Lietuvos verslas ir IT: kodėl lietuviai vis dar neuždirba tiek, kiek vokiečiai?

Teigiama, kad visos informacinių technologijų naujovės ir tendencijos skirtos vienam tikslui – greitinti ir efektyvinti darbą. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Informacinių sistemų katedros vedėjas prof. dr. Dalius Mažeika atkreipia dėmesį, kad neretai sulaukia klausimo:

kodėl Lietuvoje žmonės vis dar neuždirba tiek, kiek, pavyzdžiui, uždirba vokiečiai? „Atsakymas paprastas – mes dar nepasiekėme jų darbo našumo lygio. Kaip jį pasiekti? Naudoti daugiau IT technologijų ir automatizuotų sistemų“, – sako jis.

VGTU Informacinių sistemų katedros vedėjo klausiame, kiek pažengusios Lietuvos įmonės IT srityje, kodėl vis nemažėja IT specialistų paklausa ir su kokių IT naujovių plėtra šiuo metu dirba Lietuvos mokslininkai?

Ar Lietuvoje verslas, viešasis sektorius pakankamai naudojasi IT naujovėmis?

Tikrai taip. Labai populiari debesų kompiuterija, nors Lietuvoje ja naudojamės vis dar nepakankamai daug. Tačiau debesis visi žino, bent didesnės įmonės, ir galvoja kaip į ten pereiti. Dirbtinis intelektas yra labai plati sritis, bet ir čia turime stiprių veikiančių įmonių, pavyzdžiui, „Neurotechnology“, kuri šiuo metu yra viena inovatyviausių, o pagrindinė jų veikla yra vaizdo atpažinimas. Lietuvos verslui ne naujiena ir išmanieji miestai, išmanieji namai – daug apie tai kalbama, šioje srityje aktyviai veikia statybų sektorius.

IT specialistų paklausa vis nemažėja. Ar tiesa, kad jų viliojimą įmonės pradeda dar universiteto auditorijose?

Teko dalyvauti vienos IT kompanijos naujo biuro atidaryme. Jos augimo tempai įspūdingi: veiklą pradėję 2011 m. su 6 darbuotojais, dabar jų turi 350. Vadinasi, per 7–8 metus įmonės darbuotojų skaičius išaugo beveik 60 kartų. Tempai yra dideli, nes nėra srities, kur nebūtų naudojamos informacinės technologijos, įmonės siekia automatizuoti vis naujus procesus, integruoti informacines sistemas, todėl ir poreikis žmonių, kurie galėtų tai realizuoti, didėja. Be to, didžioji dalis IT įmonių, nors ir įsikūrusios Lietuvoje, dirba užsieniui, vietiniai užsakymai sudaro tik nedidelę dalį pajamų. Mūsų, VGTU, studentai pradeda dirbti jau I–II kurse, ketvirtame kurse turbūt net ir nerastume nedirbančio studento.

Tai, kad mūsų IT specialistai dirba su pasauliniais projektais, yra ir privalumas – plečiasi jų kompetencijos?

Taip, Lietuva yra patraukli tuo, kad žiūrime į darbą labai atsakingai, mūsų aukšta darbo kokybė ir kompetencijos. Tai pagrindiniai dalykai, kuo mes skiriamės nuo kitų šalių ar regionų, pavyzdžiui, Azijos, kur specialistų kompetencija taip pat aukšta, bet darbo kultūra, atsakomybė jau kita.

Lietuviai, dirbantys IT kompanijose, iš esmės dirba globalioje rinkoje, o joje poreikis yra didelis, užsakymų daug. Įmonėms atsiranda naujas iššūkis, kaip šiuos darbuotojus išlaikyti. Minėtas naujas biuras buvo atidarytas todėl, kad darbuotojams būtų sukurtos dar geresnės, patogesnės darbo vietos, pasiūlyta daugiau privalumų. Tad biure rasime ir pirtį, treniruoklių salę, atskiras erdves techninei kūrybai – visa tai, kad žmogus norėtų ateiti į biurą, ten dirbtų ir, svarbiausia, nenorėtų išeiti kitur.

Kaip universitetui konkuruoti su IT kompanijomis? Juk ir Jums svarbu auginti naują tyrėjų kartą?

Universitete lieka žmonės, kurie turi vidinę motyvaciją, kurie yra linkę į mokslą, jiems yra įdomiau tyrinėti. Pastebėję gabų studentą, po magistrantūros studijų kalbiname jį stoti į doktorantūrą, motyvuojame, pasakojame, ką galėtume drauge nuveikti ir pasiekti. Didžioji dalis doktorantų visgi nepalieka įmonės, kurioje dirba, bando derinti studijas su darbu. Be to, į doktorantūrą ateina studijuoti ir trisdešimtmečiai, jau įgiję patirties ir ieškantys naujų prasmių.

Finansinė pusė jau nebėra pagrindinė problema. Doktorantų stipendijos yra pakeltos, jos pakankamai didelės, be to, papildomai galima uždirbti dirbant lektoriumi universitete – taip susidaro daugiau nei 1 000 Eur. Nors doktoranto kolega įmonėje vis tiek uždirbs daugiau, tačiau ateinantys į doktorantūrą turi kitas vertybes ir motyvaciją. Ir tokių žmonių yra, visas doktorantūros vietas užpildome.

Kokiose IT naujovių srityse mokslininkai koncentruoja savo tyrimus?

Pagrindinės mūsų tyrimų kryptys yra dirbtinis intelektas, didžiųjų duomenų apdorojimas, IT sauga, debesų kompiuterija, sprendimų paramos sistemos. Taigi, manau, kad dirbame turbūt visose šiuolaikinėse srityse. VGTU Fundamentinių mokslų Informacinių sistemų katedroje daugiausiai dėmesio skiriame IT saugai, programų inžinerijai, debesų kompiuterijai; Informacinių technologijų katedra nagrinėja mašininio mokymo, operacijų tyrimo uždavinius. Kolegos Elektronikos fakultete dirba su dirbtinio intelekto sistemomis: kalbos ir vaizdo atpažinimu, daiktų internetu, išmaniosiomis vietomis (išmanieji namai, miestai, gamyklos), belaidžiais tinklais. Virtualios realybės uždavinius nagrinėja Kompiuterinės grafikos katedra. Vykdome ir tyrimus blokų grandinių srityje, o viena iš naujos informacinių technologijų studijų programos specializacijų yra finansinės informacinės technologijos, kur studentai mokomi kurti blokų grandinių (angl. blockchain) pagrindu veikiančias sistemas. Čia mes bendradarbiausime su Verslo vadybos fakultetu.

Lietuva siekia tapti pasauliniu finansinių technologijų centru, tačiau teko girdėti, kad blokų grandinių technologija gali būti pritaikoma kur kas plačiau. Kur?

Blokų grandinių technologija – tai viena iš paskirstyto duomenų saugojimo technologijų, kur duomenys yra saugomi ne centralizuotai, o pas visus sistemos naudotojus. Paprasčiau kalbant, tai tartum grupė žmonių, kurie žino viską apie vienas kito atliekamus veiksmus. Jei kalbame apie kriptovaliutą kaip pavyzdį, tai reikštų, kad kiekvienas žino, kas kokias operacijas atlieka. Tokia sistema yra apsaugota nuo duomenų praradimo ir sukčiavimo. Jei esame penkių žmonių grupė ir žinome apie atliktus piniginius pervedimus, net ir pasitraukus vienam iš dalyvių, likę keturi žino, kas vyko, ir tokiu būdu sistema išlieka tvari. Šį principą galima pritaikyti ir išmaniosioms sutartims – jei dvi šalys pasirašo sutartį ir apie tai informuoja kitus sutarties gavėjus, tokiu būdu mes patvirtiname, kad sutartis sudaryta ir ji galioja.

Blokų grandinės technologija gali būti naudinga ir rinkimuose, siekiant išvengti rezultatų klastojimo, pavyzdžiui, neteisingai suskaičiavus balsavimo biuletenius. Jei visi žinos apie kitus, kas ir kiek balsavo, sukčiauti būtų neįmanoma.

Kalbant apie blokų grandinių technologijos pritaikymą švietimo srityje, kaip pavyzdį galėčiau paminėti studento kreditų kaupimo sistemą, kur galėtų būti kaupiami formaliu ir neformaliu būdu studento įgytų žinių kreditai. Tokioje sistemoje galėtų dalyvauti įvairios mokymo įstaigos.

• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148