Kiek kainuoja eismo spūstys ir kaip jas sumažinti?

Automobilių spūstys didžiuosiuose Lietuvos miestuose neprilygsta toms, kuriose nuobodžiauja ir kenčia pasaulio megapolių gyventojai. Tačiau gyvenantys atokiau nuo savo darbo vietos nesunkiai suskaičiuos, kad per dieną kelionėje į darbą ir iš jo dėl spūsčių sugaišta valandą ir daugiau.

Kokie nuostoliai patiriami dėl spūsčių, ir ar galima šią problemą lengvai išspręsti?

Automobilių spūstys didžiuosiuose Lietuvos miestuose neprilygsta toms, kuriose nuobodžiauja ir kenčia pasaulio megapolių gyventojai. Tačiau gyvenantys atokiau nuo savo darbo vietos nesunkiai suskaičiuos, kad per dieną kelionėje į darbą ir iš jo dėl spūsčių sugaišta valandą ir daugiau. Kokie nuostoliai patiriami dėl spūsčių, ir ar galima šią problemą lengvai išspręsti?

Vilniaus mieste šiuo metu dirba apie 282 tūkstančiai gyventojų. Vilniaus mieste ir rajone yra registruota apie 210 tūkstančių automobilių. Net jei darytume prielaidą, kad tik pusė šių automobilių naudojama kasdieninei kelionei į darbo vietą ir per dieną spūstyse praleidžia vieną valandą, tai nesunkiai suskaičiuotume, kad Vilnius per metus praranda apie 24 milijonus darbo valandų.

Kadangi Vilniuje vidutinė vieno darbuotojo per valandą sukuriama pridėtinė vertė siekia apie 20 eurų, per metus dėl spūstyse sugaišto laiko prarasta pridėtinė vertė siekia 480 milijonų eurų. Atsižvelgiant į Kauno ir Klaipėdos darbuotojų sukuriamą pridėtinę vertę bei naudojamų automobilių skaičių nesunku suskaičiuoti, kad šie miestai netenka, atitinkamai 227 ir 119 milijonų eurų. Praradimai šiuose trijuose miestuose sudaro 2,2 proc. Lietuvos BVP.

Žinoma, tai apytiksliai skaičiavimai ir galima ginčytis, kad dėl spūsčių neproduktyviai praleistas laikas nebūtinai reiškia mažesnį šalies BVP. Galbūt gyventojai sugaišdami daug laiko kelionėje mažiau jo švaisto darbo vietoje, o gal tiesiog prarandamas ne darbui, o laisvalaikio pramogoms, šeimai, mokymuisi ir poilsiui skirtas laikas. Tačiau, žinoma, tai neturėtų guosti. Juolab, kad šią problemą būtų galima nesunkiai išspręsti.

Lietuva ir toliau investuos Europos Sąjungos fondų ir mokesčių mokėtojų lėšas į kelių infrastruktūros vystymą. Tačiau išmaniame amžiuje reikia ir išmanių priemonių. Nepaskatinus gyventojų naudotis alternatyviomis transporto priemonėmis, gali nepadėti nei aplinkkeliai, nei platesni keliai.

Išmanios transporto srautų stebėjimo ir reguliavimo priemonės nėra ateities vizija. Daugelyje pažangių pasaulio miestų seniai įdiegtos technologijos, leidžiančios stebėti automobilių srautus realiu laiku ir informacinėse lentose rekomenduoti alternatyvius kelius. Kai kuriuose Lietuvos miestuose panašios informacinės lentos jau įspėja vairuotojus apie avarijas ir spūstis. Kiekvienas vairuotojas pats realiu laiku gali stebėti eismo intensyvumą Google žemėlapiuose. Vis tik alternatyvių maršrutų stoka dažnai neišsprendžia spūsčių problemos labiausiai apkrautuose keliuose. Tačiau yra ir kitų šios problemos sprendimo būdų.

Prieš dešimt metų Švedijoje vyko referendumas, kuriame gyventojai sprendė dėl „spūsčių mokesčio". Daugelis savivaldybių pasisakė prieš, bet Stokholmo gyventojai nusprendė, kad tai bus naudinga miestui. Pagrindinė šio mokesčio paskirtis - mažinti užterštumą ir surinkti lėšų miesto vystymui. Šalutinė nauda, žinoma, yra sumažėjusios spūstys dėl to, kad dalis gyventojų pasirenka viešąjį transportą arba dviračius.

Didelis šio mokesčio privalumas yra tai, kad jis suskaičiuojamas ir surenkamas automatiškai - įvažiuojant į apmokestinamą miesto dalį ir kelią nuskanuojamas automobilio numeris, o mėnesio pabaigoje jo savininkas gauna elektroninę sąskaitą, kuri taip pat gali būti apmokama automatiškai. Jokio žmogiškojo kapitalo ir laiko švaistymo.

Spūsčių mokesčio dydis priklauso nuo to, kada važiuojama. Savaitgaliais, švenčių dienomis, liepos mėnesį ir kasdien nuo pusės septynių vakaro iki pusės septynių ryto jis apskritai netaikomas. Mokesčio dydis taip pat yra diferencijuojamas ir būna didžiausias (beveik 4 eurai už įvažiavimą) tuomet, kai spūstys yra didžiausios.

Tai nėra neišvengiamas mokestis, bet labiau finansinė paskata, raginanti naudotis viešuoju transportu, arba tartis su darbdaviu dėl lankstesnio darbo laiko. Žinoma, ne visų specialybių atstovai gali turėti lankstų darbo laiką, o vaikus auginantys tėvai ne visada gali pasirinkti, kada vaikai turi būti nuvežti į mokyklas ir darželius. Tačiau kitų šalių patirtis rodo, kad šią problemą gali spręsti taip pat viešasis transportas - mokykliniai autobusai. Kita alternatyva - tokio spūsčių mokesčio netaikyti du ar daugiau vaikų auginantiems tėvams.

Dažnai girdimas argumentas, kad Lietuvoje viešojo transporto paslauga yra nepakankamai kokybiška ir per siauros aprėpties, kad pakeistų asmeninį automobilį. Tačiau tai tik dar vienas argumentas ieškant galimybių surinkti papildomų lėšų, kurių pagalba būtų galima vystyti efektyvesnę ir patogesnę viešojo transporto sistemą, kurios naudą pirmiausiai jaučia mažesnes pajamas gaunantys gyventojai.

Beje, automobilių numerių skanavimo technologija yra gana paprasta ir pasaulyje jau seniai paplitusi. Todėl keista, kad Lietuvoje ji dar tik kai kur naudojama apmokėjimui už parkavimą ir visai nenaudojama kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimui. Pavyzdžiui, dalyje Vilniaus Gedimino prospekto automobilių eismas savaitgaliais yra draudžiamas, tačiau šimtai jų ten važiuoja nedvejodami ir nebaudžiami. Du automobilių numerių skaneriai atsipirktų per kelias valandas. Jų pagalba būtų labai lengva atpratinti lengvųjų automobilių vairuotojus nuo važiavimo autobusams skirtomis eismo juostomis.

Įdiegus išmanią transporto srautų reguliavimo ir kelių taisyklių laikymosi kontrolės sistemą būtų galima ne tik mažinti spūstis ir oro užterštumą, papildyti savivaldybių biudžetus, gerinti viešojo transporto ir kelių kokybę. Taip pat būtų sumažintas autoįvykių skaičius bei taupomi valstybės ištekliai - reikėtų mažiau kelių patrulių.

Ir šį klausimą būtų galima spręsti kaip Švedijoje - paklausti miestiečių nuomonės. Sunku įsivaizduoti, kad daugeliui mūsų nebūtų patrauklu gyventi švaresniame, saugesniame ir efektyvesniame mieste.

„Swedbank" vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis

Pritariu daugumai išdėstytų minčių.

• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148