Namo gena tėvynės ir artimųjų ilgesys

Didžiajai Britanijai ruošiantis palikti Europos Sąjungą (ES), iš emigracijos grįžtantys tautiečiai pripažįsta: sprendimą grįžti lemia psichologiniai bei emociniai argumentai, o ne ekonominės priežastys ar baimė dėl „Brexit‘o“ pasekmių.

Apie 20 tūkst. emigrantų ir jau grįžusių į Lietuvą piliečių bendruomenę vienijanti viešoji įstaiga (VŠĮ) „Eksemigrantai“ vasarį inicijavo apklausą, kuria prieš artėjantį „Brexit‘ą“ siekė pamatuoti vyraujančias nuotaikas. Iš apklausoje dalyvavusių 1560 asmenų net 32 proc. teigė, kad pagrindinis apsisprendimo grįžti faktorius yra tėvynės ilgesys. Dar 30 proc. tai lemia galimybė būti šalia artimųjų, o kas penktas (20 proc.) svarbiausia priežastimi įvardino vaikus.

„Pagrindinės priežastys, kodėl emigrantai grįžta gyventi į Lietuvą, iš esmės yra emocinės: tėvynės ilgesys, noras būti su artimaisiais. Tai neigia stiprėjantį stereotipą apie tai, kad viena pagrindinių grįžimo priežasčių – nerimas ir nesaugumas dėl „Brexit‘o“, – sako Eksemigrantų asociacijos prezidentas Dovydas Petrošius.

Lietuva – kur kas stabilesnė nei prieš dešimtmetį

Kad namų ilgesys gali būti labai stiprus bei paskatinti gyvenimą iš naujo kurti gimtinėje, tvirtina ir po keliolikos metų gyvenimo Jungtinėje Karalystėje į Lietuvą grįžęs klaipėdietis Mindaugas Sragauskas, pradėjęs dirbti SBA grupės įmonės „Germanika“ saugos darbe vadovu.

„Jungtinėje Karalystėje gyvenau 15 metų. Tiesą pasakius, visada puoselėjau mintį, kad grįšiu, man tai atrodė natūralu. Su šeima kartą tokį sprendimą jau buvome priėmę. Grįžome 2007 metais ir radome Lietuvą, pilną entuziazmo ir ambicijų. Gaila, bet pasitvirtino nuojauta, kad tos ambicijos nebuvo pamatuotos. Tad prasidėjus krizei vėl grįžome į Angliją”, – pasakoja jau pusmetį Lietuvoje gyvenimą kuriantis Mindaugas.

Pasak jo, dabartinį sprendimą padiktavo širdis, noras būti šalia artimųjų.

„Mano šeima Lietuvoje gyveno jau dvejus su puse metų, aš tuo metu gyvenau ir dirbau tarp Anglijos ir Lietuvos. Turėjau puikias darbo sąlygas, bet supratau, kad ilgiau taip gyventi nenoriu ir kad reikia klausyti širdies. Taigi, grįžau ir įsikūriau čia. Čia užtenka ir galimybių įsitvirtinti, dirbti, kurti, ir gyvenimo kokybė geresnė nei uždarbiaujant užsienyje“, – įsitikinęs Mindaugas.

Emocijos gali tiesiog iššauti

Psichologas Gediminas Navaitis pastebi, kad iš tiesų emociniai migracijos argumentai dažnu atveju yra nuvertinami, o grįžimui, kaip ir emigracijai – būdingos bangos.

„Paprastai žmogus dar emigruodamas pasąmoningai nusprendžia, ar jis išvyksta ilgam laikui – jei taip, jis nujaučia, kad paliekami socialiniai ryšiai natūraliai sutrūkinės, o reti grįžimai nekompensuos tėvynės ilgesio. Todėl jis tarsi apsisprendžia – ryšiai su tėvyne nebebus svarbūs. Kitas atvejis kai vykstama konkrečiam, apibrėžtam laikui su aiškiu tikslu – užsidirbti, gauti išsilavinimą ir tuomet grįžti. Abi šios situacijos psichologiškai skirtingos, bet būtent ilgesniam laikui išvykstantiems gali stipriai pasireikšti noras tiesiog grįžti namo“, – sako G. Navaitis.

Jo teigimu, tai, kad emigracija vyksta bangomis – aiškiai juntamas faktas, kuris mūsų atveju dar ir aiškiai parodo, kad kai kuriose profesijose algomis jau galime konkuruoti su kitomis ES šalimis.

Atvykusių į Lietuvą – dukart daugiau nei pernai

Tai, kad grįžtančių pastaruoju metu daugėja, jaučia ir verslas. Įmonės sulaukia daugiau besidominčių darbo pozicijomis ne tik iš Didžiosios Britanijos, bet ir iš kitų šalių. Šalies įmonės – „Žemaitijos pienas“, SBA grupė – jau kurį laiką aktyviai kviečia išvykusius piliečius grįžti ir siūlo darbą. Bendrovės jau mato pirmuosius rezultatus.

„Pastebime, kad dažniausiai grįžtantys emigrantai mūsų įmonėse domisi aukštesnės kvalifikacijos reikalaujančiomis pozicijomis, taip pat labai svarbu pabrėžti, kad grįžta talentingi, kompetentingi, motyvuoti, naujų įgūdžių ir idėjų turintys žmonės“, – sako SBA personalo vadovas Edis Kasperavičius. Pasak jo, pastaraisiais metais grįžusių emigrantų pavyzdžių yra kiekvienoje grupės įmonėje.

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, per pirmus du šių metų mėnesius į Lietuvą imigravo iš viso 6842 žmonės – tai 2 kartus daugiau nei pernai tuo pat metu. Tiesa, dalis jų yra į Lietuvą atvykstantys užsieniečiai. Tačiau, praėjusių metų duomenimis, grįžtančių į Lietuvą tautiečių daugėja ir jie sudaro daugiau nei pusę imigrantų.

• Reikalavimo važinėti vasarinėmis padangomis nėra – kodėl būtina tai daryti?
• Erkės perduoda daugiau nei 20 ligų, o Laimo liga gali sukelti 70 simptomų.
• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148