Kai kompiuterį keičia išmanusis: 4 būdai apsaugoti informaciją jame

Šiandien darbas be išmaniojo telefono sunkiai įsivaizduojamas: jame atsakinėjame į el. laiškus, peržiūrime, redaguojame dokumentus, jungiamės prie banko ir atliekame kitas užduotis.

Tai reiškia, kad neretai jame saugome ir itin svarbią informaciją, kurios saugumu technologijų specialistai pataria pasirūpinti iš anksto.

Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, dalijasi 4 patarimais, padėsiančiais apsaugoti telefone laikomus duomenis.

1. Viešas internetas – tik naršymui

Galimybė naršyti nemokamuose „Wi-Fi“ tinkluose – itin patogi, tačiau tai daryti derėtų atsargiai. Interneto banku, portalais, kuriuose reikia suvesti savo slaptažodžius, bei kitomis itin jautrią jūsų informaciją turinčiomis e-paslaugomis saugiausia naudotis prisijungus prie operatoriaus teikiamo mobilaus interneto arba namuose.

Viešas „Wi-Fi“ tinklas yra skirtas visiems, o tai reiškia, kad jis gali būti prieinamas ne tik jums, bet ir blogų kėslų turintiems. Pasinaudoję tuo pačiu nemokamu internetu, jie gali prisijungti prie jūsų įrenginio ir pasiekti jame laikomą informaciją. Beje, tokio duomenų nutekėjimo tikimybę sumažinsite, jei išmaniojo nustatymuose pažymėsite, jog neleidžiate prie jūsų telefono prisijungti kitiems tinkle esantiems įrenginiams.

2. Slaptažodis = duomenų šifravimas

Šiuolaikinių telefonų slaptažodis veikia dvejopai – jis ne tik fiziškai užrakina įrenginį, bet ir užšifruoja jame laikomą informaciją. Taigi, kuo sudėtingesnis ir ilgesnis bus slaptažodis, tuo internetiniams įsilaužėliams bus sunkiau pasiekti išmaniajame esančius duomenis.

Be to, jei telefone laikote itin konfidencialią informaciją, galite iš anksto pasirūpinti, kad ji dingtų išmaniajam netikėtai patekus į piktavalių rankas. Telefono nustatymuose esančioje saugumo skiltyje tereikia pažymėti, kad visi įrenginyje laikomi duomenys būtų ištrinti po pasirinkto skaičiaus nesėkmingų bandymų prisijungti.

3. Išmaniesiems skirtos antivirusinės programos

Įprasta, kad antivirusinės programos yra diegiamos kompiuteriuose, tačiau įvairūs kenkėjiški virusai gali patekti ir į mobiliuosius įrenginius. Dalis jų atkeliauja kartu su nemokamomis programėlėmis, atsisiųstomis iš neoficialių puslapių, kitos – plinta be vartotojo įsikišimo. Siekiant nuo jų apsaugoti savo išmanųjį, verta iš anksto pasirūpinti tinkama programine įranga.

Jų pasirinkimas yra platus. Pavyzdžiui, tarp „Android“ telefonams sukurtų antivirusinių programėlių vienos populiauriausių yra „Avast Mobile Security 2019 - Antivirus & App Lock“, „AVG AntiVirus 2019 for Android Security“ bei „Avira Antivirus Security 2019 – Antivirus & AppLock“. Tuo tarpu „Apple“ išmaniesiems yra sukurta ir nemokamų sprendimų: „Avast Security & Photo Vault” ir „Mobile Security & Wifi Scan“.

„Android“

https://play.google.com/store/apps/details?id=com.antivirus&hl=en

https://play.google.com/store/apps/details?id=com.avast.android.mobilesecurity&hl=en

https://play.google.com/store/apps/details?id=com.avira.android

„iOS“

https://itunes.apple.com/us/app/avast-security-photo-vault/id1276551855?mt=8

https://itunes.apple.com/us/app/mobile-security-wifi-scan/id724596345?mt=8

4. Žymėjimas policijoje

Norintiems išvengti ne tik duomenų praradimo, bet ir jaustis ramiau dėl savo įrenginio saugumo, rekomenduojama bendradarbiauti su Lietuvos policija. Mobilųjį telefoną tereikia atnešti į artimiausią komisariatą ir nemokamai jį užregistruoti bei pažymėti.

Mobiliojo ryšio telefonai policijoje yra žymimi specialiu bespalviu numeriu, nematomu paprasta akimi. Tokio žymėjimo tikslas – apsaugoti vertingą turtą nuo ilgapirščių, o radus pavogtą ar pamestą išmanųjį, lengviau surasti tikrąjį jo savininką. Beje, nors numeris yra nematomas, vagis atbaidyti galima ant telefono priklijavus oficialų apie registraciją policijoje skelbiantį lipduką.

• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148