Naujienos

Prof. Jonas Grigas apie pavojų: elektromagnetiniai laukai ir tarša

2018-12-13 16:22:41

Ar norėtute gerti dar neišbandytus vaistus prieš juos atiduodant į vaistines? Ar gertumėte vaistus, jei jų gamintojai jus patikintų, kad jie „saugūs“ todėl, kad nesukelia šoko, didelio karščio ar šviesos blyksnio akyse?

O kas, jeigu kiti, kurie juos naudojo, kenčia nuo ligų, pradedant galvos skausmais ir baigiant gyvybei pavojingomis ligomis? O ar duotumėte tokius vaistus savo vaikams?

Absurdiškiausia, kad toks scenarijus yra realus. Daugelis žmonių žalingai veikiami kasdien nebūtinai vaistais, bet visai kitokiu poveikiu. Tas poveikis yra elektromagnetinė tarša – nematoma, neužuodžiama ir nejaučiama kitais jutimo organais, bet vis daugiau skleidžiama moderniųjų bevielių ryšių elektronikos.

Atsiradus bevieliams ryšiams ji atėjo į mūsų namus ir net kišenes. Bevielių ryšių priemonės - mobiliųjų ryšių bazinės stotys spinduliuoja mikrobangas į mūsų langus ir miegamuosius, o mobilieji ir belaidžiai namų telefonai – į smegenis. Mokslininkai ir inžinieriai kuria vis naujas tokios spinduliuotės technologijas ir vilioja mobiliųjų telefonomanų kartą, užsitikrindami gerą pelną, vadovaujasi tik akla prielaida, kad šios technologijos yra saugios. Jie laikosi tarptautinių standartų, kurių garantuojamas saugumas tėra tik iliuzija.

Laikymasis tarptautinių standartų negarantuoja saugumo taip pat, kaip gimimas turtingoje šeimoje negarantuoja laimės. Nes tie standartai saugo tik nuo kai kurių trumpalaikių galingos spinduliuotės efektų, tokių kaip šoko, karščio pojūčio ar šviesos blyksnio akies tinklainėje. Tačiau jie nesaugo žmonių nuo šiluminio poveikio nesukeliančios mažesnės galios spinduliuotės ilgalaikių efektų, kurie pasireiškia mumyse, jeigu kasdien naudojamės mobiliais arba bevieliais telefonais, gyvename šalia aukštos įtampos perdavimo linijų, naudojamės bevieliu internetu, arba gyvename po mobilių telefonų bazinės stoties, televizijos ar radijo bokšto, ar palydovinio siųstuvo skleidžiamos elektromagnetinės spinduliuotės skėčiu.

Visais šiais atvejais mus nuolat veikia elektromagnetinė spinduliuotė. Reglamentavimas normų, saugančių tik nuo kai kurių spinduliuotės poveikio efektų, yra biurokratinė beprasmybė. Tai tas pats, kaip reglamentavimas automobilio oro pagalvių, bet ne stabdžių naudojimo normų. Kaip reglamentavimas vaistų tablečių spalvos, bet ne jų turinio. Jis tiek pat beprasmis visuomenės sveikatos apsaugai. Ypač kai mokslininkų jau yra neginčijamai įrodyta, kad ilgalaikė, nesukelianti šiluminio poveikio, elektromagnetinė spinduliuotė sukelia tokias ligas, kaip leukemiją, Alzheimerio ligą, smegenų auglius, nevaisingumą, genetinius pokyčius, vėžį, galvos skausmus, depresiją, miego sutrikimus, sumažėjusį lytinį potraukį, irzlumą ir stresą (žiūr. www.esmogas.lt).

Apsauga tik nuo šiluminio spinduliuotės poveikio yra trumparegiškas požiūris į visuomenės sveikatos apsaugą. Jis gali užtikrinti tik politikų saugumą iki kitų rinkimų. Jis gali garantuoti tik telekomunikacijų bendrovių pelną iki kitos metinės ataskaitos. Bet jis negarantuoja šių technologijų vartotojų saugumo, ypač vaikų, kurie yra bejėgiai priimti tinkamus sprendimus apie technologijas ir valdyti savo apšvitos spinduliuote galimybes, kurie yra labiausiai tos spinduliuotės pažeidžiami ir kurie turi potencialią galimybę būti švitinami visą gyvenimą.

Istorija yra pilna pavyzdžių inovacijų, kurios atrodė tuo metu geros, bet kurios ilgainiui sukėlė nesuskaičiuojamų problemų vartotojams, gamintojams ir šalių iždui. Tabakas, asbestas ir švinas yra tik keletas jų. Rizika, kad elektromagnetinė tarša yra visuomenės sveikatos nelaimė, atsiskleidžia prieš mūsų akis. Kol atsakingosios Lietuvos sveikatos apsaugos institucijos nesugebės įgyvendinti tinkamų standartų, toliau ignoruos mokslinių tyrimų rezultatus ir mokslininkų balsą, nesugebės užtikrinti, kad naujos užkrečiančios technologijos yra saugios prieš jas išleidžiant į rinką – jos panaikina savo atsakomybę ir pasirenka su mūsų sveikata žaisti rusišką ruletę. Tai žaidimas, kurio ne kiekvienas norėtų...

Aukšto dažnio laukai (30 kHz - 30 gHz)

Aukšto dažnio laukai vadinsiu dažnių juostą nuo 30kHz iki 30gHz.. Tai, ko gero, labiausiai naudojama dažnių juosta . Čia patenka radijo dažniai (ilgosios, trumposios (AM) , ultra trumposios radijo bangos (FM)), skrydžių kontrolė bei laivų judėjimo koordinavimas, mobilieji telefonai, radio stotelės, TV signalai, palydovinis ryšys, radarai, karinės komunikacijos, mikrobangų ryšys... Žodžiu daug civilizacijos privalumų ir patogumų, kurių labai greitai daugėja.

Matuojama apšvitos galia (angl. power density). Matavimo vienetas W/m2

Taršos šaltiniai

Dažniausiai pasitaikantys taršos šaltiniai buityje:

- Mobilieji telefonai.
- Mobilaus interneto įrenginiai.
- Bevielis kompiuterių tinklas (WiFi).
- Bevieliai interneto, kabelinės televizijos įvadai.
- Nešiojami bevieliai telefonai, ypač DECT standarto.
- Radijo stotelės, bevieliai apsaugos įrenginiai, kūdikių stebėjimo priemonės.
- Mikrobangų krosnelės.

Išoriniai taršos šaltiniai:

- Radijo, televizijos transliacijos antenos.
- Mobiliųjų telefonų stotys.
- Radarai.
- Įvairios bevielių komunikacijų antenos.
- Fluorescenciniai šviestuvai bei taupiosios lemputės (taršą skleidžia elektroniniai transformatoriai, senieji, magnetiniai mažiau kenksmingi).

Biologinis poveikis

Biologinio poveikio tyrimas iki šiol daugiausia rėmėsi terminiu poveikiu. Tuo pagrindu nustatytos ir taip vadinamos higienos arba leistinos apšvitos normos. Svarbu paminėti, kad poveikis organizmui priklauso ne tik nuo apšvitos galios, bet ir nuo signalo moduliacijos. Galima išskirti 3 pagrindines moduliacijas:

- Amplitudinė.
- Dažninė.
- Impulsinė.

Impulsinė moduliacija naudojama skaitmeninėse bevielėse technologijose ir tai greičiausiai besiplečianti ir pavojingiausia žmogui sritis. Lyginant radijo ar televizijos bokšto skleidžiamą apšvitą, tarkime 100 kW ir 50 W galios mobiliųjų telefonų bazinės stoties apšvitą , pastaroji sukelia daugiau biologinių pokyčių dėl aukšto dažnio paketų, skleidžiamų nedideliu dažnumu.

Kaip tai veikia? Žmogaus organizme yra daug įelektrintų ar poliarizuotų dalelių (jonų). Kadangi apie 70% kūno sudaro vanduo, čia vyksta daug elektromagnetinių reiškinių tarp ląstelių membranų bei jonų ir molekulių.
Elektromagnetinės bangos yra pajėgios keisti dalelių krūvius, kas, savo ruožtu, keičia, jų elgesį ir poveikį mums. Mikrobangos sukelia vandens molekulių vibraciją ir sukimąsi tuo išskirdamos šilumą kūne. Būtent taip veikia mikrobangų krosnelės. Panašu, kad šie mechanizmai paveikia ląstelių ir jų membranų hidrogeninius ryšius, pašalindama struktūriškai svarbius kalcio ir kitus dvivalenčius jonus, pakeisdama juos vienvalenčiais jonais (dažniausiai kalio), kurie susilpnina ląstelės membraną.

Kaip giliai elektromagnetiniai laukai įsiskverbia į kūną priklauso nuo dažnio. Mobiliųjų telefonų spinduliuotė įsiskverbia iki 10 cm. Aukštų dažnių, 10 gHz, tik kelis milimentrus. 10 cm pakanka, kad būtų paveikti klausos nervas, akies obuolys, dalis smegenų. Poveikis didesnis, kur yra lėta kraujo apytaka, pvz. akyje.

Terminiam poveikiui matuoti naudojamas specifinė įgertis (angl. Specific Absorption Rate (SAR)). Matuojama W/kg. Dėl savo specifikos daugelis mobiliųjų turi nevienodą SAR reikšmę, todėl renkantis telefono aparatą vertėtų pasidomėti SAR reikšme. Kuo mažesnė reikšmė - tuo mažesnė žala.

Kokia organizmo reakcija į stiprius aukšto dažnio laukus? Nuo, apytiksliai, 2500 mW/cm2 pradeda veikti žmogaus termoreguliacinė sistema, 50000 mW/cm2 sukelia genetinius pokyčius, 200000 mW/cm2 yra mirtini. Švitinant impulsine (pvz. mobilieji telefonai) moduliacija neurologiniai sutrikimai pastebimi nuo 1 mW/cm2 . Mielių kultūrų augimo pokyčiai pastebimi nuo 0,001 mW/cm2 .

Apibendrinant galima teigti, kad dažninė moduliacija yra sąlyginai nepavojinga. Amplitudinė, impulsinė moduliacijos yra pavojingesnės, ypač impulsinė. Mažo galingumo mobilaus ryšio stotis sukelia daugiau biologinių reakcijų nei gerokai galingesnė FM radijo stotis.

Rekomendacijos

- Rinkitės gyvenamą vietą atokiai nuo transliuojančių antenų, geriausiai būtų, jei per miegamojo langą nematytumėte transliuojančių antenų (ne visos antenos transliuoja, gali būti ir pasyvios, piimančios antenos, šios nepavojingos).
- Mieste, žemesniuose aukštuose, išorinė apšvita paprastai mažesnė. Rinkitės namus storomis sienomis, lengvos konstrukcijos mažai slopina išorinę apšvitą.
- Esant dideliam apšvitos lygiui, galima ekranuoti langus, sienas. Yra gaminamos ekranuojančios medžiagos. Labiausiai atkreipkite dėmesį į miegamuosius.
- Ribotai naudokitės mobiliaisiais, kalbant naudokite laidinę ausinę. Atvirose vietose telefono signalas silpnesnis nei uždarose patalpose ar automobilyje.
- Vaikams neleiskite naudotis mobiliaisiais.
- Nenaudokite bevielių kūdikių priežiūros įrenginių.
- Nenaudokite bevielių telefonų namuose, ypač DECT standarto.
- Bevielį kompiuterių tinklą (WiFi) pakeiskite laidiniu tinklu arba naudokite Powerline technologiją.
- Mikrobanginė krosnelė nėra sveikos virtuvės atributas, bet, jei naudojama, reguliariai tikrinkite ekranavimo kokybę bei neleiskite vaikams būti arti, kai veikia.
- WiMax technologija (pavyzdžiui MEZON, BALTICUM bevielis internetas) taip pat naudotina ribotai, jei antena prie kompiuterio. Jei naudojatės namuose – įrenkite išorinę anteną.

Šaltinis: esmogas.lt

Komentuojame šią naujieną:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



2018-12-30 20:29:44 / Siustuvo

www.mwlist.org duomenys: 1386 kHz, LTU, Radio Baltic Waves International Radio Free, Viešintos, 150 kW, Nautel NX-300 tx, max 300 kW, new tx site since 21Apr2017.

2018-12-29 15:54:42 / VSS

O tai amerikonai viešintiškiams nieko ta proga? Bent saldainių būtų vaikams atvežę. Juk dabar čia rimta rizikos zona.

2018-12-29 11:44:15 / Elektromagnetinis

Galingiausias Lietuvoje, o gal ir Baltijos šalyse siųstuvas veikia Anykščių rajone, Viešintose. Tai 200 kW galios siųstuvas Nautel NX-200.

„Naujasis radijo bokštas yra pastatytas Anykščių apylinkėse ir yra pajėgus transliuoti RFE programas didesniu nei 1600 km atstumu. Tikimasi, jog juo rusiškai ir baltarusiškai transliuojamos programos galės pasiekti kone 100 mln. žmonių Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Moldovoje bei Baltijos šalyse“, – skelbiama spaudoje.

Daugiau naujų naujienų
       2024-03-28 13:42:30

Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą

Nors Lietuvos įstatymai įpareigoja vairuotojus kas 2 metus atlikti automobilio techninę apžiūrą, 2023 m. „Transekstos“ duomenimis, net 26 proc. automobilių savininkų pernai vėlavo tai padaryti.
       2024-03-28 13:39:30

Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?

„Siūlome nemokamai mokytis anglų kalbos ir šokių“ – toks, atrodytų, nekaltas skelbimas internete tapo lemtingu net apie 50 merginų Lietuvoje. Už „nemokamas“ pamokas jos galiausiai priverstos atsiskaityti priverstiniu darbu striptizo klube.
       2024-03-28 12:30:19

Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys

Stalo žaidimai – tai ne tik puikus būdas praleisti laiką su šeima, bet ir galimybė mokytis bei tobulėti. Nuo senovės Egipto ir Mesopotamijos laikų žmonės rinkdavosi prie bendro stalo žaisti žaidimus, kurie lavintų protą, strateginį mąstymą ir socialinius įgūdžius.
       2024-03-27 16:28:16

Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą

Dienoms iki Velykų sparčiai tirpstant ir šventei neišvengiamai artėjant, daugelis sprendžiame dilemą, ką gaminti ir kokiomis vaišėmis nustebinti artimuosius. Visuomet pravers, jei išsisaugosime greitai paruošiamų užkandžių receptų.
       2024-03-27 09:58:27

Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?

Nors šiandien didelę dalį naudojamo transporto vis dar sudaro benzininiai ar dyzeliniai automobiliai, perėjimas prie aplinką tausojančių elektromobilių įgauna vis didesnį pagreitį.
       2024-03-27 09:50:59

4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą

Ar kada nors pagalvojote, kad įmanoma padidinti saugumą, palengvinti savo buitį ir dar sumažinti sąskaitas už elektrą? Aktyviai tobulinamos išmaniosios sistemos ne tik padeda siekti šių tikslų, bet ir nereikalauja daug investicijų, o jų nauda pajuntama gana greitai.
       2024-03-27 09:39:24

Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti

„Didelę dalį iš „tėvų mokyklos“ į baseiną ateinančių vaikų plaukti tiesiog mokome iš naujo, „nuo nulio“. Tėčiai, mamos, seneliai ir kiti artimieji, net jei yra labai geri plaukikai, mokydami yra linkę daryti klaidų, kurios gali būti lemtingos vandenyje“.
       2024-03-27 09:32:07

Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną

Kiekviena darbo diena, per kurią nepriimami sprendimai mažinti naftos degalų vartojimą transporto sektoriuje, Lietuvos biudžetui tiesiogiai reiškia apie 1 mln. eurų praradimų – negautų pajamų ir atsiradusių papildomų išlaidų.
       2024-03-27 09:26:50

Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV

2024-uosius rinka pradėjo optimistinėmis nuotaikomis: tiek rinkos dalyviai, tiek paskolų turintys gyventojai ir verslai nekantrauja, kada gi pasaulio centriniai bankai pirmą kartą sumažins bazinę palūkanų normą.
       2024-03-26 09:27:44

„Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks

Mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ tinkle jau pradėjo veikti pirmieji dvylikos simbolių telefono numeriai. Atsižvelgiant į šalyje atsiradusį naujų telefono numerių stygių, galimybę naudoti dvylikaženklius numerius pasiūlė Lietuvos Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT).
       2024-03-22 17:06:36

Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?

Vanduo – svarbiausias gyvybės šaltinis žemėje, sudarantis net 60–75 proc. žmogaus kūno masės. Sertifikuota vandens someljė Aistė Miliūtė pabrėžia, kad vandenyje esantys mineralai – organizmo trąšos, kurios būtinos kiekvienam žmogui.
       2024-03-21 18:33:11

Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?

Finansinės institucijos ir elektroninis verslas nuolat tobulina sistemų saugumą, aktyviai užsiima vartotojų informacinio raštingumo edukacija, o auganti dirbtinio intelekto (DI) pažanga sparčiai prisideda prie inovatyvių verslo sprendimų.
       2024-03-20 17:40:16

Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?

Pavasaris pasižymi ne tik ilgesnėmis dienomis ar šiltesniu oru, bet ir gausesniu žiedadulkių bei kitų ore tvyrančių alergenų kiekiu. Sezoninės alergijos dėl savo simptomų dažnai maišomos su peršalimo ligomis arba gripu, tačiau vaistininkai perspėja, kad būtina žinoti, nuo ko gydomasi.
       2024-03-20 17:21:02

Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“

Pranešama, kad Ukrainos tarptautiniai kanalai „Freedom“ ir „Dom“, transliuojantys iš „Eutelsat HotBird“ palydovo, buvo užstrigę.
       2024-03-19 16:58:06

Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus

Lietuvoje reguliariai vykdomos civilinės saugos pratybos, gamtos stichijos – tai kelios priežastys, dėl kurių šalies gyventojai į mobiliuosius telefonus gauna informacinius perspėjimo pranešimus.
       2024-03-19 10:18:35

Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?

Šiltuoju metų laiku įprastai tikimės sulaukti mažesnių sąskaitų už dujas, šiluminę ar elektros energiją. Vis dėlto kartais sąskaitos ne mažėja, o priešingai – išauga.
       2024-03-18 11:21:18

Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius

Atėjus pavasariui vairuotojų gyvenimą kartina duobės mūsų šalies gatvėse ir keliuose. Pataikius į duobę kartais pakanka pakeisti padangą, tačiau dažnai transporto priemonę, deja, tenka gabenti į remonto dirbtuves.
       2024-03-15 16:47:59

ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?

Šią savaitę Europos Parlamentas (EP) vienbalsiai patvirtino taisyklių rinkinį, kuris reguliuos dirbtinio intelekto (DI) įrankius, įskaitant „Google Gemini“ ir „ChatGPT“.
       2024-03-15 15:20:11

Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją

Aviacijos specialistai skaičiuoja, kad kasmet lėktuvais skrenda apie 4,5 mlrd. žmonių. Be to, šios transporto priemonės kasmet pergabena apie 60 mln. tonų krovinių. Šie skaičiai, ko gero, būtų dar didesni, jeigu ne aviaciją kiek pristabdžiusi pandemija.
       2024-03-15 14:32:47

Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) 2023 m. atliko mobiliosios interneto prieigos paslaugų kokybės rodiklių įvertinimo matavimus Lietuvos teritorijoje veikiančiuose operatorių UAB „Bitė Lietuva“, Telia Lietuva, AB, UAB „Tele2“ tinkluose.
       2024-03-12 13:43:04

Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa

Odos niežulys – itin varginantis pojūtis, galintis kilti dėl pačių įvairiausių veiksnių. Dažnai visai nesudėtinga atpažinti jo priežastį, pavyzdžiui, reakciją į vabzdžio įkandimą, tačiau pasitaiko, kad niežulys nepraeina net nesant jokiems matomiems odos pakitimams.
       2024-03-12 13:38:53

Žvejyba – ar tikrai verta?

Žvejyba nėra tik žuvų gaudymas; tai laisvalaikio praleidimo būdas, aistra ir veikla, kuri turi gilią reikšmę daugeliui žmonių visame pasaulyje. Nuo ramybės akimirkų, praleistų prie vandens, iki didžiulio džiaugsmo, kurį suteikia didelio laimikio sugavimas. Žvejyba teikia daugybę patirčių, kurios praturtina tiek protą, tiek sielą.
       2024-03-12 12:50:01

Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai

Profesionaliojo scenos meno vertinimo komisija iš 93-ių pateiktų pasiūlymų išrinko „Auksinių scenos kryžių“ nominantus už 2023 m. kūrybą pagal atskiras kategorijas.
       2024-03-08 18:44:44

FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams

Finansų ministerija pristatė parengtas azartinių lošimų įstatymo (ALĮ) pataisas, kuriomis reikšmingai didinamos baudos azartinių lošimų organizatoriams už įstatymo reikalavimų nevykdymą.
       2024-03-08 10:16:10

Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?

Kelionių organizatoriai pastebi, kad kasmet vis daugiau vyresniosios kartos atstovų nori pažinti pasaulį ir leidžiasi atostogauti į svečias šalis. „Tez Tour“ atlikto visuomenės tyrimo duomenimis, 55 metų ir vyresni asmenys sudaro apie 20 proc. visų keliautojų.
       2024-03-07 20:15:00

„Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą

„Bitė Lietuva“ stabdo 4G namų maršrutizatorių prekybą. Vietoje jų naujieji 5G įrenginiai, kurie padės naudotis dar spartesniu ir stabilesniu internetu. Naudojantys 4G maršrutizatorius pokyčio nepajaus, pasak ekspertų, naujieji įrenginiai suteiks 10 kartų greitesnį internetą bei atvers galimybes naudotis naujomis paslaugomis.
       2024-03-07 20:09:02

Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau

Didžioji dalis mūsų įpročių yra įgyjami dar vaikystėje, todėl labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų.
       2024-03-07 13:40:46

Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto praėjusiais metais pateiktais duomenimis, Lietuvoje net ketvirtadalis žmonių kenčia nuo nugaros ar kaklo skausmų, o beveik vienas iš penkių – nuo rankų, kojų skausmo.
       2024-03-07 13:00:00

Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai

Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu.
       2024-03-06 16:40:13

„Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus

Didžiausiai Baltijos šalyse žaliosios elektros gamintojai Latvijos energetikos grupei „Latvenergo“ priklausanti bendrovė „Elektrum Lietuva“ neaudituotais duomenimis pernai gavo 357 mln. eurų pajamų ir uždirbo 3,3 mln. eurų grynojo pelno – atitinkamai 1,7 ir 5 kartus daugiau negu 2022 m.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.