Pedagogas Lukas Kaminskis: tėvai ne visada turėtų vyti vaiką nuo kompiuterio

Įnikę į išmaniuosius telefonus, planšetes ir kompiuterius – taip jaunąją kartą apibūdina ne vienas vyresnės kartos atstovas. Visuomenėje vis dar pasigirsta kalbų, kad kompiuteriniai žaidimai ir laiko leidimas technologijų apsuptyje neatneša reikšmingos naudos.

Visgi, mūsų dienomis daugėja ir tų, kurie teigia priešingai – išmanieji įrenginiai gali atnešti didelę naudą, ypač tiems, kurie jas pritaiko saviugdai. Tuo įsitikinęs informacinių technologijų entuziastas, programos „Samsung mokykla ateičiai“ partneris Lukas Kaminskis, kuris dar būdamas mokyklos suole sukūrė išmaniąją programėlę, o dabar užsiima neformaliu vaikų ugdymu IT srityje bei studijuoja programavimą ir pedagogiką Vilniaus Universitete.

Egzistuoja mitas, kad informacinių technologijų žinios reikalingos tik tiems, kurie norėtų ateityje užsiimti programavimu. Tačiau Lukas Kaminskis teigia, kad informacinės technologijos reikalingos visiems norintiems giliau suprasti pasaulį ir mus supančius reiškinius.

„Informacinės technologijos – platus terminas, kuris mokykloje dažnai siejamas su programavimu arba dokumentų redagavimu. Svarbu, kad pristatant IT dalyką būtų pateikiama kuo daugiau konkrečių, gyvenime sutinkamų pavyzdžių, kurie aktualizuotų IT svarbą kasdieniame gyvenime. Čia labai tiktų Antikos filosofo Periklio mintis, kad jei tu nesidomi politika, nereiškia, kad ji nesidomi tavimi. 21 amžiuje tiktų nauja tokio posakio versija – jei tu nesidomi IT, tai nereiškia, kad IT nesidomi tavimi. Tokiai minčiai pagrįsti būtų galima išnagrinėti kasdien naudojamų aplikacijų veikimo principus: kodėl Google taip gerai žino, ko aš noriu? Kodėl Spotify žino, kokio tipo muzika man patinka? Tai tik keli IT aktualizacijos pavyzdžiai“, - pasakoja Lukas Kaminskis.

L. Kaminskis jau mokyklos laikais stipriai domėjosi inovacijomis ir net sukūrė savo pirmąją mobiliąją programėlę. Pasak specialisto, jį stipriai motyvavo bendraminčiai draugai ir noras išsiskirti iš kitų vaikų.

„Subūrus panašių tikslų siekiančių žmonių ratą ir dirbant kartu, gimė mano pirmosios programėlės. Matau, kad tai veikia ir mano dabartinėje veikloje – „Turing School“ neformaliojo IT švietimo mokykloje. Čia surenkame motyvuotus bendraamžius, kurie susidraugauja tarpusavyje ir, vedami mokytojo, sukuria įdomiausius projektus“, – teigia neformaliojo ugdymo specialistas.

Kompiuteriniai žaidimai gali būti naudingi

Akivaizdu, kad moksleiviai mėgsta kompiuterinius ir mobiliųjų įrenginių žaidimus, bet šie nebūtinai yra tik „laiko prastūmimo“ būdas. Daugelis programėlių ir žaidimų gali būti ne tik smagios, bet ir naudingos – kažko mokyti ir lavinti tam tikrus įgūdžius, tad tėvams patariama neskubėti vaikams drausti jomis naudotis.

„Svarbu kritiškai pažiūrėti į situaciją. Tėvų atsakomybė – identifikuoti grėsmes, o ne iš karto drausti. Apie kompiuterinių žaidimų naudą/žalą tėvams informacijos patarčiau ieškoti internete. Yra nemažai mokslinių tyrimų, kurie įrodo, kad kai kurie kompiuteriniai žaidimai, tokie kaip „Minecraft“ ar „Angry Birds“, lavina logiką, orientacinius įgūdžius, planavimo įgūdžius, gebėjimą atlikti keletą užduočių vienu metu, padeda greičiau priimti sprendimus.

Vieną iš tokių tyrimų atliko Kanados Monrealio universiteto mokslininkai. Jie pastebėjo, kad žaidžiant 3D platformų tipo žaidimus, tokius kaip „League of Legends“, skatinamas smegenų dalies hipokampo, atsakingos už orientavimąsi ir ilgalaikę atmintį, augimas. Taip pat žaidžiant profesionaliai galima iš to ir uždirbti – šiuo metu lietuvių jaunuoliai yra uždirbę virš 0.5 milijono JAV dolerių vien sudėjus turnyruose laimėtų piniginių premijų skaičių. Dauguma jų taip pat gauna ir mėnesinius atlyginimus, kurie prilygsta profesionalių krepšininkų atlyginimams. Taigi, naudos žaidimai tikrai gali atnešti“, – pasakoja Lukas Kaminskis.

Technologijų praraja tarp mokytojų ir mokinių

Vis dažniau kalbama apie galimybę pritaikyti informacines technologijas įvairių pamokų metu. Visgi, Lukas Kaminskis pastebi, kad tarp mokytojų ir mokinių egzistuoja praraja, kuri trukdo švietimo sistemoje pilnu pajėgumu įgalinti informacines technologijas.

„Tai, kas nemažai daliai mokytojų atrodo svetima, moksleiviams yra natūralu, kai kalbama apie technologijų pritaikymą. Taigi, manau, kad naudingiausia ir lengviausia šiuo metu pritaikyti pamokose tas technologijas, kurias lengviau priimtų mokytojai, o ne moksleiviai“, – sako „Samsung mokykla ateičiai“ programos partneris.

• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.
• Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147