„Juk ne svarstyklės kaltos, kad parodo svorį"

A. Jakubavičius apie inovacijų padėtį Lietuvoje: „Juk ne svarstyklės kaltos, kad parodo svorį".

Žinios, inovacijos yra varomoji valstybės jėga. Turinčios aiškią inovacijų politiką ir kryptingai siekiančios tikslo valstybės yra labiau ekonomiškai išsivysčiusios.

Deja, bet Lietuva nėra tarp jų. Dažnai diskutuodami apie tai, kaip gerinti inovacijų būklę Lietuvoje pasitelkiame mažavertes ir didelio pokyčio neduodančias priemones, pamirštame, jog pirmiausia turėtume sutvarkyti sisteminius dalykus.

Interviu su Žinių ekonomikos forumo nariu, Lietuvos inovacijų centro projektų vadovu dr. Artūru Jakubavičiumi aiškinamės, kokios priemonės galėtų padėti Lietuvai tapti inovatyvesne šalimi.

Artūrai, turite sukaupęs didžiulę patirtį tiek teoriškai, tiek praktiškai dirbant su inovacijų politika. Kokios, Jūsų nuomone, yra pagrindinės Lietuvos inovacijų sistemos problemos?

Atsakant į šį klausimą, visų pirma, reiktų apibrėžti - kas yra inovacijų sistema. Galima rasti n+1 apibrėžimų, bet bendru atveju galima teigti, kad inovacijų sistema - tai elementų ir ryšių tarp jų visuma, suteikianti paskatas ir galimybes efektyviai plėtoti inovacijas, siekiant didinti valstybės konkurencingumą, tiek ekonominėje, tiek socialinėje srityje. Jei panagrinėtume Lietuvos inovacijų sistemą, tai praktiškai egzistuoja visi esminiai „elementai":
(i) institucijos, teikiančios taip vadinamas inovacijų paramos ir inovacijų konsultavimo paslaugas (agentūros, inovacijų centrai, mokslo ir technologijų parkai; „Slėniai", atviros prieigos centrai ir t.t.);
(ii) intervencinės priemonės, kuriomis galima pasinaudoti plėtojant inovacijas (mokestinės lengvatos, finansinės paramos priemonės tiek inovacijų kūrimui, tiek inovacijų diegimui ir pan.).

Tačiau yra labai silpni, o kartais ir visiškai neegzistuoja ryšiai tarp inovacijų sistemos elementų. Būtent ryšių nebuvimas tarp sistemos elementų yra pagrindinė problema, kurią reiktų spręsti.

Antra problema, nėra įvardinta kokia inovacijų sistemos dalis ir kokia apimtimi turi funkcionuoti finansuojant viešosiomis lėšomis, o kuri - privačiomis. Pavyzdžiui, koks galėtų ar turėtų būti valstybės teikiamų bazinių inovacijų paramos paslaugų paketas, o kuri dalis galėtų būti palikta privačiam sektoriui.

Trečia problema, ilgalaikės vizijos nebuvimas. Tai yra, dabartinės sistemos elementų labai didelė įvairovė ir dubliavimasis, bei ryšių nebuvimas yra nulemtas fragmentiškomis valdžios intervencijomis, sąlygotomis vienais ar kitais rinkimų rezultatais, ar politinėmis nuostatomis.

Problemos nėra naujos. Daugelis kelia panašius klausimus, bet kartais diskusijoje pritrūkstame konkrečių priemonių situacijai keisti. Ką reikėtų daryti su pirmąja įvardinta problema - ryšiais tarp institucijų?

Pradėti reikėtų nuo įvardijimo - kas yra sistemos „savininkas" (kokia valdžios institucija ar institucijos yra atsakingos už tai, kad sistema veiktų efektyviai). Sekantis žingsnis, inovacijų sistemoje dalyvaujančių institucijų sąrangos apibrėžimas. Čia tampa labai svarbus vertikalus priklausomybių ryšys tarp institucijų. Tai yra, kai mes kalbame apie efektyvią sistemos veiklą apimančia sprendimų priėmimą ir įgyvendinimą, turime labai aiškiai ir vienareikšmiškai sutarti ir įvardinti kur yra kurios institucijos „daržas", pavaldumas bei atskaitomybė. Turi būti aišku, kas ką papildo, kas kam atsiskaito ir kokios yra jų kompetencijų ribos. Trečia, reikalingos ilgalaikės programos, kurios apimtų sistemoje dalyvaujančių institucijų įveiklinimą - įtraukimą į atitinkamų veiklų vykdymą ar paslaugų teikimą.

Kas toliau? Sutvarkome ryšius tarp institucijų, suformuluojame viziją ir judame į priekį?

Sprendimų variantų aibė proporcinga tikslams bei turimiems ištekliams. Vien tiks vizijos ką norime pasiekti ir su kokia inovacijų sistema - nepakanka. Reikalingi adekvatūs, ištekliais pagrįsti sprendimai. Pavyzdžiui, kurias paslaugas ir kokia apimtimi valstybė įsipareigoja teikti pati - dalį paslaugų reikia apibrėžti kaip viešąsias paslaugas (bazinis paslaugų paketas), kurių teikimą turėtų užtikrinti valstybė, nes jos nėra patrauklios privačiam sektoriui. Čia panašiai kaip su visuomenės saugumo užtikrinimu - dalį funkcijų atlieka policija, dalį funkcijų - privačios kompanijos. Čia ypač svarbus yra ne viešųjų paslaugų mastas, kuris priklauso nuo valstybės išteklių, o tai, kad viešųjų paslaugų teikimas turi būti užtikrinamas nuolat, o ne fragmentiškai, tik tam tikrais laikotarpiais. Sustyguota sistema didintų ribotų išteklių panaudojimo efektyvumą.

Žiūrėdami į Europos Komisijos Inovacijų švieslentę galėtume pamanyti, jog Lietuva daro pažangą, nors ir nedidelę. Kaip Jūs vertinate tokius valstybių palyginimus - ar mes galime jais remtis ir adekvačiai planuoti tolimesnius tobulinimo žingsnius?

Jau ne vieną dešimtmetį diskutuojama ar Suminis inovacijų indeksas, ar Bendrasis vidaus produktas kaip rodikliai atspindi realijas. Bet kol kas pasaulyje nieko geresnio nesugalvojo. Juk ne svarstyklės kaltos, kai parodo svorį. Svarbu tai, kaip mes tai interpretuojame, vertiname bei priimame atitinkamus sprendimus, priklausomai nuo siekių. Panašiai yra ir su Inovacijų švieslente. Svarbu ne tik tai kokią vietą mes užimame pagal Suminį inovacijų indeksą, bet labiau tai - kokie atskirų rodiklių dydžiai, kiek jie svarbūs Lietuvai. Pavyzdžiui, kiek svarbu turėti tarptautinių patentų? Kokia jų ekonominė grąža? Gal didesnė grąža valstybei iš didėjančio įmonių, diegiančių inovacijas, skaičiaus? Manau, sutiksite, kad Lietuvai, vertinant jos potencialą, yra nerealu visose kryptyse padaryti proveržį, jau nekalbant apie to tikslingumą.

Kas galėtų paskatinti lietuvišką verslą kilti tarptautinėse vertės grandinėse?

Aklai lygindami save su kitomis valstybėmis, siekdami tapti lyderiais globalioje rinkoje praleidžiame detales, kurios leistų priimti adekvačius sprendimus. Dažnu atveju, tai primena smėlio pilių statymą. Nerealūs siekiai yra blogiau nei mažesni, bet pasiekiami rezultatai, nes tai didina nusivylimą ir nepasitikėjimą. Pavyzdžiui, siekis Lietuvai tapti technologijų eksportuotoja. Ar tai realu? Nekalbu apie pavienius atvejus, bet mano galva, Lietuva greičiausiai netaps technologijų kūrėja ir eksportuotoja, gaunančią ženklią pajamų dalį. Ir kuo anksčiau tai suprasime, tuo daugiau galimybių galėsime išnaudoti dabar. Tai nereiškia, kad turime nuleisti rankas ir nesiekti kilti į viršų vertės kūrimo grandinėse, bet reiktų orientuotis ne į pačių technologijų kūrimą, o į atitinkamų sprendimų ar atskirų elementų, skirtų technologijoms, kūrimą, įsiliejant į tarptautines technologijų vertės kūrimo grandines.

Tam, kad Lietuvos verslas kiltų tarptautinėse vertės grandinėse, natūralu, kad reikalingos žinios, ko pagrindu būtų kuriamos inovatyvios paslaugos ar produktai. Bet pradžiai reikia patekti į tas grandines. Konkurencija šioje srityje yra labai didelė. Tiek vienu, tiek kitu atveju ženklus postūmis galėtų būti iš inovacijų sistemos efektyvaus veikimo, teikiant atitinkamas paslaugas.

Kokių priemonių reikia imtis, kad atsirastų daugiau žinioms imlių įmonių?

Sako, kad žuvis neria kur giliau. Verslas - ten kur pelningiau. Tai natūralu, nes tokia verslo paradigma. Tarptautinė konkurencija sąlygoja, kad žinių dedamoji pelne vis didėja. Tai neišvengiama. Tačiau gana didelę reikšmę dar turi ir išteklių kaina bei kitos verslo plėtojimo sąlygos (darbo santykiai, darbo jėgos kompetencija, mokestinė aplinka, viešųjų paslaugų infrastruktūrą ir pan.). Visa tai sąlygoja žinioms imlių įmonių skaičiaus bei jų dedamosios ekonomikoje didėjimą. Norint padidinti žinioms imlių įmonių skaičių, reikalingi kompleksiniai sprendimai, kurių aibėje labai svarbią vietą užima inovacijų sistemos efektyvumo didinimas.

Be to, perdėtas valdžios dėmesys vienam ar kitam sektoriui, pavyzdžiui, pastoviai akcentuojant pavienius pasiekimus aukštųjų technologijų sektoriuje, ypač „atbaido" pradedančius verslus plėtoti inovacijas tradicinės pramonės ar paslaugų sektoriuose. Todėl būtų tikslinga daugiau dėmesio skirti būtent jiems. Būtent tuose sektoriuose sukuriama didžioji dalis Bendrojo vidaus produkto, juose sukuriama didelė darbo vietų dalis, jų eksporto dalis yra didžiausia bendrose valstybės eksporto apimtyse. Ar atsiras „žvaigždė" verslo pasaulyje labai mažai priklauso nuo valdžios intervencijos, bet daugumai kitų - tai reikšminga paspirtis tampant žiniomis imlia įmone.

• Ženšenis: natūralus adaptogenas jūsų sveikatai.
• Lietuvos biudžetas nepasipildo milijonais už automobilių ridos klastojimą.
• IT Lietuvoje: trečdalis tėvų vis dar mano, kad tikslieji mokslai – berniukams.
• Ar galiu savo miške iškirsti sausuolius ir ko tam reikia?
• Ką daryti, kad turimas turtas nenuvertėtų: atkreipkite dėmesį į 4 žingsnius.
• Lietuvą sėkmingai pasiekė stiklinės stadijos europiniai unguriai.
• Paštu apsimetantys sukčiai masiškai atakuoja mobiliojo ryšio vartotojus.
• Ekonominiai ciklai: ar žinote, kaip jais pasinaudoti jūsų naudai?
• Pavasaris – vagišių darbymetis: neša kepsnines, net ir sunešiotus batus.
• Žvilgsnis į ateitį – „airBaltic“ išbandė „SpaceX“ internetą „Starlink“.
• Pensijos tolsta, darbuotojai sensta. Keisti požiūrį privalės ir darbdaviai.
• Žengsime į vasaros laiką − kodėl šis metas itin pavojingas vairuotojams?
• Seimas spręs, ar leisti gyventojams pasitraukti iš pensijų kaupimo.
• Daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų vėluoja laiku atlikti techninę apžiūrą.
• Pasiūlymas internete lėmė prarastą laisvę: kaip atskirti verbavimą?
• Stalo žaidimai šeimai: linksmybės ir mokymosi derinys.
• Taip įdarytų kiaušinių dar neragavote: nustebinsite visą šeimą.
• Kaip keičiasi vairavimo įpročiai persėdus į elektromobilį?
• 4 išmanūs sprendimai, leidžiantys efektyviai taupyti elektrą.
• Žinomas treneris: trys klaidos, kurias daro tėvai mokydami vaikus plaukti.
• Delsimas mažinti naftos degalų vartojimą kainuoja 1 mln. eurų per darbo dieną.
• Sinchronizuotas palūkanų karpymas Europoje ir nerimo ženklai JAV.
• „Tele2“ tinkle jau veikia nauji dvylikaženkliai numeriai: numerių pakaks.
• Vandens someljė atsakė į amžiną klausimą: ar sveika gerti mineralinį vandenį?
• Finansinių apgavysčių mastai auga: kieno naudai veikia dirbtinis intelektas?
• Kaip atskirti alergiją nuo peršalimo ligų ir gripo?
• Atakuojami Ukrainos televizijos kanalai palydove „Eutelsat Hotbird“.
• Pasitikrinkite dar kartą: primena, kaip telefone įsijungti saugos pranešimus.
• Ilgesnės dienos – mažesnės elektros sąskaitos: kokie įpročiai jas dar sumažins?
• Vairuotojų išbandymas duobėtais keliais, gatvėmis: nuostoliai siekia tūkstančius.
• ES reguliavimas „ChatGPT“ ir dirbtiniam intelektui: pliusų daugiau, nei minusų?
• Skrendame dažnai, suprantame mažai: 9 keisti faktai apie aviaciją.
• Lietuvoje pasirinktas 5G diegimo būdas gerina ne visus kokybės parametrus.
• Odos niežulį gali sukelti net patiriamas stresas ar įtampa.
• Žvejyba – ar tikrai verta?
• Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai.
• FM siūlo reikšmingai didesnes baudas ir daugiau saugiklių azartiniams lošimams.
• Amžiui nepavaldus kelionių troškimas: kur dažniausiai keliauja senjorai?
• „Bitė“ nutraukia 4G namų maršrutizatorių prekybą.
• Įpročiai iš vaikystės: 5 smagūs būdai, padėsiantys vaikams gyventi tvariau.

Šio sąrašo naujienos detaliau

Daugiau ankstesnių naujienų:  1  2  3  4  5  6  7  8  9  10  11  12  13  14  15  16  17  18  19  20  21  22  23  24  25  26  27  28  29  30  31  32  33  34  35  36  37  38  39  40  41  42  43  44  45  46  47  48  49  50  51  52  53  54  55  56  57  58  59  60  61  62  63  64  65  66  67  68  69  70  71  72  73  74  75  76  77  78  79  80  81  82  83  84  85  86  87  88  89  90  91  92  93  94  95  96  97  98  99  100  101  102  103  104  105  106  107  108  109  110  111  112  113  114  115  116  117  118  119  120  121  122  123  124  125  126  127  128  129  130  131  132  133  134  135  136  137  138  139  140  141  142  143  144  145  146  147