2018 – tieji IT sektoriuje. Kas buvo geriausia, ir kas sukrėtė labiausiai?

Kiekviena metų pradžia yra puikus laikas atsigręžti atgal ir pažvelgti, kas per praėjusius metus technologijų pasaulyje įvyko ryškiausio, ir kokie įvykiai labiausiai sukrėtė IT sektorių. Be abejo, IT sektorius yra labai platus, todėl tenka aprėpti įvairias sritis – nuo dirbtinio intelekto iki robotizacijos.

Dirbtinis intelektas ir IT

Dirbtinis intelektas ir toliau lieka viena iš pagrindinių temų šiais metais. Didžiosios pasaulio bendrovės toliau investuos milijardus eurų į šios technologijos plėtojimą. Konsultacijų bendrovės „Delloite“ Jungtinėse Amerikos Valstijose atliktas tyrimas parodė, kad 2018 – taisiais metais net 63 proc. bendrovių naudoja „machine learning“ technologijas (2017 – taisiais šis skaičius siekė 58 proc.), ir net 50 proc. bendrovių naudoja „deep learning“ technologiją (2017 – taisiais bendrovių, kurios naudoja šią technologiją procentas buvo vos 36).

Todėl be jokios abejonės, dirbtinis intelektas ir technologinis proveržis šioje srityje buvo vienas iš esminių dalykų 2018 – taisiais informacinių technologijų pasaulyje.

Robotizacija

Dar vienas svarbi tema 2018 – taisiais – robotizacija ir procesų automatizavimas. Jau dabar galime matyti, kad ši sritis stipriai pakeis ir pagreitins ne tik monotoninius darbus, bet ir atrodytų visiškai nesusijusį dalyką – programavimą. Jau dabar „Microsoft“ ir kitos didžiosios korporacijos yra pristačiusios produktus, kurie gali patys „suprogramuoti“ kompiuterines programas. Ir tai tikrai nereiškia, kad kompiuteriai pakeis programuotojus, tiesiog programavimo procesai palaipsniui taps automatizuoti, o programuotojų darbas bus prižiūrėti, analizuoti ir koreguoti procesus. Tokiu būdu IT bendrovių darbas taps dar labiau efektyvesnis.

„Delloite“ atliktas tyrimams rodo, kad net 53 proc. JAV bendrovių jau naudoja šiuos procesus savo darbe.

Internetinės svetainės ir aplikacijos tapo dar efektyvesnės

Tiek mūsų bendrovė „Macaw“, tiek turbūt daugelis IT bendrovių, kurios dirba su įvairiomis aplikacijų ir internetinių svetainių sistemomis pastebi, kad kiekvienais metais jos tampa daug labiau sofistikuotesnės, efektyvesnės, ir net galėčiau pasakyti „gražesnės“.

Pasikeitimai ir nuolatinė UI ir UX evoliucija bendrovėms leidžia turėti vis geriau prie vartotojo prisitaikančią internetinę svetainę ar mobiliąją aplikaciją. Be to, nuo 2000 metų stipriai išaugo specialistų skaičius, kurie dirba šioje srityje – 2000 – iais metais „vartotojų patirtį“ analizuojančių specialistų buvo kiek daugiau kaip 10 tūkst., tuo tarpu šiuo metu jų yra apie 1 milijoną bei skaičiuojama, kad per ateinančius trisdešimt tokių specialistų kiekis išaugs penkiasdešimt kartų.

Todėl tikrai galime drąsiai teigti, kad sistemos, aplikacijos ir viskas internete bus kuriama daug labiau atsižvelgiant į kiekvieno vartotojo norus ir pageidavimus, o praėję metai, galime drąsiai teigti, buvo geriausi šiai sričiai per visą istoriją.

Dalykai, kuriuos visi šiek tiek primiršo

2018 – taisiais buvo kelios temos, kurios, mano manymu, buvo nepelnytai kiek primirštos. Keista, bet virtualios realybės technologijos nebuvo taip plačiai aptarinėjamos, kaip derėtų. Visgi šios technologijos panaudojimas yra labai platus, bet pačiose svarbiausiose pasaulyje IT konferencijose apie tai kalbama buvo tikrai nedaug. Labai nesinorėtų, kad labai perspektyvi sritis prarastų visuomenės dėmesį.

Kitas magiškas žodis – „blockchain“. 2018 metų pradžioje pradėję kristi „Bitcoino“ ir daugelio populiariausių kriptovaliutų kursai šią technologiją šiek tiek demonizavo. Vėl buvo pradėta kalbėti, kad visa „blockchain“ technologija greit išnyks ir viskas yra tik didelė apgaulė. Visgi taip neįvyko ir tikrai bent jau artimiausiu metu neįvyks. „Blockchain‘as“ kaip technologija ir toliau pritaikoma vis plačiau – Jungtinėse Amerikos Valstijose pritaikant „blockchain‘ą“ net bus testuojamas balsavimas rinkimuose nuotoliniu būdu. Praėjusias metais plačioji visuomenė nuo šios technologijos nusisuko, tačiau IT žmonės ir toliau dirba su „blockchainu“ ir išnaudoja visas jo galimybes.

Duomenų privatumas ir skandalai

2018 – tieji buvo svarbūs dėl kelių dalykų – gegužės mėnesį Europos Sąjungoje pradėtas taikyti Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, kuris dar ir šiandien ne vienai įmonei ar organizacijai yra didelis iššūkis. Informacinės technologijos šioje transformacijoje užėmė ypač svarbią vietą – internetinės svetainės ir sistemos turi atitikti keliamus aukštus saugumo ir privatumo reikalavimus. Ypač tai didelis iššūkis ne ES šalių verslams, kurie prekiauja su ES – skaičiuojama, kad šiuo metu neveikia apie 1500 įvairių verslų internetinių svetainių iš viso pasaulio, kurios neatitnika BDAR reikalavimų, o tai trukdo šioms įmonėms vykdyti bendradarbiavimą su ES šalimis.

2019 – taisiais metais tai nebus plačiai aptariamas dalykas, bet šis klausimas ir toliau bus svarbus visiems.

2018 – tieji neapsėjo ir be didelių duomenų privatumo atskleidimo skandalų. Įsimintiniausias susijęs su didžiausiu pasaulyje socialiniu tinklu „Facebook“. Paviešinti duomenys atskleidė, kad „Facebook‘as“ leido nežinat vartotojams rinkti informaciją apie juos ir pritaikyti komercijos tikslais. Vėliau paaiškėjo, kad „Facebook‘as“ kitoms didelėms JAV bendrovėms leido „skaityti“ vartotojų susirašinėjimus siekiant gauti kuo daugiau duomenų apie vartotojus. Vėlgi, sukaupti duomenys buvo naudojami klasifikuojant vartotojus reklamos tikslais.

Atrodytų, kad tai turėjo stipriai pakirsti „Facebook‘o“ ir visų jam priklausančių socialinių tinklų populiarumą. Visgi taip neatsitiko – „Facebook‘as“ ir toliau fiksuoja nedidelį, bet augimą, „Instagram‘as“ 2018 – tųjų metų pabaigoje spėjo pasiekti vieno milijardo aktyvių vartotojų per mėnesį ribą. Žinoma, skandalas turėjo didelės įtakos pačios bendrovės kapitalizacijai, kuri nuo aukščiausios buvusios kainos iki dabar sumenko beveik 40 proc., tačiau tai neturėjo jokios matomos žalos eiliniams vartotojams.

2018 – tieji metai buvo tikrai įspūdingi. 2019 – tieji mums taip pat padovanos daug netikėtų atradimų ir naujovių, kurios pakeis mūsų ateitį.

Straipsnį parengė olandų IT bendrovės "Macaw" Lietuvoje vadovė Goda Šniokaitė

• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148