5 taisyklės, kaip tinkamai laikyti po švenčių likusį maistą

Nors ruošiant šventinį stalą dažniausiai atrodo, kad šįkart vaišių bus „kaip tik“, šventinių patiekalų, kaip taisyklė, visuomet lieka. Visko suvalgyti nepavyksta, bet išmesti irgi nekyla ranka – kaip laikyti po šventės likusį maistą, kad jo būtų galima skanauti vėliau?

Prekybos tinklo „Maxima“ maisto gamybos eksperto Aido Polenino teigimu, per šventes nesuvalgyti maisto likučiai vartoti tinkami dar apie porą dienų. Tiesa, tam, kad atlikę patiekalai ir vėliau būtų skanūs, o taip pat nekeltų pavojaus virškinimui, jais reikia tinkamai pasirūpinti.

„Skirtingus atlikusius patiekalus reikia laikyti skirtingai – vienus būtina laikyti kuo žemesnėje temperatūroje, šaldytuve paliekant kaip galima giliau, kitus tinka laikyti šilčiau, todėl galima sudėti į šaldytuvo lentynas, treti tuo tarpu drąsiai gali būti užšaldyti ir suvartoti net gerokai vėliau“, – sako „Maximos“ atstovas, ir atkreipia dėmesį į pagrindines maisto likučių laikymo taisykles.

Į šaldytuvą – tik atvėsinti patiekalai

„Svarbu atminti, kad į šaldytuvą galima dėti tik tokius patiekalus, kurie jau yra pilnai atvėsę. Nei vis dar garuojantiems, nei bent šiek tiek šiltiems maisto gaminiams šaldytuve ne vieta. Taip pat, kaip ir per ilgai užsibuvę kambario temperatūroje, staiga patekę į šaltą temperatūrą patiekalai praranda savo išvaizdą ir skonines savybes. Be to, į šaldytuvą padėtas karštas ar šiltas patiekalas gali neigiamai paveikti kitus, aplink esančius produktus“, – sako A. Poleninas.

Tinkamai parinkti temperatūrą

„Maximos“ atstovo teigimu, optimali šaldytuve vyraujanti temperatūra yra apie 4-6 laipsnius. Šalčiausia yra apatinėse šaldytuvo lentynose (maždaug apie 4 laipsniai), taigi čia reikėtų laikyti tuos patiekalus, kurie genda greičiausiai, pavyzdžiui, atlikusias mišraines ar salotas, taip pat pieniškus skanėstus. Šiek tiek šilčiau yra šaldytuvo viršuje, kur temperatūra gali siekti net iki 10 laipsnių. Taigi viršutinėse lentynose tinka laikyti ilgiau stovėti galinčius patiekalus. Pavyzdžiui, raudoną mėsą, rūkytus ar konservuotus gaminius.

Gaminti tik „paskutinę minutę“

„Kad ir kaip norėtųsi visus šventinius patiekalus paruošti kaip tik galima anksčiau, tam, kad nesuvalgyti maisto likučiai būtų tinkami vartoti ilgiau, imtis gaminti reiktų kaip įmanoma arčiau šventės pradžios. Planuoti laiką bus lengviau, jei iš anksto atliksite paruošiamuosius darbus. Pavyzdžiui, mišrainėms skirtus ingredientus galima supjaustyti jau ryte ir perdien laikyti atskiruose indeliuose, o sumaišyti tik artėjant vakarui, pyrago tešlą užmaišyti iš ryto, o skirtingus marinatus paruošti netgi iš vakaro. Kuo vėliau bus pagamintas maistas, tuo ilgiau jis galios“, – sako A. Poleninas.

Jis primena, kad tie, kurie mieliau savo laiką skirtų ne Naujametinių šventinių patiekalų gamybai, o artimiesiems bei draugams, visada gali rasti daugybę puikiai paruoštų konditerijos bei kulinarijos gaminių „Maximos“ parduotuvėse.

Suvynioti arba pridengti

„Tam, kad po švenčių „užsilikę“ patiekalai ar maisto produktai būtų galimi valgyti kuo ilgiau, reikia užtikrinti kuo mažesnę jų sąveiką su vyraujančia aplinka – sandariai uždengti, kad į indą su maistu patektų kuo mažiau oro, arba suvynioti į maistinę plėvelę, foliją ar sudėti į maišelius. Kuo mažiau deguonies pasieks maistą, tuo ilgiau jis išliks maistingas. Be to, skirtingi kvapai nesimaišys tarpusavyje“, – sako A. Poleninas.

Idėja – užšaldyti

Galiausiai, „Maximos“ maisto gaminimo ekspertas primena, kad dalis šventinių patiekalų, jei tik lieka nesuvartoti, gali būti tinkami palikti šaldymo kameroje. Tuomet juos galima suvartoti net ir gerokai vėliau, nei baigėsi šventės.

„Užšaldyti maisto gaminius ar pavienius produktus reikia sandariai juos sufasavus indeliuose ar maistiniuose maišeliuose. Šaldymo kameroje palikti galima ir kepti paruoštus mėsos patiekalus, ir įvairius virtinius ar panašius gaminius, ir termiškai neapdorotas daržoves“, – sako A. Poleninas.

• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148