iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija iliustracija
Naujienos

Net ir šiuolaikinė šeima veikia kaip verslo įmonė

2016-05-23 18:04:44

„Į semiotikus įmonių vadovai kreipiasi tada, kai būna išbandę visa kita. Tada jie sako: „Blogiau nebus, pabandom“, – juokauja Klausas M. Bernsau, įmonių konsultantas, Duisburg-Esseno (Vokietija) universiteto mokslininkas, savo metodus pristatysiantis Kauno technologijos universitete (KTU) vyksiančiame Naujųjų humanitarinių mokslų kongrese („ICoN‘2016“).

foto

Pasak jo, semiotikai, ir apskritai humanitarinių mokslų atstovai, nėra linkę dirbti su verslu, o verslas ne visada supranta, kokios vertės galėtų gauti iš šių specialistų: „Atrodytų, kad humanitariniai mokslai ir pinigai yra tiesiog nesuderinami“.

K. Bernsau nuomone, toks įsitikinimas – klaidingas. Semiotikams, kurių darbas yra, iš principo, interpretuoti pasaulį, nepaprastai vertinga tyrinėti ekonominį kontekstą, nes jis persmelkia viską – nuo tarptautinių santykių iki žmonių tarpusavio bendravimo.

„Rūpinuosi savo dukters ir žmonos tikslais ir pasiektais rezultatais taip pat, kaip ir savo įmonės darbuotojų“, – sako semiotikos metodus taikantis verslo konsultantas.

Humanitarinių mokslų ir kitų mokslo sričių sankirtoje gimstančias naujas idėjas, įvairius požiūrius ir neįprastus darbo bei tyrimo metodus KTU Tarptautinio semiotikos instituto organizuojamame naujųjų humanitarinių mokslų kongrese „ICoN‘2016“ pristatys mokslininkai ir profesionalai iš viso pasaulio.

Gegužės 23–26 dienomis vyksiantis kongresas yra jau trečiasis. Kongrese KTU sulauks per 110 dalyvių iš 25 šalių, 4 kontinentų (išskyrus Okeaniją), kurie atstovaus 55 akademines institucijas; kongrese dalyvaus ir privačių įmonių atstovai bei nepriklausomi tyrėjai. Renginio programą rasite ČIA.

– Konsultuojate įmones komunikacijos klausimais. Kaip tai vyksta?, – paklausėme K. Bernsau.

– Mes stengiamės įsigilinti į klientų komunikacinius procesus. Užsiimame tų procesų kūrimu, kalbamės apie tai, kokias medijas efektyviausia rinktis, kokie yra tų procesų ritualai, kokie – suvaržymai. Domimės, ką įmonėje leidžiama komunikuoti, kas valdo informaciją, kas ką informuoja ir panašiai.

Daugelis vadinamųjų komunikacijos problemų kyla dėl to, kad žmonės praranda orientaciją. Jeigu nežinai, koks yra pagrindinis tavo verslo tikslas, kokia pagrindinė žinutė, kurią nori perduoti savo klientams, partneriams ir darbuotojams, yra sunku komunikuoti. Ši orientacija, arba įmonės pozicionavimas ir yra tai, apie ką ketinu kalbėti savo pranešime KTU.

– Sakoma, kad visos įmonės problemos kyla dėl sutrikusios komunikacijos. Ką apie tai manote?

– Dažnai žmonės klaidingai mano, jog, esant komunikacijos problemai, užtenka darbuotojams pasakyti, ką jie turi daryti ir kaip, o toliau viskas jau veikia savaime. Mes siūlome žengti žingsnį atgal ir visų pirma atvirai pasikalbėti apie tai, kad egzistuoja skirtingi požiūriai ir nuostatos. Neretai iš esmės nesutampa įmonėje dirbančių asmenų nuomonė, kokia turi būti ta organizacija ir koks yra jų buvimo kartu tikslas. Tokiems pokalbiams retai atrandama laiko kasdienėje veikloje, žmonės, negalėdami išsakyti savo nuomonės, pyksta ir nustoja eiti pirmyn.

Sunku tą pripažinti, bet komunikacija išsprendžia ne visas problemas. Būna, kad organizacija žmogui nebetinka, ateina laikas atsisveikinti. Tačiau, kad tai sužinotum, reikia pasikalbėti. Tokios diskusijos suorganizavimas turėtų vykti aukščiausių vadovų iniciatyva.

– KTU kalbėsite apie korporacijos semiotinį „peizažą“. Kas tai?

– Tai – kūrybinių dirbtuvių metodas. Jis padeda pamatyti, kaip skirtingi žmonės suvokia savo įmonę ar organizaciją. Grupėse po 10-15 žmonių atliekamos užduotys. Pirma, iš pirmo žvilgsnio, paprasta – mes prašome trumpai pristatyti savo įmonę, papasakoti, ką ji veikia, koks jos tikslas, klausiame: „Dėl ko jūs esate?“. Vadiname tai „lifto kalba“, tokiam pristatymui duodame tik 19 sekundžių – kiek, maždaug, užtruktų prisistatyti nepažįstamiems žmonėms, kylant liftu. Be to, prašome žmonių pažymėti, kas jų įmonėje yra gerai, kuo ji yra išskirtinė bei kiek, jų nuomone, tos savybės svarbios jų klientams.

Antra ir trečia užduotys – kūrybinės: žmonės iš įvairių žurnalų ir laikraščių iškarpų turi padaryti koliažą, kuris atspindi jų įmonę, ir aprašyti įmonę kaip asmenį (ar tai vyras ar moteris, ar tas žmogus draugiškas ar šaltas ir panašiai).

– Įdomu. Ir kas iš to?

– Neuromokslas teigia, kad skirtingos smegenų dalys žmogaus evoliucijos metu turėjo skirtingą įtaką jo elgesiui. Įmonės „peizažas“, kurį gauname šio seminaro metu, yra savotiškas šios teorijos atspindys – jame matyti įmonės viduje veikiančios skirtingos grupės, kurios skirtingai apibūdina organizaciją. Tada galime tas interpretacijas palyginti.

Iš savo patirties galiu teigti, kad dažniausiai nesutampa vadovybės ir darbuotojų piešiami paveikslai. Kartais būna taip, kad aukščiausi vadovai kalba apie strategiją, sako: „Svarbu būti inovatyviems, orientuotis į tarptautiškumą, naujausias technologijas“, o darbuotojai teigia, jog įmonėje dirba tik dėl to, kad joje draugiški žmonės ir visuomenėje apie ją atsiliepiama pozityviai.

Mūsų žinutė vadovams: jei norite, kad įmonė judėtų į priekį, pagalvokite apie galimus skirtingus požiūrius. Fizikoje naudojamas terminas rezonansas – jis įvyksta, kai sistemą veikiančios jėgos kitimo dažnis sutampa su kūno laisvųjų svyravimų dažniu. Esmė ta, kad kiekvienas kūnas turi savo dažnį, ir, kai išorinė jėga su juo sutampa, kūną galima išsiūbuoti. Pavyzdžiui, kai pučia stiprus vėjas, kuris turi tokį pat dažnį kaip tiltas, jis gali siūbuoti labai plačia, kartais net pavojinga, amplitude.

Svyravimų dažnio vaizdinį pasitelkiu, kai įmonių vadovams bandau paaiškinti, dėl ko svarbu žinoti skirtingus požiūrius, skirtingas įmonės „peizažo“ interpretacijas. Žinodamas, kurias vietas gali pajudinti, turi nuo ko atsispirti, vesdamas įmonę į priekį, kad kartu su savimi pasiimtum kuo daugiau darbuotojų.

– Jūsų metodikoje susipina semiotika ir vadyba. Tai – gana neįprasta, tiesa?

– Vokietijoje tai iš tiesų labai neįprasta. Mūsų universitetuose ir visoje švietimo sistemoje egzistuoja labai aiški takoskyra tarp humanitarinių mokslų ir ekonomikos bei vadybos. Tai – visiškai skirtingas požiūris nei tas, kuris veikia Jungtinėse Valstijose, kur žmogus, studijuojantis investicijų bankininkystę, mokosi kultūros studijų. Vėliau tas žinias jis gali pritaikyti dirbdamas finansų srityje Indijoje ar Azijoje, nes puikiai supranta kitas kultūras.

Tiesą sakant, geriausiai mums sekasi dirbti su įmonėmis iš Prancūzijos. Tikriausiai dėl to, kad jie yra bent jau girdėję apie semiotiką, apie Rolandą Barthą ir Michelį Foucaultą, ir gal šiek tiek nutuokia, kad šias teorijas galima pritaikyti praktikoje. Ir net versle. Į semiotikus įmonių vadovai kreipiasi tada, kai jau būna išbandę visa kita – kiekybinių rodiklių analizę, fokus grupes ir panašiai. Tada jie sako: „Blogiau nebus, pabandom“.

– Kaip pavyksta rasti klientų?

– Kai prisistatome įmonėms, rodome jiems televizijos reklamas ir produktų dizainą, aiškiname pateikiamas prasmes. Tada žmonės, kurių komandoje yra ir rinkodaristų, ir dizainerių sako: „Kodėl mes šito nematėme? Juk tai – taip akivaizdu!“ Dažniausiai jie nustemba ir dėl to, kad mokymai yra tokie „minkšti“, kad nėra 100 proc. tikslių metodų ir tikslių rezultatų interpretacijų.

Sudėtinga taikyti semiotikos metodus versle. Atrodytų, lyg semiotika, ar, apskritai humanitariniai mokslai, ir pinigai tiesiog nesiderina. Tarp mano kolegų, priklausančių Vokietijos semiotikų draugijai, daugiau yra tokių, kurie užsiima maisto nei verslo semiotika!

– Panašu, kad iš bendradarbiavimo išloštų ir verslas, ir humanitarai. Kaip paskatinti juos bendradarbiauti?

– Manau, kad problema yra abipusė. Daugelis studentų, kurie mokosi humanitarinius mokslus, nesidomi verslo ir vadybos tematikomis – jiems labiau patinka analizuoti kultūrą, filmus, nei organizacijų diskursą. Šiokių tokių sąsajų galima aptikti su reklamos, prekės ženklo kūrimu, tačiau reikia prisiminti, kad reklamos negalima vertinti tik kaip meno kūrinio. Čia veikia ir ekonominiai tikslai, ir konkurencijos faktoriai. Tik labai nedidelė dalis rinkodaros specialistų supranta ir naudoja semiotiką.

Aš, kaip akademikas, turiu ir kitą problemą – mano darbą versle ne visada galima paversti moksliniais straipsniais. Ne visada pavyksta pasiekti rezultatus, tinkamus publikuoti, ne visada tuos duomenis galima viešinti.

Kita vertus, mūsų – humanitarinių mokslų atstovų – stiprybė yra gebėjimas žvelgti kitų žmonių akimis. Mes turime suprasti, kas įdomu tam tikroms socialinėms grupėms, pavyzdžiui, vadovams, ir mokėti jiems tai pasiūlyti. Mano nuomone, mums lengviau artėti prie jų, nei jiems prie mūsų.

– Nors reklama yra artima įprastiniam semiotikos tyrimų laukui, minėjote, kad mažai marketingo specialistų domisi semiotiniais tyrimais. Kodėl?

– Marketingas remiasi strategija ir skaičiais, todėl, bent jau kiek aš esu susidūręs, žmonės, turintys marketingo išsilavinimą, viską vertina skaičiais. Pavyzdžiui, jei siūlomi kokie nors du reklamos kampanijos variantai, rinkodaristai priima sprendimą skaičiuodami: „50 proc. respondentų patiko šitas variantas, 50 proc. – kitas; niekam nepatiko kalbantis žmogeliukas, jį pakeisime gyvūnėliu“.

Nesu didelis vadinamojo kūrybiškumo fanas, tai nėra sprendimas viskam, bet grynajame marketinge kūrybiškumo apskritai nėra. Jie žino du būdus, kaip priimti sprendimą: vienas – rinkos tyrimai, antras – vadinamasis demokratinis sprendimas, kai susirenka 10 žmonių ir prabalsuoja „patinka“ / „nepatinka“ už pateiktus variantus. Tie žmonės dažniausiai negali pasakyti, kodėl jiems patinka vienas ar kitas variantas, jie neturi argumentų, nes jiems trūksta žinių.

Kai dirbame su įmonėmis, pavyzdžiui, kurdami naujus pavadinimus produktams, mes turime sąrašą aspektų, pagal kuriuos tikriname, kiek sėkmingas vienas ar kitas variantas, kiek jie suprantami tarptautiniu mastu, kiek lengvai įsimenami ir skaitomi, ir panašiai. Tokiu būdu išvengiame sprendimų, kurie grįsti ne metodika, o tuo, kad, pavyzdžiui, svarbiausiam vadovui patinka mėlyna spalva, arba tuo, kad jo žmona negali pakęsti raudonos.

– Kaip atsitiko, kad jūs pasirinkote verslo sritį?

– Semiotika yra ženklų, arba, tiksliau – visa ko interpretavimas. Ekonominiame kontekste ženklų sukuriama daugiau nei bet kuriame kitame, būtent dėl to jis toks įdomus. Verslas veikia ir net valdo mūsų gyvenimą, įsismelkia į socialines visuomenės konstrukcijas, į tarpkultūrinius ir žmogiškuosius santykius. Pavyzdžiui, Vokietijoje universitetai, ir apskritai švietimo sistema jau 10-20 metų veikia kaip verslas – tampa normalu juose turėti valdymo grupes, kurios kuria verslo planus. Tapo visiškai priimtina švietimo sistemoje galvoti ir apie pinigus, ne tik apie „geresnį pasaulį“.

Galima sakyti, kad viskas šiandienos pasaulyje veikia kaip verslas. Net ir savo šeimai aš vadovauju kaip verslo įmonei – rūpinuosi, kokie mano žmonos ir dukters tikslai ir rezultatai. Kaip keičiasi visuomenė, kaip mes visi jaučiamės, kai viskas veikia kaip verslas? Mes, kaip socialinių ir humanitarinių mokslų atstovai, turime apie tai kalbėti.

– Studijavote ir informatiką. Ką jums tai davė?

– Patinka mums tai ar ne, komunikacija tampa vis labiau priklausoma nuo technologijų. Algoritmų ir mašinų, nuolatos veikiančių fone, įtaka tampa vis svarbesnė. Jei 1970-1980-aisiais buvo kalbama apie tai, kad televizija keičia pasaulėžiūrą, nes leidžia pamatyti tolimus pasaulio kampelius, šiandien tą daro „Google“. Dalykai, kurių neranda „Google“, nebeegzistuoja.

Kad geriau suprastume šį naują pasaulį, kad išnaudotume šiuos pokyčius, kurdami komunikacijos procesus, yra svarbu turėti bent jau bazinių žinių. Juk jei nieko nežinai apie dalykus, su kuriais dirba kita profesionalų komanda, tampa sunku bendradarbiauti. Jei nieko nežinosiu apie kompiuterius, apie tai, kaip suprogramuoti tinklalapį ar tvarkyti duomenų bazes, man bus sunku tuos dalykus įdiegti į komunikacijos procesus.

Paimkime pavyzdžiu elektroninį paštą. Joks komunikacijos mokslininkas ar vadybos teoretikas negalvojo apie elektroninį paštą. Jis atsirado kartu su „Office“ programa, už dyką. Visi pradėjo elektroniniu paštu naudotis, jis sutaupo milžiniškus kaštus, tačiau niekas niekada nestudijavo ir neprognozavo, kokį poveikį elektroninis paštas turės organizacijoms, kaip jis pakeis jų gyvenimą. Tikiuosi, kad toks netikėtumas niekada neištiks mūsų mažutės konsultavimo įmonės – mes turime akademinių žinių apie šiuos dalykus ir esame pasirengę.

– Ar „ICoN“ dalyvaujate pirmą kartą?

– Buvau šiame kongrese prieš dvejus metus. Prieš tai važinėjau į šio instituto Suomijoje organizuojamus kongresus ir vasaros stovyklas. Kai tik sužinojau, kad Tarptautinis semiotikos institutas persikėlė į KTU, atvykau čia. Nebuvau buvęs Lietuvoje, man labai patiko Kaunas. Puikus miestas, gera renginio organizacija, draugiški žmonės. Dėl to ir grįžtu.

Reklama
Naujienos komentarai

Jūsų komentaras

Jūsų vardas:


Jūsų el. paštas:


Fotorebuso atsakymas:


rebusas
Jūsų komentaro tekstas:



Daugiau naujų naujienų
iliustracija2017-12-15 16:07:44

Varžybose dėl vartotojų dėmesio gelbėja išmaniosios technologijos

Skaitmeninėms technologijoms vis labiau įsigalint mūsų kasdienybėje, dažna verslo įmonė jau sunkiai įsivaizduoja savo veiklą be išmanių reklamos sprendimų. Mokslininkai įrodė, kad žmogaus smegenys vaizdinę medžiagą apdoroja 60 tūkst. kartų greičiau nei tekstą, tad įvairaus formato video turinys užkariauja reklamos rinką.
iliustracija2017-12-15 16:00:04

Šimtus milijonų gerbėjų turinti pramoga užkariauja Lietuvą

Krepšinis, futbolas, tenisas ir kitos įprastos sporto šakos skaičiuoja jau antrą šimtmetį. Tikriausiai nerastume žmogaus, kuris nebūtų apie jas girdėjęs. O ar teko girdėti apie eSportą – vaizdo žaidimus internete – visame pasaulyje jau turintį daugiau nei 385 mln. fanų?
iliustracija2017-12-14 19:00:14

Paprastas būdas, kaip sutvarkyti lėtai veikiantį telefoną

Išmanieji telefonai tobulėja itin sparčiai, todėl dažnai atrodo, jog nė vienerių metų nesulaukęs išmanusis pasensta – veikia lėtai, dažnai stringa, o kartais tiesiog persikrauna ar netgi išsijungia.
iliustracija2017-12-14 18:57:24

Lietuva vadovaus kuriant ES kibernetines pajėgas

Europos Sąjunga, reaguodama į geopolitinius iššūkius ir pakitusią saugumo situaciją, stiprina bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje.
iliustracija2017-12-13 20:33:27

5 programėlės, padėsiančios išgyventi prieššventinį chaosą

Gruodis įsibėgėja ir gatvėse jau nugulė pirmasis sniegas. Tai reiškia, kad prasideda ne tik Kalėdų laukimas, bet ir spūstys gatvėse, ilgesnės eilės prekybos centruose bei nuolatinis žongliravimas dovanų paketais. Tačiau viso šio prieššventinio streso išvengti gali padėti išmaniosios programėlės.
iliustracija2017-12-13 20:29:49

Penki išmanūs gyvūnų pagalbininkai

Išmanūs sprendimai jau kurį laiką padeda ir gyvūnų mylėtojams – jie ne tik ateina į pagalbą šeimininkams, bet ir džiugina pačius keturkojus. Išmanios programėlės ir įrenginiai padeda sekti gyvūnų sveikatą, planuoti pasivaikščiojimus, matyti, ką keturkojai veikia ir žaisti su jais net tada, kai šeimininkų nėra namie.
iliustracija2017-12-13 20:24:34

Ko lietuviai ieškojo „Google“ 2017 m.: populiariausios paieškos

Kokie žmonės, vietos ir įvykiai šiemet pasaulyje susilaukė daugiausia dėmesio? Kokia naujiena pasaulyje buvo populiariausia per paskutiniuosius 12 mėnesių? Kokie nauji muzikantai bei filmai labiausiai patraukė vartotojų dėmesį?
iliustracija2017-12-13 20:22:28

Kalėdinė eglutė. Kaip išsirinkti tinkamiausią?

Kasmet praėjus Kalėdų šventėms ir atslūgus įtampai turbūt daugelis sau prisiekinėjame, kad kitąmet klaidos tikrai nekartosime ir Kalėdoms pradėsime ruoštis iš anksto. Bet, deja, šiomis dienomis ir vėl tradiciškai paskubomis užbaiginėjame neatidėliotinus darbus ir taip pat paskubomis perkame artimiesiems dovanas bei produktus šventiniams stalui.
iliustracija2017-12-06 14:52:45

Naujas butas: kas svarbiau - prestižas ar komfortas

Galima juokauti, kad šis klausimas labai panašus į amžinąjį – kas pirmesnis, višta ar kiaušinis? Tik perkant būstą, dažniausiai tenka apsispręsti, už ką labiau esame pasirengę mokėti. Ne visuomet prestižo dalykai puikiai dera su patogumu, nors visi, galvojantys apie ilgesnę perspektyvą, ieško kuo geresnio jų derinio.
iliustracija2017-12-06 13:45:07

Palestinos moteris skaitmeninių įgūdžių mokė lietuvės

„Moterų, besirenkančių tiksliuosius mokslus, situacija skirtingose šalyse panaši – nors vis daugiau merginų juos studijuoja, dirbti šioje srityje pasilieka ne visos“, – sako Gerda Aleksandravičiūtė, įmonės „Adeo Web“ projektų vadovė.
iliustracija2017-12-05 19:00:57

LOT lėktuvai iš Kauno į Varšuvą kils nuolatos

Po trumpo pasisvečiavimo Kaune vasarą, vykstant Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijai, oro linijų bendrovė LOT į antrąjį pagal dydį Lietuvos oro uostą sugrįžta visam laikui. Kaunas tapo trečiuoju Lietuvos miestu, į kurį skraidys LOT lėktuvai.
iliustracija2017-12-04 19:12:50

Lietuvos elektros sistemos stabilumą žiemą užtikrins tarpsisteminės jungtys

„Litgrid", kartu su ENTSO-E (Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacija), atliko Lietuvos elektros sistemos adekvatumo žiemos analizę. Adekvatumo analizė rengiama kiekvienų metų žiemos ir vasaros sezonams.
iliustracija2017-12-04 19:07:02

Naujas traktorius nepatraukia sėjamosios. Kas kaltas?

Labai nemaloni situacija ūkininkui – netikėtai paaiškėja, kad nusipirktas traktorius nepatraukia turimos sėjamosios. Pradėjus aiškintis iškyla liūdna tiesa – perkant traktorių supainiota traktoriaus nominali ir maksimali galia.
iliustracija2017-12-04 19:00:51

Besiplečiantis „Callcredit“ skiria naują vadovę

Jungtinės Karalystės duomenų valdymo bendrovės „Callcredit“ padalinys Kaune turi naują vadovę. Nuo gruodžio 4 dienos padaliniui vadovauja Eglė Šimė. Ji bus atsakinga už operacijų valdymą Lietuvoje ir naujų specialistų funkcijų bei kompetencijos sričių kūrimą.
iliustracija2017-12-04 18:54:28

Pigesnė būsto alternatyva – kokia ji?

Būstai negyvenamosios paskirties pastatuose – itin populiarūs didžiuosiuose Europos miestuose. Loftai, svečių namų paskirties būstas dažnai įsigyjami kaip investicija arba pirmasis būstas. Lietuva, pasak nekilnojamo turto ekspertų, nuėjo kitu – griežto reglamentavimo – keliu.
iliustracija2017-12-04 18:51:45

Vartotojas turi padengti tik būtinas išlaidas elektros įrenginiams prijungti

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), išnagrinėjusi Molėtų r. gyvenančio vartotojo ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ ginčą dėl elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklo sąlygų, pasisakė, kad vartotojas turi padengti tik tas išlaidas, kurios būtinos jo elektros įrenginiams prijungti.
iliustracija2017-11-30 16:32:59

Akių gydytojas: akis saugoti nuo UV spindulių būtina ir žiemą

Nors saulėtos vasaros dienos jau praeityje, tačiau akių apsaugos nuo kenksmingų ultravioletinių (UV) spindulių pamiršti nederėtų, tikina akių gydytojai. „Net ir labai apniukusią dieną, didelė dalis UV spindulių vis tiek prasiskverbia pro debesis.
iliustracija2017-11-29 17:40:15

Programuotojas – kokių savybių jame ieško darbdaviai?

Verslas vis dažniau ieško ne tik savo darbą išmanančių programuotojų, tačiau ir vadinamųjų talentų. Žmonių, kurie sugeba ne tik programuoti, bet turi ir šiandien svarbias asmenines savybes.
iliustracija2017-11-29 17:36:02

Personalo valdymas ir technologijos: kaip per savaitę sutaupyti 14 valandų?

Technologinės inovacijos veržiasi ir į personalo valdymo sritį. Šio sektoriaus ekspertai pastebi, kad inovatyvūs personalo valdymo įrankiai ne tik padeda sutaupyti kaštų ir laiko sąnaudų, bet ir gerinti darbdavio įvaizdį rinkoje, kurioje vis dažniau sąlygas diktuoja darbuotojas.
iliustracija2017-11-29 17:28:11

Sunku patikėti: 5 įpročiai, dėl kurių genda telefonai

Šiuolaikinės kasdienybės nebeįmanoma įsivaizduoti be išmaniųjų telefonų – jie tapo neatskiriama tiek laisvalaikio, tiek darbo dalimi, o neretai pakeičia net kompiuterius. Jų dėka, rodos, kiekvienas žingsnis tapo išmanus, tik ar tikrai žinome kaip jais naudotis ir nesugadinti?
iliustracija2017-11-29 17:24:04

Šaltis ir išmanieji įrenginiai: ką reikia žinoti?

Sinoptikams prognozuojant jau netrukus mus pasieksiančius šaltesnius orus vis dažniau ieškosime telefono kroviklio arba atsidursime keistose situacijose, kai 50 proc. baterijos likučio turėjęs telefonas, išėjus į lauką, staiga išsijungia.
iliustracija2017-11-29 17:22:02

V. Urbonavičius: „Vilniui yra ko pasimokyti iš Šiaulių viešojo transporto“

Siekdamas perimti gerąją miesto patirtį bei pateikti savų įžvalgų Šiauliuose apsilankė Vilniaus miesto tarybos narys bei paslaugų ir miesto ūkio komiteto pirmininkas Vidas Urbonavičius. Drauge su Šiaulių miesto mero Artūro Visocko padėjėju Audriu Narbutu jis apsilankė bendrovėje „Busturas“ bei susitiko su vicemeru Domu Griškevičiumi.
iliustracija2017-11-29 17:17:47

E. sveikatos problemų burbulas tik didėja, būtinas skubus auditas

Susisiekimo ministerija inicijuoja kompleksinį elektroninės sveikatos sistemos kūrimo patikrinimą. Patikrinimo metu bus atsakyta į finansinius, veiklos organizavimo, viešųjų pirkimų klausimus. Taip pat bus pateiktos rekomendacijos, kaip užtikrinti patikimą, kokybišką sistemos veikimą bei racionalų valstybės lėšų panaudojimą.
iliustracija2017-11-29 17:11:09

Kitais metais Kauną ir Marijampolę jungs keturių eismo juostų magistralė

Tęsiant magistralės „Via Baltica“ modernizavimą, jau kitais metais visas kelias tarp Kauno ir Marijampolės bus keturių eismo juostų. Šiuo metu likę dviejų eismo juostų pločio ruožai, kurių bendras ilgis – apie 24 km, dar dviem eismo juostom bus praplatinti įgyvendinus pasirašytas rangos darbų sutartis.
iliustracija2017-11-29 09:04:09

Komunalinės išlaidos mažėja, galutinės sąskaitos – ne?

Kaip per dešimt metų pasikeitė mėnesio sąskaitos ir gyventojų įpročiai atsiskaitant už komunalines paslaugas? Šiais klausimais paremtas mokėjimų sistemos „Viena Sąskaita“ tyrimas atskleidė ne tik smarkiai išaugusį vartotojų išmanumą, bet ir netikėtą faktą, jog vidutinės namų ūkių išlaidos už pagrindinius komunalinius patogumus sumažėjo.
iliustracija2017-11-28 17:40:00

Kaip priversti atsakyti už valstybės nuostolius?

Nidoje nugriauti nelegaliais pripažinti pastatai, tačiau kompensacijų už jų nugriovimą 1,5 mln. eurų sumokės Neringos savivaldybė, t. y. mokesčių mokėtojai gyvenantys šioje savivaldybėje. Kaltų ir atsakingų politikų ar tarnautojų nėra.
iliustracija2017-11-28 17:35:32

Gruodį elektros suvartojimas pasiekia piką, o nuostoliai prilygsta audrų žaloms

Gruodį, ypač prieš didžiąsias metų šventes, namuose intensyviai naudojamos buitinės technikos apkrovimas elektros instaliacijai prilygsta vasaros audrų poveikiui. Draudimo bendrovės BTA duomenimis, per metus dėl elektros įtampos svyravimų patirti gyventojų nuostoliai viršija 80 tūkst. eurų.
iliustracija2017-11-28 17:32:20

Šventiniu laikotarpiu daugėja netikrų elektroninių parduotuvių

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys (CERT-LT) įspėja, kad šventiniu laikotarpiu daugėja netikrų elektroninių parduotuvių, kurių tikslas ‒ išvilioti patiklių žmonių pinigus ar duomenis.
iliustracija2017-11-28 17:28:55

Šį rudenį atpigo vaisiai ir daržovės: rekordiškai perkami mangai

Šiemet „Maximoje“ mažėjo vidutinės vaisių ir daržovių kainos. Rekordiškai atpigo mangai – beveik 40 procentų. Atpigusias vaisių bei daržovių kainas įvertino ir pirkėjai – jų nupirkta iki kelių kartų daugiau nei praėjusį spalį.
iliustracija2017-11-28 17:19:03

Scenoje reikia tik vyro, moters ir MEILĖS

Kirgizų kilmės režisierius Ulanbekas Baialievas Vilniaus mažajame teatre rengiasi premjerai „Dviese sūpuoklėse“. Šis Viljamo Gibsono kūrinys yra santykių drama apie du vienišus žmones, kurie reflektuoja savo patirtį. Tai spektaklis apie dvi vienatves ir neįvykusią ateitį. Premjera jau gruodžio 8, 9, 22 dienomis.
* Skelbiamos įvairių šaltinių naujienos, todėl už jas neatsakome. Kai kurie teiginiai gali nesutapti su www.tvnaujienos.lt nuomone. Neatsakome už vartotojų komentarus.