Naujienos

Kas vyksta lėktuvui patekus į Lietuvos oro erdvę?

2019-03-01 15:59:08

Atvykę į oro uostą registruojame bagažą, atliekame saugumo patikros procedūras ir patogiai įsitaisę lėktuvo kėdėje imame mėgautis kelione. Tuo metu procesas, kad lėktuvas laiku ir saugiai atsirastų jūsų galutiniame kelionės taške, dar tik prasideda.

Keleiviui dažnai nematomas, bet svarbias funkcijas atliekanti valstybės įmonė „Oro navigacija“ atskleidžia, kad vienas svarbiausių sėkmingo skrydžio garantų – tai darnus pilotų, skrydžių vadovų darbas ir tiksliai, tarsi šveicariškas laikrodis veikianti įranga.

Oro erdvėje – „kamščių“ grėsmė

Europoje ir Šiaurės Amerikoje pastaruoju metu stebimas nuolat augantis orlaivių judėjimas – jie ima „nebetilpti“ į oro erdvę. Ši problema sprendžiama sukuriant papildomus skrydžių valdymo sektorius bei gerinant techninį orlaivių aprūpinimą. Šios priemonės leidžia orlaiviams geriau orientuotis oro erdvėje, efektyviau išnaudoti oro kelius, todėl oro erdvėje vienu metu gali tilpti daugiau orlaivių.

Pasak oro erdvę virš Lietuvos ir dalį oro erdvės virš Baltijos jūros valdančios „Oro navigacijos“ Techninės veiklos departamento vadovo Dariaus Okunevičiaus, įmonės kiekvienais metais aptarnautų skrydžių skaičius nuolat auga, o tai įpareigoja įmonę skirti didžiulį dėmesį įrangos veikimui ir atnaujinimui.

„Dėl augančių skrydžių srautų būtini nuolatiniai sprendimai oro erdvės pralaidumui didinti. Viena pagrindinių mūsų atsakomybių – visas techninis aprūpinimas, būtinas tiek orlaivių skrydžiams, kad jie galėtų orientuotis erdvėje, tiek skrydžių vadovams, kad jie matytų, kas vyksta oro erdvėje, ir galėtų komunikuoti su orlaiviais“, – teigia D. Okunevičius. – Visose šiose srityse veikia labai skirtinga, bet kartu aviacijos paslaugų teikimui būtina navigacijos, ryšių, stebėjimo ir skrydžių valdymo įranga, kurios veikimas turi būti itin tikslus ir patikimas“.

Pagrindinė ryšių, navigacijos ir stebėjimo įranga

Didieji lėktuvai dažniausia skrenda pagal prietaisus, t. y. pilotai žiūri ne pro langą, o į prietaisų skydelį, nurodantį, kur orlaivis yra ir kur jis turi nuskristi – tai informacija iš oro uosto teritorijoje esančių antžeminių įrenginių. Pilotas aklai pasitiki prietaisais – jeigu technika gerai ir teisingai veikia, leisdamasis lėktuvas išnyra iš debesies ir jau yra tiesiai nukreiptas į kilimo ir tūpimo tako ašinę liniją. Jei orlaivis nepataikys į kilimo ir tūpimo tako ašinę liniją, lėktuvas negalės pabaigti tūpimo manevro, bandys staigiai kilti ir, apsukęs ratą, leistis iš naujo.

Lėktuvui tupiant bet kuriame iš tarptautinių Lietuvos oro uostų – Vilniaus, Kauno, Palangos ar Šiaulių – nurodymus orlaivio pilotui duoda „Oro navigacijos“ skrydžių vadovai, gaunantys navigacijos, ryšių ir stebėjimo įrangos duomenis bei hidrometeorologinę informaciją.

Pagrindinės skrydžių saugą užtikrinančios ryšių, navigacijos ir stebėjimo įrangos sąraše – keturios navigacijos priemonės. Šalies oro uostuose veikiantys DVOR/DME sistemos švyturių kompleksai Vilniaus skrydžių informacijos regione, apimančiame Lietuvos Respublikos oro erdvę ir dalį oro erdvės virš Baltijos jūros, sukuria specialų navigacijos duomenų lauką. Iš švyturių kompleksų gaunama informacija orlaivių įguloms leidžia nustatyti orlaivio padėtį oro erdvėje.

Orlaiviui ruošiantis tūpti pilotai vadovaujasi tūpimo pagal prietaisus arba kitaip ILS sistema – gaunami duomenys apie orlaivio padėtį kilimo ir tūpimo tako atžvilgiu. Vilniaus oro uoste naudojama ILS padeda lėktuvui priartėti prie kilimo ir tūpimo tako esant vos 350 metrų horizontaliam ir 30 metrų vertikaliam matomumui.

Su praskrendančiais lėktuvais informacija apsikeičiantys ir tūpti bei kilti lėktuvams oro uoste padedantys skrydžio vadovai remiasi ir radiolokatorių arba radarų duomenimis. Vienas radaras teikia informaciją apie ant žemės vykstantį veiksmą – stovinčių ar važiuojančių lėktuvų poziciją, automobilius. Kiti – pirminis ir antrinis radiolokatoriai – teikia duomenis apie eismą ore, t. y. kur yra ir kaip juda lėktuvai.

Ryšio paslaugas tarp orlaivių ir skrydžio vadovų „Oro navigacija“ užtikrina per imtuvų ir siųstuvų centrus palaikydama ryšį „žemė-oras“.

Moderniausi atnaujinimai – būtinybė

Vilniuje baigiamame statyti naujame Regiono skrydžių valdymo centre, kuris bus perkeltas iš senojo „Oro navigacijos“ administracinio pastato, diegiama inovatyvi, sudėtingėjančiam skrydžių vadovų darbui būtina skrydžių valdymo sistema iTEC. Ji pasirinkta dėl išmanių antžeminių perspėjimo priemonių, galimybių operatyviai apsikeisti informacija ir modernios „žemė-oras“ duomenų ryšio sistemos. Viena pagrindinių naujovių – ryšio sistema, suteikianti alternatyvą įprastiniam piloto ir skrydžio vadovo bendravimui balsu.

„Vienu metu skrydžio vadovas gali palaikyti ryšį, su, tarkime, 15 orlaivių. Tai itin didelis krūvis, kuriam reikia ir daug laiko. Tokį bendravimą balsu kai kuriais atvejais verta keisti pranešimo siuntimu, primenančiu SMS veikimo principą. Vienas mygtuko paspaudimas – ir pilotas iš skrydžio vadovo gauna standartizuotą pranešimą, matomą prietaisų skydelyje. Taip jis gali iš karto vykdyti komandą, sutaupomas laikas“, – sako Ryšių, navigacijos ir stebėjimo tarnybos vadovas R.Malinauskas.

Dar viena „Oro navigacijos“ planuojama naujovė – ruošimasis teikti civilinei aviacijai būtinas, itin tikslias palydovinės navigacijos paslaugas. Globalios palydovinės navigacijos sistemos kai kuriuose orlaivių skrydžio etapuose ne visiškai atitinka civilinės aviacijos reikalavimus, todėl kuriami regioniniai papildiniai, tokie kaip palydovinė signalų tikslinimo sistema (EGNOS). Ši europiečių kuriama sistema leidžia patikslinti palydovines sistemas, teikti tikslesnius duomenis. „Oro navigacija“ pasirašė darbinį susitarimą su EGNOS paslaugos teikėja – bendrove ESSP, kurią įkūrė septynių Europos valstybių oro navigacijos paslaugų teikėjos. Sutarties pasirašymas leis „Oro navigacijos“ artėjimo tūpti procedūroms panaudoti itin tikslų palydovinį signalą ir tokiu būdu padidinti skrydžių saugą.

Sklandžiai veikianti įranga ir išankstinis pasirengimas – saugiklis nuo chaoso

Tinkamo įrangos veikimo civilinėje aviacijoje svarbą ir būtinumą visa Europa praktiškai pajuto 2018 m. balandžio 3 d., kai sugedo Europos saugios oro navigacijos organizacijos „Eurokontrolė“ duomenų apie skrydžių tvarkaraščius keitimosi ir koordinavimo sistema. Tokios ekstremalios situacijos pasekmė – pusės suplanuotų arba 15 tūkstančių skrydžių vėlavimas arba atidėjimas. Lietuvoje orlaivių užlaikymo ir vėlavimo per Europoje vyravusį chaosą pavyko išvengti.

„Dėl techninių nesklandumų „Eurokontrolės“ centralizuotoje skrydžių srautų valdymo sistemoje, dalyje Europos šalių sutriko skrydžiai, tačiau ši situacija didelės įtakos skrydžiams Lietuvos oro erdvėje neturėjo – turime galimybę skrydžių planus ir kitus pranešimus valdyti lokaliai. Skrydžių srautų koordinavimas tuo metu vyko vadovaujantis ekstremaliųjų atvejų planu“, – 2018 m. balandžio mėnesio įvykius komentavo Skrydžių srautų planavimo ir duomenų dorojimo skyriaus vadovė Auksė Viršilienė.

Ji pridūrė, kad ekstremalių atvejų planai skirti suvaldyti įvairias nenumatytas situacijas. Kadangi „Eurokontrolės“ skrydžių srautų valdymo sistema pranešimus gauna iš anksto, įvykus gedimui ir vadovaujantis ekstremaliųjų, arba kitaip – nenumatytų atvejų – planais, užtikrinamas nepertraukiamas darbas tam tikrą laiko tarpą.

„Eurokontrolės“ patirtas techninis gedimas nesukėlė skaudžių pasekmių – organizacijos teigimu, nebuvo iškilęs pavojus skrydžių saugumui. Tačiau šis įvykis aiškiai priminė, kokia jautri technikos gedimams yra civilinės aviacijos sritis ir koks didelis dėmesys privalo būti skiriamas įrangai.

Komentuojame šią naujieną:

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų kontaktai:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
       2024-03-19 10:18:35

Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?

Šiltuoju metų laiku įprastai tikimės sulaukti mažesnių sąskaitų už dujas, šiluminę ar elektros energiją. Vis dėlto kartais sąskaitos ne mažėja, o priešingai – išauga.
       2024-03-18 11:21:18

Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius

Atėjus pavasariui vairuotojų gyvenimą kartina duobės mūsų šalies gatvėse ir keliuose. Pataikius į duobę kartais pakanka pakeisti padangą, tačiau dažnai transporto priemonę, deja, tenka gabenti į remonto dirbtuves.
       2024-03-15 16:47:59

ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?

Šią savaitę Europos Parlamentas (EP) vienbalsiai patvirtino taisyklių rinkinį, kuris reguliuos dirbtinio intelekto (DI) įrankius, įskaitant „Google Gemini“ ir „ChatGPT“.
       2024-03-15 15:20:11

Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją

Aviacijos specialistai skaičiuoja, kad kasmet lėktuvais skrenda apie 4,5 mlrd. žmonių. Be to, šios transporto priemonės kasmet pergabena apie 60 mln. tonų krovinių. Šie skaičiai, ko gero, būtų dar didesni, jeigu ne aviaciją kiek pristabdžiusi pandemija.
       2024-03-15 14:32:47

Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) 2023 m. atliko mobiliosios interneto prieigos paslaugų kokybės rodiklių įvertinimo matavimus Lietuvos teritorijoje veikiančiuose operatorių UAB „Bitė Lietuva“, Telia Lietuva, AB, UAB „Tele2“ tinkluose.
       2024-03-12 13:43:04

Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa

Odos niežulys – itin varginantis pojūtis, galintis kilti dėl pačių įvairiausių veiksnių. Dažnai visai nesudėtinga atpažinti jo priežastį, pavyzdžiui, reakciją į vabzdžio įkandimą, tačiau pasitaiko, kad niežulys nepraeina net nesant jokiems matomiems odos pakitimams.
       2024-03-12 13:38:53

Žvejyba – ar tikrai verta?

Žvejyba nėra tik žuvų gaudymas; tai laisvalaikio praleidimo būdas, aistra ir veikla, kuri turi gilią reikšmę daugeliui žmonių visame pasaulyje. Nuo ramybės akimirkų, praleistų prie vandens, iki didžiulio džiaugsmo, kurį suteikia didelio laimikio sugavimas. Žvejyba teikia daugybę patirčių, kurios praturtina tiek protą, tiek sielą.
       2024-03-12 12:50:01

Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai

Profesionaliojo scenos meno vertinimo komisija iš 93-ių pateiktų pasiūlymų išrinko „Auksinių scenos kryžių“ nominantus už 2023 m. kūrybą pagal atskiras kategorijas.
       2024-03-08 18:44:44

FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams

Finansų ministerija pristatė parengtas azartinių lošimų įstatymo (ALĮ) pataisas, kuriomis reikšmingai didinamos baudos azartinių lošimų organizatoriams už įstatymo reikalavimų nevykdymą.
       2024-03-08 10:16:10

Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?

Kelionių organizatoriai pastebi, kad kasmet vis daugiau vyresniosios kartos atstovų nori pažinti pasaulį ir leidžiasi atostogauti į svečias šalis. „Tez Tour“ atlikto visuomenės tyrimo duomenimis, 55 metų ir vyresni asmenys sudaro apie 20 proc. visų keliautojų.
       2024-03-07 20:15:00

„Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą

„Bitė Lietuva“ stabdo 4G namų maršrutizatorių prekybą. Vietoje jų naujieji 5G įrenginiai, kurie padės naudotis dar spartesniu ir stabilesniu internetu. Naudojantys 4G maršrutizatorius pokyčio nepajaus, pasak ekspertų, naujieji įrenginiai suteiks 10 kartų greitesnį internetą bei atvers galimybes naudotis naujomis paslaugomis.
       2024-03-07 20:09:02

Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau

Didžioji dalis mūsų įpročių yra įgyjami dar vaikystėje, todėl labai svarbu apie aplinkai ir žmonėms draugiško gyvenimo būdo naudą savo atžaloms pasakoti nuo pat mažų dienų.
       2024-03-07 13:40:46

Atkreipia dėmesį į dažniausias vaistų nuo skausmo vartojimo klaidas

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto praėjusiais metais pateiktais duomenimis, Lietuvoje net ketvirtadalis žmonių kenčia nuo nugaros ar kaklo skausmų, o beveik vienas iš penkių – nuo rankų, kojų skausmo.
       2024-03-07 13:00:00

Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai

Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu.
       2024-03-06 16:40:13

„Elektrum Lietuva“ pajamos augo 1,7 karto, pelnas – 5 kartus

Didžiausiai Baltijos šalyse žaliosios elektros gamintojai Latvijos energetikos grupei „Latvenergo“ priklausanti bendrovė „Elektrum Lietuva“ neaudituotais duomenimis pernai gavo 357 mln. eurų pajamų ir uždirbo 3,3 mln. eurų grynojo pelno – atitinkamai 1,7 ir 5 kartus daugiau negu 2022 m.
       2024-03-06 16:30:24

Pajamų deklaravimas ir įmokos „Sodrai“: ką svarbu žinoti

Prasidėjus pajamų deklaravimui, savarankiškai dirbantys gyventojai turėtų prisiminti, kad nuo uždirbtų ir deklaruotų pajamų taip pat reikia sumokėti ir socialinio draudimo bei sveikatos draudimo įmokas.
       2024-03-06 16:24:50

Šį delikatesą valgė dar pirmykščiai žmonės: jis turi unikalią dietinę savybę

Austrės – visais laikais Europos didikų mėgtas delikatesas, neseniai iš naujo atrastas ir Lietuvoje. Savo išskirtiniu, vandenynu alsuojančiu skoniu jos papuošia dažną šventę ar draugų susibūrimą.
       2024-03-05 19:54:51

Palygino Baltijos šalių gyventojų taupymo ir apsipirkimo įpročius

„Rimi“ duomenimis, per praėjusius metus tinklo parduotuvėse visoje Lietuvoje parduota beveik 1 715 tonų nukainotų maisto produktų su besibaigiančio galiojimo terminu. „Rimi Lietuva“ generalinis direktorius Vaidas Lukoševičius sako, kad tokia iniciatyva padėjo pirkėjams ženkliai sutaupyti.
       2024-03-05 17:28:21

Mūsų augintiniams tai nepatiks: MWC parodoje pristatyti net du šunys-robotai

Dirbtiniam intelektui (DI) kasdien kėsinantis į mūsų darbo vietą, ją „prarasti“ iškilo grėsmė ir mūsų šuniui. Neseniai pasibaigusioje „Mobile World Congress“ (MWC) parodoje net dvi kompanijos pristatė augintinius robotus, kurie ne tik atlieka triukus, bet ir leidžiasi paglostomi.
       2024-03-05 17:22:30

Tokia sriuba – tikra oranžinės spalvos terapija: šildo skrandį ir kelia nuotaiką

Kai beveik pusmetį gyvename pilkoje darganoje, pasiilgstame spalvų ne tik aprangoje, interjere, bet ir lėkštėse. Todėl tokie ryškūs patiekalai, kaip oranžinė sriuba iš batatų bei morkų, suvilios net nemėgstančius tradicinių sriubų.
       2024-03-05 14:44:32

Ekspertas pataria, kaip valyti plokščiaekranį televizorių

Kadangi naujausiuose televizoriuose įdiegtos pažangiausios technologijos, norint mėgautis išskirtine vaizdo kokybe, labai svarbu, kad ekranas būtų švarus. Kartais dulkės ir dėmės gadina vaizdo kokybę, todėl būtina nuolat valyti ekraną.
       2024-03-05 11:09:56

Dirbtinis intelektas. Kaip nuo jo apsisaugoti kūrėjams?

Pastaraisiais metais kūrybinėse industrijose kilo rimtų neramumų dėl dirbtinio intelekto (DI) panaudojimo. Holivudą sukrėtė galingas aktorių ir scenaristų streikas, dėl kurio studijos buvo priverstos sustabdyti daugumos pagrindinių projektų įgyvendinimą.
       2024-03-05 10:45:01

Gauti šių medžiagų vaikams yra gyvybiškai svarbu

Dauguma tėvų žino: kalcis gyvybiškai svarbus sveikiems vaikų dantims ir stipriems kaulams. Tačiau šis mineralas taip pat nepakeičiamas nervų, kraujotakos ir širdies sistemų veiklai, medžiagų apykaitos procesui.
       2024-03-04 17:18:30

Kodėl Grenlandijos gyventojai beveik neserga širdies ligomis: tai žuvis

Nors lašišą dažniausiai kepame, o rūkyta arba sūdyta keliauja ant sumuštinukų, galima pasilepinti ir gardžiomis salotomis, kurios tikrai papuoš šventės ar savaitgalio stalą.
       2024-03-04 12:26:29

Ką daryti norint išlaikyti savo nekilnojamojo turto vertę

Beveik 60 proc. visų Lietuvos gyventojų gyvena daugiabučiuose namuose ir jame esantis butas, dažniausiai, yra vienintelis nekilnojamasis turtas, kuris jiems priklauso. Kokia bus jo vertė priklauso ne tik nuo buto, bet ir viso daugiabučio, techninės būklės.
       2024-03-04 12:21:10

„Tele2“ su senosios kartos 3G ryšiu atsisveikins iki 2025-ųjų pabaigos

Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ savo tinkle pradeda senosios kartos 3G ryšio išjungimą. Su nebeaktualiu 3G ryšiu visiškai bus atsisveikinta iki 2025 m. pabaigos.
       2024-03-03 13:39:10

Trys technologijų tendencijos, kurios keičia mūsų gyvenimo būdą

Įsibėgėjant XXI amžiui, inovatyvių technologijų įgalinimas iš naujo apibrėžia mūsų kasdienio gyvenimo būdą ir įpročius. Naujovių horizonte išsiskiria trys tendencijos, kurios iš esmės pakeis mūsų santykį su mus supančiu pasauliu:
       2024-03-03 09:21:18

Artėja kompensacijų metas už saulės elektrinių sukauptą perteklių

Dalis „Ignitis“ privačių ir verslo klientų, įsigijusių saulės elektrines nutolusiuose parkuose ar įsirengusių jas ant stogo, pagamino daugiau elektros energijos nei reikia jų individualiems ar verslo poreikiams.
       2024-03-01 21:00:10

Kokie naudoti automobiliai labiausiai domino pirkėjus 2023-aisiais?

Naudotų automobilių rinka nėra vis dar nėra skaidri ir prireiks daug laiko pokyčiams, todėl automobilių defektai vis dar slepiami, o rida ir toliau klastojama.
       2024-02-28 18:37:46

„Hanner“ statomam viešbučiui Venecijoje atsirinko Lietuvos gamintojus

Nekilnojamojo turto plėtros kompanija „Hanner“ į Venecijoje statomo viešbučio „Hampton by Hilton“ projektą įtraukė ir lietuviškų kompanijų. Viešbutyje jau montuojami šalies gamintojo „Aluvesto“ langai, o kambariuose bus naudojami Kaune pagaminti „Fitsout“ baldai ir interjero elementai.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.