Kibernetinis saugumas: įsilaužėliai ateina per akvariumo termometrą

Įmonėms ir organizacijoms nebeužtenka vien turėti įprastas kibernetinio saugumo priemones, tokias kaip antivirusai, ugniasienės ir brukalų filtrai - net tokie nekalti įrenginiai, kaip vaizdo kameros ar išmanieji termometrai, tampa kibernetinių įsilaužėlių landomis.

Tai - viena iš ekspertų įžvalgų, kurias iš šią savaitę Izraelyje vykusios kibernetinio saugumo konferencijos „CyberTech" parsivežė „Telia" specialiųjų paslaugų vadovas Giedrius Meškauskas.

„Kliše tampantis posakis, kad kibernetinės atakos nuolat sudėtingėja ir tai tęsis, nė kiek nepraranda savo aktualumo. Kiekvienais metais sulaukiame tokių įsilaužimų, kokių dar niekada nebuvo, o jų mastai auga eksponentiškai. Todėl vienas svarbiausių dalykų, apie ką kalbėta „CyberTech", buvo tai, kad verslai, valdžios institucijos ir kitos organizacijos privalo iš pasyvių „sienų statytojų" tapti aktyviais veikėjais, nuolat stebinčiais situaciją, gebančiais aptikti grėsmes be pasiruošusiais skubiai veikti", - sako G. Meškauskas.

Tai nereiškia, kad anksčiau galioję principai ir priemonės nebereikalingi - anaiptol, saugumą užtikrinanti techninė ir programinė įranga reikalinga. Bet svarbu suprasti, kad visa tai - tik prevencija ir pilnavertės apsaugos negarantuoja. Kibernetinė sauga turi būti suprantama kaip aktyvi veikla.

Į kazino įlindo per akvariumo termometrą

Tinklų dydis ir sudėtingumas nuolat auga, juose naudojami įvairūs skirtingų gamintojų įrenginiai. Jei anksčiau į įmonės vidinį tinklą buvo galima patekti pro vieną ar kelias aiškias vietas, tai dabar hakeriai gali pasinaudoti bet kokiu prie jo prijungtu įrenginiu ir, kaip sako G. Meškauskas, prie kiekvienų vartelių sargo nepastatysi.

„Dauguma žmonių supranta, kad kompiuteriuose reikia naudoti saugumo sprendimus, bet mobilieji įrenginiai ir ypač daiktų interneto įranga vis dar lieka pamiršti, jie nėra kompleksiškai saugomi. Juk išmanieji telefonai iš principo yra tokie pat kompiuteriai, tik kišenėje. Juose taip pat saugomi svarbūs, jautrūs duomenys: įmonės el. paštas, įvairūs prisijungimai, bankinė informacija, įvairūs dokumentai. Apie prie interneto jungiamus smulkesnius daiktus apskritai negalvojama kaip apie potencialias saugumo spragas", - pastebi „Telia" kibernetinio saugumo ekspertas.

Jis primena visame pasaulyje plačiai nuskambėjusį atvejį, kuomet į vieno kazino tinklą buvo įsilaužta per vestibiulyje esančio akvariumo termometrą. Šis, rodos, nekaltas įrenginys buvo prijungtas prie įmonės tinklo, bet apie jo saugumą niekas net nepagalvojo. Pasinaudodami spraga, programišiai sugebėjo nugvelbti kazino lankytojų duomenų bazę.

Kitas pavyzdys - „Mirai" ataka, kuomet numatytuosius prisijungimus turintys daiktų interneto įrenginiai buvo sujungti į vieną milžinišką tinklą ir jų armija atakavo domenų vardų sistemos (DNS) tiekėją „Dyn". Dėl šios atakos dalis amerikiečių patyrė interneto sutrikimus, nepasiekiamos tapo tokios populiarios svetainės, kaip „Twitter", „Reddit", „Netflix", „Airbnb", „GitHub" ir daug kitų.

Katės-pelės žaidimas

Įsilaužėliai tobulėja septynmyliais žingsniais, tuo tarpu kibernetinio saugumo specialistų trūksta. Prognozuojama, kad 2021 metais pasaulyje trūks 3,5 mln. kibernetinio saugumo darbuotojų. Tad koks sprendimas?

Kibernetinio saugumo ekspertai žvilgsnius kreipia į naujausias technologijas, o konkrečiai - dirbtinį intelektą ir mašininį mokymąsi, kurie, kaupdami duomenis ir taip tobulėdami, gali identifikuoti spragą, užkardyti įsilaužimą ar net pričiupti įsilaužėlį.
Kita vertus, tik laiko klausimas, kada šias technologijas programišiai ims taikyti savo kenkėjiškoms operacijoms.

„Kibernetinis saugumas visada buvo ir bus katės-pelės žaidimas. Svarbiausia, kad didžiosios verslo kompanijos, organizacijos ir valstybinės institucijos suprastų, jog virtualios erdvės sauga yra visa ko pagrindas", - teigia G. Meškauskas.

Anksčiau buvo pasigirdę nuomonių, kad pernai įsigaliojęs ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas turėtų sustiprinti įmonių saugumą. Bet iš techninės pusės ši direktyva nieko neužtikrina - tai yra pinigais pamatuojama rizika. „Telia" kibernetinio saugumo eksperto teigimu, saugumo taip negalima vertinti, jam turi būti skirtas didesnis prioritetas, kadangi įsilaužimo ar duomenų nutekėjimo pasekmės gali būti nepalyginamai skaudesnės, jas pajunta ne tik pati įmonė, bet ir visuomenė.

• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148