už sveikatai padarytą žalą.
iliustracija2019-02-15 09:31:19

Uodų platinamos parazitozės dažnai lieka nediagnozuotos

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai primena, kad uodų platinamos ligos daugiau būdingos tropinio klimato šalims, bet yra ligų, paplitusių ir vidutinio klimato juostos šalyse. Tai uodų platinami encefalitai, filiariazė. Lietuvos gamtinės sąlygos taip pat tam tinkamos.
iliustracija2019-02-15 09:15:43

Visuomenės požiūris į vartotojų teisių apsaugą keičiasi

Visuomenėje paplitęs požiūris į vartotoją, kaip į silpnesniąją ir pažeidžiamą sandorio šalį, pamažu keičiasi. Šiuolaikinis vartotojas yra sumanus, kritiškai mąstantis ir lygiavertis sandorio dalyvis, o šiuolaikinis verslininkas orientuojasi ne tik į pelną, bet ir į vartotojo interesų užtikrinimą.
iliustracija2019-02-15 09:11:52

Vaikų drabužiai: viskas, ką reikia žinoti – etiketėje

Išrinkti drabužėlius savo mažyliams nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Sausį „Lidl Lietuva“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad tekstilės sudėtis turi daugiausiai įtakos renkant kūdikių drabužėlius.
iliustracija2019-02-14 15:08:58

Meilės dieną pražydo leopardinis amorfofalas

Vasario 14-ąją, meilės ir romantikos dieną, VDU Botanikos sode Kaune pražydo neromantiškai vadinami augalai. Lavongėlėmis, velnio liežuviais, gyvatės palmėmis vadinami leopardiniai amorfofalai (Amorphophallus konjac) egzotikos mėgėjus traukia dėl savo neįprastos formos ir specifinio, nemalonaus, pūvančią mėsą primenančio kvapo.
iliustracija2019-02-14 12:25:48

Pasiektas susitarimas dėl autorių teisių internete

Europos Parlamentas (EP) ir ES Taryba trečiadienį pasiekė preliminarų susitarimą dėl autorių teisių internete, kurios suteiks kūrėjams ir žiniasklaidai daugiau galimybių užsitikrinti iš interneto bendrovių teisingą atlygį už jų turinį, o kartu apsaugoti saviraiškos laisvę internete.
iliustracija2019-02-14 12:17:57

A. Armonaitė: mažesnį Seimą būtų lengviau valdyti agrokoncernams

Seimo narė Aušrinė Armonaitė teigia, kad valdančiųjų iniciatyva mažinti Seimo narių skaičių iki 121 yra pigi ,,valstiečių” prezidento rinkimų kampanijos dalis, ardanti parlamentarizmo pamatus ir galinti reikšti didesnį įtakos grupių įsigalėjimą Seime.
iliustracija2019-02-14 12:09:29

Įdomu: kaip technologijos pakeitė meilę

Šiais laikais išmaniosios technologijos ne tik padeda palaikyti romantiškus santykius, bet ir keičia antrosios pusės paieškų bei porų bendravimo tendencijas. Šv. Valentino dienos proga technologijų lyderė „Tele2“ dalijasi įdomiais faktais apie pažinčių programėles, atsakymų apie meilę paieškas internete ir jausmingą emoji kalbą.
iliustracija2019-02-14 12:04:14

Ne gydymas, o profilaktika išsaugos dantis

Dirbdama savo mylimą darbą, siekdama išlaikyti sveiką pacientų burnos ertmės būklę, Antakalnio poliklinikos burnos higienistė Asta Baronaitė nori šaukti garsiai, kad žmonės rūpindamiesi savo sveikata, suprastų, nuo ko pirmiausia turi pradėti.
iliustracija2019-02-14 11:59:24

Išmanus telefonas Valentino dienos pasimatyme: draugas ar priešas?

Valentino diena dažnai siejama su rožėmis, saldainiais ir romantiškomis vakarienėmis. Tai – žanro klasika. Tačiau ar galioja šiai dienai posakis „nėra tos progos, kuriai netiktų išmanusis telefonas?“ Ar sėdint su savo antrąja puse prie stalo taktiška išsitraukti išmanųjį telefoną?
iliustracija2019-02-13 18:54:13

Valentino dienos gudrybės: patarė, kaip skaniai nustebinti mylimą žmogų

Jei jau pasiduodame vakarietiškoms tradicijoms ir nepraleidžiame progos kartu su savo antrąja puse paminėti šv. Valentino dieną, tai kodėl gi nepatikėjus ir įvairiais prietarais, padėsiančiais tądien sutikti ypatingai? Sakoma, jog be stebuklingų burtų atrakinti mylimojo širdį gali padėti ir tam tikras maistas.
iliustracija2019-02-13 17:04:34

Policija sulaikė rekordinį kvaišalų kiekį – 1,5 tonos hašišo

Bendros Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir prokurorų operacijos metu sulaikytas rekordinis Lietuvos istorijoje kiekis narkotinių medžiagų – 1,5 tonos hašišo, kurį kontrabandos būdu buvo ketinama gabenti per Lietuvos Respublikos teritoriją į Rusijos Federaciją.
iliustracija2019-02-13 16:46:14

Alaus someljė: atsiminkite, kaip alų pateikti ir ragauti pagal etiketą

Visuotinai priimtos gero elgesio taisyklės apima daugelį gyvenimo sferų. Dažniausiai įvardijami tokie stalo etiketo akcentai, kaip tinkamai prie lėkštės padėtas peilis ir šakutė, bet pamirštama, kad gėrimų ragavimui taip pat egzistuoja tam tikros taisyklės.
iliustracija2019-02-13 16:25:57

Vyriausybė pritarė ŽŪM perkėlimui į Kauną

Trečiadienį Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) perkėlimui ir nusprendė kitų metų valstybės biudžete numatyti tam reikalingas lėšas. Vyriausybėje taip pat nuspręsta, kad perkėlus ŽŪM į Kauną, toliau bus svarstomas ir ŽŪM pavaldžių institucijų perkėlimas.
iliustracija2019-02-12 08:04:40

Apie nuosavą verslą svajoja trečdalis lietuvių: kas motyvuoja ir kas stabdo?

Daugiau nei trečdalis (38 proc.) lietuvių norėtų turėti savo verslą, o beveik pusė šalies gyventojų viena ar kita forma dirba sau, atskleidė „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Pagrindinė norinčiųjų verslauti priežastis – troškimas būti nepriklausomu nuo savo darbdavio.
iliustracija2019-02-12 07:54:51

Programišių ataką atlaikiusi „Visma Group“ IT rinkoje tapo pasauliniu pavyzdžiu

Norvegų informacinių technologijų kompanija „Visma Group“ pranešė, jog praėjusių metų rudenį programišiai bandė įsilaužti į įmonės sistemas. Su Kinijos vyriausybinėmis struktūromis siejama grupuotė atakas vykdė globaliu mastu.
iliustracija2019-02-12 07:49:42

Kaip organizacijoms efektyviau naudoti energiją?

Pasaulinis viešbučių tinklas „Hilton“ ir Airijos nacionalinė policija padidino naudojamos energijos efektyvumą 20–30 proc. – kaip tūkstančius darbuotojų turinčios organizacijoms tai pavyko? Viena svarbiausių priežasčių – energijos naudojimo standarto įdiegimas.
iliustracija2019-02-11 16:25:14

Gian Luca Demarco: Lietuva rūšiavimo srityje dar turi kur pasitempti

Sparčiai augantis žmonių vartojimas yra pagrindinė mažėjančių žemės išteklių ir jos taršos priežastis, tačiau mūsų įpročiai nėra draugiški aplinkai. Dažnai nė nesusimąstome, jog rūšiavimas yra viena svarbiausių veiklų, kuria kiekvienas galime prisidėti prie aplinkos saugojimo ir taršos mažinimo.
iliustracija2019-02-09 10:23:48

Tarptautinės picos dienos proga - 5 įdomybės, kurių galbūt nežinojote

Pica - vienas populiariausių patiekalų pasaulyje, kurį, atrodytų, mėgsta kiekvienas. Ne išimtis ir lietuviai, per pastaruosius metus picų suvartojimą vien valgant iš anksto paruoštus gaminius šalyje išauginę beveik dešimtadaliu.
iliustracija2019-02-07 13:51:50

Kaip neišmesti maisto, sutaupyti pinigų ir prisidėti prie aplinkos tausojimo?

Keičiant įpročius galima sumažinti ir išmetamo maisto kiekį, ir sutaupyti pinigų, ir prisidėti prie aplinkos tausojimo. Statistiniai duomenys rodo, kad per metus Lietuvoje vienas gyventojas išmeta daugiau nei 50 kilogramų maisto.
iliustracija2019-02-07 13:42:05

Trauktis niekur negalintis „Žalgiris“ – ryškus autsaideris Barselonoje

Kauno „Žalgirio“ padėtis – nepavydėtina. Lietuvos čempionai per paskutines septynerias rungtynes laimėjo vos vieną kartą ir jau nukrito į 13-ąją vietą Eurolygoje. Kauniečius nuo aštuntoje vietoje esančios Vitorijos „Baskonia“ ekipos skiria dvi pergalės.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.