Nė karto taromatais nesinaudojo dešimtadalis Lietuvos gyventojų

Apie metų pradžioje Lietuvoje pradėjusią veikti vienkartinių pakuočių užstato sistemą ir taromatus šiandien žino absoliuti dauguma šalies gyventojų (99,8 proc.), o 89 proc. jais yra bent kartą naudojęsi.

Daugiau nei pusmetį veikianti sistema jau spėjo pakeisti ne tik gyventojų pakuočių rūšiavimo, bet ir gėrimų pirkimo įpročius – atskleidė rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės TNS LT atliktas tyrimas.

Iki pradėjus veikti taromatų sistemai plastikinių pakuočių nerūšiuodavę ir su kitomis šiukšlėmis jas išmesdavę teigė 40 proc. tyrime dalyvavusių gyventojų. Dabar taip elgiasi tik 7 proc. lietuvių. Skardinę tarą, kol nebuvo taromatų, su kitomis buitinėmis atliekomis išmesdavo beveik pusė (48 proc.), stiklinę – beveik ketvirtadalis (24 proc.) šalies gyventojų. Pradėjus veikti naujai užstato už pakuotes sistemai, taip tebedaro atitinkamai 7 proc. ir 6 proc. lietuvių.

Atlikus tyrimą taip pat paaiškėjo, kad daugiau nei dešimtadalis (11 proc.) gyventojų, pradėjus veikti taromatų tinklui, pakeitė savo gėrimų pirkimo įpročius. Labiausiai lietuvių elgesys keitėsi renkantis kokioje pakuotėje pirkti sidrą (17 proc.) ir alų (16 proc.). Daugiausiai gyventojų šiuos gėrimus šiuo metu perka skardinėje pakuotėje. Alų skardinėse dažniausiai renkasi 42 proc., sidrą – 22 proc. lietuvių.

Tyrimo duomenimis, labiausiai naudotis taromatais lietuvius skatina galimybė susigrąžinti kiekvienai atitinkamai pažymėtai plastikinei, skardinei ar stiklinei pakuotei taikomą 0,1 Eur dydžio užstatą. Beveik pusė (48 proc.) lietuvių būtent šį motyvą įvardijo pagrindiniu. Tuo metu sąmoningai šiukšles rūšiuojantys teigė 27 proc. lietuvių, iš dalies taip savo veiksmus įvertintų – 31 proc. apklaustųjų.

„Galima drąsiai teigti, kad lietuviai su naująja užstato sistema tikrai apsiprato, ją žino ir noriai ja naudojasi. Net 58 proc. apklaustų gyventojų tikino, atsiradus taromatams, priduodantys daugiau pakuočių, 43 proc. tai daro dažniau, o 54 proc. mano, kad taros pridavimas, naujosios sistemos dėka, tapo daug paprastesnis.“, – sako TNS LT projektų vadovas Darius Rinkūnas.

Tiesa, tyrimo metu gyventojai išskyrė ir tam tikrus taromatų trūkumus. Pagrindiniai jų – dažnai perpildyti ir stringantys taromatai, blogas kvapas patalpose, kuriose jie įrengti, bei pasitaikantys atvejai, kai taromatai nenuskaito ir nepriima priduodamų pakuočių. Šias problemas įvardino atitinkamai 14 proc., 11 proc. ir 10 proc. apklaustų gyventojų. Tarp kitų dažnesnių nusiskundimų – didelės eilės prie taromatų (9 proc.), priimama ne visų rūšių tara – tokia, kaip, pavyzdžiui, kartoninės pieno produktų pakuotės, (9 proc.), galimybė susigrąžinti užstatą tik toje parduotuvėje, kurioje pakuotės priduotos, (8 proc.).

Tyrimo duomenimis, vidutiniškai per kartą vienas gyventojas naudodamasis taromatu priduoda 25 pakuočių vienetus.

TNS LT tyrimas atliktas rugpjūčio mėnesį internetu apklausiant 18-60 metų amžiaus Lietuvos gyventojus. Tyrime dalyvavo 600 respondentų.

Didžiausia Lietuvoje rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovė TNS LT priklauso tarptautinei kompanijai TNS. TNS turi sukaupusi daugiau nei 60 metų patirtį rinkos tyrimų ir įžvalgų srityje. Jos atstovybės įsikūrusios daugiau nei 80-yje pasaulio šalių – Europoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje, Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione, Afrikoje ir Viduriniuose Rytuose. Kompanija TNS priklauso vienai didžiausių pasaulyje įžvalgų, informacijos ir konsultacijų grupių „Kantar“.

„Kantar“ grupė, vienydama 13 specializuotų kompanijų sugebėjimus ir patirtį, teikia išskirtines ir pokyčiams įkvepiančias įžvalgas tarptautinei verslo bendruomenei bei siekia būti šios srities lyderiu. Grupė veikia 100 šalių ir jungia beveik 29 tūkst. tyrimų ir konsultacijų specialistų. Grupės paslaugomis naudojasi daugiau nei pusė kompanijų, patenkančių į „Fortune“ 500 didžiausių bendrovių sąrašą.

• 5 svarbiausi dokumentai, norintiems parduoti automobilį greičiau ir brangiau.
• Lietuvos radijo ir televizijos komisija patyrė kibernetinę ataką.
• Kokias didžiausias klaidas daro keliautojai: galite būti nepasiekiami.
• 7 finansiniai žmonių asmenybės tipai: pasitikrinkite, kuris esate jūs.
• Vilniaus TV bokšto rekonstrukcija: taurėje lankytojams atvertos naujos erdvės.
• Dirbtinio intelekto rinka 2030-aisiais: investuoti, reguliuoti ar bijoti?
• Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis.
• Ne tik varlių šlaunelės ir sraigės: 2 greiti ir pigūs prancūziški patiekalai.
• Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
• JAV atvėrė rinką Lietuvos oro bendrovėms.
• Kuo naudinga garso terapija?
• Koks turėtų būti seifo saugumo lygis?
• Ką veikti lietingais vakarais porai? 5 idėjos.
• Ką būtina žinoti apie vaistų nuo skausmo vartojimą? Didžiausios klaidos.
• Blokuojami 23 IP adresai, kuriais pasiekiama Kremliaus propaganda.
• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147  148