KTU absolventas: dabartinėse laboratorijose sėdėčiau iki išnaktų

Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto (KTU EEF) absolventai dažnai aplanko savo Alma Mater. Čia juos atveda ne tik smalsumas ar nostalgija, bet ir gerokai pragmatiškesnės priežastys. Viena pagrindinių – naujų specialistų savo vadovaujamoms elektronikos įmonėms paieška.

Po 16 metų „gimtajame“ fakultete apsilankęs įmonės „Eldes“, kuriančios išmanius ir patogius namų apsaugos ir valdymo sprendimus, technikos direktorius Mindaugas Zarumskis neslepia: „pokyčiai Universitete – milžiniški“.

Sėkmingai veikiančios įmonės vieną iš vadovų M. Zarumskį itin džiugina tai, kad studentai gali mokytis dirbti su šiuolaikine, šiuo metu pramonėje naudojama gamybos ir testavimo įranga. „Mano laikais tokias technologijas išvysdavai tik pradėjęs dirbti įmonėse. Ypač didelį įspūdį paliko laboratorija, kurioje išvydau naujutėlaičius dronus, bepiločių lėktuvų modelius“, – sako KTU absolventas, mielai sutikęs plačiau papasakoti apie savo karjeros pradžią, verslo vystymą ir naujų darbuotojų poreikį.

– Prieš kalbėdami apie dabartį, trumpam žvilgtelkime į praeitį. Kokių žinių ir įgūdžių įgavote studijuodamas Elektros ir elektronikos (tuomet – Elektronikos ir valdymo) fakultete?, – paklausėme M. Zarumskio.

– Studijos fakultete suteikė pagrindines, bazines elektronikos žinias. Tai leido perprasti elektroninių schemų veikimo principus, įgalino eksperimentuoti. Kadangi studijų metu šiek tiek trūko realaus prisilietimo prie schemotechnikos, baigęs studijas daug eksperimentavau su siųstuvų ir įvairių maitinimo šaltinių projektavimu, mikrovaldikliais. Tačiau jokiu būdu nenuvertinu studijų metu fakultete įgytų žinių. Jų dėka tie mano vėlesni eksperimentai buvo sistemiški, gebėjau geriau suprasti vykstančius procesus bei tyrinėti gautus rezultatus. Vėliau tai itin pasitarnavo kuriant realius elektronikos prietaisus.

– Šiuo metu vadovaujate klestinčios įmonės inžinierių komandai. Tačiau dabartines pareigas, tikriausiai, užėmėte ne iš karto baigęs studijas. Koks buvo Jūsų karjeros kelias? Kaip kūrėte savo įmonę?

– Įmonės kūrimo kelias buvo išties ilgas. Vos baigęs studijas, stengiausi susirasti darbovietę, susijusią su elektroninės įrangos projektavimu ir gamyba, nes norėjosi įgyti kuo daugiau praktinės patirties. Tai pavyko padaryti tikrai nesunkiai, bet nesinorėjo sustoti, todėl noriai aukojau savo laisvalaikį ir savaitgalius dalyvavimui įvairiuose projektuose, kurie buvo vienaip ar kitaip susiję su elektronika. Laikui bėgant, sukauptos žinios leido vystyti tokius projektus vis greičiau ir kokybiškiau. Tuomet jau pradėjau dairytis krypties, kuria būtų galima judėti toliau.

Pirmiausiai reikėjo sugalvoti produktą, su kuriuo galėtum auginti įmonę. Tuo metu prie manęs prisijungė dar du kolegos, taip pat KTU absolventai. Visi kartu nusprendėme įkurti kompaniją, kuri užsiims projektais elektronikos srityje. Aktyviai ieškojome užsakovų, kuriems būtų galima pasiūlyti savo paslaugas, t.y. sukurti įrenginį ar net visą sistemą. Taip ir dirbome, kol galų gale nusprendėme sukurti savo unikalų įrenginį ir jį tiesiog pasiūlyti rinkai. Tas įrenginys buvo apsaugos centralė. Sėkmingas produkto startas rinkoje lėmė tai, kad įmonė ėmė labai stipriai augti, atsirado įvairių papildomų poreikių, praplėtėme savo produktų portfelį ir pradėjome aktyviai plėsti savo veiklos geografiją.

– Augant tiek produkcijos pasiūlai, tiek tikslinių rinkų skaičiui, reikėjo ir vis daugiau žmogiškųjų išteklių, investicijų į gamybos plėtrą?

– Žinoma, pradėjus aktyviau dalyvauti tarptautinėse parodose, prie komandos prisijungė ir vadybininkai užsienio rinkoms. Pradžioje – Baltijos regionui, vėliau – Jungtinei Karalystei, kitoms Vakarų Europos valstybėms.

Kadangi iki tol viską gaminome patys, t.y. patys lituodavome, pakuodavome, rengdavome tekstus vartotojo instrukcijoms ir pan., greitai pajutome, kad norint judėti pirmyn, turėsime papildomai investuoti į įmonės gamybinių pajėgumų didinimą. Taip atsirado gamybinis padalinys Kaune. Ir toliau augome, pritraukėme papildomų investicijų iš specialių investicinių fondų ir šiuo metu jau turime 70 nuolatinių darbuotojų. Bet tikrai dar nežadame sustoti. Mūsų strateginiuose planuose artimiausiems keleriems metams numatoma išlaikyti daugiau nei 30 proc. metinį augimą.

– Be Jūsų įvardintų strateginių planų, susijusių su plėtra, kokius dar išskirtumėte savo veiklos prioritetus, kurie suteiks „Eldes“ konkurencinį pranašumą artimiausioje ateityje?

– Rinka, kurioje veikia mūsų bendrovė, yra ypač konkurencinga. Mūsų konkurentų sąraše puikuojasi tokie gigantai kaip „Tyco“ ir „Honeywell“. Tad itin svarbu išlikti inovatyviems, gebantiems pasiūlyti nestandartinius sprendimus. Mūsų įmonėje vien Tyrimų ir plėtros departamente šiuo metu dirba daugiau nei 20 žmonių, t.y. beveik trečdalis visų įmonės darbuotojų. Visi šie žmonės yra jauni, kūrybingi, turintys puikių idėjų ir energijos siekiant jų įgyvendinimo. Tai mums leidžia sukurti vis tobulesnius ir sudėtingesnius įrenginius, su kuriais kartais pasiseka užsiimti net ir rinkos pionierių poziciją.

– Šiandien esate Elektros ir elektronikos fakultete. Kokie yra Jūsų vizito pagrindiniai tikslai?

– Kaip jau minėjau, artimiausioje ateityje norime išlaikyti daugiau nei 30 proc. metinį augimą, o tam reikalingi resursai, tiek žmogiškieji, tiek finansiniai. Be universitetuose ruošiamų talentų mus taip pat domina galimybė glaudžiau bendradarbiauti technologijų srityje, kartu spręsti gamyboje iškylančias problemas, atlikti rinkai reikalingus tyrimus ir pan. Mano vizito metu su KTU Elektros ir elektronikos fakulteto vadovybe taip pat aptarėme galimybę aktyviai dalyvauti edukaciniame procese, kad kartu su universitetu galėtume nukreipti studentų lavinimą dar labiau rinkai naudinga linkme.

– Vizito metu skyrėte nemažai laiko ir fakulteto, jame esančių laboratorijų apžiūrai. Ar įžvelgėte daug skirtumų, lyginant su ta infrastruktūra, kuria naudojotės kaip studentas Elektronikos inžinerijos studijų metu?

– Po studijų baigimo pirmą kartą apsilankiau universitete. Milžiniški pokyčiai tikrai paliko neišdildomą įspūdį. Manau, kad jei čia mokyčiausi dabar, fakultete esančiose moderniose laboratorijose praleisčiau visą savo laisvalaikį.

Itin džiugina tai, kad dabar studentai gali mokytis dirbti su šiuolaikine, šiuo metu pramonėje naudojama gamybos ir testavimo įranga. Mano laikais tokias technologijas išvysdavai tik pradėjęs dirbti įmonėse. Ypač didelį įspūdį paliko laboratorija, kurioje išvydau naujutėlaičius dronus, bepiločių lėktuvų modelius. Šiuo metu ši elektronikos šaka yra kaip tik „ant bangos“, vyksta nuolatiniai proveržiai tiek jų tobulinimo, tiek pritaikymo srityse. Džiaugiuosi, kad ir studentai galės aktyviai prisidėti prie šio jaudinančio proceso.

• Esu mažos, iki 3 ha miško valdos savininkas. Ką turėčiau žinoti?
• Automobilio vairuotojo atsakomybė: kada keleivis privalo būti išlaipintas.
• Vasarai, kai atsivalgysite šaltibarščių: atgaivins agurkų šaltsriubė.
• Schema, kai tampate nusikaltėlių bendrininku: kaip atpažinti ir apsisaugoti.
• RRT: skaitmeninių sukčių metodams tobulėjant, esamų priemonių nebepakanka.
• Įminė mįslę, kaip nesutikti su vadovu ar aukštesnio statuso žmogumi?
• Kaip saugiai transportuoti televizorių, skalbimo mašiną ar šaldytuvą.
• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148